Procedūra : 2016/2747(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0734/2016

Pateikti tekstai :

B8-0734/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 08/06/2016 - 12.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 481kWORD 79k
1.6.2016
PE596.900v01-00
 
B8-0734/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos: padėtis po 2015 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo (2016/2747(RSP))


Sylvie Goddyn ENF frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija „Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos: padėtis po 2015 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo (2016/2747(RSP))  
B8-0734/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantį Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminio organo, sprendimą byloje T-521/14 Švedijos Karalystė prieš Europos Komisiją(4), kurioje Švedijos Karalystė, remiama, inter alia, Europos Parlamento, pateikė ieškinį Komisijai dėl to, kad ji nepriėmė deleguotųjų aktų, kuriuose būtų išdėstyti konkretūs moksliniai kriterijai, kuriais remiantis nustatomos endokrininę sistemą ardančios savybės,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 36 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 168 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) sutarties 17 straipsnio 8 dalį ir į SESV 234 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 22 d. Komisijos Pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio laišką Europos Parlamento Pirmininkui ((2016)1416502),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. lapkričio mėn. pasiūlymą dėl naujos priemonės, susijusios su bisfenoliu A (BPA) su maistu besiliečiančiose medžiagose(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos pareiškimą „Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos: padėtis po 2015 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Reglamentas (ES) Nr. 528/2012 yra grindžiamas atsargumo principu ir juo siekiama užtikrinti, kad dėl veikliųjų medžiagų ir biocidinių produktų gamybos ir tiekimo rinkai nebūtų padarytas neigiamas poveikis žmonių ar gyvūnų sveikatai ar nepriimtinas poveikis aplinkai;

B.  kadangi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 528/2012 Komisija turėjo ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 13 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodyti moksliniai kriterijai, skirti aktyviųjų medžiagų ir biocidinių produktų endokrininę sistemą ardančioms savybėms nustatyti;

C.  kadangi Komisija minėtų deleguotųjų aktų nepriėmė nei iki 2013 m. gruodžio 13 d., nei vėliau;

D.  kadangi Bendrasis Teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendime nusprendė, kad Komisija turėjo aiškią, tikslią ir besąlyginę pareigą ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 13 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti pirmiau minėti moksliniai kriterijai;

E.  kadangi Bendrasis Teismas atmetė Komisijos pateiktą konkretų teisinį argumentavimą siekiant pateisinti Komisijos neveikimą ir savo sprendimo 74 punkte aiškiai nusprendė, kad nei viena Reglamento (ES) Nr. 528/2012 nuostata nereikalaujama atlikti mokslinių rizika grindžiamų kriterijų poveikio vertinimo;

F.  kadangi 2016 m. vasario 2 d. Parlamento plenariniame posėdyje Komisija, kuriai atstovavo už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, pareiškė, kad poveikio vertinimas yra naudinga ir netgi esminė priemonė Komisijos būsimajam sprendimui dėl kriterijų pagrįsti, ir kad be to, Komisija, visų pirma, ketino pateikti įgyvendinimo reglamentą – į jį bus įtraukti kriterijai, kurie bus taikomi cheminėms medžiagoms, patenkančios į Augalų apsaugos produktų reglamento ir vadinamosios reguliavimo procedūros su tikrinimu taikymo sritį – ir, antra, deleguotąjį aktą, į kurį bus įtraukti pagal Biocidinių produktų reglamentą taikytini kriterijai;

G.  kadangi Komisijos Pirmininkas J. C. Juncker pirmiau minėtame 2016 m. kovo 22 d. laiške Europos Parlamento Pirmininkui patvirtino, kad Komisija pirmiausia ketina gauti Reglamentavimo patikros valdybos nuomonę dėl poveikio vertinimo, neatsižvelgiant į tai, kad Bendrasis Teismas nurodė, jog nei viena Reglamento (ES) Nr. 528/2012 nuostata nereikalaujama atlikti mokslinių rizika grindžiamų kriterijų poveikio vertinimo;

H.  kadangi šie pareiškimai yra nesiliaujančių, nuolatinių ir pakartotinių Reglamento (ES) Nr. 528/2012 ir Bendrojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo pažeidimų patvirtinimas;

I.  kadangi SESV 266 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „Institucija, įstaiga ar organas, kurio aktas buvo paskelbtas negaliojančiu arba kurio neveikimas pripažintas prieštaraujančiu šiai Sutarčiai, privalo imtis būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti“;

J.  kadangi dėl šios priežasties toks pakartotinas prievolių nesilaikymas yra aiškus Sutarčių pažeidimas;

K.  kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 paremtas principu, kad visos žaliavos ar gaminiai, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai liestis su maistu, turi būti pakankamai inertiški, kad neleistų į maistą išsiskirti tokiam medžiagų kiekiui, kuris keltų pavojų žmonių sveikatai, ar nepriimtinai pakeistų maisto sudėtį arba pablogintų jo organoleptines savybes;

L.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 18 straipsniu numatoma, kad valstybė narė, gavusi naujos informacijos arba pakartotinai įvertinusi turimą informaciją, turi išsamų pagrindimą padaryti išvadą, jog žaliavos ar gaminio naudojimas kelia pavojų žmonių sveikatai; ji gali laikinai sustabdyti arba apriboti konkrečių ES taisyklių, pavyzdžiui, susijusių su plastiku, taikymą; kadangi pagal tas pačias taisykles Komisija, jei reikia, gavusi Europos maisto saugos tarnybos (EMST) nuomonę, tuomet privalo nuspręsti, ar šios priemonės yra būtinos, ir imtis veiksmų siekiant jas priimti arba jų atsisakyti;

M.  kadangi pagal šias apsaugos priemones kelios valstybės narės pradėjo taikyti nacionalinius draudimus dėl įtariamų endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų naudojimo su maistu besiliečiančiose plastikinėse medžiagose, taip pat kitose medžiagose, pvz., dangose; kadangi Danija ir Belgija pradėjo taikyti nacionalinius draudimus dėl BPA naudojimo su maistu besiliečiančiose medžiagose kūdikiams ir mažiems vaikams, taip pat kaip Švedija dangoms ir lakams skirtose su maistu besiliečiančiose medžiagose kūdikiams ir mažiems vaikams, o Prancūzija visose maisto pakuotėse, talpyklose ir induose;

N.  kadangi teisinė Komisijos pareiga imtis veiksmų taikoma valstybėms narėms, kurios remiasi 18 straipsnio taikymo motyvu, t. y. Prancūzijai, Danijai ir Belgijai; kadangi šios valstybės narės ir Švedija pranešė apie savo priemones tiek, kiek jos susijusios su medžiagomis, kurioms netaikomos jokios konkrečios suderintos priemonės ES lygmeniu, kaip reikalaujama pagal „2015/1535 pranešimo procedūrą“;

O.  kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 grindžiamas principu užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą;

1.  pabrėžia, kad Komisija neužtikrino aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos;

2.  primena, kad Komisija nesilaikė savo įsipareigojimo priimti deleguotuosius aktus, kaip reikalaujama Reglamentu (ES) Nr. 528/2012;

3.  primena, kad Komisija privalėjo nurodyti mokslinius kriterijus, kuriais būtų nustatomos aktyviųjų medžiagų ir biocidinių produktų endokrininę sistemą ardančios savybės, o remiantis 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos Geresnio reglamentavimo gairėmis poveikio vertinimų vaidmuo yra rinkti įrodymus siekiant įvertinti, ar būsimas Sąjungos teisėkūros procedūra priimamas aktas arba su teisėkūros procedūra nesusijusi priemonė yra pagrįsta ir kaip tokią priemonę parengti geriausiai, kad būtų pasiekti norimi politikos tikslai;

4.  mano, kad yra nepriimtina, jog, net Bendrajam Teismui savo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendime pasmerkus Komisija nepasiūlė deleguotųjų aktų, kuriuose būtų išdėstyti konkretūs moksliniai kriterijai, skirti aktyviųjų medžiagų ir biocidinių produktų endokrininę sistemą ardančioms savybėms nustatyti;

5.  smerkia Komisijos bandymus atidėti savo veiksmus ir jos pastangas pateisinti būtinybę priimti poveikio vertinimą, kuris pagal teisės aktus nereikalingas, kaip apsimestinius ir beprasmiškus, kai jau buvo viešai paskelbta, kad pramonės lobistai, PPO ir Jungtinės Amerikos Valstijos daro jai įtaką, kad ji neskelbtų mokslinių kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatomos endokrininę sistemą ardančios savybės;

6.  atkreipia dėmesį į dar vieną Komisijos padarytą Sutarčių pažeidimą – ji nesiėmė visų būtinų priemonių, kad įgyvendintų Bendrojo Teismo sprendimą;

7.  ragina Komisiją leisti valstybėms narėms priimti sprendimą uždrausti naudoti ir importuoti produktus, kuriuos jie laiko endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL L 167, 2012 6 27, p. 1.

(2)

OL L 338, 2004 11 13, р 4.

(3)

OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(4)

2015 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo sprendimas Švedijos Karalystė prieš Europos Komisiją, byla T-521/14, ECLI:EU:T:2015:976.

(5)

http://ec.europa.eu/smart-regulation/roadmaps/docs/2015_sante_534_bpa_measure_en.pdf.

Teisinis pranešimas