Procedūra : 2016/2731(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0739/2016

Pateikti tekstai :

B8-0739/2016

Debatai :

PV 07/06/2016 - 17
CRE 07/06/2016 - 17

Balsavimas :

PV 08/06/2016 - 12.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0268

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 441kWORD 107k
1.6.2016
PE596.905v01-00
 
B8-0739/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros (2016/2731(RSP))


Françoise Grossetête PPE frakcijos vardu
Constanze Krehl, Flavio Zanonato S&D frakcijos vardu
Evžen Tošenovský, Zdzisław Krasnodębski ECR frakcijos vardu
Cora van Nieuwenhuizen ALDE frakcijos vardu
Michel Reimon Verts/ALE frakcijos vardu
David Borrelli, Isabella Adinolfi, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros (2016/2731(RSP))  
B8-0739/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XIX antraštinės dalies 189 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Komisijos komunikatą „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“ (COM(2013) 0108),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“ (COM(2011) 0152),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016) 0178),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planas“ (COM(2010) 0308),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 512/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/758 dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo(6),

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Tarybos išvadas ir 2016 m. balandžio 14 d. ministrų priimtą Amsterdamo deklaraciją dėl bendradarbiavimo susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Užsienio reikalų komiteto priimtą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos saugumui ir gynybai skirtų kosmoso pajėgumų (2015/2276(INI)),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 7 d. rezoliuciją „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomosios transporto programos. Trumpojo ir vidutinio laikotarpio ES politika“(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. tyrimą dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros Europoje(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES kosmoso veikla yra labai svarbi mokslo ir technikos pažangai, inovacijoms, ekonomikos augimui, pramonės konkurencingumui, socialinei sanglaudai, kvalifikuoto darbo vietų ir įmonių kūrimui ir naujoms galimybėms tiek pradinės, tiek galutinės grandies rinkose;

B.  kadangi palydovinės navigacijos, Žemės stebėjimo ir palydovinio ryšio paslaugos gali labai prisidėti prie labai įvairių krypčių Sąjungos politikos įgyvendinimo; kadangi palydovinės navigacijos ir Žemės stebėjimo paslaugos galėtų būti labai naudingos ES piliečiams;

C.  kadangi įgyvendinamos pavyzdinės kosmoso programos rodo ES lygmens bendradarbiavimo pridėtinę vertę; kadangi ES vis dar nėra integruotos ir darnios kosmoso politikos;

D.  kadangi ES strategiškai svarbi nepriklausoma prieiga prie kosmoso; kadangi labai patikima ir tiksli vietos ir laiko nustatymo informacija ir Žemės stebėjimo duomenys yra ypač svarbūs stiprinant Europos nepriklausomumą ir kadangi Europos GNSS ir „Copernicus“ programose taikomas išskirtinis novatoriškas požiūris į technologijų įgyvendinimą; kadangi iki 2020 m. į šių programų infrastruktūrą Sąjunga investuos daugiau kaip 11 mlrd. EUR;

E.  kadangi Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS), kuri sustiprina GPS signalą, jau veikia ir GALILEO netrukus pradės teikti savo pradines paslaugas; kadangi „Copernicus“ jau veikia, jos pagrindinės paslaugos jau yra prieinamos naudotojams ir duomenys laisvai prieinami visame pasaulyje;

F.  kadangi atliekant mokslinius kosmoso tyrimus sukurtos technologijos plačiai panaudojamos kitose srityse ir turi naudingo poveikio kitoms politikos sritims;

G.  kadangi norint plėtoti pajėgumą apdoroti ir saugoti didelį kiekį palydovinių duomenų Europoje reikalinga esamos duomenų saugojimo, tinklaveikos ir didelio pajėgumo skaičiavimų sričių infrastruktūros sąsaja, todėl svarbu sudaryti palankesnes sąlygas stipriai ir konkurencingai Europos Žemės stebėjimo paslaugų galutinės grandies pramonei;

H.  kadangi tikimasi, kad per artimiausius du dešimtmečius Europos GNSS ekonominė ir socialinė nauda turėtų siekti apie 60–90 mlrd. eurų; kadangi manoma, kad iki 2030 m. Žemės stebėjimo paslaugų galutinės grandies rinkos metinės apyvartos potencialas gali pasiekti 2,8 mlrd. EUR, o daugiau kaip 90 proc. jo turėtų suteikti „Copernicus“;

I.  kadangi iki šiol galutinės grandies prietaikų ir paslaugų, grindžiamų kosmoso duomenimis, plėtra yra mažesnė, nei tikimasi; kadangi, siekiant visapusiškai išnaudoti kosmoso duomenų rinkos galimybes, reikia skatinti tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių paklausą ir būtina panaikinti rinkos fragmentaciją bei visas technines, teisines ir kitas kliūtis kosmoso sektoriaus produktų ir paslaugų srities vidaus rinkos veikimui;

J.  kadangi Komisija savo 2016 m. darbo programoje paskelbė ketinanti pateikti kosmoso strategiją Europai ir 2016 m. balandžio mėn. pradėjo viešas konsultacijas; kadangi ši rezoliucija bus įnašas į strategiją;

Kosmoso strategija ir kosmoso sektoriaus rinkos plėtra

1.  ragina Komisiją pateikti išsamią, plataus užmojo ir į ateitį orientuotą strategiją, pagal kurią trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu būtų užtikrinamas Europos pirmavimas pasaulinėse kosmoso technologijų ir paslaugų rinkose, užtikrinama nepriklausoma prieiga prie kosmoso ir užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos Europos kosmoso pramonei;

2.  mano, kad vienas iš pagrindinių strategijos elementų turėtų būti kosmoso duomenų, paslaugų ir prietaikų rinkos plėtra, siekiant kuo didesnės socialinės ir ekonominės ES kosmoso programų naudos;

3.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl aiškios Europos kosmoso pramonės politikos, kuri būtų įtraukta į būsimą strategiją;

4.  pabrėžia, kad ateityje plėtojant ES kosmoso programas reikėtų orientuotis į naudotoją ir remtis viešojo, privačiojo ir mokslo sektorių naudotojų poreikiais;

5.  pažymi, kad ES kosmoso politiką įgyvendina labai įvairūs suinteresuotieji subjektai, visų pirma Komisija, Europos GNSS agentūra (GSA), Europos kosmoso agentūra (ESA), „Copernicus“ paslaugų teikėjai (Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacija (EUMETSAT), Europos aplinkos agentūra (EAA), Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), FRONTEX, Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras, Jungtinis tyrimų centras, organizacija „Mercator Ocean“), valstybės narės ir pramonė; ragina jas toliau plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, ypač ES ir ESA; ragina Komisiją imtis pagrindinio vaidmens plėtojant Europos pramonės pajėgumus, kad būtų pagerinta prieiga prie duomenų, rinkos plėtra ir konkurencingumas pasaulinėje rinkoje;

6.  pabrėžia, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių naudotojams naudotis kosmoso technologijomis, reikia supaprastinti ES kosmoso veiklos institucinę sistemą; prašo Komisijos atsižvelgti į šį poreikį savo strategijoje ir pasiūlyti aiškiai apibrėžtus įvairių subjektų vaidmenis;

7.  pabrėžia regioninio aspekto svarbą; pritaria aktyvesniam regioninės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimui užtikrinant sėkmingą ES kosmoso politiką; pabrėžia, kad reikia koordinuoti nacionalinio lygmens vietos iniciatyvas, siekiant išvengti Komisijos ir valstybių narių veiklos dubliavimosi;

Techninės kliūtys

8.  palankiai vertina pažangą, padarytą abiejų pavyzdinių kosmoso programų, GALILEO ir „Copernicus“, srityje; mano, kad jos turėtų būti laikomos viena kitą papildančiomis programomis ir kad reikėtų skatinti tolesnę sinergiją; primygtinai ragina Komisiją laikytis tvarkaraščio ir užtikrinti greitą abiejų pavyzdinių programų kosmoso ir antžeminės infrastruktūros ir teikiamų paslaugų veikimą visu pajėgumu; mano, kad vengti toliau vėluoti yra labai svarbu siekiant išlaikyti privačiojo sektoriaus pasitikėjimą; dar kartą atkreipia dėmesį į Europos GNSS pasaulinės rinkos galimybes, susijusias su EGNOS aprėpties išplėtimu apimant Pietryčių ir Rytų Europą, Afriką ir Artimuosius Rytus;

9.  remia integruotų prietaikų panaudojant tiek EGNOS ir GALILEO, tiek „Copernicus“ plėtrą;

10.  mano, kad „Copernicus“ duomenų sklaida yra pernelyg fragmentiška ir kad ES lygmens metodas yra būtinas, kad Europos pramonė galėtų ja pasinaudoti; pabrėžia, kad norint, jog vystytųsi stiprus galutinės grandies pramonės sektorius, būtina išankstinė sąlyga yra geresnė prieiga prie „Copernicus“ Žemės stebėjimo duomenų; ypač pabrėžia, kad reikia spartesnės prieigos prie didelių Žemės stebėjimo duomenų rinkinių, pavyzdžiui, laiko eilučių;

11.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad „Copernicus“ duomenys būtų prieinami nepriklausomoms IRT platformoms, nes tai sudarytų sąlygas saugoti, tvarkyti, apdoroti ir lengvai gauti didelį duomenų kiekį ir būtų lengviau integruoti duomenų rinkinius iš kuo įvairesnių šaltinių ir pateikti juos naudotojui; mano, kad tokios platformos turėtų:

•  sutelkti paklausą ir taip padėti panaikinti dabartinę fragmentaciją ir sukurti Žemės stebėjimo duomenų vidaus rinką, nesiimant reguliavimo priemonių;

•  užtikrinti atvirą ir nediskriminacinę naudotojų prieigą;

•  sudaryti sąlygas sektoriaus įmonėms pasinaudojant platformomis teikti bet kokias paslaugas, kurias jos būtų pasirengusios teikti;

•  papildyti kitas valstybių narių, ESA, sektoriaus ir Europos atvirosios mokslo debesijos pastangas;

 

12.  taip pat rekomenduoja, kad Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir ESA, kurtų tinkamai integruotą infrastruktūros sistemą, turinčią atitinkamų lygmenų duomenų apsaugą;

13.  pabrėžia, kad be su GALILEO suderinamų lustų rinkinių ir imtuvų GALILEO rinkos plėtra bus labai apsunkinta; todėl palankiai vertina tai, kad Europos GNSS biudžete tam tikra suma paskirta pagrindinių elementų finansavimo programai, kurią administruoja GSA, siekiant remti jų plėtrą; ragina Komisiją per laikotarpio vidurio peržiūrą išnagrinėti, ar nereikėtų šios sumos padidinti;

14.  ragina GSA toliau bendradarbiauti su lustų rinkinių ir imtuvų gamintojais, siekiant suprasti jų poreikius ir suteikti jiems reikalingą techninę informaciją ir specifikacijas, kad būtų užtikrinta, jog kuo daugiau naudotojų įrangos būtų suderinama su GALILEO; mano, kad reikia įtraukti pramonę į programos raidos procesą, kad sistema atitiktų rinkos poreikius; ragina Komisiją užtikrinti, kad pramonė įtrauktų GALILEO kaip vieną iš etaloninių sistemų gaminant daugiasistemius imtuvus;

15.  primena, kad GALILEO turės išskirtines funkcijas, t. y. tam tikrų privalumų, kurių neturi kitos GNSS sistemos, tokias kaip atvirųjų paslaugų autentiškumo patvirtinimas ir labai didelio tikslumo ir patikimumo komercinės paslaugos; pabrėžia, jog labai svarbu, kad šios išskirtinės funkcijos kuo greičiau pradėtų veikti, siekiant užtikrinti, kad GALILEO taptų etalonine sistema ir kad būtų galima iškelti jos pranašumus, palyginti su jos konkurentėmis;

16.  pabrėžia, jog, siekiant sudaryti sąlygas naudotis kosmoso duomenimis ir paslaugomis, svarbu užtikrinti, kad būtų nustatyti reikiami techniniai standartai; primygtinai ragina Komisiją įsteigti temines darbo grupes, į kurias įeitų valstybių narių ekspertai, siekiant nustatyti tokius standartus;

Rinkos kliūtys

17.  mano, kad, siekiant skatinti privačiojo sektoriaus investicijas, viešojo sektoriaus veikla, įskaitant įgaliotų Europos agentūrų veiklą, turėtų būti nuspėjama; yra iš esmės įsitikinęs, kad ateityje kosmoso paslaugas turėtų daugiausia teikti komercinės įmonės ir tokios paslaugos turėtų būti daugiausia iš jų perkamos, išskyrus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių to nedaryti, pavyzdžiui, dėl konkrečių saugumo rizikų; siūlo, kad būtų pasinaudota „Copernicus“ ir GALILEO reglamentų programų laikotarpio vidurio vertinimu, siekiant užtikrinti geresnį privačiojo sektoriaus įtraukimą į viešąjį paslaugų pirkimą;

18.  primygtinai ragina Komisiją, kalbant apie „Copernicus“ duomenis, kuo greičiau aiškiai apibrėžti, kokį vaidmenį atlieka pagrindinių viešųjų paslaugų tarnybos (kokius produktus jos teikia pagal atviros ir laisvos prieigos politiką ir kokios yra procedūros, kurių laikantis galima įtraukti naujus produktus) ir kas turėtų būti palikta galutinės grandies sektoriui; ragina Komisiją įvertinti labai didelės raiškos Žemės stebėjimo duomenų naudojimo ES vidaus veiklos tikslais poreikį; yra įsitikinęs, kad tokie duomenys turėtų būti perkami iš Europos komercinių paslaugų teikėjų, siekiant įtvirtinti Europos pramonės padėtį, kad ji galėtų prekiauti komercinėse rinkose visame pasaulyje; taip pat primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių ir sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti kosmoso technologijomis grindžiamų paslaugų valstybinėms institucijoms viešuosius pirkimus, be kita ko, skatinti ikiprekybinių etapų viešuosius pirkimus, visų pirma siekiant remti novatoriškas MVĮ;

19.  ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų didinamas viešojo ir privačiojo sektorių bei galutinių naudotojų informuotumas apie Europos kosmoso programų teikiamas galimybes ir skatinti naudoti kosmoso duomenis viešajame sektoriuje ir verslo sferoje; yra įsitikinęs, kad veiksmingas būtų naudotojų poreikiais grindžiamas ir į problemų sprendimą orientuotas metodas, pagal kurį politikos poreikiai būtų suderinti su atitinkamomis veikiančiomis palydovinėmis paslaugomis; rekomenduoja Komisijai skatinti keistis gerąja patirtimi, pvz., informacija apie JK kosmoso technologijų siekiant pažangesnės valdysenos programą; mano, kad Komisija gali atlikti svarbų vaidmenį sutelkiant viešojo sektoriaus poreikius ir padedant sukurti naudotojų paklausą;

20.  palankiai vertina įvairią Komisijos, GSA, ESA, „Copernicus“ paslaugų teikėjų nacionalinių kosmoso agentūrų ir kitų suinteresuotųjų subjektų vykdomą informuotumo didinimo veiklą; atkreipia dėmesį į sėkmingus gerosios patirties pavyzdžius, tokius kaip metinės Europos kosmoso politikos konferencijos, Europos kosmoso politikos sprendimų konferencijos, kosmoso dienos, Europos kosmoso paroda, GALILEO piešinių konkursas, Europos palydovinės navigacijos konkursas ir konkursas „Copernicus Masters“;

21.  mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų reklamuoti ir pateikti rinkai programą „Copernicus“;

22.  ragina GSA toliau dėti pastangas reklamuoti ir pateikti rinkai GALILEO ir EGNOS ir teikti informaciją apie naudotojų poreikius ir palydovinės navigacijos rinkos raidą;

23.  mano, kad Komisija turėtų įtraukti regioninių „Europe Direct“ centrų valstybėse narėse tinklą į informuotumo apie „Copernicus“ ir GALILEO teikiamų kosmoso duomenų privalumus didinimo veiklą ir padėti valdžios institucijoms nusistatyti savo poreikius;

Kosmoso klausimas ES politikoje

24.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti, kad Europos kosmoso programų infrastruktūra ir jų paslaugos būtų naudojamos vykdant susijusią politiką ir programas; mano, kad Komisija turėtų geriau susieti ES kosmoso išteklius su veikla tokiose politikos srityse kaip vidaus rinka, pramoninė bazė, darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas, investicijos, energetika, klimatas, aplinka, sveikata, žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, transportas, turizmas, bendroji skaitmeninė rinka, regioninė politika ir vietos planavimas; mano, kad esama didžiulių galimybių spręsti tokius uždavinius, kaip migracija, sienų valdymas ir tvarus vystymasis;

25.  todėl primygtinai ragina Komisiją įvertinti visas esamas ir naujas politikos iniciatyvas kosmoso aspektu, siekiant užtikrinti, kad būtų kuo geriau naudojami ES kosmoso ištekliai; primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti esamus ES teisės aktus ir įvertinti, ar reiktų ką nors keisti, siekiant skatinti naudoti palydovinius duomenis ir paslaugas (GNSS, EO, telekomunikacijų), užtikrinti socialinę, ekonominę ir kitokią naudą ir visus naujus teisės aktus įvertinti kosmoso aspektu;

26.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybes įtraukti Europos GNSS ir „Copernicus“ į Sąjungos kaimynystės bei vystymosi politiką ir derybas dėl bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis;

27.  pabrėžia, kad Europos GNSS duomenys nepaprastai svarbūs siekiant didesnės pažangiųjų transporto ir eismo valdymo sistemų saugos ir veiksmingumo; atkreipia dėmesį į sistemos „eCall“ ir skaitmeninių tachografų reglamentus, nes jie padės skatinti pradėti naudotis GALILEO ir EGNOS; ragina Komisiją imtis kitų atitinkamų taikymo sričių, kuriose tai padidintų ES piliečių saugą ir saugumą, pvz., pagalbos iškvietos vietos nustatymo priemonių; ragina Komisiją imtis teisėkūros priemonių šioje srityje, siekiant užtikrinti GNSS lustų rinkinių suderinamumą su GALILEO / EGNOS, visų pirma civilinės aviacijos ir ypatingos svarbos infrastruktūros srityje;

28.  pabrėžia, kad kosmoso duomenys ir paslaugos gali atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant, kad Europa pirmautų svarbiausiose technologijų raidos srityse, tokiose kaip daiktų internetas, pažangieji miestai, dideli duomenų kiekiai ir susietosios automatizuotos transporto priemonės; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Amsterdamo deklaraciją, kurioje pabrėžiamas GALILEO ir EGNOS vaidmuo;

Galimybės gauti finansavimą ir žinias

29.  pabrėžia, kad reikia gerinti galutinės grandies prietaikų ir paslaugų plėtros ir visos galutinės grandies rinkos finansavimą; ragina Komisiją, priimant kitą DFP, išnagrinėti, ar reikėtų šiam tikslui skirti didesnę ES kosmoso biudžeto procentinę dalį;

30.  pabrėžia, kad ES turi įvairių finansavimo galimybių, kuriomis pasinaudodama galėtų remti galutinės grandies kosmoso sektorių („Horizontas 2020“, ESI fondai, COSME, ESIF ir t. t.); primygtinai ragina Komisiją koordinuotai ir kryptingai naudoti šias priemones ir, be kita ko, sudaryti palankesnes sąlygas konsultavimo ir informavimo paslaugoms; taip pat ragina Komisiją įdiegti novatoriškus ir lanksčius finansavimo mechanizmus ir spręsti nepakankamų galimybių gauti rizikos kapitalo problemą; pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį tam, kad būtų supaprastinta Europos startuolių, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių prieiga prie finansavimo, visų pirma siekiant padėti joms sėkmingai įveikti ankstyvus komercializacijos etapus;

31.  primygtinai ragina Komisiją skatinti kosmoso įmonių, įskaitant MVĮ, tarptautinę veiklą – suteikti geresnes galimybes gauti finansavimą ir pakankamą paramą, kad Europos kosmoso pramonė būtų konkurencinga, taip pat imtis specialių ES veiksmų, kad būtų užtikrinta nepriklausoma Europos prieiga prie kosmoso;

32.  rekomenduoja geriau susieti mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros ir paramos verslo plėtrai programas; visų pirma mano, kad kosmoso sektoriuje turėtų būti geriau išnaudojamas programos „Horizontas 2020“ inovacijų potencialas; ragina taikyti atitinkamą su kosmosu susijusių programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos verslo bendruomenei strategiją ir mano, kad reikia skatinti glaudesnį universitetų ir privačių įmonių bendradarbiavimą prietaikų ir paslaugų kūrimo srityje;

33.  yra įsitikinęs, kad kosmoso pramonės klasteriai, inkubatoriai ir panašios iniciatyvos padeda skatinti rinkos plėtrą, inovacijas ir kosmoso bei IRT ir kitų ekonomikos sektorių sąveiką; palankiai vertina tam tikrų valstybių narių pastangas šioje srityje ir ESA verslo inkubatorius; mano, kad Komisija turėtų remtis šiomis pastangomis rengdama nuoseklią ES strategiją, pagal kurią būtų remiamas kosmoso verslas ir plėtojamos jo sąsajų su visa ekonomika priemonės; ragina Komisiją padėti ištaisyti geografinį tokios veiklos disbalansą, nes Vidurio ir Rytų Europos šalys atsilieka; pabrėžia, kad reikia gerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija bei gerosios patirties pavyzdžiais ir dalytis infrastruktūros pajėgumais;

34.  mano, kad ES ir valstybės narės turėtų, bendradarbiaudamos su privačiuoju sektoriumi, dėti daugiau pastangų plėtoti įgūdžius ir verslumą ir į kosmoso sektorių pritraukti technikos universitetų studentų, jaunų mokslininkų ir verslininkų; yra įsitikinęs, kad tai padės išsaugoti pirmaujančius kosmoso mokslo pajėgumus ir užkirsti kelią labai išsilavinusių ir kvalifikuotų ekspertų išvykimui į kitas pasaulio šalis;

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

(1)

  OL L 150, 2014 5 20, p. 72.

(2)

  OL L 122, 2014 4 24, p. 44.

(3)

  OL L 276, 2010 10 20, p. 11.

(4)

  OL L 347, 2013 12 20, p. 1.

(5)

  OL L 123, 2015 5 19, p. 77.

(6)

  OL L 60, 2014 2 28, p. 1.

(7)

  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0534.

(8)

  OL C 227 E, 2013 8 6, p. 16.

(9)

  OL C 380 E, 2012 12 11, p. 1.

(10)

  Kosmoso sektoriaus rinkos plėtra Europoje, ITRE komitetui skirtas tyrimas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius, 2016, ISBN 978–92–823–8537–1.

Teisinis pranešimas