Procedūra : 2016/2872(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1127/2016

Pateikti tekstai :

B8-1127/2016

Debatai :

PV 27/10/2016 - 3
CRE 27/10/2016 - 3

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0425

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 402kWORD 76k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1126/2016
19.10.2016
PE589.727v01-00
 
B8-1127/2016

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-1803/2016

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl Europos savanorių tarnybos (2016/2872(RSP))


Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Milan Zver, Elissavet Vozemberg-Vrionidi PPE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos savanorių tarnybos (2016/2872(RSP))  
B8-1127/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „ES politika ir savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES“ (COM(2011) 0568),

–  atsižvelgdamas į Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) aljanso Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl savanoriškumo ir savanoriškos veiklos Europoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimo ir skatinimo ES(4),

–  atsižvelgdamas į Europos chartiją dėl savanorių teisių ir pareigų(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl savanoriškos veiklos naudos ekonominei ir socialinei sanglaudai (6),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Europos savanorių tarnybos (O-000107/2016 – B8-1803/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  primindamas, kad 2016 m. Europos savanorių tarnybai sukanka 20 metų ir kad tą dvidešimties metų laikotarpį buvo paremta 100 000 savanorių;

B.  pabrėždamas, kad Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.) – šią iniciatyvą tvirtai rėmė Europos Parlamentas – buvo svarbi politinė galimybė atkreipti dėmesį į savanoriškos veiklos pridėtinę vertę Europai ir kad dabar, praėjus penkeriems metams, Europos Parlamentas turėtų įvertinti Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) poveikį politikos raidai bei apsvarstyti, kaip savanoriška veikla yra integruota į pagrindines Europos programas (tokias kaip „Erasmus +“ ir Europos savanorių tarnyba);

C.  primindamas, kad savanoriška veikla yra tokia veikla, kurią asmuo vykdo savo noru, pasirinkęs ją savo nuožiūra, turėdamas savo motyvus ir nesiekdamas pelno; pabrėždamas, kad tokią veiklą galima apibrėžti kaip solidarumo pavyzdį ir kad ji padeda spręsti klausimus, susijusius su žmogiškaisiais, socialiniais ar aplinkosaugos poreikiais ir problemomis;

D.  pabrėždamas, kad savanoriška veikla yra vertinga ir svarbi kaip viena iš labiausiai matomų solidarumo išraiškų, kuria skatinama socialinė įtrauktis ir jai sudaromos palankesnės sąlygos, kaupiamas socialinis kapitalas ir vyksta visuomenės pokyčiai, kad ji prisideda tiek kuriant klestinčią pilietinę visuomenę, galinčią pasiūlyti kūrybingų ir inovatyvių išeičių sprendžiant bendras problemas, tiek skatinant ekonomikos augimą, ir kad ši veikla turėtų būti konkrečiai ir tikslingai vertinama tiek ekonomikos, tiek socialinio kapitalo požiūriu;

E.  pabrėždamas, kad vykdant savanorišką veiklą būtina derinti paramos mechanizmus ir (arba) tinkamą organizacinę struktūrą, kuri turėtų būti dar labiau sustiprinta nustatant deramą teisinę sistemą, pagal kurią būtų apibrėžiamos savanorių ir vykdant savanorišką veiklą turimos teisės ir pareigos;

F.  pabrėždamas, kad kiekvienas asmuo turi teisę vienodomis sąlygomis naudotis galimybe vykdyti savanorišką veiklą ir kad turi būti užtikrinama apsauga nuo bet kokios rūšies diskriminacijos, kad kiekvienam asmeniui turėtų būti suteikta teisė derinti savanorišką veiklą ir asmeninį bei profesinį gyvenimą, kad vykdant savanorišką veiklą jiems būtų garantuojamas tam tikras lankstumas;

G.  pabrėždamas, jog taip pat labai svarbu pripažinti savanorišką veiklą, kad būtų skatinama taikyti tinkamas paskatas visoms suinteresuotosioms šalims ir taip būtų didinamas savanoriškos veiklos mastas, kokybė ir poveikis; be to, pabrėžia, kad reikia plėtoti savanoriškos veiklos pripažinimo kultūrą, tokią veiklą apibūdinant kaip varomąją jėgą siekiant, kad Europos vertybės taptų realybe;

1.  pripažįsta, kad savanoriška veikla yra solidarumo, laisvės ir atsakomybės išraiška ir kad ja prisidedama prie aktyvaus pilietiškumo stiprinimo ir žmogaus asmeninės socialinės raidos, taip pat kad ši veikla yra itin svarbi priemonė siekiant socialinės įtraukties ir sanglaudos, mokymo, švietimo ir kultūrų dialogo ir kad ji svariai prisideda prie Europos vertybių sklaidos; pabrėžia, kad tokios veiklos, kaip strateginės priemonės, skatinančios tarpusavio supratimą ir kultūrinius ryšius, nauda taip pat pripažįstama vykdant savanorišką veiklą trečiosiose šalyse;

2.  pažymi, kad savarankiška veikla taip pat padeda žmonėms įgyti įgūdžių ir kompetencijos ir kad ji turėtų būti pripažįstama kaip neformalusis mokymasis ir savišvieta;

3.  ragina valstybes nares savo švietimo ir akademinėse sistemose propaguoti Europos savanorių tarnybą kaip priemonę mokymui apie solidarumą ir visuomenės dalyvavimą skleisti tarp jaunimo;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje beveik 100 mln. įvairaus amžiaus piliečių yra savanoriai, kurių veikla padeda sukurti maždaug 5 proc. jos BVP;

5.  prašo Komisijos atlikti tyrimą, kiek tai susiję su nacionalinėmis savanorių tarnybų programomis, taip pat pilietine tarnyba ir solidarumo tarnyba bei esama aplinka, sudaryta galimiems savanoriams veikti įvairiose valstybėse narėse, siekiant palengvinti abipusį supratimą ir gerosios praktikos sklaidą, taip pat kiek tai susiję su galimybe sukurti Europos pilietinę tarnybą, – visais šiais veiksmais siekiama skatinti ES pilietybę; tačiau pabrėžia, kad pilietinių tarnybų programos turėtų papildyti, bet ne pakeisti jau esamas savanoriškos veiklos galimybes;

6.  ragina Komisiją parengti koordinuotą Europos savanoriškos veiklos politiką ir paskirti vieną kontaktinį centrą Komisijoje, kuris sujungtų visas iniciatyvas ir programas;

7.  pabrėžia vyresnių žmonių aktyvumo vaidmenį savanoriškos veiklos srityje ir ragina sustiprinti tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus piliečių vaidmenį kalbant apie piliečių dalyvavimą Europos gyvenime, remiantis Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) ir Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų (2012 m.) suteiktu postūmiu;

8.  primena, kad Europos savanorių tarnybos veikla turėtų būti grindžiama struktūra, kuri suteiktų galimybę jaunimui greitai ir lengvai naudotis programa, todėl ragina supaprastinti dabartinę paraiškų teikimo pagal šią programą sistemą;

9.  pabrėžia, kad reikia stiprinti tolesnių veiksmų ir vietos aspektus, kai savanoriškos veiklos patirtis įgyjama užsienyje, teikiant paramą vietos bendruomenėms ne tik prieš atitinkamiems asmenims išvykstant, bet ir jiems sugrįžus, rengiant orientavimo ir integracijos sugrįžus mokymus;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1)

OL L 17, 2010 1 22, p. 43.

(2)

OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0549.

(4)

OL C 332 E, 2013 11 15, p. 14.

(5)

http://ec.europa.eu/citizenship/pdf/volunteering_charter_en.pdf

(6)

OL C 259 E, 2009 10 29, p. 9.

Teisinis pranešimas