Procedūra : 2016/2936(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1132/2016

Pateikti tekstai :

B8-1132/2016

Debatai :

PV 26/10/2016 - 17
CRE 26/10/2016 - 17

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0424

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 428kWORD 99k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1122/2016
19.10.2016
PE589.732v01-00
 
B8-1132/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (2016/2936(RSP))


Urmas Paet, Petras Auštrevičius, Dita Charanzová, Gérard Deprez, Fredrick Federley, Ivan Jakovčić, Ilhan Kyuchyuk, Valentinas Mazuronis, Louis Michel, Javier Nart, Jozo Radoš, Marietje Schaake, Pavel Telička, Hilde Vautmans ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (2016/2936(RSP))  
B8-1132/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 17 d. savo rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) peržiūros konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų(2),

–  atsižvelgdamas į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurią 2003 m. gruodžio 12 d. priėmė Europos Vadovų Taryba,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. NPT peržiūros konferencijoje nepavyko susitarti dėl galutinio dokumento,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo devintosios peržiūros konferencijos (8079/15),

–  atsižvelgdamas į dokumentus, priimtus aukščiausiojo lygio susitikime branduolinio saugumo klausimais 2016 m. pavasarį Vašingtone,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2310 (2016 m.) dėl Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (angl. CTBT) 20-ųjų metinių,

–  atsižvelgdamas į 1977 m. Tbilisio deklaraciją, kurią bendru sutarimu priėmė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė asamblėja,

–  atsižvelgdamas į G7 pareiškimą dėl ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo, padarytą 2016 m. balandžio 11 d. Hirošimoje (Japonija),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl zonos be branduolinių ginklų sukūrimo Artimųjų Rytų regione (A/RES/66/61),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimą 2012/422/BUSP, kuriuo remiamas procesas siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/33 dėl daugiašalio branduolinio nusiginklavimo pažangaus sprendimo ir į 2016 m. rugpjūčio 19 d. Neribotos sudėties darbo grupės patvirtintą ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai (A/71/371),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjungos saugumo padėtis kaimyninėse šalyse gerokai pablogėjo ir tapo mažiau nuspėjama; pažymi, kad pagal pobūdį grėsmės yra tiek tradicinės, tiek netradicinės ir kad jas kelia tiek valstybės, tiek nevalstybiniai regioniniai ar globalūs subjektai;

B.  kadangi dėl įvairių pokyčių, įskaitant prastėjančius branduolinį ginklą turinčių valstybių, pavyzdžiui, Rusijos Federacijos, Jungtinų Amerikos Valstijų, Indijos, Pakistano ir Izraelio, santykius, ir toliau plėtojamus Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinius pajėgumus, tarptautinei taikai, saugumui ir stabilumui kyla rimta grėsmė;

C.  kadangi biologinių ir cheminių formų masinio naikinimo ginklų platinimas mažinamas iki minimumo ir laipsniškai nutraukiamas veiksmingai tarptautiniu mastu taikant draudimą ir įpareigojimus, numatytus 1972 m. Biologinių ir toksinių ginklų konvencijoje ir Cheminio ginklo uždraudimo konvencijoje; kadangi, vis dėlto, masinio naikinimo branduolinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas yra viena iš rimčiausių problemų pasaulio bendruomenei;

D.  kadangi nuo 2016 m. sausio mėn. devynios valstybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Izraelis, Pakistanas ir Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika – iš viso turėjo maždaug 15 395 branduolinių ginklų vienetus, palyginti su maždaug 15 850 vienetų 2015 m.;

E.  kadangi užkirsti kelią teroristams ir papildomoms valstybėms įsigyti branduolinių ginklų ar juos naudoti, sumažinant ir panaikinant visas branduolinių ginklų atsargas, ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų yra prioritetas;

F.  kadangi įgyvendinant konkrečius veiksmus siekiant branduolinio nusiginklavimo, dėl kurio susitarta 2010 m. NPT peržiūros konferencijoje, nebuvo pasiekta jokios pažangos; kadangi 2010 m. NPT peržiūros konferencijoje vėl buvo sutelktas dėmesys į branduolinių ginklų humanitarinį poveikį;

G.  kadangi pirmumas ir toliau turi būti teikiamas trijų Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo ramsčių, t. y. ginklų neplatinimo, nusiginklavimo ir bendradarbiavimo taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje, pagrindinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tikslų stiprinimui;

H.  kadangi NPT pasirašiusios branduolinį ginklą turinčios valstybės modernizuoja ir stiprina savo branduolinių ginklų arsenalus ir delsia imtis veiksmų siekiant sumažinti ar panaikinti savo branduolinį arsenalą ir mažiau vadovautis karine grasinimo branduoliniu ginklu doktrina;

I.  kadangi Rusija ir JAV toliau įgyvendina naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (angl. START), kuri nustos galioti 2021 m.; kadangi Rusijos Federacija nepritarė oficialiam Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymui pradėti derybas dėl tolesnių veiksmų naujajai START sutarčiai baigus galioti ir kadangi dar nesiderėta dėl naujosios START sutarties pratęsimo jos galiojimui pasibaigus, kad būtų sprendžiamas nestrateginių ir strateginių branduolinių ginklų kiekio sumažinimo klausimas siekiant juos panaikinti;

J.  kadangi branduolinio ginklo bandymo sprogimai ir (arba) bet kokie kiti branduoliniai sprogimai kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, kenkia visuotinio branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo režimui; kadangi bandymų uždraudimo sutartis yra veiksmingiausias oficialus būdas siekiant uždrausti branduolinio ginklo bandymus ir bet kokius kitus branduolinius sprogdinimus; kadangi 2016 m. sukanka 20 metų nuo Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (angl. CTBT) pateikimo pasirašyti 1996 m. rugsėjo 24 d.;

K.  kadangi, nepaisant visų pastangų, konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų sušaukti iki 2012 m. gruodžio mėn., laikantis NPT šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje bendru sutarimu pasiektų susitarimų, nepavyko;

L.  kadangi Turkijoje dislokuotų JAV branduolinių ginklų sauga ir saugumas vis labiau tikrinami dėl ginkluoto konflikto Sirijoje;

M.  kadangi ginklų kontrolės ir neplatinimo susitarimai yra svarbi Europos saugumo sistemos po Šaltojo karo, kuri šiuo metu atrodo vis labiau pažeidžiama dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, sudedamoji dalis;

N.  kadangi 2015 m. gruodžio 5 d. paminėtos 20-osios Budapešto memorandumo pasirašymo metinės; kadangi Ukraina paisė visų jo nuostatų ir laikėsi iniciatyvios pozicijos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo klausimais, o Rusijos Federacija, priešingai, pažeidė savo įsipareigojimus okupuodama dalį Ukrainos teritorijos (Krymą) ir ėmėsi ginkluotos atakos Rytų Ukrainoje; kadangi dėl tokios padėties buvo sukurtas pavojingas precedentas, kai valstybė, garantavusi Ukrainos saugumą kaip atsaką į Ukrainos sprendimą prisijungti prie NPT kaip branduolinio ginklo neturinčiai valstybei, pažeidė Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir apskritai pakenkė ne tik priemonės patikimumui ir privertė juo smarkiai suabejoti, bet pakenkė ir neigiamoms saugumo garantijoms, kurias teikia branduolinio ginklo valstybė, taip pat pakenkdama NPT ir idėjai siekti pažangos branduolinio nusiginklavimo ir branduolinių ginklų neplatinimo visame pasaulyje srityje remiantis tarptautinės teisės ir daugiašalių sutarčių nuostatomis;

O.  kadangi Rusija dislokavo branduolinį ginklą galinčias nešti trumpojo nuotolio bombonešes raketas „Iskander“ Kaliningrade, kad galėtų rengti pratybas ir skrydžius, apimančius branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių sistemas, ir kadangi Rusijai priėmus sprendimą sustabdyti Plutonio disponavimo ir utilizavimo susitarimą, sudarytą su JAV 2000 m., išaugo susirūpinimas dėl didėjančios Rusijos priklausomybės nuo branduolinių ginklų;

P.  kadangi ES, kaip Bendro visapusiško veiksmų plano, dėl kurio susitarta su Iranu, šalis, atlieka svarbų vaidmenį, įskaitant jos kaip bendros komisijos, prižiūrinčios susitarimo įgyvendinimą, tikrosios narės vaidmenį;

Q.  kadangi 2016 m. rugsėjo 9 d. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika atliko 5-ąjį savo branduolinį bandymą, praėjus vos keliems mėnesiams nuo 2016 m. sausio 6 d. bandymo; kadangi šis bandymas, kurį Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika paskelbė „sėkmingai atliktu vandenilinės bombos bandymu“, akivaizdžiai pažeidžia jos tarptautinius įsipareigojimus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas bei 1992 m. Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos bendrą deklaraciją dėl Korėjos pusiasalio branduolinio ginklo atsisakymo, kurioje teigiama, kad abi Korėjos nekurs ir neturės jokių branduolinių ginklų; kadangi bet kokių masinio naikinimo ginklų, ypač branduolinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių, platinimas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui; kadangi 2003 m. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika paskelbė pasitraukianti iš Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) šalių, nuo 2006 m. vykdo branduolinius bandymus, 2009 m. oficialiai paskelbė sukūrusi branduolinį ginklą atgrasymo tikslais, o tai reiškia, kad grėsmė, kurią ji kelia kaimyninėms šalims Šiaurės Rytų Azijoje, regioninei ir tarptautinei taikai bei saugumui, padidėjo;

R.  kadangi 2003 m. Europos saugumo strategijoje teigiama, kad masinio naikinimo ginklų platinimas kelia potencialiai didžiausią grėsmę mūsų saugumui, įskaitant ginklavimosi masinio naikinimo ginklų srityje lenktynių galimybę, ir kad ES yra įsipareigojusi siekti, jog daugiašalėse sutartyse nustatytų režimų būtų visuotinai laikomasi, ir stiprinti sutartis ir jų tikrinimo nuostatas; kadangi 2016 m. ES visuotinėje strategijoje vengiama bet kokios kalbos apie masinio naikinimo ginklus, neplatinimą ir ginklų kontrolę;

S.  kadangi, deja, ES, rengiantis 2015 m. NPT peržiūros konferencijai, nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos branduolinio nusiginklavimo klausimu ir pirmą kartą buvo pripažinta, kad buvo reiškiamos „skirtingos nuomonės“ dėl branduolinių ginklų naudojimo pasekmių ir kad 2015 m. NPT peržiūros konferencijoje nepavyko priimti galutinio dokumento dėl nesutarimų, ar turėtų būti toliau dedamos regioninės pastangos siekiant sukurti zoną be masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose;

T.  kadangi ES įsipareigojusi panaudoti visas turimas priemones, kad užkirstų kelią susirūpinimą visame pasaulyje keliančioms ginklų platinimo programoms, jas nutrauktų, stabdytų ir, jei įmanoma, panaikintų, kaip aiškiai pažymėta 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje;

1.  yra labai susirūpinęs dėl mažėjančio regioninio ir tarptautinio saugumo, vėl sustiprėjusio branduolinių ginklų vaidmens šiomis aplinkybėmis ir dėl veiksmingo nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo priemonių įgyvendinimo stokos;

2.  ragina visas branduolinį ginklą turinčias valstybes imtis konkrečių tarpinių priemonių siekiant sumažinti branduolinių ginklų sprogimo pavojų, taip pat mažinti branduolinių ginklų naudojimo statusą ir perkelti juos iš dislokavimo vietų į saugyklas, sumažinti branduolinių ginklų vaidmenį karinėse doktrinose ir sparčiai sumažinti visų rūšių branduolinių ginklų kiekį;

3.  yra labai susirūpinęs dėl galimų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties pažeidimų;

4.  reiškia paramą 2016 m. aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame pripažinta, kad neteisėta prekyba branduolinėmis medžiagomis ir jų naudojimas tiesiogiai kelia didelę grėsmę saugumui pasaulyje, ir tikisi, kad bus siekiama ginklų gamybai tinkamų medžiagų visiško sekimo ir fizinės apsaugos;

5.  teigiamai vertina tai, kad, atsižvelgiant į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/33, JT neribotos sudėties darbo grupės darbas vedant derybas siekiant pažangiai spręsti branduolinio nusiginklavimo klausimą buvo atliktas; palankiai vertina rekomendaciją JT Generalinei Asamblėjai, kuri pateikta neribotos sudėties darbo grupės galutinėje ataskaitoje (A/71/371) ir priimta 2016 m. rugpjūčio 19 d. pritarus daugumai, 2017 m. sušaukti visoms valstybėms atvirą derybų konferenciją dėl teisiškai privalomo dokumento, kuriuo būtų siekiama uždrausti branduolinius ginklus ir vėliau juos visiškai panaikinti; pripažįsta, kad tokiu būdu bus sustiprinti NPT nustatyti ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tikslai bei įsipareigojimai ir padedama sudaryti sąlygas siekiant užtikrinti pasaulinį saugumą ir kurti pasaulį be branduolinių ginklų;

6.  ragina ES valstybes nares pritarti tam, kad tokia konferencija būtų sušaukta 2017 m., ir konstruktyviai dalyvauti šiame procese, taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini ir Europos išorės veiksmų tarnybą konstruktyviai prisidėti prie 2017 m. derybų konferencijos proceso;

7.  primena, kad sukanka 20 metų nuo tada, kai 1996 m. rugsėjo 23 d. pasirašyti pateikta Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT), ir pabrėžia, kad visuotinė sutartis, kurios laikymąsi galima veiksmingai patikrinti tarptautiniu mastu, yra veiksmingiausias būdas uždrausti bandomuosius branduolinio ginklo ir visus kitus branduolinius sprogdinimus;

8.  primygtinai ragina likusias CTBT II priede išvardytas valstybes, kurios turi ratifikuoti sutartį norint, kad ji įsigaliotų, kuo skubiau ją pasirašyti ir (arba) ratifikuoti, siekiant, kad šis labai svarbus tarptautinis dokumentas nedelsiant visiškai įsigaliotų, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2310 (2016 m.);

9.  palankiai vertina didelę pažangą, padarytą CTBT parengiamosios komisijos užbaigiant ir taikant savo veiksmingą tarptautinės stebėsenos sistemą, kuria, kaip svarbia pasitikėjimo stiprinimo priemone, net ir neįsigaliojus sutarčiai, prisidedama prie regiono stabilumo, stiprinamas branduolinių ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo režimas ir suteikiama papildomos mokslinės ir pilietinės naudos valstybėms; yra įsitikinęs, jog norint, kad stebėsenos sistema toliau veiktų, CTBTO parengiamoji komisija ir toliau priklausys nuo valstybių finansinių įnašų;

10.  primygtinai ragina branduolinį ginklą turinčias valstybes nutraukti bet kokį būsimą strateginį planavimą, pagrįstą branduolinių pajėgumų naudojimu; ragina plėtoti dialogą su visomis branduolinį ginklą turinčiomis valstybėmis siekiant įgyvendinti bendrą darbotvarkę, kurios tikslas – laipsniškai mažinti branduolinių kovinių galvučių atsargas; ypač remia veiksmus, kurių ėmėsi JAV ir Rusija, siekdamos sumažinti savo branduolinių ginklų arsenalą, kaip numatyta naujojoje START sutartyje;

11.  pripažįsta, kad pašalinus trumpojo nuotolio, karo veiksmų teatro ir paskirtųjų substrateginių branduolinių ginklų kovines galvutes Europos teritorijoje būtų galima konstruktyviai prisidėti sudarant sąlygas kurti kitas zonas be branduolinių ginklų, tokiu būdu padedant vykdyti NPT nustatytus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo įsipareigojimus ir, tuo tarpu, sukuriant precedentą tolesniam branduoliniam nusiginklavimui vykdyti;

12.  rekomenduoja kurti zonas be branduolinių ginklų – tai būtų teigiamai vertintinas žingsnis pasaulio be branduolinio ginklo link; atsižvelgdamas į tai mano, kad zona be branduolinių ginklų Artimuosiuose Rytuose būtų itin svarbus žingsnis siekiant ilgalaikės ir visapusiškos taikos regione; atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį nusivylimą dėl to, kad nepavyko pagal NPT įgaliojimus surengti 2012 m. konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų sukūrimo;

13.  remia pastangas toliau stiprinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įgaliojimus, įskaitant TATENA saugos garantijų susitarimų papildomų protokolų platesnį taikymą ir kitus veiksmus, skirtus pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms kurti;

14.  mano, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP), kitaip vadinamas susitarimu su Iranu dėl branduolinės programos, buvo didelis pasiekimas daugiašalės diplomatijos, visų pirma Europos diplomatijos, atžvilgiu, ir kad dabar turėtų ne tik labai pagerėti ES ir Irano santykiai, bet ir turėtų atsirasti daugiau stabilumo visame regione; mano, kad dabar abi pusės yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas griežtas ir visapusiškas jo įgyvendinimas; palankiai vertina bendros komisijos, kurią sudaro Irano ir E3 / ES+3 (Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos Federacijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ir vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo) atstovai, sukūrimą; visapusiškai remia Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atliekamą pagal BVVP sukurtą bendros komisijos koordinatorės vaidmenį ir mano, kad ir toliau labai svarbu griežtai ir visapusiškai gyvendinti BVVP;

15.  smerkia Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos neseniai atliktus branduolinius bandymus ir tai, kad ji atmetė įvairias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, įskaitant naujausią 2016 m. kovo 2 d. rezoliuciją (Nr. 2070); primygtinai ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką susilaikyti nuo tolesnių provokacijų ir visiškai, patikrinamai ir negrąžinamai atsisakyti savo branduolinių ir balistinių raketų programų, nutraukti visą jomis susijusią veiklą ir nedelsiant pradėti laikytis visų savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant JT Saugumo Tarybos ir TATENA valdytojų tarybos rezoliucijas, bei kitų tarptautinių normų, susijusių su nusiginklavimu ir branduolinio ginklo neplatinimu, ir grįžti prie derybų; ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką nedelsiant pasirašyti bei ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį; patvirtina savo siekį ieškoti diplomatinio ir politinio Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinio klausimo sprendimo; ragina Kiniją, kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę, pastoviai daryti spaudimą Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai;

16.  teigiamai vertina tai, kad į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir veiksmų planus įtraukiamos masinio naikinimo ginklų neplatinimo išlygos; pabrėžia, kad tokias priemones turi įgyvendinti visos be išimties ES šalys partnerės;

17.  palankiai vertina tai, kad pristatyta ES visuotinė strategija, ir primygtinai ragina EIVT kaip tolesnę priemonę atnaujinti ir papildyti 2003 m. ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ir 2009 m. Naujas veiksmų gaires, atsižvelgiant į pirmiau minėtus klausimus ir problemas, siekiant, kad ES skatintų stiprinti ir pažangiai plėtoti daugiašalius branduolinio nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo susitarimus;

18.  palankiai vertina reguliarius susitarimus šiais klausimais su ES ginklų neplatinimo konsorciumu ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis bei ekspertų grupėmis, taip pat ragina ES ginklų neplatinimo konsorciumą išplėsti savo darbotvarkę ir lygiaverčiai įtraukti nusiginklavimo klausimus;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, JT nusiginklavimo reikalų vyriausiajam komisarui, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijai ir TATENA generaliniam direktoriui.

(1)

OL L 349E, 2010 12 22, p. 77.

(2)

OL C 440, 2015 12 30, p. 97.

(3)

OL L 196, 2012 7 24, p. 67.

Teisinis pranešimas