Procedūra : 2016/2959(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1226/2016

Pateikti tekstai :

B8-1226/2016

Debatai :

PV 21/11/2016 - 14
CRE 21/11/2016 - 14

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0439

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 424kWORD 55k
16.11.2016
PE593.655v01-00
 
B8-1226/2016

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-001810/2016

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo (2016/2959(RSP))


Roberto Gualtieri Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu
PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo (2016/2959(RSP))  
B8-1226/2016

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G 20) aukščiausiojo lygio susitikimų po krizės išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 27 d. Didžiojo dvidešimtuko finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 ir 15 d. Didžiojo dvidešimtuko finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 23 ir 24 d. Didžiojo dvidešimtuko finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 ir 5 d. Didžiojo dvidešimtuko vadovų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Bazelio bankų priežiūros komiteto (toliau – Bazelio komitetas, angl. BCBS) ataskaitas Didžiojo dvidešimtuko vadovams, kuriose pateikiama naujausia informacija apie sutartų reformų darbotvarkės įgyvendinimą, ypač į 2015 m. lapkričio mėn. Bazelio komiteto pranešimą Didžiojo dvidešimtuko vadovams „Galutinis pokrizinio laikotarpio reformų patvirtinimas. Naujausia informacija“ (angl. „Finalising post-crisis reforms: an update“)(1),

–  atsižvelgdamas į Bazelio komiteto konsultacinius dokumentus „„Bazelis III“ sverto koeficiento sistemos pakeitimai“ (angl. „Revisions to the Basel III leverage ratio framework“) (2016 m. balandžio 6 d.), „Turto įvertinimo pagal kredito riziką skirtumų mažinimas. Vidaus modelio metodų taikymo apribojimai“ (angl. „Reducing variation in credit risk-weighted assets – constraints on the use of internal model approaches“) (2016 m. kovo 24 d.) ir „Standartizuoto kredito rizikos vertinimo metodo pakeitimai“ (angl. „Revisions to the Standardised Approach for credit risk“) (2015 m. gruodžio 10 d.),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio mėn. Bazelio komiteto diskusijoms ir konsultacijoms skirtus dokumentus „Apskaitoje nurodomų atidėjinių vertinimas taikant reguliavimo nuostatas“ (angl. „Regulatory treatment of accounting provisions“),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio mėn. priimtą Bazelio komiteto standartą „Bendro nuostolių padengimo pajėgumo kapitalas. „Bazelis III“ standarto dėl kapitalo apibrėžties pakeitimai“ (angl. „TLAC holdings - Amendments to the Basel III standard on the definition of capital“)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos (angl. ESRB) paskelbtą ES šešėlinės bankininkystės apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos (angl. EBA) atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, kurie buvo paskelbti 2016 m. liepos 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 12 d. Tarybos išvadas dėl pokrizinio laikotarpio Bazelio reformų užbaigimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. TVF pasaulinio finansinio stabilumo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2015 metų ataskaita“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui pateiktą mokslinių tyrimų dokumentą „Europos Sąjungos vaidmuo tarptautiniuose ekonominiuose forumuose. Dokumentas Nr. 5: Bazelio bankų priežiūros komitetas“ (angl. „The European Union’s role in International Economic Fora, Paper 5: The BCBS“),

–  atsižvelgdamas į keitimąsi nuomonėmis „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo („Bazelis IV“) klausimu su Bazelio bankų priežiūros komiteto generaliniu sekretoriumi Billu Coenu, su Bendro priežiūros mechanizmo Priežiūros valdybos pirmininke Danièle Nouy, Europos bankininkystės institucijos pirmininku Andrea Enria ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Komisijos pareiškimą dėl Bazelio komiteto atlikto standartizuoto kredito rizikos vertinimo metodo persvarstymo ir po pareiškimo įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Komisijos pirmininko pavaduotoju J. Katainenu,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo (O-000136/2016 – B8-1810/2016),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi atspari ir pakankamai kapitalo turinti bankininkystės sistema yra būtina siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visais verslo ciklo etapais užtikrinti deramą skolinimą realiajai ekonomikai ir remti ekonomikos augimą;

B.  kadangi Didžiojo dvidešimtuko vadovai po finansų krizės pritarė visapusiškų reformų darbotvarkei, kuria stiprinami tarptautinių bankų reguliavimo standartai, įskaitant rizikos ribojimo reikalavimų sugriežtinimą;

C.  kadangi Bazelio komitetas rengia tarptautiniu mastu sutartus būtiniausius standartus, kuriais nustatomi rizikos ribojimo reikalavimai dideliems, tarptautiniu mastu veikiantiems bankams; kadangi Bazelio komitetas stebi ir peržiūri šių pasaulinių standartų įgyvendinimą ir teikia ataskaitas Didžiajam dvidešimtukui; kadangi šio komiteto gairės yra svarbi priemonė siekiant išvengti visame pasaulyje skirtingo reguliavimo;

D.  kadangi Europos Sąjunga įdiegė tarptautiniu mastu sutartus standartus į Kapitalo reikalavimų reglamento ir ketvirtosios Kapitalo reikalavimų direktyvos sistemą, nors ir pritaikiusi juos prie realių ES finansavimo poreikių, pavyzdžiui, dėl MVĮ rėmimo koeficiento ir tam tikrų lankstumo galimybių; kadangi ES nusprendė, kad šie standartai taikytini visiems bankams, ne tik didžiausiems, tarptautiniu mastu veikiantiems bankams, nors kai kuriose ne ES jurisdikcijose kai kurie iš šių standartų taikomi tik didžiausiems bankams; kadangi svarbi pažanga siekiant tarptautiniu mastu vienodų veiklos sąlygų; kadangi Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Kapitalo reikalavimų reglamento ir ketvirtosios Kapitalo reikalavimų direktyvos peržiūros, kad įdiegtų kitus sutartus Bazelio sistemos pakeitimus;

E.  kadangi bankams taikomi rizikos ribojimo reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir papildo kitus reguliavimo reikalavimus, pavyzdžiui, dėl bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. TLAC) ir privalomos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos, taikomos išvestinėms finansinėms priemonėms; kadangi pastaraisiais metais ženkliai pagerėjo ES bankininkystės sektoriaus reguliavimo sistema, visų pirma sukuriant bankų sąjungą;

F.  kadangi patikimos finansų stabilumo ir augimo taisyklės turėtų būti išsamios ir subalansuotos siekiant apimti dinamišką priežiūros praktiką ir skirti dėmesį ne vien statiškam daugiausiai kiekybinių aspektų reglamentavimui;

G.  kadangi turimi duomenys rodo, kad praeityje pernelyg skyrėsi rizikos koeficientai ir „strateginis rizikos modeliavimas“ siekiant sumažinti bankams taikomus kapitalo reikalavimus ir kad nacionalinės priežiūros institucijos patirdavo sunkumų vertindamos vidaus modelius, o tai prisidėjo prie finansų krizės;

H.  kadangi rizikos ribojimo reikalavimų įvairiems bankininkystės verslo modeliams įgyvendinimo apimtis ir sudėtingumas gali labai skirtis, todėl „vieno kurpalio“ požiūris yra neveiksmingas ir sukelia neproporcingai didelę naštą, ypač daugeliui mažesnių, daugiausiai konkrečioje nacionalinėje rinkoje veikiančių, ne tokių sudėtingų ir mažiau tarpusavyje susijusių bankų, taip pat jų reguliavimo ir priežiūros institucijoms; todėl reikia tinkamo masto proporcingumo ir lankstumo;

I.  kadangi šiuo metu Bazelio komitetas aptaria naujus bankų rizikos ribojimo taisyklių pakeitimus, siekiant spręsti kredito rizikos ir operacijų rizikos problemas; kadangi šiomis reformomis pirmiausiai siekiama didinti standartizuoto kredito rizikos vertinimo metodo patikimumą ir tikslumą vertinant riziką, numatyti papildomus vidaus modeliais paremto metodo taikymo apribojimus, taip pat galutinai patvirtinti sverto koeficiento ir galimų kapitalo žemutinių ribų nustatymo modelį remiantis standartizuotais metodais;

J.  kadangi dauguma JAV finansų įstaigų naudoja standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą, o ES daugelis didelių ir vidutinio dydžio bankai remiasi vidaus modeliais;

K.  kadangi tinkama standartizuoto vertinimo metodo peržiūra ir proporcingumo principo laikymasis yra itin svarbūs, kad Bazelio komiteto standartas tiktų mažiems bankams, kurie juo naudojasi daugiausiai;

L.  kadangi Didysis dvidešimtukas nurodė, kad dabartinė peržiūra neturėtų ženkliai padidintą bendrų kapitalo reikalavimų, ir šiai minčiai 2016 m. liepos mėn. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje pritarė valstybės narės;

M.  kadangi Europos bankams dabar sistemingai ir reguliariai taikomas reguliavimo institucijų atliekamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir šio testavimo rezultatai skelbiami viešai;

N.  kadangi ne ES valstybių, pavyzdžiui, Japonijos, atstovai išreiškė susirūpinimą dėl augančio spaudimo didinti kapitalą ir didesnių atitikties užtikrinimo sąnaudų, kylančių siekiant laikyti naujojo standartų rinkinio;

O.  kadangi Bazelio komiteto sprendimai neturi teisinės galios ir, siekiant jų galiojimo ES, tų sprendimų nuostatos turi būti perkeltos taikant įprastą teisėkūros procedūrą; kadangi ne visos nacionalinės kompetentingos institucijos turi atstovus Bazelio komitete, tačiau ECB ir Bendram priežiūros mechanizmui atstovaujama kaip tikriesiems nariams, o Komisija ir Europos bankininkystės institucija dalyvauja stebėtojų teisėmis;

1.  pabrėžia, kad bankų prudenciniam reguliavimui svarbūs racionalūs pasauliniai standartai ir principai, ir palankiai vertina po krizės atliktą Bazelio komiteto darbą šioje srityje;

2.  dar kartą patvirtina, kad bankai turi turėti pakankamai kapitalo, kad būtų galima remti realiąją ekonomiką, mažinti sisteminę riziką ir išvengti per krizę taikytų milžiniškos apimties gelbėjimo valstybės lėšomis priemonių pasikartojimo; pabrėžia, kad reikia tinkamai reguliuoti šešėlinės bankininkystės sektorių, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir finansinį stabilumą;

3.  pabrėžia, kad, skirtingai nei kitose jurisdikcijose, bankai atlieka esminį vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką ir greičiausiai išliks pagrindinis namų ūkių ir įmonių, ypač MVĮ, finansavimo šaltinis; pabrėžia, kad ES teisės aktuose visuomet bandyta į tai atsižvelgti (pavyzdžiui, naudojant MVĮ rėmimo koeficientą) ir tai derėtų daryti toliau (pavyzdžiui, pratęsiant ir išplečiant rėmimo koeficiento taikymą); nepaisant to, pripažįsta, kad svarbu įvairinti Europos ekonomikos finansavimo šaltinius, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina vykdomą kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiklą;

4.  atkreipia dėmesį į Bazelio komiteto vykdomą darbą galutinai patvirtinti sistemą „Bazelis III“, kuria siekiama padidinti pagal riziką įvertinto kapitalo taisyklių paprastumą, palyginamumą ir konvergenciją, siekiant spręsti pernelyg didelių turto įvertinimo pagal riziką skirtumų problemą ir tai pačiai rizikai taikyti tas pačias taisykles; pabrėžia, kad siekiant didesnio Bazelio komiteto svarstymų teisėtumo ir atsakomybės už juos, reikia daugiau skaidrumo ir atskaitomybės; palankiai vertina Bazelio komiteto generalinio sekretoriaus susitikimą su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu ir ragina tęsti dialogą;

5.  pabrėžia, kad dabartinis persvarstymas turėtų atitikti Valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupės (angl. GHOS) nurodytą principą, kad dera neženkliai padidinti bendrus kapitalo reikalavimus, tuo pačiu metu gerinant bendrą Europos bankų finansinę būklę;

6.  pabrėžia, kad antras ir vienodai svarbus principas, kurio reikia laikytis persvarstymo metu, yra siekis pasauliniu mastu skatinti sukurti vienodas veiklos sąlygas – ne didinti, bet mažinti skirtumus tarp jurisdikcijų ir bankininkystės modelių ir nesukelti nepagrįstos žalos ES bankininkystės modeliui;

7.  yra susirūpinęs dėl to, jog neseniai Bazelio komiteto parengtų projektų analizė rodo, kad reformos dokumentų rinkinys dabartiniu pavidalu galbūt neatitinka dviejų minėtų principų; ragina Bazelio komitetą atitinkamai persvarstyti savo pasiūlymus, o ECB ir Bendrą priežiūros mechanizmą užtikrinti, kad tų principų būtų laikomasi galutinai patvirtinant naująjį standartą ir stebint jo vykdymą;

8.  pabrėžia, kad šis požiūris padėtų pasiekti, kad Europos Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, užtikrintų nuoseklų naujojo standarto įgyvendinimą;

9.  primena proporcingumo principo svarbą ir kad proporcingumas turi būti ne tik vertinamas atsižvelgiant į reguliuojamų institucijų dydį, bet ir suprantamas kaip teisinga pusiausvyra tarp reguliavimo sąnaudų ir naudos kiekvienai suinteresuotųjų subjektų grupei;

10.  ragina ES ir tarptautiniu lygmenimis nustatyti reguliavimo institucijų tarpusavio dialogą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais proporcingumo principo taikymo klausimais;

11.  ragina Bazelio komitetą prieš komitete priimant standartą atidžiai ir išsamiai įvertinti kokybinį ir kiekybinį naujųjų reformų poveikį, atsižvelgiant į jų įtaką skirtingoms jurisdikcijoms ir įvairiems bankininkystės modeliams; mano, kad atliekant šį vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į ankstesnes komiteto pasiūlytas reformas; ragina Bazelio komiteto atlikti būtinus koregavimus, jei šios analizės metu pasitaikytų disbalanso;

12.  primena, kad svarbu laikytis rizika grindžiamo požiūrio į reguliavimą, kai tos pačios taisyklės taikomos tai pačiai rizikai, tuo pačiu pabrėždamas, kad reikia sumažinti reguliacinio arbitražo galimybes ir pernelyg didelius turto įvertinimo pagal riziką skirtumus; ragina Bazelio komitetą išsaugoti prudencinio reguliavimo tikslumą vertinant riziką, be kita ko, užtikrinant, kad persvarstant standartizuotą metodą ir vidaus reitingais pagrįsto metodo taikymo galimybes būtų pašalinta reguliacinio arbitražo rizika ir būtų tinkamai atspindėti skirtingų finansavimo formų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto paskolų, infrastruktūros finansavimo ir specializuoto skolinimo, ypatumai, taip pat išvengiant neproporcingo poveikio realiajai ekonomikai; šiuo atžvilgiu reiškia susirūpinimą dėl galimo siūlomų kapitalo apatinių ribų poveikio realiajai ekonomikai;

13.  ragina Komisiją atidžiai ir išsamiai įvertinti kokybinį ir kiekybinį naujausių ir būsimų reformų poveikį, be kita ko, realiosios ekonomikos finansavimui Europoje ir numatomiems Europos teisėkūros projektais, pavyzdžiui, kapitalo rinkų sąjungai; ragina Komisiją pasinaudoti išvadomis, gautomis pateikus kvietimą teikti duomenis, ir veiklos priemonėmis, paremtomis pirmuoju finansinių paslaugų reguliavimo padėties vertinimu, kuris turi būti pateiktas iki 2016 m. pabaigos; ragina Komisiją užtikrinti, kad naujieji Bazelio komiteto pasiūlymai arba jų įgyvendinimas neprieštarautų šioms iniciatyvoms; pabrėžia, jog atliekant šį vertinimą neturėtų būti pakenkta ligšioliniams teisėkūros pasiekimams ir jis neturėtų būti vertinamas kaip raginimas panaikinti reguliavimą;

14.  prašo, kad, siekiant skatinti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos praktiką, nustatant sverto koeficientą būtų atsižvelgta į reikalavimus įpareigoti išvestinėms finansinėms priemonėms taikyti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą;

15.  primena, kad, siekiant išsaugoti būtiną Europos bankininkystės sektoriaus įvairovę ir laikytis proporcingumo, atliekant poveikio vertinimus ir nustatant konkrečias standartines normas reikia tinkamai atsižvelgti į Europos bankininkystės modelių ir rinkų, kuriose jie veikia, ypatumus, įstaigų dydžio ir rizikos profilių skirtumus; ragina Komisiją atsižvelgti į visus šiuos principus nustatant taikymo sritį ir perkeliant Bazelio komiteto pasiūlymus į ES teisę;

16.  pabrėžia, esminį Europos ir nacionalinių bankų priežiūros institucijų vaidmenį užtikrinant priežiūros konvergenciją ES, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir įvairių bankininkystės modelių taisyklių tinkamumą; atkreipia dėmesį į tai, jog tam, kad šis darbas būtų atliekamas veiksmingai ir patikimai, svarbi patikima ir palyginama informacija apie prižiūrimų įstaigų būklę; pabrėžia, kad turėtų būti išsaugota teisė naudoti vidaus modelius; ragina Bendrą priežiūros mechanizmą ir (BPM) ir Europos bankininkystės instituciją toliau vykdyti savo priežiūros veiklą siekiant užtikrinti nuoseklų vidaus modelių įgyvendinimą ir jų galimybes tinkamai atspindėti bankų verslo modelių riziką, didinti jų trūkumų šalinimo priemonių konvergenciją ir, jei reikia, pasiūlyti pakeitimų;

17.  primena rizikos ribojimo reikalavimų bankams sąveiką su kitais pagrindiniais bankininkystės standartais, pavyzdžiui, su bendro nuostolių padengimo pajėgumo standarto nustatymu ES ir jo suderinimu su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, taip pat artimiausiu metu numatomu 9-ojo
tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto taikymu ir bankų sąjungos sistema; todėl pabrėžia, kad svarstant prudencinio reguliavimo reformas reikėtų atsižvelgti į šiuos skirtingus elementus ir jų individualų ir bendrą poveikį;

18.  primena, kad keletas didelių ES bankų pastaraisiais metais išmokėjo dividendus akcininkams, nors tiems bankams vis dar gerokai trūko kapitalo ir jie neatliko nuoseklaus savo balanso tvarkymo;

19.  ragina Komisiją teikti pirmenybę darbui atskiro mažųjų bankų reguliavimo (angl. „small banking box“), taikomo mažiausiai rizikingiems bankininkystės modeliams, klausimu ir išplėsti šį darbą įvertinant galimybes sukurti būsimą reguliavimo sistemą, kurioje būtų numatytos paprastesnės, tinkamesnės ir proporcingesnės rizikos ribojimo taisyklės, konkrečiai pritaikytos įvairių rūšių bankininkystės modeliams;

20.  pabrėžia, jog svarbus Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Europos bankininkystės institucijos vaidmuo dalyvaujant Bazelio komiteto veikloje ir jų teikiama skaidri ir išsami naujausia informaciją apie Bazelio komiteto diskusijų raidą; ragina šiam vaidmeniui suteikti daugiau matomumo Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžiuose ir stiprinti atskaitomybę Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, ES atstovams diskusijose reguliariai informuojant apie naujienas;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1)

http://www.bis.org/bcbs/publ/d344.pdf.

(2)

https://www.bis.org/bcbs/publ/d387.htm.

(3)

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/07/12-conclusions-banking-reform/.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0093.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0006.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0108.

Teisinis pranešimas