PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES ir Turkijos santykių
22.11.2016 - (2016/2993(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Rebecca Harms, Ska Keller, Bodil Valero, Ernest Maragall, Ulrike Lunacek, Barbara Lochbihler, Josep-Maria Terricabras, Helga Trüpel, Pascal Durand, Igor Šoltes, Heidi Hautala, Eva Joly, Bart Staes, Molly Scott Cato, Judith Sargentini, Klaus Buchner, Jean Lambert, Michèle Rivasi Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1276/2016
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, visų pirma į 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje[1] ir 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl 2015 m. ataskaitos dėl Turkijos[2],
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. ES derybų su Turkija programą,
– atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos paskelbtą metinę 2016 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SWD(2016) 366),
– atsižvelgdamas į pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini kalbą, pasakytą per 2016 m. liepos 18 d. kartu su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry surengtą bendrą spaudos konferenciją,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)[3],
– atsižvelgdamas į tai, kad teisė į saviraiškos laisvę įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK) ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (TPPTP), o Turkija yra pasirašiusi šiuos dokumentus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas griežtai pasmerkė nepavykusį karinį perversmą Turkijoje ir pripažino teisėtą Turkijos valdžios institucijų atsakomybę patraukti atsakomybėn už šį mėginimą surengti perversmą atsakingus ir jame dalyvavusius asmenis;
B. kadangi Turkija yra šalis kandidatė įstoti į Europos Sąjungą; kadangi represinės priemonės, kurių Turkijos vyriausybė ėmėsi nepaprastosios padėties sąlygomis, yra neproporcingai griežtos, jomis pažeidžiamos demokratinės vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir prieštarauja Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui; kadangi po šio perversmo valdžios institucijos sulaikė dešimt opozicinei Liaudies partijai (turk. HDP) priklausančių Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos narių ir apie 150 žurnalistų (daugiausia tokių suėmimų pasaulyje); kadangi 40 000 asmenų buvo sulaikyta, iš kurių daugiau kaip 31 000 tebėra suimti; kadangi 129 000 viešojo sektoriaus darbuotojų tebėra arba nušalinti nuo pareigų (66 000), arba atleisti iš darbo (63 000), daugumai iš jų iki šiol nepateikus jokių kaltinimų;
C. kadangi prezidentas R. Erdogan ir Turkijos vyriausybė yra ne kartą padarę pareiškimus dėl mirties bausmės atnaujinimo; kadangi pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini pakartojo, kad „jokia šalis negali tapti ES valstybe nare, jeigu ji taiko mirties bausmę“;
D. kadangi labai nerimaujama dėl po perversmo sulaikytų ir suimtų asmenų laikymo sąlygų, kurie, kaip tvirtinama, gali patirti kankinimą ir žiaurų elgesį ir priverstinai dingti, ir dėl griežtų saviraiškos laisvės apribojimų ir spaudos bei žiniasklaidos laisvės suvaržymo Turkijoje, nes šalyje beveik nebeliko jokios nepriklausomos žiniasklaidos; kadangi dėl politinių represijų tam tikrose valstybėse narėse daugėja iš Turkijos kilusių prieglobsčio prašytojų;
E. kadangi Stojimo derybų su Turkija programos 5 dalyje nustatyta, kad Komisija „rekomenduos nutraukti derybas, jeigu grubiai ir nuolat bus pažeidžiami laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei įstatymo viršenybės principai, ir pasiūlys jų atnaujinimo sąlygas“; kadangi Turkija nebeatitinka Kopenhagos kriterijų, nes nepaiso Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatytų vertybių; kadangi laikinai sustabdyti derybas reikštų įšaldyti dabartines derybas, nepradėti jokių derybų dėl naujų skyrių ir nesiimti jokių naujų iniciatyvų dėl Turkijos stojimo į ES, įskaitant iniciatyvas, susijusias su muitų sąjungos stiprinimu;
1. griežtai smerkia neproporcingas represines priemones, Turkijoje taikomas nuo liepos mėn. pamėginto įvykdyti karinio perversmo; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti laikino vedamų stojimo derybų įšaldymo, kol Turkijos vyriausybė vėl pradės gerbti teisinės valstybės principą ir žmogaus teises, procedūrą;
2. paveda Komisijai, greta Kopenhagos kriterijų išlygų, nustatyti aiškius stojimo derybų atnaujinimo kriterijus; pakartoja, kad, Turkijai vėl pradėjus taikyti mirties bausmę, derybos būtų oficialiai sustabdytos;
3. pabrėžia, kad darbai vizų režimo liberalizavimo klausimu bus atnaujinti tik kai Turkija tinkamai įvykdys visas vizų režimo liberalizavimo darbotvarkėje nustatytas sąlygas ir šalyje nebebus piktnaudžiaujama nepaprastąja padėtimi; primygtinai tvirtina, kad valstybės narės turi susitarti dėl plataus užmojo pabėgėlių perkėlimo į ES plano ir kad pagal ES ir Turkijos pareiškimą dėl migracijos ES turi liautis grąžinusi pabėgėlius į Turkiją;
4. prašo Komisijos apsvarstyti, kokių padarinių turėtų Turkijai pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) teikiamo finansavimo nutraukimas, atsižvelgiant į šio sprendimo poveikį šalies pilietinei visuomenei; vis dėlto tebėra įsipareigojęs išlaikyti glaudžius Turkijos ir ES ryšius ir palaiko visus šalies demokratinius veikėjus;
5. mano, kad šiuo metu nesilaikoma Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatytų ginklų eksporto į Turkiją sąlygų, ir ragina valstybes nares įšaldyti ginklų eksportą į šią šalį; taip pat primygtinai ragina visas atitinkamas valstybes nares atšaukti iš Turkijos savo ginkluotąsias pajėgas ir atsiimti įrangą;
6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Turkijos vyriausybei ir parlamentui, valstybėms narėms ir Europos išorės veiksmų tarnybai.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0423.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0133.
- [3] OL L 77, 2014 3 15, p. 11.