Procedūra : 2016/2988(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1296/2016

Pateikti tekstai :

B8-1296/2016

Debatai :

PV 30/11/2016 - 16
CRE 30/11/2016 - 16

Balsavimas :

PV 01/12/2016 - 6.21
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0476

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 413kWORD 47k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1285/2016
23.11.2016
PE593.733v01-00
 
B8-1296/2016

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8-1812/2016, B8-1813/2016 ir B8-14/2016

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl padėties Italijoje po žemės drebėjimų  (2016/2988(RSP))


Curzio Maltese, Eleonora Forenza, Barbara Spinelli, Sofia Sakorafa, Marie-Christine Vergiat, Marisa Matias, João Ferreira, João Pimenta Lopes, Miguel Viegas, Dimitrios Papadimoulis, Stelios Kouloglou, Kostas Chrysogonos, Patrick Le Hyaric, Lola Sánchez Caldentey, Miguel Urbán Crespo, Estefanía Torres Martínez, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Italijoje po žemės drebėjimų  (2016/2988(RSP))  
B8-1296/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje(1),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 11 d. Tarybos išvadas dėl tolesnio rizikos vertinimo nelaimių valdymo srityje plėtojimo Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadas, kuriomis raginama stiprinti civilinės saugos pajėgumus pasitelkiant Europos savitarpio pagalbos sistemą, grindžiamą civilinės saugos modulių metodu,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo(5),

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai dėl padėties Italijoje po žemės drebėjimų (O-000139/2016 – B8-1812/2016, O-000140/2016 – B8-1813/2016 ir O-000141/2016 – B8-1814/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi po 2016 m. rugpjūčio 24 d. centrinę Italijos dalį nuniokojusio žemės drebėjimo centrinės Italijos regionus spalio 26 d. ir 30 d. sukrėtė dar trys stiprūs – atitinkamai 5,5 ir 6,1 balo ir 6,5 balo – tos pačios bangos žemės drebėjimai;

B.  kadangi žemės drebėjimai ir pakartotiniai požeminiai smūgiai pastaraisiais mėnesiais toliau niokoja centrinę Italiją; kadangi spalio 30 d. Italiją supurtę požeminiai smūgiai sukėlė stipriausią žemės drebėjimą šalyje nuo 1980 m.;

C.  kadangi per pastaruosius žemės drebėjimus buvo sužeista daugiau nei 400 žmonių ir 290 žmonių žuvo;

D.  kadangi tokie niokojantys žemės drebėjimai gali sukelti vadinamąjį domino efektą ir priversti perkelti 100 000 gyventojų;

E.  kadangi pastarieji žemės drebėjimai sugriovė miestus, labai pakenkė vietos ir regionų infrastruktūrai, sunaikino istorijos ir kultūros paveldo objektus ir pridarė žalos ekonominei veiklai, ypač MVĮ, žemės ūkiui, taip pat turizmo ir gastronomijos galimybėms;

F.  kadangi atitinkamos teritorijos patyrė deformaciją, kuri išplito apie 130 kvadratinių kilometrų teritorijoje ir kurios didžiausias poslinkis – ne mažiau kaip 70 cm, o neprognozuojami hidrogeologiniai padariniai, kurie dėl atšiaurių žiemos sąlygų gali sukelti papildomas gaivalines nelaimes, pvz., potvynius ir nuošliaužas, ir bendrus nuostolius;

G.  kadangi ekonominius ir socialinius nuostolius galima atlyginti tik tinkamai koordinuojant tvaraus atstatymo veiksmus;

H.  kadangi kai kurioms Europos Sąjungos teritorijoms kyla didelė seisminė rizika; kadangi šioms teritorijoms gali grėsti net pasikartojančių įvairių rūšių gaivalinių nelaimių pavojus, o kai kurios nelaimės gali įvykti keletą kartų per metus, kaip neseniai įvyko Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Kipre;

I.  kadangi prevencija turėtų būti vis svarbesnis etapas valdant nelaimes ir įgyti vis didesnę socialinę svarbą;

J.  kadangi paaiškėjo, kad dabar taikomos nelaimių prevencijos priemonės turi trūkumų, ir kadangi ankstesni Parlamento pasiūlymai dar nevisiškai įgyvendinti, o tai trukdo įgyvendinti konsoliduotą ES strategiją dėl gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos;

K.  kadangi didžiosios dalies gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių pridaromų nuostolių galima išvengti jiems užkertant kelią; be to, kadangi ES politikos srityse reikia užtikrinti nuoseklias nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijų paskatas vystyti, finansuoti ir įgyvendinti veiksmingesnę prevencijos ir apsaugos politiką;

1.  išreiškia didžiausią solidarumą su visais nuo žemės drebėjimų nukentėjusiais asmenimis ir jų šeimomis, ir Italijos nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijomis, kurios stengiasi suteikti paramą po įvykusios nelaimės, ir reiškia savo giliausią užuojautą;

2.  giria atkaklias gelbėjimo grupių, civilinės saugos darbuotojų, savanorių, pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos, regionų bei nacionalinės valdžios institucijų pastangas nuniokotose vietovėse gelbėti gyvybes ir užkirsti kelią nuostolių atsiradimui;

3.  atkreipia dėmesį į rimtus ekonominius padarinius, kuriuos sukėlė vienas po kito įvykę žemės drebėjimai, ir į jų niokojamąjį poveikį;

4.  atkreipia dėmesį į kitų valstybių narių, Europos regionų ir tarptautinių veikėjų solidarumą, kurį jie parodė teikdami tarpusavio paramą susidarius nepaprastajai padėčiai;

5.  atkreipia dėmesį į su žemės drebėjimų sistemomis susijusias nuspėjamumo problemas ir į didelį seisminį aktyvumą Pietryčių Europoje; su nerimu pažymi, kad per pastaruosius 15 metų dėl Europą niokojančių žemės drebėjimų tūkstančiai žmonių mirė ir šimtai tūkstančių liko be namų;

6.  atsižvelgdamas į atšiaurias artėjančio žiemos sezono oro sąlygas, reiškia savo nerimą dėl didelio perkeltųjų asmenų skaičiaus; ragina Komisiją teikti Italijos valdžios institucijoms visą būtiną pagalbą, kad jos galėtų namų netekusiems asmenims užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas;

7.  atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo svarbą skatinant Europos nacionalinių civilinės saugos institucijų bendradarbiavimą nepalankiose situacijose ir siekiant kuo labiau sumažinti ypatingų įvykių poveikį; ragina Komisiją ir valstybes nares dar labiau supaprastinti mechanizmo aktyvavimo procedūras, kad juo būtų galima greitai ir veiksmingai naudotis iškart po nelaimės;

8.  ragina Komisiją imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos greitai ir kuo aukštesniu įmanomu lygmeniu teikti Europos Sąjungos solidarumo fondo finansavimą; atkreipia dėmesį į regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį ir didesnę atsakomybę valdant ir paskirstant lėšas ir remiant atnaujintą tvarų ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą savo teritorijose;

9.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę praplėsti esamus solidarumo fondo skaičiavimo metodus, kurie šiuo metu yra pagrįsti vienos nelaimės sukeltais nuostoliais, kad jie apimtų apibendrintą kelių gaivalinių nelaimių sukeltų nuostolių tame pačiame regione per metus, apskaičiavimą;

10.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos sanglaudos ir regioniniuose fonduose numatytos priemonės, visapusiškai bendradarbiaujant su Italijos nacionalinės ir regionų valdžios institucijomis, būtų veiksmingai panaudojamos atstatymo veiklai ir visiems kitiems reikalingiems veiksmams; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšas panaudoti nuo žemės drebėjimų nukentėjusioms kaimo vietovėms ir žemės ūkio veiklai paremti;

11.  pažymi, kad sanglaudos politika yra itin svarbi gaivalinių nelaimių rizikos prevencijos priemonė; mano, kad įvairios lėšos ir priemonės turi būti naudojamos lanksčiai ir koordinuotai, siekiant pagerinti šios politikos funkcionalumą ir veiksmingumą; pabrėžia, kad rizikos prevencija taip pat turi būti derinama su kitomis prevencijos srityje įgyvendinamomis priemonėmis, siekiant išvengti priemonių suskaidymo, taip pat siekiant padidinti jų veiksmingumą ir papildomą naudą;

12.  pabrėžia, kad būtina skubiai parengti viešųjų investicijų į prevencijos politiką planą ir antiseisminės infrastruktūros įrengimo vietovėse, kuriose kyla didžiausia seisminė ir hidrogeologinė rizika, planą; mano, kad tokios išlaidos neturėtų būti įtraukiamos apskaičiuojant atitinkamos valstybės narės apatinę deficito ribą;

13.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis gerosios patirties pavyzdžiais siekiant užkirsti kelią nelaimėms ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad regionų valdžios institucijų atstovai dalyvautų mokymuose nelaimių valdymo klausimais;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu laikytis visapusiško požiūrio į prevenciją ir įtraukti ją į sektorines strategijas, siekiant skatinti darnų žemės naudojimą ir glaudžią ekonominę ir socialinę plėtrą, kuri derėtų su gamta;

15.  pabrėžia viešųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) svarbą gaivalinių nelaimių prevencijai ir valdymui ir prašo stiprinti valstybių narių MTTP institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą, ypač tų valstybių, kurios susiduria su panašiais pavojais; prašo stiprinti išankstinių pavojaus pranešimų sistemas valstybėse narėse ir sukurti įvairių išankstinio įspėjimo sistemų sąsajas ir jas stiprinti; rekomenduoja Komisijai tinkamai atsižvelgti į šiuos poreikius ir užtikrinti tinkamą finansavimą;

16.  pabrėžia poreikį parengti valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų žmogiškųjų išteklių struktūrą, gerosios patirties taikymo ir informavimo apie riziką būdus, kad jos galėtų kovoti su nelaimėmis;

17.  pabrėžia, kad svarbu turėti išsamią duomenų ir informacijos apie gresiančias nelaimes bei su jomis susijusias išlaidas bazę ir keistis šiais duomenimis ES lygmeniu, siekiant atlikti lyginamuosius tyrimus ir nustatyti galimą tarpvalstybinį nelaimių poveikį, nes tai leistų valstybėms narėms sukaupti informaciją apie nacionalinius civilinius pajėgumus ir medicininius išteklius, taip pat pabrėžia, kad turėtume ne kurti naujas, o naudotis įdiegtomis sistemomis, pvz., Stebėsenos ir informacijos centru (angl. MIC), ir jas vystyti;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Italijos vyriausybei ir regionų bei vietos valdžios institucijoms nuo nelaimių nukentėjusiose vietovėse.

(1)

OL L 70, 2016 3 16, p. 1.

(2)

OL L 163, 1996 7 2, p. 1.

(3)

OL L 189, 2014 6 27, p. 143.

(4)

OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

(5)

OL C 286 E, 2009 11 27, p. 15.

Teisinis pranešimas