Procedūra : 2017/2593(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0242/2017

Pateikti tekstai :

B8-0242/2017

Debatai :

PV 05/04/2017 - 6
CRE 05/04/2017 - 6

Balsavimas :

PV 05/04/2017 - 7.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 474kWORD 50k
31.3.2017
PE598.583v01-00
 
B8-0242/2017

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos  (2017/2593(RSP))


Syed Kamall ECR frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos  (2017/2593(RSP))  
B8-0242/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į pranešimą, kurį, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 2 dalimi, Europos Vadovų Tarybai 2017 m. kovo 29 d. pateikė Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Ministrė Pirmininkė,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 2 d. Jungtinės Karalystės baltąją knygą „Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos ir nauja partnerystė su ja“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

Derybų principai

1.  mano, kad pagrindinis derybų tikslas turi būti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės ilgalaikės išsamios ir specialios partnerystės, kuri atitiktų visų šalių skirtingus poreikius ir lūkesčius, sukūrimas;

2.  pabrėžia, kad šios derybos vyksta tarp ilgalaikių bičiulių ir sąjungininkių, kurios kartu daug pasiekė; džiaugiasi britų vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. laiške, kuriame pranešama apie išstojimą iš Europos Sąjungos, rodomu konstruktyviu ir pozityviu požiūriu; palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos pirmininko atsakymą; tikisi, kad šį toną visi susiję subjektai galės išlaikyti per visą derybų procesą ir kad todėl dėl susitarimo dėl išstojimo visų šalių labui bus galima derėtis ramiai, konstruktyviai ir pozityviai;

3.  yra pasiryžęs siekti šiame procese teikti paramą, vengiant principinių prieštaravimų ir pernelyg didelių reikalavimų, kad būtų išvengta grėsmės 27 ES valstybių narių vienybei ar Komisijos, kaip derybininkės, įgaliojimams;

4.  pažymi, jog 50 straipsnyje reikalaujama, kad susitarime dėl išstojimo būtų atsižvelgiama „į pagrindinius būsimų tos valstybės santykių su Sąjunga principus“ ir kad todėl būtina, kad šie naujos partnerystės principai būtų apibrėžti ankstyvajame derybų proceso etape; ragina dėl pasitraukimo sąlygų ir būsimų santykių principų derėtis tuo pačiu metu;

Derybų klausimai

5.  palankiai vertina Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių narių vyriausybių komentarus, kad didelis prioritetas turi būti susitarimo dėl Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių ir Europos Sąjungoje gyvenančių JK piliečių statuso sudarymas; tvirtai palaiko sąžiningą ir lygiateisį abipusį susitarimą ir ragina jį sudaryti ankstyvu derybų etapu;

6.  mano, kad tuojau pat turi būti deramasi dėl ilgalaikių išsamių ekonominių santykių, kuriais pragmatiškai būtų skatinamas visų 28 valstybių klestėjimas; ragina sudaryti tvirtą ir plataus užmojo laisvos prekybos susitarimą su nuostatomis dėl išsamios abipusės prieigos prie prekių ir paslaugų rinkos ir kuriame būtų atsižvelgiama į laisvos prekybos ir investicijų susitarimų, kuriuos ES yra sudariusi su trečiosiomis šalimis, apimtį; ragina laikytis novatoriško požiūrio siekiant užtikrinti, kad palaikant būsimus prekybos santykius nesutarimai dėl muitų būtų kuo mažesni; pabrėžia, kad, kitaip negu kitų šalių, su kuriomis Europos Sąjunga derėjosi, atveju, Jungtinės Karalystės pradinė pozicija yra teisiniu ir statutiniu požiūriu vienoda ir ji turi atitinkamus reguliavimo standartus;

7.  mano, kad bus sričių, kuriose Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė sutars, kad jos abi yra suinteresuotos toliau glaudžiai bendradarbiauti ir kurios, pavyzdžiui, gali apimti konkrečią veiklą švietimo ir mokslinių tyrimų srityje;

8.  pabrėžia, būsimų Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo santykių saugumo srityje svarbą, ypač padidėjusios ir tebesitęsiančios terorizmo ir hibridinės grėsmės laikais;

9.  atkreipia dėmesį Europos Sąjungos indėlį į taikos procesą Šiaurės Airijoje, ypač vykdant PEACE programas ir pasitelkiant Šiaurės Airijos darbo grupę; pabrėžia, jog svarbu išlaikyti kuo vientisesnę Airijos ir Šiaurės Airijos sieną; pabrėžia, kad Bendroji kelionių erdvė, kuri sudarė sąlygas vidaus kontrolėms išlikti minimalioms, tarp Airijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės veikia nuo 1952 m.; pažymi, jog Belfasto susitarime buvo įtvirtintas sutikimo principas, pagal kurį Šiaurės Airija yra neatskiriama Jungtinės Karalystės dalis, tol, kol didžioji jos gyventojų dalis to nori;

10.  pažymi, kad pasitraukimo susitarime taip pat turi būti atsižvelgiama į Gibraltaro gyventojus, turint omenyje tos teritorijos ilgalaikį statusą;

11.  mano, jog reikia užtikrinti sąžiningą finansinį susitarimą, pagrįstą objektyviais kriterijais, kuriais įvertinami tiek įsipareigojimai, tiek turtas;

12.  palankiai vertina Europos komitetų darbą, atliktą sudarant pagrindinių spręstinų klausimų sąrašą; apgailestauja, kad šis darbas nėra oficialiai pateikiamas Komisijai, tačiau ragina į šį indėlį vis dėlto atsižvelgti per derybas; ragina vykstant derybų procesui tinkamai ir reguliariai informuoti Parlamentą, siekiant, kad būtų atsižvelgiama į visų frakcijų nuomonę ir kad Parlamento indėlis į derybų procesą būtų rengiamas gera valia ir visiškai skaidriai;

13.  ragina sukurti ginčų sprendimo sistemą, kurią taikant būtų atsižvelgiama į abiejų šalių teisinę ir konstitucinę tvarką;

Skubus poreikis reformuoti Europos Sąjungą

14.  pabrėžia, kad artėjantis valstybės narės išstojimas turėtų paskatinti išsamų svarstymą apie pačios Europos Sąjungos būklę; mano, kad Europos Sąjunga per pirmuosius keturiasdešimt savo istorijos metų pasiekė daug vertingų dalykų ir paskui sugebėjo priimti naujas nares iš Vidurio ir Rytų Europos – tai buvo vienas didžiausių jos pasiekimų; apgailestauja, kad Europos Sąjungai per pastaruosius dvidešimt metų vis dėlto trukdė lemiamos politinės nesėkmės, pavyzdžiui:

–  klaidos, padarytos įvedant eurą ir jį valdant,

–  neveiksmingas tvarkymasis su migracijos krize,

–  sustingusi Europos ekonomika, kuri nesugebėjo sukurti pakankamai darbo vietų, sukurti didesnio ekonomikos augimo ir įveikti Europos konkurencingumo krizės,

–  pernelyg didelis galios centralizavimas institucijose, dėl kurio valstybių narių piliečiai jaučiasi atitolę ir bejėgiai;

15.  pažymi, jog Europos tautos nori, kad jų valstybės narės bendradarbiautų laisvai kaip suverenios valstybės narės bendrose institucijose, kurios susitelkia į ribotą skaičių joms patikėtų konkrečių užduočių; mano, kad visoje Europoje pastaraisiais metais vykę referendumai ir rinkimai parodė, kad Europos tautos atmeta pernelyg centralizuotą Europos federacinės valstybės modelį, pagrįstą niekada nesibaigiančios „vis glaudesnės Europos“ principu;

16.  ragina reformuoti Europos Sąjungą, kaip bendrose konfederacinėse institucijose bendradarbiaujančių tautų bendriją, pagrįstą šiais principais:

–  Europos Sąjunga privalo gerbti savo valstybes nares,

–  Europos Sąjunga turėtų susitelkti į tas sritis, kuriose ji gali teikti pridėtinės vertės,

–  Europos Sąjunga turėtų būti lankstesnė,

–  Europos Sąjunga turėtų būti demokratiškai atskaitingesnė,

–  Europos Sąjunga turėtų būti ekonomiškai naudinga,

–  Europos Sąjunga turėtų žvelgti į išorę;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

Teisinis pranešimas