Procedūra : 2016/2798(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0298/2017

Pateikti tekstai :

B8-0298/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 17/05/2017 - 10.9
CRE 17/05/2017 - 10.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0217

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 426kWORD 49k
15.5.2017
PE603.753v01-00
 
B8-0298/2017

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0218/2017

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros (2016/2798(RSP))


Thomas Händel Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu
PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros (2016/2798(RSP))  
B8-0298/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (COM(2016)0383),

  atsižvelgdamas į atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą(2), kuriuo nustatoma sistema, kuria naudojantis asmenys gali informuoti apie savo įgūdžius ir kvalifikacijas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendroje ataskaitoje nustatytus naujus Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetus iki 2020 m.(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(4),

  atsižvelgdamas į tinklo „Eurydice“ apžvalgą dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimo aukštosiose mokyklose;

–  atsižvelgdamas į daugiakalbį Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių (ESCO), kuriame kaip ir Europos kvalifikacijų sandaroje (EKS) bus naudojamas elektroninio informacijos apie kvalifikacijas skelbimo bendras formatas, nustatytas pasiūlymo VI priede;

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo (EQAVET)(5),

–  atsižvelgdamas į nepriklausomą Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registrą(6), kuriame registruojamos kokybės užtikrinimo agentūros, įrodžiusios, kad iš esmės taiko aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo Europos standartus ir gaires (ESG) Europos aukštojo mokslo erdvėje,

–  atsižvelgdamas į Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS)(7), sukurtą atsižvelgiant į Europos aukštojo mokslo erdvę ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET), nustatytą 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija(8);

–  atsižvelgdamas į Bolonijos procesą aukštojo mokslo srityje, 2015 m. Jerevano ministrų komunikatą ir ataskaitą „Europos aukštojo mokslo erdvė 2015 m. Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvenciją (Lisabonos pripažinimo konvencija) ir Rekomendaciją dėl kvalifikacijų sandarų naudojimo pripažįstant užsienio kvalifikacijas, kurioje EKS aiškiai nurodyta kaip akademiniam pripažinimui naudotina priemonė,

  atsižvelgdamas į strategiją „Platesnis dalyvavimas siekiant teisingumo ir ekonomikos augimo. Mokymosi visą gyvenimą socialinio aspekto stiprinimo Europos aukštojo mokslo srityje iki 2020 m. strategija“, apimanti visas Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) valstybes“,

  atsižvelgdamas į 2015 m. UNESCO ataskaitą dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimo, patvirtinimo ir akreditavimo UNESCO valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(10), iš dalies pakeistą 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES(11),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros (O-000038/2017 – B8 0218/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi įgūdžių pripažinimas, supratimas ir įvertinimas apima ne tik tai, ko siekia darbo rinka; kadangi įgūdžius turintiems asmenims ir darbuotojų ieškantiems darbdaviams būtų naudinga EKS, kurią naudojant galima nustatyti ir suderinti įgūdžius ir tokiu būdu teikti socialinę ir ekonominę naudą; kadangi būtina padėti asmenims įgyti ir tobulinti gebėjimus ir įgūdžius visą gyvenimą;

B.  kadangi geresnis kvalifikacijų palyginamumas padidina visų darbuotojų migrantų įsidarbinimo ir profesinio tobulėjimo galimybes;

C.  kadangi reikėtų skirti daugiau dėmesio IRT įgūdžiams ir nustatyti struktūrines priemones siekiant padėti žmonėms įgyti ir patvirtinti šiuos įgūdžius;

D.  kadangi, atsižvelgiant į naujus uždavinius, susijusius su visuomenės ir technologiniais bei demografiniais pokyčiais, tolesnis EKS rengimas gali skatinti mokymąsi visą gyvenimą remiant tiek lygias galimybes, tiek teisingumą švietimo srityje ir geriau susiejant švietimo ir mokymo sistemas; kadangi švietimas ir mokymas turėtų padėti žmonėms prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, su kuriomis jiems tenka susidurti, t. y. kvalifikacijos kėlimas ir jų lavinimas turėtų būti vykdomi taikant holistinį požiūrį, kad jie įgytų kritinį mąstymą, taptų savimi pasitikintys ir nepriklausomi ir įgytų XXI amžiui reikalingų įgūdžių;

E.  kadangi nuolatinis žinių, įgūdžių ir gebėjimų ugdymas (kitaip vadinamas mokymusi visą gyvenimą) gali žmonėms padėti priimti tinkamesnius su darbu ir gyvenimu susijusius individualius sprendimus, taip pat padėti jiems siekti asmeninio tobulėjimo ir atskleisti visas savo galimybes ir taip būti naudingiems visuomenei, padidinti žmonių galimybes susirasti darbą ir išsaugoti savo karjerą;

F.  kadangi vienas iš EKS tikslų yra suteikti geresnes švietimo sistemų palyginimo galimybes ir kartu paskatinti pokyčius ir reformas nacionaliniu ir sektorių lygmenimis, siekiant strategijos „Europa 2020“ ir programos „ET 2020“ tikslų;

G.  kadangi dėl nepakankamų valstybių narių užmojų ir nepaisant iki šiol atliktų veiksmų trūksta kvalifikacijų skaidrumo ir pripažįstama tik maža dalis užsienio kvalifikacijų; kadangi reikia pritaikyti EKS, kad kvalifikacijos būtų skaidresnės ir lengviau palyginamos;

H.  kadangi EKS turėtų veikti kaip metasistema naudotojams ir palengvinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių valdžios institucijų, socialinių partnerių, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarptautiniu lygmeniu;

I.  kadangi tik Nyderlandų ir Švedijos nacionalinėse kvalifikacijų sandarose (NKS) taikomos specialios neformaliųjų kvalifikacijų įtraukimo procedūros; kadangi nė vienos valstybės narės NKS nėra nustatyta specialių savišvietos procedūrų;

J.  kadangi valstybės narės turėtų, laikydamosi EKS, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2018 m. įdiegti neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų, įskaitant vykdant savanorišką veiklą įgytus ir su NKS susijusius įgūdžius, patvirtinimo priemones;

K.  kadangi valstybės narės 2015 m. Jerevano komunikate konkrečiai įsipareigojo pakoreguoti nacionalinės teisės aktus, kad jie visiškai atitiktų Lisabonos pripažinimo konvenciją, ir persvarstyti NKS, siekdamos užtikrinti, kad atitinkamoje sandaroje būtų nustatyti tokie žinių įgijimo būdai, kuriuos taikant būtų pripažįstamas ankstesnis mokymasis;

L.  kadangi užtikrinti mokymo turinio kokybę ir sukurti švietimo sistemas yra valstybių narių pareiga ir išskirtinė kompetencija; kadangi EKS su šia pareiga neturi nieko bendra;

M.  kadangi esama diplomų pripažinimo skirtumų tarp regionų, visų pirma pasienio regionų, ir dėl to skiriasi galimybės įsidarbinti;

N.  kadangi tiek viešosios, tiek privačios bibliotekos labai prisideda prie mokymosi visą gyvenimą ir raštingumo bei skaitmeninių įgūdžių gerinimo;

O.  kadangi šiuo metu EKS dalyvauja 39 valstybės, įskaitant: ES valstybes nares, EEE šalis, ES šalis kandidates, potencialias šalis kandidates (Bosniją ir Hercegoviną ir Kosovą) ir Šveicariją;

1.  atsižvelgia į Komisijos iniciatyvą persvarstyti EKS ir toliau remti Europos švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą, vis dar paisant valstybių narių kompetencijos ir užtikrinant, kad būtų išsaugoti saviti valstybių narių švietimo sistemų bruožai;

2.  pažymi, kad kritinio ir netradicinio mąstymo skatinimas yra nepaprastai svarbus ugdant naujus įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje;

3.  rekomenduoja išsaugoti įvairiapusius ne tik techninius, bet ir rankų darbo įgūdžius, kurie perduodami iš kartos į kartą ir kurie užtikrina amatininkų gamybos sektoriaus plėtrą ir augimą – jie turi būti išsaugoti kaip būdas išlaikyti kiekvienos valstybės narės individualumą;

4.  pažymi, kad viena iš EKS užduočių yra padidinti valstybėse narėse įgytų kvalifikacijų palyginamumą kartu išsaugant specifinius nacionalinių švietimo sistemų bruožus;

5.  pabrėžia, jog Sąjunga turėtų sudaryti sąlygas, kad, nepaisant amžiaus ar statuso, kiekvieno žinios ir įgūdžiai, įskaitant gautus atliekant savanorišką darbą, būtų geriau matomi ir geriau vertinami bei pripažįstami aiškiu ir prieinamu būdu, ypač tarpvalstybinėse vietovėse, nesvarbu, kur ar kaip tos žinios ir įgūdžiai buvo įgyti; pabrėžia, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad kvalifikacijų ir diplomų pripažinimas vyktų sparčiau ir būtų veiksmingesnis ir kad jis būtų susietas su atitinkamo lygmens EKS;

6.  primena, jog reikia akcentuoti EKS įgyvendinimą siekiant pagerinti šios sandaros kokybę ir potencialą;

7.  rekomenduoja suteikti daugiau lankstumo atnaujinant savo nacionalines sistemas pagal EKS;

8.  primena, kad viena iš pagrindinių EKS užduočių yra skatinti kvalifikacijų perkėlimą bei sudaryti jam sąlygas ir pripažinti tiek formalų, tiek neformalų mokymąsi tarp įvairių švietimo ir mokymo sistemų, siekiant sudaryti sąlygas tarpvalstybiniam judumui profesiniais ir mokymosi tikslais, kad būtų galima spręsti Europos darbo rinkos neatitikimo problemą ir geriau patenkinti piliečių asmeninius ir plačiosios visuomenės poreikius;

9.  ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtina toliau redaguoti tris horizontaliąsias sritis (žinių, gebėjimų ir kompetencijų), kad jos taptų labiau suprantamos ir aiškios; ragina 2006 m. Europos bendrųjų kompetencijų metmenis naudoti kaip naudingą išteklių ir kaip pagrindinį pamatinį dokumentą, kad būtų galima užtikrinti labiau suderintą įvairių ES sistemų terminologiją ir pagaliau taikyti tikrai į mokymo rezultatus orientuotą požiūrį;

10.  pabrėžia, kad svarbu analizuoti ir kurti priemones būsimiems įgūdžių poreikiams iš anksto nustatyti; taigi ragina valstybes nares ir visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, kaip antai darbdaviai, šioje srityje keistis gerąja praktika;

11.  pabrėžia mokymo sistemų ir stažuočių svarbą formuojant įgūdžius; taigi pabrėžia poreikį valstybėse narėse skatinti dualistines švietimo sistemas, pagal kurias stažuotės įmonėse būtų derinamos su lavinimu profesinio mokymo įstaigose; primena, kad darbdaviai ir verslininkai atlieka esminį mokymo darbo vietoje bei stažuotojų organizavimo vaidmenį, ir mano, kad šis vaidmuo turėtų būti dar labiau remiamas ir plėtojamas;

12.  rekomenduoja, kad EKS būtų pakankamai glaudžiai susijusi su visuomenės poreikiais, įskaitant darbo rinkos poreikius, siekiant padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą, taip pat padėti asmenims ugdyti savo gebėjimus, siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

13.  pabrėžia, kad reikia visapusiškai išnaudoti EKS galimybes siekiant skatinti ir lengvinti studentų ir darbuotojų judumą ES kartu skatinant mokymąsi visą gyvenimą ir darbo jėgos judumą ir lankstumą visoje Europoje ekonominių sunkumų ir rinkos globalizacijos laikais;

14.  pabrėžia, kad daug valstybių narių dar tik pradeda įgyvendinti savo NKS, paremtas aštuoniais EKS lygiais; prašo Komisiją paraginti valstybes nares užtikrinti, kad šis procesas būtų vykdomas toliau;

15.  pabrėžia ESCO iniciatyvos, pagal kurią 25 kalbomis nustatomi ir skirstomi į kategorijas ES darbo rinkos, švietimo ir mokymo požiūriu svarbūs įgūdžiai, žinios, kvalifikacijos ir profesijos, svarbą;

16.  ragina aktyviai remti ir skatinti bendrus europinius principus, skirtus neformaliojo mokymosi ir savišvietos procesams nustatyti ir patvirtinti, nes tai itin svarbu siekiant įtraukti vadinamuosius netipinius mokinius; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad didėja pramone pagrįstų mokymo sesijų, kurios turėtų būti įtrauktos į tvirtinimo procesą, skaičius, ir akcentuoja poreikį ypatingą dėmesį skirti pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų, ilgalaikių bedarbių, vyresnio amžiaus darbuotojų ir kitų grupių sertifikavimui; ragina Komisiją įvertinti, ar tvirtinant ir pripažįstant neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus būtų galima taikyti ECVET kreditus; tiki, kad formaliojo mokymosi pasiekimai nenuvertės;

17.  pabrėžia, kad reikia geresnio EKS ir kitų esamų pripažinimo ir skaidrumo užtikrinimo priemonių, pvz., ECVET, ECTS ir „Europass“, koordinavimo, kad jos turėtų būti remiamos kokybės užtikrinimo sistemų, siekiant užtikrinti sąveiką ir padidinti skaidrumo priemonių veiksmingumą;

18.  rekomenduoja Komisijai parengti darbdaviams skirtą savęs vertinimo priemonę, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis naudojimasis EKS; skatina darbdavius kritiškai vertinti įsidarbinti reikalingų įgūdžių ir kvalifikacijos lygį;

19.  pabrėžia galimus pavojus, susijusius su mokymosi rezultatų apibrėžimu EKS poveikio programai aspektu; pabrėžia ES ir dalyvaujančių valstybių narių švietimo sistemų įvairovės svarbą;

20.  ragina likusias valstybes nares nedelsiant susieti savo NKS su EKS; ragina tą atlikti greičiau, kad būtų pašalintos visos likusios pripažinimo kliūtys;

21.  rekomenduoja, kad Komisija vėl įvertintų EKS gerinimo sąnaudas, nes šiuo metu neplanuojama jokių papildomų sąnaudų; yra susirūpinęs, kad nepakankamai įvertinamas darbo, susijusio su EKS persvarstymu, mastas;

22.  ragina valstybes nares įgyvendinti jų švietimo ir mokymo strategijoms taikomas socialinės dimensijos strategijas siekiant skatinti paramą lygioms galimybėms, pagerinti teisingumą švietimo srityje, kovoti su nelygybe ir užtikrinti geresnę švietimo ir mokymo sistemų svarbą; prašo Europos Komisijos remti valstybių narių pastangas šioje srityje;

23.  ragina Komisiją įgyvendinant modernizavimo darbotvarkę iš naujo įvertinti, ar turi būti skatinama veiklos rodikliais grindžiama finansavimo tvarka profesinio mokymo ir rengimo ir aukštojo mokslo srityse, taip pat stojimo mokesčiai, kad būtų užtikrintas švietimo ir mokymo sistemų socialinis vaidmuo ir galimybė įgyti kvalifikaciją;

24.  primygtinai ragina Komisiją patikslinti ECVET ir ECTS tikimąsi vaidmenį siekiant užtikrinti didesnį peržiūros skaidrumą suinteresuotiesiems asmenims;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti įsipareigojimui įtraukti neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus į daugelį NKS, o vėliau ir į EKS (dabar jie neįtraukiami), ypač savišvietos rezultatus, nes dabar į juos visiškai neatsižvelgiama;

26.  pabrėžia, kad reikia geriau suprasti už ES ribų įgytą kvalifikaciją, siekiant jas patvirtinti ir pripažinti bei skatinti migrantų ir pabėgėlių integraciją į Europos visuomenę, ES darbo rinką ir ES švietimo ir mokymo sistemas; todėl palankiai vertina rekomendaciją, kuria nustatomas trečiosios šalies nacionalinių ir regioninių kvalifikacijų sistemų, valstybių narių NKS ir EKS tarpusavio ryšių pagrindas, ypač galimybė vykdyti struktūrinį dialogą su asociacijos sutartį su ES pasirašiusiomis kaimyninėmis šalimis, kuriuo jų NKS būtų stiprinamos su EKS ir ES ir teiktų paramą (pvz., paramą vystymuisi) trečiosioms šalims, kad jos galėtų plėtoti nacionalines kvalifikacijų sistemas;

27.  pripažįsta, kad trečiosios šalys suinteresuotos naudoti EKS kaip savo kvalifikacijų sistemų atskaitos tašką, o EKS būtų tikslinga persvarstyti siekiant supaprastinti oficialų trečiosiose šalyse įgytų kvalifikacijų palyginimą su ES įgytomis kvalifikacijomis;

28.  primygtinai teigia, kad susiję suinteresuotieji asmenys, kaip antai viešosios įdarbinimo tarnybos, socialiniai partneriai, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai ir pilietinė visuomenė, turėtų būti toliau įtraukiami ir glaudžiai bendradarbiauti ES ir nacionaliniu lygmenimis kuriant, įgyvendinant, propaguojant ir stebint EKS, kad jai būtų užtikrinta didesnė parama;

29.  mano, kad tokią priemonę, kaip EKS, reikia nuolat atnaujinti ir pritaikyti, ir todėl ji turėtų būti remiama ir gerinama, reguliariai vykdant reguliarią stebėseną, visų pirma kiek tai susiję su jos patogumu vartotojui, atvirumu ir skaidrumu; pabrėžia, kad EKS bus sėkminga tik tuo atveju, jeigu valstybės narės iš tikrųjų įsipareigos ją įgyvendinti ir naudoti;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

(2)

OL L 390, 2004 12 31, p. 6.

(3)

OL C 417, 2015 12 15, p. 25.

(4)

OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(5)

OL C 155, 2009 7 8, p. 1.

(6)

https://www.eqar.eu

(7)

http://ec.europa.eu/education/library/publications/2015/ects-users-guide_en.pdf

(8)

OL C 155, 2009 7 8, p. 11.

(9)

OL L 347, 2013 12 20, p. 50.

(10)

OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(11)

OL L 354, 2013 12 28, p. 132.

Teisinis pranešimas