Procedūra : 2017/2732(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0440/2017

Pateikti tekstai :

B8-0440/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/07/2017 - 8.13
CRE 05/07/2017 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0305

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 415kWORD 48k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0440/2017
28.6.2017
PE605.558v01-00
 
B8-0440/2017

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0319/2017

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl plataus užmojo ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (2017/2732(RSP))


Massimiliano Salini PPE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl plataus užmojo ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (2017/2732(RSP))  
B8-0440/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 173 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos II antraštinę dalį „Laisvės“ ir IV antraštinę dalį „Solidarumas“,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir Europos Sąjungos sutartį (toliau – ES sutartis), ypač į ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010) 0682),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014) 0014),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 0497),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582),

–  atsižvelgdamas į Pirmininko Žano Klodo Junkerio politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl pramonės konkurencingumo darbotvarkės, dėl Europos pramonės skaitmeninės pertvarkos ir dėl dokumentų rinkinio „Bendrosios skaitmeninės rinkos technologijos ir viešųjų paslaugų modernizavimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją „Pabėgėlių ir migrantų srautų klausimo sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 29 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl būsimos ES pramonės politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją „ES plieno sektorius: darbuotojų ir pramonės apsauga“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl šeimos verslo įmonių Europoje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos(7),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Europos Parlamento ratifikuotą 2016 m. spalio 4 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. patvirtintame žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje jam suteiktus įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (O-000047/2017 – B8-0319/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos pramonė yra pasaulinė daugelio pramonės sektorių lyderė; kadangi Europos pramonės sektoriui tenka daugiau kaip pusė Europos eksporto, apie 65 proc. investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, jame sukurta daugiau kaip 50 milijonų darbo vietų (tiesiogiai ir netiesiogiai; tai sudaro 20 proc. visų Europos darbo vietų); kadangi, vis dėl to, Europos pramonei tenkanti ES BVP dalis per pastaruosius 20 metų sumažėjo nuo 19 iki mažiau nei 15,5 proc.

B.   kadangi 65 proc. verslo sektoriaus išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai tenka apdirbamajai pramonei, bet šis skaičius mažėja, todėl, siekiant išlaikyti ir padidinti ES praktinę patirtį, labai svarbu stiprinti savo pramoninę bazę; kadangi skaitmeninei plėtrai – ESIF prioritetui – būtinas stiprus pramoninis pagrindas;

C.  kadangi mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), sudarančioms 99 proc. visų Europos įmonių ir esančioms pagrindine varomąja ES pramonės jėga, dėl pasaulinių ekonomikos pokyčių ir finansinių bei administracinių kliūčių kyla didžiulių uždavinių;

D.  kadangi dabar daugiau kaip 60 proc. visų įmonių yra šeimos verslas ir tos įmonės sukuria iki 50 proc. visų Europos Sąjungos privačiojo sektoriaus darbo vietų;

E.  kadangi verslininkės sudaro tik 31 proc. ES savarankiškai dirbančių gyventojų ir 30 proc. pradedančiųjų verslininkų;

F.  kadangi Europos pramonės vaidmuo pasauliniame kontekste menksta, o kad didėtų Europos pramonės konkurencingumas ir gebėjimas investuoti Europoje, Europos pramonei reikia ES politinės paramos; kadangi kyla ir socialinių bei aplinkos apsaugos uždavinių;

G.  kadangi žiedinė ekonomika gali turėti didelį teigiamą poveikį Europos reindustrializacijai ir suvartojamo elektros energijos kiekio bei priklausomybės nuo trečiųjų šalių žaliavų mažinimui; kadangi investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų energijos vartojimą yra (pagrindinė) varomoji jėga skatinant pramonės produktus, gebančius formuoti tarpusavio sąveikos ciklą, bet įgyvendinant aplinkos politiką reikėtų visada atsižvelgti į Europos pramonės konkurencingumą ir remti jį;

H.  kadangi vykdydama plataus užmojo inovacijų politiką, paremtą tinkamomis finansinėmis priemonėmis, palankią aukštos kokybės, naujoviškų, energiją taupiai naudojančių produktų gamybai ir skatinančią tvarius procesus, ES galės išsilaikyti net dar konkurencingesniame pasaulyje, o tvariam augimui užtikrinti itin svarbu inovacijos ir investicijos į MTTP, darbo vietas ir įgūdžių atnaujinimą; kadangi novatoriška pramonė labai priklauso nuo ES mokslinių tyrimų pajėgumo, visų pirma nuo mokslinių tyrimų pažangos ir bendrai vykdomų tyrimų;

I.  kadangi sąžininga prekyba pramonės gaminiais turėtų būti vykdoma pirmiausia laikantis ES standartų, nustatomų šiuolaikiškais ir išsamiais prekybos susitarimais; kadangi ES pramonei labai svarbu integruota ir veikianti vidaus rinka, taip pat atvira ir sąžininga prekyba su trečiosiomis šalimis;

J.  kadangi ES finansinėms priemonėms tenka strateginis vaidmuo skatinant konkurencingumą ir užkertant kelią investicijų nutekėjimui;

1.  pabrėžia, kad pramonei tenka labai svarbus vaidmuo – Europoje skatinti augimą, užimtumą ir inovacijas; ragina Komisiją prisiimti aiškų įsipareigojimą pasiekti tikslą, kad iki 2020 m. bent 20 proc. Sąjungos BVP sukurtų pramonė, ir įvertinti, ar iki 2030 m. nustatyti klimato ir energetikos politikos tikslai ateinantį dešimtmetį bus palankūs pramonės politikai;

2.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti ir modernizuoti Europos pramoninę bazę; teiraujasi Komisijos, ar ji svarsto galimybę nustatyti 20 proc. tikslą ir papildyti jį 2030 m. klimato ir energetikos politikos tikslais, kad ateinantį dešimtmetį būtų skatinama pramonės politika;

3.  pabrėžia MVĮ, pagrindinės varomosios ES pramonės jėgos, vaidmenį ir primena, kad ES pramonės politiką reikia vykdyti taip, kad ji būtų palanki MVĮ ir kad būtų sprendžiami uždaviniai, kurių MVĮ kyla dėl jų dydžio; primena pradedančiųjų ir jaunųjų verslininkų vaidmenį, visų pirma pažangiausių inovacijų srityse; ragina Komisiją mažinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, pradedančiosioms įmonėms ir jauniesiems verslininkams tenkančią reglamentavimo naštą – tuo būtų skatinamos inovacijos ir didinamas ES pramonės konkurencingumas, taip pat skatinti branduolius, skaitmeninių inovacijų centrus ir verslo tinklus;

4.  yra įsitikinęs, kad ES konkurencingumo ir tvarumo požiūriu ES pramonė turėtų būti laikoma strategine vertybe; pabrėžia, kad tik turėdama stiprią ir atsparią pramonę ir į ateitį orientuotą pramonės politiką ES galės spręsti įvairius ateityje kilsiančius uždavinius, įskaitant savo investicijų nutekėjimą, pasaulinę konkurenciją, sparčią technologijų pažangą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

5.  pabrėžia, kad, siekiant remti Sąjungos pramonę, šiai kylant uždavinių, susijusių su tuo, kad šiandienos globalizuotame pasaulyje sparčiai keičiasi ekonomika ir reguliavimas, labai svarbu didinti Europos pramonės patrauklumą tiesioginėms Europos ir užsienio investicijoms;

6.  pabrėžia, kad, siekiant pritraukti investicijų, svarbu investavimui palanki aplinka, nuspėjama ir stabili teisinė sistema, naujų verslo modelių skatinimas ir palankesnės sąlygos gauti finansų;

7.  primena strateginę ES finansinių priemonių, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, iniciatyvos „Horizontas 2020“, ESIF, svarbą; ragina Komisiją į šią svarbą atsižvelgti svarstant ir tvirtinant šioms priemonėms skirtą biudžetą;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares panaudoti visą visų ES šalių ir regionų mokslinį ir mokslinių tyrimų potencialą, taip pat rengti naujas iniciatyvas, kuriomis būtų gerinamas mokslinių tyrimų ir pramonės subjektų bendradarbiavimas, kad būtų kuo daugiau bendradarbiavimu grindžiamų mokslinių tyrimų ir kad pramonei būtų greičiau teikiami novatoriški produktai, technologijos ir paslaugos;

9.  pabrėžia energetikos sąjungos, bendrosios skaitmeninės rinkos ir susisiekimo su Europa tinkama, perspektyvia ir veiksminga infrastruktūra svarbą;

10.  ragina Komisiją nustatyti uždavinius ir kliūtis, dėl kurių moterims sunku imtis verslo, ir skatinti moteris aktyviau veikti verslo pasaulyje;

11.  ragina Komisiją spręsti problemas, kurių kyla šeimoms priklausančiam verslui, ir gerinti jaunųjų verslininkų veiklos plėtrą;

12.  pabrėžia, kad reikia panaudoti visą žiedinės ekonomikos potencialą ir užtikrinti, kad pramonė nuolat plėtotųsi ir kad vyktų geriausių galimų būdų ir sukuriamų inovacijų sklaida;

13.  atkreipia dėmesį, kad reikia koordinuoti ES pastangas sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių išteklių derinant a) sąžiningą tarptautinę rinkos prieigą prie išteklių, b) tausią kasybą Europoje ir c) energijos naudojimo efektyvumo technologijų inovacijas, be to, ES turėtų dalyvauti valdant daugiašalę pasaulinę išteklių politiką;

14.  pabrėžia, kad reikia mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas, nes skatinant geresnį reglamentavimą tinkamai veikiančioje atviroje rinkoje bus palaikoma ES reindustrializacijos politika ir didinamas duomenimis grindžiamos ekonomikos augimas;

15.  ragina sveikatą laikyti ekonomikos augimo vartomąja jėga; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ES medicininius mokslinius tyrimus, padėti skaitmeninti sveikatos priežiūrą ir Europos sveikatos priežiūros sektorių išlaikyti konkurencingą; taip pat tvirtina, kad reikia siekti bendrai palaikyti elektroninę sveikatos priežiūrą, nes dėl naujųjų 5G ryšio tinklų atsiranda galimybių dalytis moderniais medicinos metodais, dabar žinomais tik keliose siaurose srityse;

16.  ragina Komisiją parengti išsamią, nuoseklią ir ilgalaikę kultūros ir kūrybos pramonės (KKP) politikos sistemą, taip pat KKP plėtrą, veiksmingą skatinimą, apsaugą ir tinkamą finansavimą įtraukti į savo strateginius tikslus ir bendrus prioritetus siekiant padidinti KKP konkurencingumą ir sudaryti jai galimybę panaudoti savo potencialą kuriant kokybiškas darbo vietas ir užtikrinant augimą;

17.  ragina ES pramonės politiką grįsti aiškiais tikslais ir rodikliais (įskaitant tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad pramonė sukurtų bent 20 proc. BVP, efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo tikslus ir klimato srities tikslus) ir gyvavimo ciklo bei žiedinės ekonomikos metodu;

18.  ragina į ES pramonės strategiją įtraukti veiksmingų ir tvarių finansavimo priemonių, taip pat priemonių, kuriomis būtų kovojama su anglies dioksido nutekėjimo rizika, ir pabrėžia, kad pramonei reikia padėti plėtotis tvariai ir atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimu nustatytus tikslus;

19.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti energijai imliam Europos pramonės sektoriui, dėl didžiulių energijos sąnaudų juntančiam aršią pasaulinę konkurenciją;

20.  pabrėžia atvirų rinkų, laisvos ir sąžiningos tarptautinės prekybos, grindžiamos bendromis taisyklėmis ir vienodomis sąlygomis, svarbą;

21.  pabrėžia, kad Europos pramonė junta pasaulinę konkurenciją, todėl ragina Komisiją padėti suteikti galimybę restruktūrizuoti pagrindinius Europos gamintojus, kad galėtų atsirasti veikėjų, turinčių pakankamos kritinės masės tarptautinei konkurencijai įveikti, kartu paisant Europos konkurencijos teisės, atsižvelgiant į darbuotojų padėtį, Europos globalizacijos fondo vaidmenį ir strateginį stambių pramonės įmonių bei MVĮ, atliekančių svarbų vaidmenį inovacijų srityje, ryšį;

22.  ragina Komisiją tikrinti trečiųjų šalių investicijas į ES strateginę infrastruktūrą, pagrindines ateities technologijas ir kitą svarbų turtą;

23.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti užsienyje veikiančių valstybės įmonių, kurias jų vyriausybė remia ir subsidijuoja taip, kaip tai draudžiama ES įmonėms taikomomis ES bendros rinkos taisyklėmis, vaidmeniui;

24.  pabrėžia, kad ES reikia nuoseklios, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus atitinkančios ir veiksmingos antidempingo ir antisubsidijų strategijos;

25.  ragina Komisiją, laikantis ES konkurencijos teisės, tinkamiau vertinti besiformuojantį trečiųjų šalių pagrindinių nacionalinių įmonių vaidmenį;

26.  pabrėžia ES pramonės skaitmeninimo strategijos svarbą siekiant pasinaudoti visu naujųjų technologijų pranašumu ir padidinti Europos bendrovių konkurencingumą;

27.  pabrėžia Europos automobilių pramonės, turinčios daugiklio efektą kitų sektorių ir pramonės įmonių atžvilgiu, svarbą ir atkreipia dėmesį į daugybę su šiuo pramonės sektoriumi susijusių mažųjų ir vidutinių įmonių, šio sektoriaus įtaką moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, taip pat į jo labai kvalifikuotą darbo jėgą; remia nuolatines automobilių pramonės sektoriaus pastangas kurti šiuolaikiškas mažaangles transporto priemones, pvz., varomas elektra ir vandenilio elementais, susietąsias ir autonomines transporto priemones;

28.  pabrėžia, kad reikia koordinuotomis ES pastangomis siekti skatinti naujus įgūdžius ir perkvalifikavimą, įgūdžių gerinimą ir mokymąsi visą gyvenimą, – tai Komisija palaiko savo Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje;

29.  primena ES standartizacijos svarbą ir palaiko tai, kad labai stengiamasi tarptautinėse standartų organizacijose imtis svarbiausios funkcijos;

30.  palaiko išsamų ES pramonės politikos požiūrį, t. y. tai, kad labai svarbu stiprinti ES vertės grandines ir visus ES regionus integruoti į atgaivintos ES pramonės tinklą;

31.  mano, kad Europos reglamentavimo sistema turėtų teikti galimybių pramonės įmonėms prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių ir imtis išankstinių veiksmų siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo, augimo ir regionų konvergencijos;

32.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis iki 2018 m. pradžios patvirtinti holistinę Europos pramonės politikos strategiją ir veiksmų planą, paremtą 20 proc. tikslu ir, inter alia, apimantį skaitmeninimo, tvarumo, efektyvaus energijos vartojimo, pakankamų išteklių, reglamentavimo atsisakymą, visų pirma MVĮ atžvilgiu, klausimus;

33.  ragina Komisiją šią strategiją paremti tiksliais ir įvertinamais pramonės politikos tikslais, įtraukti į ją papildomų rodiklių, įskaitant pramonės produkcijos lygį, užimtumo pramonės sektoriuje lygį ir vidutines metines gamybos sektoriaus investicijas, kaip procentinę BVP dalį, sistemą;

34.  ragina Komisiją į strategiją įtraukti pramonės politikos integravimo į ES strategines iniciatyvas poveikio vertinimą – tai suteiks galimybę persvarstyti iniciatyvas, jeigu jos būtų nepalankios ES pramonei, ir padės pasiekti geresnių rezultatų;

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 482, 2016 12 23, p. 89.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0377.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0240.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0280.

(5)

OL C 294, 2016 8 12, p. 11.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0290.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0486.

Teisinis pranešimas