Procedūra : 2017/2732(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0445/2017

Pateikti tekstai :

B8-0445/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/07/2017 - 8.13
CRE 05/07/2017 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0305

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 412kWORD 49k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0440/2017
28.6.2017
PE605.564v01-00
 
B8-0445/2017

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0319/2017

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl pramonės politikos (2017/2732(RSP))


Patrizia Toia S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl pramonės politikos (2017/2732(RSP))  
B8-0445/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 173 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 27 ir 30 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ (COM(2010) 0682),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014) 0014),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 0497),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582),

–  atsižvelgdamas į Pirmininko J.-C. Junckerio politines gaires „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl pramonės konkurencingumo darbotvarkės, dėl Europos pramonės skaitmeninės pertvarkos ir dėl dokumentų rinkinio „Bendrosios skaitmeninės rinkos technologijos ir viešųjų paslaugų modernizavimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016) 0180),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas dėl būsimos ES pramonės politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos klausimą dėl ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje (O-000047/2017 – B8-0319/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos pramonė daugelyje pramonės sektorių pirmauja pasaulyje, jos eksporto mastas sudaro daugiau kaip pusę Europos eksporto, jai skiriama maždaug 65 proc. investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, joje sukurta daugiau kaip 50 mln. darbo vietų (tiesiogiai ir netiesiogiai, t. y. 20 proc. Europos darbo vietų);

B.  kadangi 65 proc. įmonių išlaidų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje padengia gamybos pramonė ir kadangi būtina stiprinti mūsų pramonės pagrindą, kad ES būtų išlaikytos žinios ir praktinė patirtis; kadangi skaitmeninei plėtrai – J. C. Junckerio plane nurodytam prioritetui – pasiekti būtinas stiprus technologinis pagrindas;

C.  kadangi moterys verslininkės sudaro tik 31 proc.ES savarankiškai dirbančių asmenų ir 30 proc. pradedančiųjų verslininkų;

D.  kadangi Europos pramonė turi išsaugoti savo konkurencingumą ir pajėgumą investuoti Europoje ir kadangi ji taip pat susiduria su socialinėmis ir aplinkosaugos problemomis, kurias jai reikia spręsti glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais tuo pačiu metu toliau pirmaujant socialinės atsakomybės ir atsakomybės už aplinką srityje;

E.  kadangi plataus užmojo inovacijų politika, palanki aukštos kokybės, novatoriškų ir efektyvų energijos vartojimą užtikrinančių produktų gamybai ir skatinanti tvarius procesus, suteiks ES galimybę būti savarankiškai pasaulyje, kuriame vis stiprėja konkurencija;

F.  kadangi norint vykdyti sąžiningą prekybą pramoninėmis prekėmis būtina paisyti darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos principų; kadangi investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų energijos vartojimą yra svarbiausias investicijų į pramonines prekes variklis, galintis paskatinti teigiamų ciklų kartojimąsi; kadangi inovacijos ir investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumą ir gebėjimų atnaujinimą – būtini tvaraus ekonomikos augimo elementai;

1.  atkreipia dėmesį į svarbų pramonės, kaip Europos ekonomikos augimo, užimtumo ir inovacijų, variklio, vaidmenį;

2.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti ir atnaujinti technologinį pagrindą Europoje ir kartu primena ES tikslą užtikrinti, kad iki 2020 m. 20 proc. Sąjungos BVP būtų gauta iš pramonės;

3.  ragina Komisiją iki 2018 m. pradžios kartu su valstybėmis narėmis pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nuoseklios ir išsamios pramonės politikos, skirtos Europos reindustrializacijai, kuria bus nustatytas konkretus veiksmų planas, apimantis plataus užmojo teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių tikslus ir laikotarpius, kad būtų pasiekti tie tikslai; ragina Komisiją pagrįsti šią strategiją pramonės politikos įtraukimo į ES strateginės politikos iniciatyvas ir išsamų dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, taip pat socialiniais partneriais ir akademinės srities atstovais, poveikio vertinimu; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia Sąjungos strategija, be kita ko, turi būti pagrįsta skaitmeninimu (visų pirma pažangiųjų technologijų, didžiųjų duomenų analizės ir robotikos įtraukimu į pramonės vertės grandines), tvarumu, žiedine ekonomika, energijos vartojimo efektyvumu ir tinkamais ištekliais; mano, kad Europos reguliavimo sistema turėtų būti sudarytos sąlygos pramonės įmonėms prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių ir imtis išankstinių veiksmų, siekiant prisidėti prie kokybiškų darbo vietų kūrimo, augimo ir regionų konvergencijos;

4.  atkreipia dėmesį į MVĮ, kurios yra ES pramonės pagrindas, vaidmenį ir pabrėžia, kad reikia vykdyti su MVĮ suderintą ES pramonės politiką; pabrėžia, kad reikia remti verslui palankios aplinkos kūrimą visoms ES MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms (pvz., kooperatyvams) nustatant vienodas sąlygas ir remiant susijusius klasterius, verslo tinklus ir skaitmeninių inovacijų centrus;

5.  yra įsitikinęs, kad ES konkurencingumo ir tvarumo požiūriu Europos pramonė turėtų būti laikoma strategine vertybe; pabrėžia, kad tik turėdama stiprią ir atsparią pramonę ir į ateitį orientuotą pramonės politiką ES galės spręsti įvairius ateityje kilsiančius iššūkius, įskaitant pramonės reindustrializaciją, perėjimą prie tvarumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi geriau numatyti tokią socialinę ir ekonominę padėtį ir užtikrinti mūsų pramonės tinklo konkurencingumą ir tvarumą;

6.  pabrėžia, kad, norint remti Sąjungos pramonės kovą su sparčių ekonominių ir reguliavimo pokyčių keliamomis problemomis šiandieniniame globalizuotame pasaulyje, būtina didinti Europos pramonės patrauklumą Europos ir tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI);

7.  prašo Komisijos visose svarbiose politikos iniciatyvose atsižvelgti į pramonės konkurencingumą ir tvarumą;

8.  pabrėžia, kad, remiantis prieinama statistika ir tyrimais, nepakankamai moterų eina aukštesnės hierarchijos lygmens mokslines, inžinerijos ir vadovaujamąsias pareigas; pažymi, kad itin mažai moterų dirba su mokslu, technologijomis, inžinerija ir matematika (toliau  MTIM) susijusio švietimo srityje ir čia siekia karjeros – mokslo ir inžinerijos specialisčių dalis siekia tik 24 proc.; pabrėžia, kad moterys specialistės gamybos pramonėje yra vertingos ES ir kad tam reikia skirti visus turimus išteklius, kad ES galutinai atsigautų po ekonomikos ir finansų krizės ir galėtų įveikti visuomenės pokyčius; ragina Komisiją nustatyti iššūkius ir kliūtis, su kuriomis susiduria verslininkėmis norinčios tapti moterys, ir skatinti bei remti moterų vadovavimą užtikrinant vienodą darbo užmokestį ir lygias galimybes eiti bet kokias pareigas;

9.  pabrėžia, kad reikia išnaudoti visas pramonės galimybes, susijusias su aplinkosaugos technologijomis, ir užtikrinti, kad pramonė nuolat kurtų ir plėtotų geriausią prieinamą techniką ir besiformuojančias inovacijas ir taip Europos pramonei, kuri turėtų siekti teikti tvariausius gaminius mažiausiomis gyvavimo ciklo sąnaudomis, suteiktų konkurencinį pranašumą;

10.  pabrėžia, kad aplinkosaugos aspektus reikia integruoti į kitą politiką, pvz., ekonomikos, pramonės, mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, kad būtų nustatytas nuoseklus ir bendras požiūris; mano, kad Sąjungoje vykdomus veiksmus taip pat reikėtų papildyti tarptautiniu mastu sustiprintais veiksmais ir bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis, kad būtų išspręstos bendros problemos;

11.  mano, kad mažesnė įmonių administracinė našta ir reikalavimų laikymosi išlaidos bei poreikis užtikrinti aukštus vartotojų, darbuotojų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus turi būti svarbi bet kokios ES reindustrializacijos politikos dalis;

12.  ragina ES pramonės politiką pagrįsti aiškiais tikslais ir rodikliais (įskaitant plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo, išteklių valdymo ir klimato tikslus), taip pat gyvavimo ciklo bei žiedinės ekonomikos požiūriu;

13.  ragina į ES pramonės strategiją įtraukti veiksmingas žaliojo finansavimo priemones ir priemones, kuriomis būtų didinamas rinkos skaidrumas, susijęs su anglies dioksido rizika, ir pabrėžia, kad reikia supaprastinti tvarią pramonės plėtrą, susijusią su Paryžiaus susitarime išdėstytais tikslais;

14.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį prekybos ir pramonės politikos nuoseklumą, kad įgyvendinant prekybos politiką būtų atsižvelgiama į ES pramonės poreikius ir kad dėl naujos kartos prekybos susitarimų vėl nebūtų perkeliama veikla ir ES nevyktų tolesnė deindustrializacija; pažymi, kad šioje srityje svarbu toliau plėtoti diskusijas dėl to, kaip padidinti abipusiškumą viešųjų pirkimų ir investicijų srityse; palankiai vertina iniciatyvą analizuoti trečiųjų šalių investicijas į strateginius sektorius;

15.  atkreipia dėmesį į socialinių partnerių vaidmenį kuriant nuoseklią pramonės strategiją, į kurią reikia įtraukti socialinį aspektą, siekiant užtikrinti, kad dabartinė pramonės pertvarka nekenktų darbuotojų teisėms; pabrėžia, kad sėkmingos darbo vietos naujovės priklauso nuo darbuotojų dalyvavimo ir ypač nuo gerų darbuotojų ir vadovų santykių, nes naujoves dažnai paskatina darbuotojai, nurodydami, kaip pagerinti jų darbo aplinką, galutinius produktus ar gamybos būdus;

16.  pabrėžia, kad Europos pramonė patiria pasaulinę konkurenciją, todėl ragina Komisiją iš naujo įvertinti rinkos apibrėžtis ir dabartines ES konkurencijos taisykles, kad būtų atsižvelgta į atitinkamų pasaulinių rinkų raidą, ir taip suteikti galimybę strateginėms partnerystėms ir sąjungoms bei pakankamą kritinę masę susidoroti su tarptautine konkurencija turinčių dalyvių atsiradimui; ragina Komisiją taip pat peržiūrėti ES konkurencijos teisę, kad būtų deramiau atsižvelgta į naują pagrindinių nacionalinių dalyvių vaidmenį trečiosiose šalyse, atsižvelgiant į socialinius, apmokestinimo ir aplinkosaugos standartus, kad būtų išvengta naujų dempingo formų;

17.  pabrėžia, kad ES reikia priimti nuoseklią su PPO suderintą ir veiksmingą antidempingo ir antisubsidijų strategiją, kuria būtų atsižvelgta į visas dempingo rūšis, įskaitant tarptautinių socialinių, aplinkosaugos ir apmokestinimo standartų nesilaikymą;

18.  ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti užsienio valstybėse įsteigtų valstybinių įmonių, kurias jų vyriausybės remia ir subsidijuoja taip, kaip ES bendrosios rinkos taisyklėmis draudžiama remti ir subsidijuoti ES subjektus, vaidmeniui;

19.  ragina Komisiją tikrinti trečiųjų šalių teikiamas tiesiogines užsienio investicijas ES, atsižvelgiant į galimybės naudoti svarbias ateities technologijas saugumą ir apsaugą, ir kartu atsižvelgti į tai, kad Europa iš esmės priklauso nuo tiesioginių užsienio investicijų ir turėtų išlikti labai atvira užsienio investicijoms;

20.  ragina Komisiją sukurti platformų reguliavimo aplinką, kad ES būtų užtikrinta atitiktis reglamentams, taip pat didelį dėmesį skiriant poreikiui užtikrinti reguliavimo patikimumą, tinkamas ir aiškias taisykles bei vienodas sąlygas;

21.  ragina Komisiją parengti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl laisvo duomenų judėjimo, kibernetinio saugumo ir duomenų nuosavybės, kuriuo būtų galima remti Europos pramonės konkurencingumą ir jos skaitmeninę transformaciją, kartu užtikrinant kuo didesnę duomenų apsaugą;

22.  pabrėžia, kad reikia imtis suderintų ES veiksmų, kuriais būtų siekiama skatinti naujus įgūdžius, taip pat perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kaip savo Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje ragina Komisija; ragina tinkamai konsultuotis su socialiniais partneriais dėl šių veiksmų rengimo;

23.  ragina skatinti kurti universaliųjų inovacijų sąjungas, kad būtų įveiktas uždaras pramonės politikos požiūris, kuris stabdo galimybes kurti naujoves; mano, kad viešosios investicijos atlieka strateginį vaidmenį kuriant šį tikslą, ir ragina ES remti viešąsias investicijas į inovacijas;

24.  primena svarbų ES strandartizacijos vaidmenį ir ragina didelį dėmesį skirti pagrindiniam ES vaidmeniui tarptautinių standartų organizacijose;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia suderinti ES veiksmus ir jais siekti sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių išteklių, laikantis keturių krypčių požiūrio į:

a.  sąžiningą išteklių patekimą į tarptautinę rinką;

b.  tvarią vietos lygmens gavybą;

c.  veiksmingumo technologijų naujoves;

d.  žiedinę ekonomiką

ir ES prisidedant prie daugiašalio visuotinių išteklių politikos valdymo;

26.  mano, kad svarbios globalizacijos ir skaitmeninimo tendencijos sukelia daugiausia problemų Europos įmonėms ir jų darbuotojams ir kartu dėl labai dinamiškų pokyčių ir savo svarbos sukelia problemų politikos formuotojams; todėl yra įsitikinęs, kad reikia pritaikyti Europos politiką, kad ja būtų galima remti Europos pramonės augimą ir šioje sparčiai kintančioje aplinkoje apsaugoti kokybiškas darbo vietas gamybos pramonėje; pabrėžia, kad nauja pramonės politikos strategija skirtingos politikos sritys turi būti suderintos su pramonės, visų pirma prekybos, aplinkos, mokslinių tyrimų, investicijų, konkurencijos, energetikos ir klimato, politika, kad būtų parengtas vienas nuoseklus požiūris; yra įsitikinęs, kad pramonės politikos strategijoje horizontalieji aspektai turi būti sumaniai suderinti su konkrečiu požiūriu į svarbius strateginius sektorius;

27.  siūlo priimti išsamų ES pramonės politikos požiūrį, kuriuo pirmenybė būtų teikiama ES vertės grandinių stiprinimui ir visų ES regionų integravimui į atgaivintą ES pramonės tinklą, kartu užtikrinant bendrą teritorinę sanglaudą;

28.  ragina priimti regiono mastu suderintą pramonės strategiją, kuria būtų panaikinti labiausiai ir mažiausiai pramoninių ES regionų skirtumai ir taip būtų padedama pasiekti ES regionų konvergencijos tikslų;

29.  pabrėžia, kaip svarbu laiku priimti Sąjungos strategiją, nes ji taip pat galėtų daryti įtaką diskusijoms dėl svarbių naujos daugiametės finansinės programos (DFP), ypač EITP, BP9 ir ESI fondų priemonių, sričių;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

OL C 482, 2016 12 23, p. 89.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016) 0377.

(3)

OL C 199E, 2012 7 7, p. 131.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2017) 0240.

Teisinis pranešimas