Procedūra : 2017/2732(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0447/2017

Pateikti tekstai :

B8-0447/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/07/2017 - 8.13
CRE 05/07/2017 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0305

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 408kWORD 48k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0440/2017
28.6.2017
PE605.569v01-00
 
B8-0447/2017

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0319/2017

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl plataus užmojo ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (2017/2732(RSP))


Lieve Wierinck ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl plataus užmojo ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (2017/2732(RSP))  
B8-0447/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173 straipsnį (XVII antraštinė dalis), kuris susijęs su ES pramonės politika ir kuriame kalbama, be kitų dalykų, apie Sąjungos pramonės konkurencingumą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą dėl Europos pramonės atgimimo (COM(2014) 0014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014) 0442),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos pasiūlymą, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa ES gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti (COM(2017) 0294),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 0497),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko J.–C. Junckerio politines gaires „Nauja pradžia Europai. Darbo vietų kūrimo, augimo, teisingumo ir demokratinių pokyčių darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl pramonės konkurencingumo darbotvarkės, dėl Europos pramonės skaitmeninės pertvarkos ir dėl dokumentų rinkinio „Bendrosios skaitmeninės rinkos technologijos ir viešųjų paslaugų modernizavimas“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas dėl būsimos ES pramonės politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai tema „ES pramonės strategijos parengimas kaip strateginis prioritetas augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti“ (O-000047/2017 – B8-0319/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pramonė yra pagrindinis Europos Sąjungos sektorius, kuriame veikla vykdoma itin dinamiškoje pasaulinėje aplinkoje, neatsiejamoje nuo technologijų, aplinkos ir visuomenės problemų; kadangi praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Europos pramonės gamyba sudarė 36 proc. pasaulio gamybos, o šiuo metu sudaro tik 24 proc., ir ši procentinė dalis toliau mažėja(4);

B.  kadangi, norint pasiekti ES tikslą užtikrinti, kad iki 2020 m. pramonės sektoriuje būtų sukuriama 20 proc. Sąjungos BVP(5), reikia įgyvendinti konkrečius veiksmus ir paskatas;

C.  kadangi, nors tradicinės pramonės sektoriuje sukuriama 75 proc. skaitmeninės ekonomikos vertės, tradicinė pramonė yra tik labai menkai integravusi skaitmenines technologijas: tik 1,7 proc. Europos įmonių visapusiškai naudojasi pažangiosiomis skaitmeninėmis technologijomis ir tik 14 proc. MVĮ internetu naudojasi kaip pardavimo kanalu; kadangi Europa turi pasinaudoti didžiuliu IRT sektoriaus potencialu, kad skaitmeninimų pramonę ir išsaugotų savo pasaulinį konkurencingumą(6);

D.  kadangi konkurencingumas ir investicijos ES yra labai svarbūs jos pramonei;

E.  kadangi dėl pramonės gamybos skaitmeninimo Europoje pasikeis paklausa darbo rinkoje; kadangi, norint patenkinti šią pasikeitusią paklausą, reikėtų ugdyti visos visuomenės skaitmeninius įgūdžius;

F.  kadangi paramos pramonės skaitmeninimui strategija, kurią įgyvendinant iki 2021 m. turėtų būti sutelkta 50 mlrd. EUR, yra labai svarbi Europos ekonomikos konkurencingumui užtikrinti;

1.  pabrėžia, kad reikalingas visapusiškas požiūris, apimantis konkrečias politikos kryptis ir veiksmus, kuriais būtų siekiama teindustrializuoti ES, derinant konkurencingumą ir tvarumą, darbo vietų kūrimą ir įtrauktį, kartu atsižvelgiant į skaitmeninių pokyčių ir naujų verslo modelių atsiradimo nulemtą struktūrinę pramonės sektoriaus pertvarką;

2.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti Sąjungos nuoseklios ir visapusiškos pramonės politikos strategiją, kuria būtų siekiama teindustrializuoti Europą ir kuri būtų grindžiama, inter alia, skaitmeninimu (visų pirma pažangiųjų technologijų ir robotikos integracija į pramonės vertės grandines), tvarumu, energijos vartojimo efektyvumu, pakankamais finansiniais ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais; siekdamas šio tikslo, ragina didinti valstybių narių tarpusavio konverguoją; mano, kad, siekiant padėti kurti darbo vietas, užtikrinti augimą ir didinti regionų konverguoją, Europos reguliavimo sistemoje turėtų būti sudaromos sąlygos pramonės įmonėms prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių ir imtis išankstinių veiksmų;

3.  palankiai vertina 2017 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas, visų pirma Tarybos raginimą Komisijai vėliausiai iki 2018 m. pavasario parengti kompleksinę ES pramonės politikos strategiją ateičiai;

4.  mano, kad kai kuriems Europos pramonės sektoriams būtų naudinga pasiekti tam tikrą kritinę masę, kad jie galėtų atlaikyti tarptautinę konkurenciją;

5.  primena, kad tam tikri pramonės sektoriai yra specifinio pobūdžio: visų pirma jų įmonėse gaminama įranga, kuria galima naudotis iki 50 metų, jiems reikia daug kapitalo, jie itin priklausomi nuo viešųjų pirkimų ir turi atitikti labai aukštus standartus;

6.  pabrėžia, kad, siekiant didinti konkurencingumą Europoje, labai svarbu, kad ES remtų kokybinį Europos produktų augimą, tam pasitelkdama reindustrializacijos procesus, visų pirma mokslinius tyrimus, ketvirtąją pramonės revoliuciją („Pramonė 4.0“) ir skaitmeninimą;

7.  primena, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtina ir toliau skirti pakankamai lėšų pramonės sektoriui, visų pirma pasitelkiant specialias priemones ir fondus, pavyzdžiui, Europos struktūrinius ir investicijų fondus, programą „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir BP9;

8.  pabrėžia, kad, siekiant išlaikyti ES, kaip pasaulio pramonės lyderės, poziciją, svarbu skaitmeninti pramonę; ragina Komisiją savo siekiui užtikrinti, kad gamybos sektoriuje būtų sukuriama 20 proc. BVP, suteikti konkretų pagrindą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia pramonės skaitmeninimo teikiamas galimybes mažinti gamybos sąnaudas ir taip sugrąžinti į kitas šalis perkeltą veiklą;

9.  primena, kad, norint skatinti skaitmeninti pramonę, svarbiausia yra sukurti palankią reguliavimo sistemą ir šiuolaikinę Europos skaitmeninę infrastruktūrą; tikisi, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai bus pakviesti atlikti aktyvų vaidmenį;

10.  primena būtinybę veiksmingiau ir atsakingiau vartoti išteklius; mano, kad, siekiant šio tikslo, visoje vertės grandinėje turėtų būti populiarinama žiedinės ekonomikos samprata, nes ji yra varomoji inovacijų diegimo jėga, ir kad privačiojo bei viešojo sektorių atstovai turėtų skleisti geriausią patirtį ir keistis jos pavyzdžiais;

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pramonės politika atitiktų inovacijų principą ir kad atliekant poveikio vertinimą būtų nustatomas galimas poveikis moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

12.  pabrėžia, kad pastangos parengti plataus užmojo ES pramonės strategiją turėtų atitikti energetikos ir klimato sričių tikslus, dėl kurių susitarta 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus klimato susitarime;

13.  pabrėžia didėjančią jūrų pramonės ir mėlynojo augimo technologijų svarbą, taip pat jų galimybes tapti nauja Europos augimo sritimi;

14.  primena, kad itin daug dėmesio reikėtų skirti MVĮ, taip pat įsitvirtinusių, pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimui, nes tai galėtų padėti sukurti tvaresnį ir konkurencingesnį verslo modelį;

15.  pabrėžia, kad Europoje vis labiau plinta pramonės vertės grandinės ir kad todėl koordinavimas ES lygmeniu yra pateisinama ir būtina priemonė; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas įvairių nacionalinių pramonės skaitmeninimo iniciatyvų, pavyzdžiui, Vokietijos iniciatyvos „Pramonė 4.0“, Prancūzijos iniciatyvos „Industrine du Futur“, Nyderlandų iniciatyvos „Pažangioji pramonė“ ir daugelio kitų, tarpusavio sąveikai; ragina keistis šios srities geriausios patirties pavyzdžiais;

16.  pabrėžia į ateitį orientuotos pramonės politikos svarbą visai ES, nes taip Komisija galės geriau numatyti socialinius ir ekonominius pokyčius ir užtikrinti pramonės tinklų konkurencingumą, įskaitant daugiau sektorių aprėpiantį požiūrį; pabrėžia, kad, norint skatinti investicijas, svarbu didinti ES pramonės sektoriaus patrauklumą;

17.  pabrėžia, kad konkurencingumo grupės ir savitas jų organizavimo būdas yra labai naudinga priemonė atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams suburti; prašo Komisijos remti šias grupes ir jų bendradarbiavimą Europos lygmeniu, užtikrinant MVĮ, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų įsitraukimą regionų ir vietos lygmeniu; ragina Komisiją plėtoti pažangiosios specializacijos platformas ir taip skatinti tarpsektorinius ir tarpdisciplininius ryšius; pabrėžia būtinybę stiprinti regionų bendradarbiavimą, siekiant plėtoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes;

18.  primena, kad būtina užtikrinti visų politikos sričių, susijusių su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, tarptautine prekyba, aplinka ir užimtumu, nuoseklumą; pabrėžia energetikos sąjungos svarbą plėtojant Europos pramonės politiką;

19.  pabrėžia, kad dėl trečiųjų šalių strategiškai svarbiuose ES pramonės sektoriuose vykdomų įmonių susijungimų ir įsigijimų bei jų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) gali kilti strateginė rizika; laikosi nuomonės, kad pavienių investuotojų interesai ne visada turėtų būti viršesni už ES viešąjį interesą; ragina Komisiją sukurti sistemą, kurios paskirtis būtų įvertinti trečiosios šalies TUI ir vykdomų įmonių susijungimų bei įsigijimų poveikį strateginiams ES interesams;

20.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa ES gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti, atitinkantį Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pasiūlymą atgaivinti bendradarbiavimą gynybos srityje; ragina įgyvendinti tikrą integruotą Europos gynybos politiką, kuria remiantis mokslinių tyrimų ir plėtros srityje dedamos pastangos galiausiai galėtų sukelti pramonės šuolį;

21.  primena būtinybę skatinti švietimo įstaigose įgyti techninių įgūdžių naudojantis tinkamai parengtomis pameistrystės sistemomis, grindžiamomis tiek akademiniu mokymu, tiek mokymu darbo vietoje;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 482, 2016 12 23, p. 89.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0240.

(4)

Euro stato duomenys.

(5)

2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatas „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“, COM(2012) 0582.

(6)

2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatas „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, COM(2015) 0192.

Teisinis pranešimas