Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0454/2017Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0454/2017

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES ateities ir 2018 m. Komisijos darbo programos strateginių prioritetų

30.6.2017 - (2017/2699(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių

Maria João Rodrigues S&D frakcijos vardu

Procedūra : 2017/2699(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0454/2017

B8‑0454/2017

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ateities ir 2018 m. Komisijos darbo programos strateginių prioritetų

(2017/2699(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, ypač į jo IV priedą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl strateginių prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa[1],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „2017 m. Komisijos darbo programa. Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“ ir jo priedus (COM(2016) 0710),

–  atsižvelgdamas į Bendrą deklaraciją dėl 2017 m. ES teisėkūros prioritetų[2],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Komisijos baltąją knygą dėl Europos ateities ir į diskusijoms skirtus dokumentus dėl socialinio Europos aspekto, globalizacijos suvaldymo, ekonominės ir pinigų sąjungos ateities, Europos gynybos ateities ir ES finansų ateities,

–  atsižvelgdamas į Romos deklaraciją, kurią 2017 m. kovo 25 d. priėmė 27 valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento bei Europos Komisijos vadovai,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio[3],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumų[4],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis[5],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų[6],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos[7],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 29 d. Europos Vadovų Tarybos (50 str.) gaires, pateiktas atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės pranešimą pagal ES sutarties 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas dėl būsimos ES pramonės politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 22–23 d. Regionų komiteto rezoliuciją „Europos regionų komiteto prioritetai pagal 2018 m. Europos komisijos darbo programą“ (RESOL-VI/021),

–  atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ apklausą „Likus dvejiems metams iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų“, vykdytą 2017 m. kovo 18–27 d.,

–  atsižvelgdamas į Komitetų pirmininkų sueigos apibendrinamąją ataskaitą, kurioje išdėstytos prie šios rezoliucijos pridedamos Parlamento komitetų pozicijos ir į kurią Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti rengdama ir tvirtindama savo 2018 m. darbo programą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjungos ekonomika tvariai atsigauna, daugiausia dėl to, kad centriniai bankai išlaiko žemas palūkanų normas ir biudžeto taisykles aiškina taip, kad būtų skatinamas augimas; kadangi centro kairieji jau seniai skatina ir palaiko šią laipsnišką ekonominę politiką, nors centro dešinieji jai atkakliai priešinasi;

B.  kadangi, vis dėl to, Europos atsigavimas ne visose šalyse vienodai juntamas ir tebetrūksta investicijų; kadangi dar gerokai per daug žmonių neturi darbo, yra ilgalaikiai bedarbiai, dirba ne visu pajėgumu arba jų gyvenimo sąlygos apčiuopiamai negerėja; kadangi daugeliui regionų reikia paramos, kad jie galėtų pasivyti turtingesniuosius; kadangi Europoje tebėra per didelis skurdas, socialinė atskirtis ir nelygios galimybės; kadangi daug žmonių jaučiasi palikti socialinės ir ekonominės plėtros užribiuose, o politinėje sistemoje jiems teikiama per mažai dėmesio;

C.  kadangi visuotinė tvarka kinta ir niekas negali to vienašališkai valdyti; kadangi, siekiant užtikrinti taiką, saugumą, demokratiją, žmogaus teisių paisymą, pasiekti iki 2030 m. nustatytus darnaus vystymosi tikslus, labai svarbu bendradarbiauti įgyvendinant tarptautinę teisę ir daugiašalę sistemą, taip pat labai svarbu bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis;

D.  kadangi Europoje pastaruoju metu būta daugiau nacionalistinio ir ksenofobinio požiūrio apraiškų, bet kartu didėja visuomenės parama Europos integracijai ir bendram tarpusavio pagarba grindžiamam darbui, siekiant sėkmingai įveikti bendrus uždavinius;

E.  kadangi vyksta derybos dėl Jungtinės Karalystės tvarkingo pasitraukimo iš Europos Sąjungos ir kadangi 27‑ES valstybės narės Romos deklaracija dar kartą patvirtino Sąjungos, politinio ir ekonominio subjekto, ryžtą kartu kurti bendrą ateitį, piliečiams užtikrinančią saugumą ir teikiančią naujų galimybių;

F.  kadangi naujosios JAV administracijos pasitraukimas iš Paryžiaus klimato susitarimo ir Prezidento D. Trumpo siekis nustatyti žemesnius apmokestinimo ir finansų rinkos reguliavimo standartus dar labiau įpareigoja 27‑ES valstybes nares tapti sektinu pavyzdžiu;

G.  kadangi Europos Sąjungos devizas – „suvienijusi įvairovę“; kadangi Europos ir nacionalinė tapatybė tarpusavyje dera ir neprieštarauja viena kitai; kadangi kiekvienas gali būti nuoširdus patriotas ir kartu pritarti Europos integracijai;

H.  kadangi Europos Sąjunga savo valstybėms narėms yra pliuralizmo, pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir solidarumui lopšys;

I.  kadangi Komisija pateikė baltąją knygą ir penkis teminius diskusijoms skirtus dokumentus, kuriais grindžiamos plačios diskusijos dėl Europos integracijos ateities; kadangi iki 2017 m. pabaigos turėtų būti pateiktos pirmosios išvados dėl ES ateities, ir jomis turėtų būti remiamasi rengiant būsimą daugiametę finansinę programą;

J.  kadangi daug piliečių ir asociacijų, siekdami padėti formuoti Europos ateitį, pateikė įvairių pasiūlymų ir iniciatyvų, visų pirma neseniai minint Romos sutarčių šešiasdešimtmetį; kadangi piliečiai ir asociacijos siūlo aktyviai ir taikant naujoviškus dalyvavimo metodus dalyvauti įgyvendinant Europos piliečių konvenciją;

Mūsų pasirinktas Europos ateities scenarijus – nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis siekiant žmonėms svarbių prioritetų

1.  mano, kad nė vienas iš penkių Komisijos baltojoje knygoje pateiktų scenarijų nėra įtikinama Europos ateities vizija; nurodo, kad scenarijais „tęsti, kas pradėta“, „tik bendroji rinka“, „nuveikti mažiau, bet efektyviau“ per silpnai siekiama tikslų didinti ekonominę konvergenciją, skatinti socialinę pažangą, sanglaudą ir darnų vystymąsi; todėl įspėja, kad daugelis sakančiųjų, jog Europa turėtų „nuveikti mažiau“, iš tikrųjų nori didinti įmonių pelnus ir atsisakyti standartų, kuriais Europa saugo darbuotojus, vartotojus, visuomenės sveikatą ir aplinką, kurioje mes gyvename; mano, kad scenarijumi „kas norės, nuveiks daugiau“ nepakankamai patikinama, kad, vienoms valstybėms narėms uoliau bendradarbiaujant, nebendradarbiaujančios valstybės narės nebus de facto pašalintos iš tolesnės integracijos; galiausiai atkreipia dėmesį, kad scenarijumi „nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis“ greičiausiai siekiama gero, bet neaiškūs sričių, kuriose reikia gilesnės integracijos, kad būtų geriau sprendžiami piliečiams susirūpinimą keliantys klausimai, prioritetai;

2.  nurodo, kad, remiantis naujausia „Eurobarometro“ apklausa, ES piliečiai apskritai tikisi, kad ES labiau nei dabar dalyvaus sprendžiant daugelį klausimų, įskaitant saugumą ir kovą su terorizmu, nedarbą, sveikatos ir socialinę apsaugą, aplinkos apsaugą, kovą su mokesčių slėpimu, migraciją, taip pat veiksmus už ES ribų; tačiau žino, kad valstybėse narėse požiūris į ES ir pritarimo, kad ES turėtų imtis daugiau veiksmų, mastas skiriasi;

3.  pabrėžia, kad Europa turi geresnių galimybių eiti pirmyn, nei Komisija nustatė, t. y. turėtų būti šeštasis scenarijus, kuriam demokratiškai pritartų visos valstybės narės ir Europos politinės partijos – nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis siekiant žmonėms svarbių prioritetų; nurodo, kad tai praktiškas scenarijus, kuriuo siekiama pasiūlyti veiksmingų galimybių spręsti problemas, žmonėms keliančias nerimą visoje Europoje, tai daryti demokratine dvasia ir siekiant stiprinti bendrą Europos pilietybės supratimą; pabrėžia, kad Europa turi tinkamomis priemonėmis imtis aktyvių veiksmų srityse, kuriose veiksmingų rezultatų galima pasiekti tik veikiant kartu, o tos sritys būtų kova su klimato kaita, geresnių prekybos susitarimų sudarymas, saugumo didinimas, mokesčių vengimo mažinimas, tinkamų socialinių ir aplinkos standartų užtikrinimas, lyčių lygybės skatinimas, didėjančios konvergencijos bendrojoje rinkoje ir ekonominėje ir pinigų sąjungoje skatinimas;

4.  dar kartą patvirtina Romos deklaracijos mintį, kad Sąjunga yra vieninga ir nedaloma ir kad veikdami kartu, kaip europiečiai, galėsime geriausiai formuoti pasaulinius pokyčius; pabrėžia, kad bendra ateitis – geriausias būdas europiečiams pasiekti visų gerovės ir užtikrinti aukštą gyvenimo lygį, saugumą ir švarią aplinką; laikosi nuomonės, kad Europos vienybė yra geriausias būdas padėti visame pasaulyje siekti taikos, gerovės ir aukštesnio gyvenimo lygio;

5.  pabrėžia, kad pagal Sąjungos teisinę tvarką visi Europos piliečiai yra lygūs ir kad bet koks aktyvesnis bendradarbiavimas keliose Europos integracijos srityse turi būti įtraukus, ir turėtų būti savaime laikoma, kad ES valstybės narės yra 27‑; pabrėžia, kad Romos deklaracijoje nustatyta, kad „[v]eiksime kartu, prireikus skirtingu tempu ir intensyvumu, tačiau judėdami ta pačia kryptimi, kaip tą darėme ir anksčiau, laikydamiesi Sutarčių ir palikdami duris atviras tiems, kurie norės prisijungti vėliau“; pabrėžia, kad tiems, kas, įgyvendinant iniciatyvas, nori prisijungti vėliau, neturi būti nustatoma kokių nors kintančių tikslų ar papildomų kriterijų;

6.  pabrėžia, kad reikia stipresnių tiesioginių ES ir jos piliečių ryšių; mano, kad scenarijus „nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis siekiant žmonėms svarbių prioritetų“ – tai demokratinis požiūris, kurio laikantis galima padidinti Sąjungos pagrįstumą ir piliečius patikinti, kad jų nuomonė ir balsai yra svarbūs;

7.  šioje rezoliucijoje pabrėžia pagrindinius strateginius prioritetus, kurių ES turėtų laikytis kurdama bendrą ilgalaikę ateitį, taip pat pagrindinės konkrečios iniciatyvos, kurias Komisija turėtų pristatyti 2018 m.; nurodo Komitetų pirmininkų sueigos patvirtintą apibendrinamąją ataskaitą, kurioje išsamiai apžvelgiamos komitetų mintys apie Komisijos 2017 m. darbo programos įgyvendinimą ir jų 2018 m. lūkesčiai;

Europa, kurios norime. Pagrindiniai prioritetai

Europos Sąjunga, kurioje užtikrinamos ir gerinamos žmonių gyvenimo ir darbo sąlygos

8.  labai pabrėžia, kad Europos integracijos socialinis aspektas negali būti susiaurintas iki su judėjimo laisve susijusių dalykų; pabrėžia, kad scenarijumi „nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis siekiant žmonėms svarbių prioritetų“ siekiama imtis aktyvesnių bendrų veiksmų darbo sąlygoms gerinti, skurdui, socialinei atskirčiai ir lyčių nelygybei mažinti, visiems prieinamam aukštos kokybės švietimui ir mokymui užtikrinti, didėjančios šalių ekonominių rodiklių ir pajamų lygio konvergencijos procesui skatinti ir ekonominei, socialinei bei teritorinei ES sanglaudai stiprinti; nurodo savo rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio – joje pateikta išsamių pasiūlymų, kaip visos 27‑ES valstybės narės turėtų kartu siekti, kad Europa būtų socialiai atsakingesnė, ir kokių konkrečių papildomų priemonių euro zonoje šiuo atžvilgiu reikia; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl bendros Europos socialinių teisių ramsčio principų deklaracijos ir patvirtina esąs pasirengęs bendradarbiauti su Komisija ir Taryba, kad bendra deklaracija būtų baigta rengti iki 2017 m.; pabrėžia, kad socialinių teisių ramsčio principai turėtų būti taikomi visiems ES gyventojams; todėl kreipiasi į visas 27‑ES valstybes nares prašydamas bendrą deklaraciją paremti valstybių vadovų ir vyriausybių lygmeniu;

9.  ragina Komisija pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, t. y. konkrečių Europos iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, visų pirma tai būtų:

•  jeigu socialiniai partneriai nepasirengę dalyvauti derybose dėl Rašytinės pažymos direktyvos (91/533/EEB)[8] persvarstymo, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, t. y. pagrindų direktyvos, kuria nustatomos deramos darbo sąlygos, užtikrinama, kad kiekvienam darbuotojui būtų suteiktos pagrindinės darbo ir socialinės teisės, įskaitant skaitmeninę ekonomiką;

•  iniciatyva dėl galimybių naudotis socialine apsauga, parengta remiantis socialinių partnerių konsultacijomis ir apimanti konkrečius pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti, kad visi asmenys, kad ir kokį darbą dirbtų, turėtų teisę į socialinį draudimą ir galėtų gauti tinkamą pensiją;

•  iniciatyva dėl Europos socialinio draudimo kortelės, kad būtų lengviau keistis informacija, o žmonės žinotų savo esamas ir buvusias teises į išmokas ir būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui;

•  iniciatyva dėl Europos darbo inspekcijos, kad bendrojoje rinkoje būtų užtikrintas darbo ir socialinės srities teisės aktų laikymasis;

•  direktyva, kuria nustatomos vaiko garantijos, siekiant sušvelninti žalingą vaikų skurdo poveikį, užtikrinant, kad kiekvienas vaikas, kuriam kyla skurdo rizika, turėtų galimybių gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, nemokamą išsilavinimą, nemokamą vaiko priežiūrą, deramą būstą ir tinkamą maitinimą;

•  pagrindų direktyva dėl Europos minimalių pajamų, pakankamų pagrindinėms gyvenimo išlaidoms padengti, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, sistemos;

•  turėtų būti nedelsiant nurodyta trečia cheminių medžiagų grupė pagal Kancerogenų ir mutagenų direktyvą (2004/37/EB)[9], o direktyva išplėsta ir į ją įtrauktos toksiškos reprodukcijai medžiagos;

•  kitą kartą persvarstydama Sutartis Komisija turėtų pasiūlyti socialinį protokolą, siekiant stiprinti pagrindines socialines teises, susijusias su ekonominėmis laisvėmis;

10.  pabrėžia, kad Komisija valstybėms narėms turėtų teikti visą būtiną paramą, reikalingą išsamiai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą ir Įgūdžių garantijos iniciatyvą ir imantis kitų gyvybiškai svarbių investicijų į piliečius, įskaitant kokybišką, įperkamą ir prieinamą ikimokyklinį ugdymą ir vaiko priežiūrą, taip pat pagyvenusiems ir priklausomiems asmenims skirtos priežiūros paslaugas; ragina Komisiją iki 2020 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirti tinkamą finansavimą ir visomis išgalėmis stengtis padėti valstybėms narėms panaudoti visus išteklius, kurių galima gauti iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų išsaugota programa „Erasmus+“, ir gerokai padidinti jai skiriamą finansavimą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos solidarumo korpuso, kuriuo siekiama pripažinti jaunimo savanorystę ir solidarumą visoje Sąjungoje, nepaisant sienų, ir skatinti tą pripažinimą; tačiau pabrėžia, kad reikia persvarstyti siūlomus teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad Europos solidarumo fondo iniciatyva nedarytų neigiamo poveikio kitoms esamoms programoms, pavyzdžiui, „Erasmus+“, ir kad savanoriška veikla nebūtų sistemingai siūloma vietoj mokamo darbo;

11.  palankiai vertina Komisijos pastangas didinti socialinių rodiklių svarbą ir matomumą Europos semestre ir itin ragina rengiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir euro zonos rekomendacijas atsižvelgti į esamas pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestines bei būsimą galimybių gauti socialinę apsaugą iniciatyvą; ragina Komisiją imtis tolesnių su integruota kovos su skurdu strategija susijusių veiksmų, kad galiausiai būtų pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslas sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį bei padidinti moterų užimtumą; dar kartą ragina Komisiją skatinti tinkamų minimalių pajamų, pakankamų būtinoms gyvenimo išlaidoms padengti, sistemas visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į jų nacionalinę teisę ir praktiką, kartu teikiant galimybių užkirsti kelią ilgalaikei priklausomybei nuo minimalių pajamų; dar kartą ragina parengti žaliąją knygą dėl nelygybės ir jos žalingo poveikio ekonomikos atsigavimui ir ilgalaikio augimo potencialui;

Europos darnaus vystymosi strategija

12.  pabrėžia, kad įgyvendinant scenarijų „nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis siekiant žmonėms svarbių prioritetų“ turėtų būti pradėtas formuoti būsimos visų gerovės pagrindas; mano, kad ES reikia konkrečios tvaraus augimo, tvarių finansų, konkurencingumo, kokybiškų darbo vietų, iki 2030 m. nustatytų darnaus vystymosi tikslų siekimo visoje ES ir Paryžiaus klimato susitarimu mūsų prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo strategijos; nurodo, kad rengiant Europos darnaus vystymosi strategiją reikėtų atnaujinti ir reguliavimo standartus bei įdiegti atitinkamas finansines priemones;

13.  pabrėžia, kad reikia išlaikyti ir pagerinti ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politiką, kaip pagrindinę politiką, darančią tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui, taip pat kaip pagrindinę ilgalaikę investavimo priemonę, kuria siekiama įveikti nelygybę ir padėti užtikrinti tvarią konvergenciją ir gerovę ir kuri visose valstybėse narėse matoma kaip praktinė solidarumo principo išraiška;

14.  taigi palaiko Tarybos raginimą Komisijai parengti holistinę ES ateities pramonės politikos strategiją; mano, kad su šia strategija turėtų būti parengtas ir veiksmų planas, be to, turėtų būti skiriama dėmesio pagrindiniams prioritetams, pavyzdžiui, perėjimui prie energiją efektyviai naudojančios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, užtikrinimui, kad visiems būtų prieinami skaitmeniniai ryšiai, Europos kultūros ir kūrybos pramonės potencialo panaudojimui, siekiui, kad miestai taptų tvaresni, taip pat žiedinės ekonomikos darbotvarkės įgyvendinimui;

15.  tikisi, kad Komisija greitai pateiks visas likusias iniciatyvas, kad būtų galima sukurti energetikos sąjungą, kaip nurodyta Energetikos sąjungos veiksmų plane; ragina Komisiją spręsti energijos nepritekliaus problemą – tam reikia parengti konkretų veiksmų planą, kad būtų panaikintas energijos nepriteklius ir visiems ES piliečiams užtikrinta galimybė gauti įperkamos energijos;

16.  mano, kad labai svarbu transporto sektoriuje mažinti išmetamųjų teršalų kiekį; ragina Komisiją atlikti atidėtą su anglies dioksido išmetimu iš lengvųjų ir krovininių automobilių susijusių teisės aktų peržiūrą ir pateikti tinkamus plataus užmojo pasiūlymus, kuriuose būtų nustatyti vidutiniai automobilių parko tikslai iki 2025 m., taip pat nustatyti su aplinkos neteršiančiomis transporto priemonėmis susijusį įgaliojimą, kuriuo būtų siekiama, kad visame transporto priemonių parke laipsniškai atsirastų vis daugiau aplinkos neteršiančių transporto priemonių, siekiant iki 2035 m. visiškai atsisakyti naujų anglies dioksidą išmetančių automobilių; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl technologiniu požiūriu neutralių Euro 7 išmetamųjų teršalų ribinių verčių, iki 2025 m. taikytinų visiems Sąjungos rinkai pateikiamiems lengviesiems ir krovininiams automobiliams, siekiant pagerinti Sąjungos oro kokybę ir pasiekti Sąjungos aplinkos oro kokybės ribas bei PSO rekomenduojamą lygį;

17.  tikisi, kad Komisijos pasiūlymai dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 m. bus paremti viešosiomis taisomosiomis intervencijomis, kuriomis būtų siekiama mažinti žemės ūkio rinkų kintamumą, kad būtų užtikrintas saugaus ir sveiko maisto tiekimas, išsaugoti Europos maisto gamybos pajėgumus, užtikrinant žemės ūkio pajamas, ir kaimo vietovėse padidinti užimtumą bei skatinti kurti stiprias bendruomenes, kartu visiškai laikantis darnaus vystymosi tikslų; ragina gerokai daugiau dėmesio skirti pastangoms padėti siekti aplinkos ir klimato kaitos srities tikslų, be kita ko, teikiant pirmumą žemės ūkio technologijoms, dėl kurių daugiau anglies galima laikyti dirvožemyje, riboti azoto suboksido išmetimą ir pesticidus pakeisti alternatyviais sprendimais;

18.  dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų siekiama spęsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą, visame pasaulyje keliančią didžiulę grėsmę sveikatai;

19.  ragina Komisiją 2018 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo pagrindų akto, kuriuo būtų kovojama su nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje; ragina nuodugniai įvertinti ES įsipareigojimus kovoti su nesąžininga pasauline konkurencija, visų pirma tai pasakytina apie maisto saugą, sanitarijos ir fitosanitarijos standartus, geografines nuorodas, gyvūnų gerovę ir jautrių importui produktų sektorius; prašo, kad Komisija parengtų įvairių galimos paramos ES ūkininkams priemonių, taikytinų nesąžiningos konkurencijos atvejais, konkurencijos politiką pritaikant žemės ūkio specifiškumui, kad būtų apsaugota ekonominė maisto tiekimo grandinės pirminių gamintojų padėtis;

20.  pabrėžia, kad ES privalo tapti tarptautinio bendradarbiavimo lydere, kad būtų pagerintas tarptautinis vandenynų valdymas, įskaitant teritorijas, kuriose negalioja nacionalinė jurisdikcija, kad būtų sprendžiami klimato kaitos klausimai, saugoma biologinė įvairovė ir užtikrinama tvari žuvininkystės ateitis; ragina Komisiją intensyviau kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir pastangas didinti Viduržemio jūros žuvų išteklius grįsti deklaracija „MedFish4Ever“; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų mažiau vėluojama perkelti tarptautinių žuvininkystės organizacijų patvirtintas priemones ir perduoti siūlomus su žuvininkyste susijusius deleguotuosius aktus;

21.  prašo, kad Komisija 2018 m. atliktų ir užbaigtų intelektinės nuosavybės ir galimybių gauti vaistų tyrimą, siekiant skatinti apleistų ligų mokslinius tyrimus ir didinti vaistų įperkamumą ES bei besivystančiame pasaulyje; tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos sveikatos technologijų vertinimo sistemos;

22.  prašo, kad Komisija imtųsi konkrečių veiksmų ir bendrojoje rinkoje sumažintų to paties prekių ženklo produktų kokybės skirtumus; pirmuosius teigiamus tokių veiksmų rezultatus tikisi pamatyti iki 2018 m. vidurio;

23.  kartoja savo seną raginimą, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kolektyvinio teisių gynimo, kuriuo būtų galima padėti žmonėms naudotis savo teisėmis patyrus žalos dėl to, kad įmonės nesilaiko galiojančių taisyklių;

24.  pabrėžia, kad ES reikia toliau gerinti produktų rinkos priežiūrą ir primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų ir įveikti kliūtis, dėl kurių nepavyksta įgyvendinti gaminių saugos ir rinkos priežiūros priemonių rinkinio, visų pirma padėti rasti sąžiningą kompromisą, kaip privalomai nurodyti produkto kilmės vietą („pagaminta ...“);

25.  ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl geografinių nuorodų apsaugos išplėtimo, įtraukiant ne žemės ūkio produktus, nes tai bus labai naudinga piliečiams, vartotojams, gamintojams ir visai Europos ekonomikai bei visuomenei;

26.  pabrėžia, kad svarbu įvykdyti visas priemones, pasiūlytas bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje; tikisi, kad Komisija imsis tolesnių veiksmų, susijusių su bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio peržiūra, ir pateiks konkrečių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų nustatyta aiški teisinė sistema, taikoma veiklai, kai tarpininkaujama naudojant skaitmenines platformas, įskaitant klausimus, susijusius su atvejais, kai paslaugas teikia profesionalai arba mėgėjai, atsakomybės tvarka, vartotojų teisėmis ir mažumų apsauga, darbuotojų teisėmis, kūrėjų teisėmis, konkurencija ir apmokestinimu;

27.  ragina Komisiją žiūrėti plačiau nei tik bendroji skaitmeninė rinka ir siekti visavertės skaitmeninės sąjungos, turinčios plataus užmojo teisėkūros tikslų ir būtinų finansinių priemonių; nori, kad skaitmeninimo galimybės virstų konkrečia nauda visiems europiečiams, įskaitant gyvenančiuosius atokiausiose kaimo vietovėse, be kita ko, tam tinkamai naudojant viešųjų pirkimų priemones ir viešosioms paslaugoms, susijusioms su piliečių ir MVĮ švietimu, sveikata ir administracinėmis procedūromis, teikti plačiau naudoti e. valdžios priemones; pabrėžia, kad vykstančios skaitmeninės transformacijos rezultatas turėtų būti sąžiningesnė, įtraukesnė ir dinamiškesnė visuomenė, kurioje ginamos kiekvieno asmens teisės;

28.  ragina daug investuoti į visų kartų asmenų skaitmeninius įgūdžius ir saugumą internete, taip pat į švietimo programų tobulinimą; ragina skubiai įgyvendinti iniciatyvą „Wifi4EU“; prašo, kad Komisija pateiktų planą, kaip pasiekti, kad Europa taptų pasauline duomenų centrų, duomenų valdymo ir duomenų apsaugos lydere, nes ji užtikrina laisvus duomenų srautus, paremtus stipriu ES reguliavimu, kuriuo apsaugomas tinklo neutralumas ir asmens duomenų privatumas; ragina Komisiją sustiprinti pastangas skatinti su 5G ryšio technologijomis susijusius Europos mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir technologijų diegimą;

29.  tikisi, kad Komisija pateiks suplanuotas iniciatyvas dėl kibernetinio saugumo, taip pat susijusias su Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA); pabrėžia, kad tokiomis iniciatyvomis turėtų būti siekiama didinti pramonės ir kitos civilinės paskirties kibernetinį saugumą, be to, jomis turi būti nustatomos veiksmingos taisomosios priemonės;

Geresnės investavimo priemonės

30.  pabrėžia, kad patikimai Europos darnaus vystymosi strategijai reikia ekonominės politikos, kuria užtikrinamos pakankamos nacionalinio ir Europos lygmens viešosios ir privačiosios investicijos, kad būtų užpildytos esamos investicijų spragos; pabrėžia, kad žmonėms labai rūpi ekonominės galimybės ir aukštesnis gyvenimo lygis, ir jiems būtų labai naudinga, jeigu valstybės narės ir ES institucijos nuveiktų daug daugiau bendromis jėgomis, t. y. patvirtintų ekonominę politiką, kuria remiamas greitesnis kokybiškų darbo vietų kūrimas, žmonių išsilavinimo ir įgūdžių gerinimas, aukšto lygio socialinių paslaugų, dėl kurių žmonės galėtų visokeriopai dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime, teikimas; todėl ragina Komisiją parengti Europos strategiją, kuria būtų siekiama didesnių viešųjų ir privačiųjų investicijų ir kuri aprėptų daugiau nei aprėpiama esamu Investicijų planu Europai ir kuri būtų tiesiogiai susisieta su 2030 m. darnaus vystymosi planais ir Paryžiaus klimato susitarimu; ragina pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su aplinkos, socialinių ir valdymo kriterijų integravimu nustatant ataskaitų teikimo prievoles ir vykstant sprendimų priėmimo procesui, kad investuotojai būtų skatinami paramą skirti tvariems ir ilgalaikiams projektams;

31.  dar kartą tvirtina, kad kova su mokesčių slėpimu ir vengimu turi būti vienas svarbiausių Europos prioritetų, kad būtų galima visuomenėje užtikrinti daugiau teisingumo ir atkurti pakankamus viešųjų investicijų pajėgumus; mano, jog labai svarbu, kad Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos 2016 m. pasiūlymu, greitai susitartų dėl privalomo ataskaitų pagal šalis teikimo reikalavimų, taikomų tarptautinėms įmonėms[10]; pabrėžia, kad svarbu siekti pažangos diegiant bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, remiantis dviem Komisijos pasiūlymais[11]; teigia, kad viešieji tikrosios nuosavybės registrai – labai svarbi sudedamoji dalis, dėl kurios reikia susitarti per vykstančias derybas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos (2015/849)[12]; reikalauja, kad Komisija parengtų savo nepriklausomą didelės rizikos šalių, kuriose taikomos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo rėmimu priemonės yra silpnos, sąrašą; prašo, kad Komisija skubiai pateiktų ES juodąjį mokesčių rojaus šalių sąrašą ir imtųsi griežtų ir savaiminių sankcijų prieš sąraše pateiktas šalis ir jurisdikcijas; prašo, kad Komisija imtųsi visų tinkamų priemonių ir užtikrintų, kad visos pasaulinės ir technologijomis paremtos įmonės Europoje sąžiningai mokėtų mokesčius;

32.  primena, kad dabartinė ES pridėtinės vertės mokesčio tvarka turėjo būti taikoma laikinai ir jau paseno; prašo pateikti pasiūlymą ją atnaujinti ir patvirtinti galutinę tvarką, paremtą paskirties vietos principu; pabrėžia, kad būtina rasti deramą atsaką į sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu ir PVM nepriemokas; šiuo atžvilgiu mano, kad Europos prokuratūra turėtų dalyvauti rengiant šį atsaką, ir ragina Komisiją palaikyti greitą susitarimą, priimamą intensyviai bendradarbiaujant;

33.  tikisi, kad Komisija greitai imsis tolesnių veiksmų, kai bus pateiktos būsimos Parlamento Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (PANA) rekomendacijos;

34.  ragina Komisiją teikti plataus užmojo pasiūlymus dėl Europos priežiūros institucijų, kad būtų imtasi veiksmų siekiant pereiti prie ES bendrosios kapitalų rinkos sąjungos priežiūros; nurodo, kad tam reikia visų pirma padidinti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimus ir išplėsti Europos sisteminės rizikos valdybos funkciją; pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjunga, taikant tinkamą apmokestinimo tvarką, turėtų padėti plėtoti tvarius finansus ir palengvinti ilgalaikių investicijų finansavimą;

35.  tikisi, kad Komisija, atsižvelgdama į Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES procesą, peržiūrės Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 648/2012)[13], Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvą (2011/61/ES)[14] ir Finansinių priemonių rinkų direktyvą (2014/65/ES)[15], kad būtų išlaikomas ir didinamas finansų rinkų stabilumas; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir finansų sektorių skatinti labiau remti darnų vystymąsi;

36.  ragina skubiai imtis veiksmų ir baigti kurti bankų sąjungą ir nustatyti bendrą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę – Bendrą pertvarkymo fondą, kuris būtų pakankamo dydžio ir galėtų naudotis tiesiogine kredito linija, susisieta su Europos stabilumo mechanizmu, bei Europos indėlių garantijų sistemą; ragina įvertinti dabartinę gaivinimo ir pertvarkymo sistemą; nurodo, kad reikia dar labiau mažinti riziką ir disbalansą, kylančius daugiausia dėl nuolat per menko augimo; ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti Europos tinkamai veikiančios neveiksnių paskolų antrinės rinkos kūrimo strategiją – tai būtų galima padaryti, be kita ko, parengiant Europos turto valdymo bendrovių vertinimo veiksmų planą ir tiek, kiek to reikia, pakoreguojant valstybės pagalbos nuostatų įgyvendinimą;

37.  ragina Komisiją toliau siekti euro zonoje sukurti tikrą Europos saugų turtą, kad būtų galima teikti naujas bendrai užtikrintas paskolas, kartu vengiant dirbtinių ir per sudėtingų sprendimų, galinčių turėti neigiamą poveikį valstybių narių finansiniam stabilumui ir finansavimo pajėgumams;

38.  primygtinai ragina euro zonos lygmeniu įgyvendinti augimą skatinančio bendro biudžeto kryptis ir nustatyti euro zonos fiskalinį pajėgumą, kartu nustatant konvergencijos kodeksą, ir, greta viso to, naudotis Europos strateginių investicijų fondu bei Europos struktūriniais ir investicijų fondais; pakartoja, kad euro zonos fiskaliniu pajėgumu turėtų būti siekiama skatinti didėjančią socialinę ir ekonominę konvergenciją ir sušvelninti ekonominius sukrėtimus, be kita ko, taikant Europos nedarbo išmokų sistemą; atkreipia dėmesį, kad euro zonos biudžetinis pajėgumas turėtų būti paremtas naujomis ES biudžeto priemonėmis (viršijant ES daugiametės finansinės programos ribas), taip pat reformuotu Europos stabilumo mechanizmu, įtrauktu į ES teisinę sistemą ir stebimam vykdant demokratinę priežiūrą; sutinka su Komisija, kad euro zonos fiskaliniai pajėgumai turi būti atviri ir norinčioms prie jų prisijungti nedalyvaujančioms valstybėms narėms; tačiau yra nusivylęs, kad Komisija pernelyg patenkinta numato, jog euro zonos fiskaliniai pajėgumai atsiras tik apie 2025 m.;

39.  ragina nustatyti „auksinę investavimo taisyklę“, taip pat į stabilumo ir augimo paktą įtraukti darnaus vystymosi rodiklius, kad būtų užtikrintos tinkamo dydžio ir geros kokybės investicijos į būsimą Europos gerovę;

40.  tikisi pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl sanglaudos politikos po 2020 m., siekiant užtikrinti bent nemažėjantį dabartinį investicijų į konvergencijos didinimą, darnų vystymąsi, kokybiškas darbo vietas ir mažesnę nelygybę bendrojoje rinkoje lygį; taip pat tikisi pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 m., taip pat tikisi naujos bendrosios mokslinių tyrimų programos, paremtos iniciatyvos „Horizontas 2020“ tarpiniu vertinimu ir Parlamento įgyvendinimo ataskaita; ragina po 2020 m. tęsti visas esamas daugiametes programas, įgyvendinamas švietimo, jaunimo, sporto, kultūros, žiniasklaidos ir pilietybės srityse („Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, „Europa piliečiams“), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dabartinės programos nuolat per menkai finansuojamos, reikia gerokai padidinti biudžetą; ragina iki 2018 m. parengti Europos strateginių investicijų fondų (ESIF) įgyvendinimo ataskaitą, visų pirma nurodant, kas buvo pagerinta papildomumo, geografinės pusiausvyros ir valdymo srityse; ragina Komisiją visus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su daugiamete finansine programa, galiosiančia po 2020 m., pateikti pakankamai anksti 2018 m., kad visas programas būtų galima pradėti įgyvendinti laiku;

Vidaus saugumas

41.  nurodo, kad saugumas kasdieniame gyvenime žmonėms labai rūpi, ir turi būti galimybių europiečiams nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis;

42.  ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą ir koordinuojamą 2015–2020 m. Europos saugumo darbotvarkės – joje nustatyta, kad pirmumas turi būti teikiamas kovai su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir elektroniniais nusikaltimais, įgyvendinimą; pakartoja savo raginimą prieš pateikiant bet kokius naujus galimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, atlikti išsamų atitinkamų esamų ES priemonių operatyvinio veiksmingumo ir likusių šios srities spragų vertinimą; prašo, kad su visomis naujomis saugumo srities priemonėmis būtų pateiktas poveikio vertinimas;

43.  primena, kad tinkamas ES išorės sienų valdymas – Europos piliečiams svarbus klausimas, visų pirma siekiant užtikrinti, kad valstybės narės liautųsi Šengeno erdvėje vykdyti patikrinimus kertant vidaus sienas; ragina iki galo įgyvendinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentą (Reglamentas (ES) 2016/1624)[16];

44.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl veiksmingų ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su tuo, kaip, siekiant kovoti su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, pagerinti dalijimąsi informacija tarp teisėsaugos įstaigų, žvalgybos organizacijų, taip pat tarp teisėsaugos ir žvalgybos subjektų; taigi primena, kad svarbu valstybėms narėms, ES agentūroms ir trečiosioms valstybėms aktyviau bendradarbiauti vykdant veiklą;

45.  pabrėžia, kad reikia plėtoti veiksmingus ir tinkamus pajėgumus kovai su kibernetiniais išpuoliais; pabrėžia, kad svarbu veiksmingai koordinuoti visų atitinkamų veikėjų pastangas ir vengti veiklos sutapimo; taigi pabrėžia NATO ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo svarbą;

46.  ragina Komisiją pasinaudoti technine ir faktine patirtimi bei finansiniais ištekliais siekiant užtikrinti ES lygmens koordinavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi kovojant su smurtiniu ekstremizmu ir teroristų propaganda ir interneto naudojimu teroristų organizacijų vykdomam verbavimui bei finansavimui; mano, kad didelį dėmesį reikėtų skirti prevencijos, integracijos ir reintegracijos strategijoms, turinčioms aiškų lyčių aspektą;

47.  nurodo, kad smurtas prieš moteris yra ir vidaus saugumo klausimas; ragina Komisiją siekti, kad būtų greitai užbaigtas Sąjungos prisijungimas prie Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, ir kuo greičiau pateikti teisėkūros procedūra priimtą aktą, kuriuo būtų siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir kovoti su juo;

Europos prieglobsčio ir imigracijos politikos plėtojimas

48.  dar kartą pakartoja, jog europiečiai turi nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis, siekiant užtikrinti, kad būtų saugių ir teisėtų kelių į Europą tiems, kas siekia tarptautinio prieglobsčio, kad į Europą atvykstantys prieglobsčio prašytojai galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę prašyti tarptautinės apsaugos, ir turi geriau bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kad būtų šalinamos pagrindinės priverstinės migracijos priežastys; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad bendradarbiavimas su valstybėmis partnerėmis migracijos klausimais atitiktų žmogaus teises;

49.  ragina labiau stengtis susitarti dėl Dublino sistemos reformos, kad būtų nustatyta ir įgyvendinta tikra ir bendra Europos prieglobsčio sistema, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 78–80 straipsnius; pabrėžia, kad kol kas visos valstybės narės turėtų vykdyti savo prievoles, nustatytas Tarybos sprendimuose dėl prieglobsčio prašytojų perkėlimo iš Graikijos ir Italijos, pirmumą teikiant moterų ir nelydymų nepilnamečių, taip pat kitų pažeidžiamų grupių, pvz., neįgaliųjų ir LGBTI asmenų, perkėlimui; ragina dar labiau stengtis migrantams, pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams suteikti galimybių patekti į švietimo ir mokymo sistemas, taip pat į darbo rinką ir užtikrinti, kad būtų pripažįstami jų įgūdžiai;

50.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl humanitarinių vizų, kaip papildomo saugaus ir teisėto būdo prieglobsčio prašytojams, greta perkėlimo į ES galimybės, taip pat apsaugoti ES esančias prekybos žmonėmis aukas;

51.  ragina imtis koordinuotų Sąjungos lygmens veiksmų dėl teisėtos migracijos, laikantis platesnio požiūrio nei dabartinis nenuoseklus požiūris; primygtinai reikalauja stiprinti partnerystę su trečiosiomis valstybėmis teisėtos migracijos klausimais ir plėtoti judumo visoje ES dokumentų rinkinius, nustatant tinkamas apsaugos priemones, be kita ko, susijusias su darbo sąlygomis;

52.  ragina Komisiją peržiūrėti, kaip visi subjektai, susiję su Europos išorės sienų apsauga, pabėgėlių stovyklų valdymu ir prieglobsčio prašytojų priėmimu, laikosi tarptautinės teisės, įskaitant Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso, humanitarinės ir žmogaus teisių teisės; ragina išaiškinti skirtumą tarp kontrabandininkų ir eilinių piliečių, padedančių bėdos ištiktiems žmonėms;

Demokratija, teisinė valstybė ir pagrindinės laisvės

53.  nurodo, jog „nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis siekiant žmonėms svarbių prioritetų“ reiškia, kad ES turi veikti siekdama apsaugoti pagrindines teises, vertybes ir principus, nustatytus steigimo sutartyse; pabrėžia, kad tai taip pat reiškia, kad reikia imtis praktinių veiksmų ir supaprastinti su administravimu susijusius tarpvalstybinius asmens gyvenimo aspektus, taip pat, pašalinant Europos ir nacionalinės teisės spragas, apsaugoti asmenis nuo smurto;

54.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto, parengto kaip tarpinstitucinis susitarimas, atsižvelgiant į 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijoje[17] pateiktas rekomendacijas;

55.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl stipresnių integracijos ir deradikalizacijos veiksmų – juos reikėtų grįsti atitinkama esama politika ir reikėtų nustatyti papildomus reikalingus pajėgumus;

56.  primena savo raginimą Komisijai ir Tarybai imtis visų reikiamų pastangų, kad būtų pašalintos kliūtys pasiūlymui dėl horizontaliosios direktyvos dėl kovos su diskriminacija[18];

57.  ragina Komisiją imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant panaikinti tebesantį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir pasiūlyti direktyvą, paremtą Komisijos 2014 m. rekomendacijomis dėl darbo užmokesčio skaidrumo; ragina Komisiją ir Tarybą labiau stengtis pasiekti politinį susitarimą dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo[19];

58.  ragina Komisiją nedelsiant pateikti išsamų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų reaguojama į 2017 m. vasario 16 d. Parlamento rezoliuciją dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų[20] ir kuriame būtų nagrinėjami bent žmogaus teisių ir etikos aspektai, apsaugos principas ir pagrindinis robotų poveikis darbo rinkos ir socialinės apsaugos sistemoms;

59.  ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo visoje ES taikomo teisės akto dėl informatorių apsaugos – šis teisės aktas turi būti plačios aprėpties ir juo turi būti nustatytas tinkamas teisinis pagrindas, kad būtų užtikrinama visų kategorijų informatorių horizontalioji apsauga;

60.  ragina Komisiją atsiimti savo pasiūlymą dėl direktyvos dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių; atsižvelgdamas į tai, kas buvo atskleista Panamos dokumentais, reiškia didžiulį susirūpinimą, kad dėl šios direktyvos Europoje atsirastų išsisukti nuo įstatymų leidžiančių spragų, nes neliktų teisinio tikrumo;

61.  pabrėžia, kad bet kokiame pasiūlyme dėl įmonių registravimo internetu turės būti numatyta apsaugos priemonių ir užtikrinta, kad nebūtų galimybių sistema piktnaudžiauti ir steigti priedangos įmonių, apeiti darbo jėgos, darbuotojų dalyvavimo ir mokesčių įstatymų, ir nurodo, kad Europos įmonių registravimo, atliekamo internetu arba asmeniškai, sistema turėtų būti susieta su Europos įmonių registru arba bent su tarpusavyje sujungtais valstybių narių įmonių registrais, ir turi būti taikomas bendras minimalių teikiamos informacijos standartų rinkinys;

62.  ragina Komisiją galiausiai pateikti pasiūlymą dėl Keturioliktosios bendrovių teisės direktyvos, kuria būtų nustatomos bendrovių būstinių perkėlimo taisyklės, užtikrinančios, kad bendrovės mokesčius mokėtų ten, kur gaunamas pelnas, ir saugančios darbuotojų teises, visų pirma, susijusias su atstovavimu valdyboje, taip pat dalyvavimu ir informacijos gavimu;

63.  ragina Komisiją, priėmus reglamentą, kuriuo skatinamas laisvas piliečių ir įmonių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pripažinimą, pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl išduodamų dokumentų turinio pripažinimo; primygtinai tvirtina, kad į būsimo reglamento taikymo sritį reikia įtraukti ir registruotą partnerystę;

64.  ragina Komisiją parengti iniciatyvą dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo apsaugos, skaitmeninių įgūdžių skatinimo, dezinformacijos, neapykantą kurstančių kalbų, seksizmo ir patyčių internete pažabojimo, faktais grindžiamo demokratinio diskurso socialinės žiniasklaidos amžiuje skatinimo;

65.  ir vėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos administracinės teisės;

Europa – pasaulinė lyderė

66.  pabrėžia, kad palaikydama ryšius su viso pasaulio partneriais ES stipriausia ir įtakingiausia būna tada, kai veikia vieningai ir kalba vienu balsu; nori, kad ES būti aktyvi pasaulinio masto veikėja, skatinanti žmogaus teises, demokratiją, teisinę valstybę ir paramą demokratijai, kad daugiašalėje sistemoje būtų nustatyta taiki ir bendradarbiavimu grindžiama tarptautinė tvarka, iki 2030 m. nustatytų darnaus vystymosi planų siekimą ir išsamų Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimą; mano, kad ES taip pat turėtų stiprinti savo standartų nustatytojos pasaulinėse finansų rinkose įvaizdį, be kita ko, ir per atstovus tarptautinėse finansų organizacijose; laikosi nuomonės, kad bendra užsienio ir saugumo politika turėtų apimti švelniąją galią ir gebėjimą prireikus pasinaudoti kietąja galia, atsižvelgiant į tai, kad plėtra negalima be saugumo, o saugumas – be plėtros; ragina įgyvendinti veiksmingą ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategiją;

67.  mano, kad turėtų būti stiprinama bendra saugumo ir gynybos politika, o vienas iš būdų turėtų būti nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, kartu toliau plėtojant strateginę partnerystę su NATO; mano, kad Europos gynyba gali ir turėtų būti pažangesnė – tam reikia padidinti valstybių narių išlaidų gynybai efektyvumą, plėtojant bendrus pajėgumus ir gaunant teigiamų paskatų iš Europos gynybos fondo, remiančio konkurencingą Europos gynybos pramonę, be kita ko, bendrose saugumo ir gynybos politikos misijose ir operacijose pasinaudojant civiline ir karine sinergija; primena svarbų ES vaidmenį užkertant kelią konfliktams, sprendžiant konfliktus ir stiprinant taiką visame pasaulyje, įskaitant ir moterų dalyvavimo vykstant taikos procesams skatinimą; reikalauja visiškos demokratinės bendros saugumo ir gynybos politikos priežiūros;

68.  ragina Komisiją palaikyti plėtros ir stojimo procesą ir iš naujo įvertinti, ar plėtros strategija, remiama Pasirengimo narystei pagalbos priemone, duoda laukiamų rezultatų; pabrėžia, kad didėjant nestabilumui Vakarų Balkanų regione būtini aktyvesni ES veiksmai; mano, kad didesnis dėmesys turėtų būti teikiamas gerų kaimyninių ryšių ir regioninio saugumo stiprinimui, pasitelkiant strateginę komunikaciją ir siekiant didinti pasitikėjimą Europos Sąjunga, kaip didžiausia paramos Vakarų Balkanų regionui teikėja; apgailestauja, kad su Turkija susijęs plėtros procesas turi būti sustabdytas dėl to, kas vyksta po 2016 m. liepos mėn. bandyto įvykdyti perversmo ir 2017 m. balandžio 16 d. referendumo;

69.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, teikti didžiausią galimą paramą šalių partnerių vykdomai reformų darbotvarkei, visų pirma tai pasakytina apie kovą su korupcija, viešųjų institucijų modernizavimą, žmogaus teisių puoselėjimą, moterų įgalinimą, mažumų apsaugą ir teisinės valstybės stiprinimą; palankiai vertina partnerystės prioritetus, įgyvendinant atnaujintą Europos kaimynystės politiką Europos Sąjungos jau nustatytus keleto šalių atžvilgiu, kartu atkreipia dėmesį, kad ES politika turi būti pritaikyta kiekvienos šalies aplinkybėms; mano, kad ES turėtų intensyviau bendradarbiauti su Rytų partnerystės šalimis, kad būtų stiprinamos jų demokratinės institucijos, didinamas atsparumas ir nepriklausomumas; ragina ES išsamiau bendradarbiauti su pietinės kaimynystės šalimis ir aktyviau veikti jų atžvilgiu, kad vyktų geresnis politinis dialogas ir padidėtų saugumas, būtų padedama kovoti su terorizmu, užkertamas kelias radikalizacijai, o migracija valdoma taip, kad būtų apsaugotos žmogaus teisės;

70.  tebėra susirūpinęs dėl padėties Libijoje, visų pirma dėl veiksmų, kurie kelia grėsmę taikai, saugumui ar stabilumui šalyje ir kuriais trukdoma arba kenkiama sėkmingam Libijos politinio perėjimo proceso užbaigimui; ragina didinti ES paramą, kuria siekiama padėti Libijai sukurti įtraukiąją demokratiją, taip pat ragina imtis visų galimų priemonių ir užtikrinti, kad būtų paisoma žmogaus teisių ir teikiama skubi humanitarinė pagalba;

71.  ragina išsamiai įgyvendinti ES strategiją dėl Sirijos ir su ją susijusius veiksmus, kaip nustatyta 2017 m. gegužės 18 d. Parlamento rezoliucijoje[21]; palaiko Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Sirijai diplomatines pastangas užmegzti ryšius su atitinkamais regiono subjektais ir skatinti politinį perėjimą; pabrėžia, kad ES turėtų būti pasirengusi konkrečiai paremti Sirijos politinio susitaikymo ir atkūrimo procesą;

72.  ragina ES visapusiškai reaguoti į Jemene vykstantį karą, didesnes humanitarines pastangas derinant su aktyviomis taikos kūrimo iniciatyvomis ir tiksline parama atsigavimui ir atkūrimui;

73.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės kartu yra didžiausios pasaulyje paramos teikėjos ir kad pagrindinis ES paramos vystymuisi siekis yra panaikinti skurdą; pabrėžia, kad ES turi parengti patikimą planą, kaip ir ateinančiais metais būti pasaulinio masto lydere, taip pat veiksmų gaires, kaip įvykdyti bendrą ES įsipareigojimą 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų skirti oficialiai paramai vystymuisi; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir Tarybą Europos Parlamentui reguliariai teikti ES pažangos ataskaitas; primena, kad pagalba vystymuisi pirmiausia turėtų būti skiriama skurdui naikinti ir darniam vystymuisi skatinti; pabrėžia poreikį užtikrinti, kad pagalba vystymuisi nebūtų nukreipta kitiems tikslams, sumažinta ar susieta su priemonėmis, o pagalbos vystymuisi geografinis skirstymas tęsiamas atsižvelgiant į šalių gavėjų poreikius; nesutinka, kad ES pagalba vystymuisi imtų priklausyti nuo migrantų srautų valdymo ir readmisijos susitarimų;

74.  ragina EIVT skatinti naujas iniciatyvas, kuriomis ES būtų veiksmingai skatinama laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, kaip nustatyta atitinkamose ES gairėse; pakartoja, kad ES visų pirma turi griežtai taikyti 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto[22] nustatytas taisykles;

75.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione didėjančios įtampos ir pavojaus, kad padėtis dar labiau destablizuosis, ypač atsižvelgiant į tai, kad regioniniai ir tarptautiniai subjektai imasi vienašališkų veiksmų; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją bei EIVT visomis turimomis diplomatinėmis priemonėmis stiprinti ES ryšius su visais regiono subjektais, siekiant sumažinti įtampą, demilitarizuoti esamus konfliktus ir rasti būdų įtvirtinti įtraukią regioninio saugumo struktūrą;

76.  palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos bei EIVT tvirtą įsipareigojimą palaikyti su Iranu parengtą Bendrą visapusiškas veiksmų planą, esantį svarbiu ES diplomatijos ir veiksmingo pliuralizmo laimėjimu bei galimybe pro truputį pradėti bendradarbiauti su Iranu bendrų interesų srityse; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją bei EIVT tęsti dialogą su JAV dėl išsamaus Bendro visapusiško veiksmų plano įgyvendinimo, visų pirma dėl teisėtos ekonominės veiklos Irane, bet taip pat reikia būti pasirengus veiksmingai ginti Europos ekonominės veiklos vykdytojų interesus ir priešintis ekstrateritoriniam JAV sankcijų taikymui;

77.  ragina parengti veiksmų planą, kuriuo būtų įgyvendinamas naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi; pakartoja savo raginimą užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir pasinaudoti visa Europos vidaus ir išorės politika, kad būtų mažinamas skurdas ir visiškai įgyvendinta Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir jos tikslai, įskaitant skaidrią ir patikimą stebėsenos ir peržiūros sistemą;

78.  ragina parengti naują veiksmų planą, kuriuo būtų įgyvendinamas Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos; laikosi nuomonės, kad reikėtų atsižvelgti į ES įsipareigojimus, prisiimtus 2016 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais;

79.  ragina Komisiją parengti iniciatyvą, kuria būtų gerinamas aprūpinimas maistu besivystančiosiose šalyse – tai galėtų būti daroma teikiant paramą aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamai žemės ūkio veiklai, siekiant geriau susieti humanitarinę pagalbą ir vystomąjį bendradarbiavimą, ir remiantis patirtimi, įgyta pastaruoju metu kilus didžiulėms aprūpinimo maistu krizėms, siejamoms su klimato kaita, ir kelioms Afrikos šalims gresiančiam badui;

80.  smerkia Jungtinių Valstijų Prezidento pareiškimą, kad JAV nesilaikys savo įsipareigojimų, prisiimtų Paryžiaus klimato susitarimu; pakartoja aktyviai remiąs šio istorinio susitarimo, labai svarbaus siekiant sumažinti ekologines katastrofas ir užkirsti kelią nebeištaisomai žalai klimatui, įgyvendinimą; labai vertina tai, kad viso pasaulio partneriai taip pat dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą;

81.  pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų ir ES prekybos politiką suderinti su darnaus vystymosi tikslais bei Paryžiaus klimato susitarimu, taip pat skatinti sąžiningą ir reguliuojamą pasaulinę prekybą, atitinkančią visų planetos žmonių interesus; visų pirma ragina:

•  parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto dėl privalomo išsamaus patikrinimo pasaulinėse vertės grandinėse, kad būtų kovojama su nesąžininga prekybos praktika, užtikrinamas skaidrumas ir atsekamumas ir paisoma žmogaus teisių, darbuotojų teisių ir aplinkos teisių;

•  sėkmingai ir greitai užbaigti derybas dėl ES prekybos apsaugos priemonių, kuriomis saugomasi nuo konkurenciją iškraipančių trečiųjų valstybių taikomos prekybos praktikos ir subsidijų, modernizavimo;

•  Komisiją imtis veiksmų ir pasiekti, kad mažėtų pasauliniai pertekliniai plieno pajėgumai, taikant taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą, be kita ko, taikant atitinkamus antidempingo ir antisubsidijų teisės aktus;

•  imtis tolesnių veiksmų, kad būtų sukurta tarptautinio investicijų teismo sistema, taikoma investuotojų ir valstybės ginčams spręsti, ir ja pakeisti privatų arbitražą;

•  Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip reformuoti prekybos susitarimų skyrius, susijusius su prekyba ir darniu vystymusi, vykdymo užtikrinimo būdus; nustatyti, kad būtų galima sankcijas už darnaus vystymosi nuostatų nesilaikymą taikyti kaip paskutinę priemonę, kai panaudojami visi kiti bendradarbiavimo ir tarpininkavimo būdai;

•  Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų, paremtų diskusijoms skirtu dokumentu dėl globalizacijos suvaldymo, siekiant europiečiams, nukentėjusiems nuo pasaulinės ekonominės konkurencijos, suteikti naujų perspektyvių galimybių; šie pasiūlymai turėtų būti dalis ES investicijų strategijos, siekiant darnaus vystymosi, ir apimti tokių priemonių, kaip Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, atnaujinimą ir sustiprinimą;

•  kad Komisija iš Tarybos nuolat reikalautų skelbti prekybos deryboms nustatytus derybinius įgaliojimus, ir laikosi nuomonės, kad įgaliojimai, taip pat ir ankstesnieji, apskritai turėtų būti vieši; ragina Komisiją sustiprinti savo pastangas užtikrinti skaidrumą ir platesnei visuomenei, ne tik parlamento nariams – šie turi būti išsamiai informuojami visuose susitarimų sudarymo ciklo etapuose, ir pabrėžti reguliarų pilietinės visuomenės dialogą, siekiant susigrąžinti pasitikėjimą ES prekybos politika;

82.  ragina Komisiją tęsti derybas dėl subalansuotų ir sąžiningų prekybos susitarimų, deramai atsižvelgiant į delikačius žemės ūkio klausimus, įskaitant tvirtus įsipareigojimus, susijusius su darbo standartais ir mokesčių skaidrumu, daugiašaliais aplinkosaugos susitarimais, darniu vystymusi, sanitarijos bei fitosanitarijos standartais ir kitomis žemės ūkio ir maisto produktams taikomomis normomis; įspėja, kad Parlamentas su naujais prekybos susitarimais sutiks, tik jeigu bus deramai atsižvelgta į pirmiau išdėstytus susirūpinimą keliančius klausimus;

83.  palankiai vertina pastaruoju metu paskelbtą bendrą komunikatą dėl naujo postūmio Afrikos ir ES partnerystės srityje; ragina Komisiją ir EIVT partnerystę įgyvendinti palaikant atvirą ir skaidrų dialogą, įtraukiant Afrikos ir Europos pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius, siekiant plėsti mūsų strateginius ryšius, ypač pabrėžiant saugesnės ir atsparesnės valstybės ir visuomenės kūrimą, investicijas į švietimą, gausesnių ir geresnių darbo vietų kūrimą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kad būtų šalinamos pagrindinės neteisėtos migracijos priežastys;

84.  ragina Komisiją parengti įgaliojimų deryboms, vyksiančioms baigus galioti Kotonu susitarimui, projektą, kuriuo būtų siekiama stiprinti strateginius Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ryšius, įskaitant specialius pasiūlymus dėl paramos moterims ir jaunimui;

Finansiniai sprendimai bendrai Europos ateičiai

85.  pabrėžia, kad pasirinkti sprendimai dėl būsimos Europos integracijos ir bendrų veiksmų prioritetų turės tiesioginį poveikį rengiant po 2020 m. galiosiančią ES daugiametę finansinę programą; pabrėžia, kad Europa negalės nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis siekiant žmonėms svarbių prioritetų, jeigu nebus tinkamų biudžetinių, finansinių ir administracinių išteklių bendros politikos įgyvendinimui užtikrinti;

86.  pakartoja, kad paaiškėjo, jog 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa yra per maža ir nepakankamai lanksti, kad būtų galima užtikrinti Europos Sąjungos gebėjimą spręsti bendrus jai kylančius uždavinius;

87.  nurodo, kad Europos lygmens išlaidų pridėtinę vertę lemia ne tik tarpvalstybinių investicijų grąža arba didesnės specializacijos galimybės, bet ir tai, kad plėtojama didžiulė vidaus rinka, o ekonominei ir pinigų sąjungai būdinga didėjanti ekonominė konvergencija, taip pat tai, kad bendrai įgyvendinama bendra politika – saugumo, klimato kaitos, aplinkai nekenčiančio žemės ūkio ir žuvininkystės, ekonomikos, socialinės ir teritorinės sanglaudos; pabrėžia, kad visais šiais atžvilgiais ES biudžetas yra abipusiškai naudinga sistema, ir Europos integracija be šios sistemos būtų neįmanoma;

88.  pabrėžia patikimų kontrolės sistemų svarbą siekiant užtikrinti finansinį teisingumą ir aktyviai kovoti su sukčiavimu ir pažeidimais, kad būtų tikrai apsaugoti ES piliečių finansiniai interesai ir tinkami nuosavi ištekliai; pabrėžia, kad reikia atskaitingo ES biudžeto – taip būtų užtikrintas kontrolės sistemų veiksmingumas ir skaidrumas;

89.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje žmonėms labai svarbių sričių ES pasiekia tik ribotų rezultatų, nes dėl nepakankamų finansinių asignavimų labai sunku planuoti ir vykdyti ryžtingesnius veiksmus, tai galima pasakyti apie Jaunimo garantijų iniciatyvą – ši iniciatyva akivaizdžiai pasitvirtino, bet ją įgyvendinant pavyko pasiekti tik apie 40 proc. jos tikslinės populiacijos, nes buvo skirta mažai lėšų;

90.  ragina Komisiją ir valstybes nares viršutinių ribų, taikytinų po 2020 m. galiosiančioje daugiametėje finansinėje programoje nenustatyti pasirinktinai, ir programą geriau rengti atsižvelgiant į ES bendrus poreikius, bendrą pasirinkimą ir pridėtinę plataus masto veiksmų vertę; pabrėžia, kad dėl dabar nustatytų žemų viršutinių mokėjimų asignavimų ribų Sąjungos patikimumui ir gebėjimui veikti nuolat kildavo iššūkių; pabrėžia, kad po 2020 m. galiosianti daugiametė finansinė programa turėtų būti lankstesnė;

91.  pabrėžia, kad sanglaudos politika – esminė ir labai svarbi ES investicijų politika, ir ją reikėtų papildyti, tačiau jos negalima pakeisti Europos investicijų banko valdomomis priemonėmis; primena, kad naujoviškos finansinės priemonės tinka tik tam tikrų rūšių projektams ir kad, siekiant išlaikyti ir plėtoti daug viešųjų gėrybių, tebebūtinas subsidijų finansavimas; ragina Komisiją rengiant po 2020 m. galiosiančią daugiametę finansinę programą numatyti tinkamas priemones, naudotinas tinkamose vietose;

92.  nurodo, kad nežinia dėl Jungtinės Karalystės indėlio į ES politiką, Jungtinei Karalystei ir ES ateityje palaikant ryšius, kelia uždavinių rengiant po 2020 m. galiosiančią daugiametę finansinę programą, tačiau taip pat teikia galimybių supaprastinti ES biudžeto pajamų pusę ir, gerokai sustiprinus nuosavus išteklius, įgyti tvirtesnį pagrindą;

93.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su diskusijoms skirtu dokumentu dėl ES finansų ateities ir pateikti plataus užmojo pasiūlymų, paremtų Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaita;

94.  mano, kad dalis ES surinktų pelno mokesčio lėšų ES biudžete turėtų sudaryti nuosavus išteklius, kad būtų matyti galimybės vykdyti veiklą didžiulėje ES vidaus rinkoje pranašumas;

95.  mano, kad po 2020 m. iš ES biudžeto turėtų būti gausiai remiamas Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimas – tai turi būti matoma ir pajamų, ir išlaidų dalyje; mano, visų pirma, kad reformuota šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių apmokestinimo sistema turėtų duoti pajamų ES biudžetui, ir reikėtų didesnių ES investicijų remiant perėjimą prie žaliosios ekonomikos;

96.  mano, kad, kadangi net padidinus ES nuosavus išteklius nacionalinis įnašas į ES biudžetą vis tiek bus reikalingas, jo reikėtų neįtraukti pagal Stabilumo ir augimo paktą skaičiuojant deficitą, nes iš ES biudžeto daugiausia finansuojamos investicijos į būsimą gerovę;

Kaip Europa turėtų nuveikti daugiau bendromis jėgomis?

97.  yra įsitikinęs, kad laikydamasi praktinio požiūrio, kai dėmesys sutelkiamas į veiksmingų sprendimų, susijusių su žmonėms svarbiais prioritetais, paiešką, ES gali daug pasiekti, kad visuomenė palaikytų Europos integraciją; mano, kad konkretūs laimėjimai gerinant gyvenimo ir darbo sąlygas, didinant investicijas, teikiant galimybių visiems, kas jaučiasi palikti nuošalyje, mažinant mokesčių vengimą ir stengiantis suvaldyti globalizaciją, padės ES labiau apsaugota nuo nacionalizmo pagundų;

98.  mano, kad Komisijos baltoji knyga buvo naudinga pradedant laiko neribojamas keliais scenarijais paremtas diskusijas dėl Europos ateities; tačiau tikisi, kad pranešime apie Sąjungos padėtį bus išdėstyta aiški vizija, kaip ES galėtų nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis siekiant žmonėms svarbių prioritetų;

99.  taip pat mano, kad nors Komisijos dokumentai dėl socialiai atsakingesnės Europos, globalizacijos suvaldymo, ekonominės ir pinigų sąjungos ateities, Europos gynybos ateities ir ES finansų ateities buvo naudingi pirminėms diskusijoms, Komisijos 2018 m. darbo programoje būtina nustatyti konkrečius veiksmus, kuriais būtų siekiama pažangos sprendžiant šiuos ir kitus šioje rezoliucijoje minimus klausimus;

100.  ragina 27‑ES valstybes nares sąžiningai bendradarbiauti tarpusavyje ir su ES institucijomis, kad būtų galima visiems naudinga pažanga; primygtinai tvirtina, kad geriausias būdas viskam pasiekti yra rinktis demokratinius, daugumos priimtus ir Sutartis atitinkančius sprendimus; o geriausias būdas viskam stabdyti ir žlugdyti – tai tapti veto teisę turinčių subjektų įkaitais;

101.  pabrėžia, kad demokratinėje Europoje norint nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis, reikia geriau vienas kitą suprasti; todėl ragina stiprinti programas, kuriomis skatinamas Europos piliečių tarpkultūrinis dialogas ir kultūros mainai; remia iniciatyvas, dėl kurių Europos kultūros paveldas tampa plačiau žinomas, be kita ko, pasinaudojant visomis galimybėmis, kurių teikia Europos kultūros paveldo metai (2018 m.); mano, kad reikia dar aktyvinti Europos institucijų ir piliečių dialogą; taigi laikosi nuomonės, kad piliečių peticijos Parlamentui ir vėliau vykstantis Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas galėtų būti labiau matomas ir dinamiškas; taip pat laikosi nuomonės, kad labai svarbu užtikrinti geresnį Europos piliečių iniciatyvos priemonės prieinamumą ir didesnį patogumą vartotojams, kad žmonės būtų skatinami dalyvauti formuojant ES politiką; mano, kad informacija apie ES politikos priemones ir politiką turi būti lengviau prieinama ir suprantama visos Sąjungos piliečiams; ragina parengti tinkamų švietimo ir žiniasklaidos iniciatyvų, kuriomis būtų piliečiams padedama 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose rinktis remiantis informacija;

102.  pakartoja, kad ES veikimas gali būti labai pagerintas įgyvendinant Lisabonos sutartį, pirmiausia naudojantis visomis įprastomis teisėkūros procedūromis ir kvalifikuota balsų dauguma Taryboje; primena, kad galima naudoti ir platesnio bendradarbiavimo mechanizmą, visų pirma šis mechanizmas gali būti naudingas stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą, daugiau nuveikiant bendros užsienio ir saugumo politikos srityje ir siekiant tvirtesnio bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje;

103.  pabrėžia, kad platesnio bendradarbiavimo mechanizmas, dalyvaujant Parlamentui, Komisijai ir Teisingumo Teismui, yra daug tinkamesnis už tarpvyriausybinius sprendimus, nepatenkančius į Sąjungos teisinę sistemą; pakartoja, kad bet kokio integracijos stiprinimo turi būti siekiama įtraukiai, paliekant tikrų galimybių kitoms valstybėms narėms prisijungti vėliau;

104.  pakartoja, kad Europos Parlamentas turi vykdyti išsamią demokratinę euro zonos fiskalinio pajėgumo, pasireiškiančio taikant reformuotą Europos stabilumo mechanizmą ir (arba) į ES biudžetą įtrauktas priemones, greta 27‑ES valstybėms narėms skirtų priemonių, priežiūrą; ragina, prieš atliekant bet kokią Sutarties peržiūrą, rengti derybas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl euro zonos ekonominio valdymo;

105.  pakartoja, kad visuomenė labiau pasitikėtų ES lygmens sprendimų priėmimu, jeigu skaidriau vyktų svarstymai Taryboje ir jos parengiamuosiuose organuose; dar kartą ragina visuomenei suteikti gerokai daugiau galimybių susipažinti su Tarybos dokumentais; ragina sukurti piliečiams lengviau suprantamą dvejų rūmų teisėkūros sistemą;

106.  mano, kad po 2020 m. galiosianti daugiametė finansinė programa turėtų galioti 5+5 metus, būti susieta su darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu ir atspindėti, kad reikia ilgalaikio investicijų programavimo, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kas penkerius metus vyksta rinkimai į Europos Parlamentą; laikosi nuomonės, kad 2019 m. įvykus Europos Parlamento rinkimams turėtų būti suteiktas įgaliojimas priimti galutinius sprendimus dėl po 2020 m. galiosiančios daugiametės finansinės programos pajamų ir išlaidų prioritetų, o po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų turėtų būti suteiktas įgaliojimas atlikti programos laikotarpio vidurio peržiūrą;

107.  ragina imtis priemonių, kuriomis per ikirinkiminį 2019 m. EP rinkimų laikotarpį būtų užtikrinamas geras Europos politinių partijų ir jų pagrindinių kandidatų matomumas visose valstybėse narėse;

108.  ragina Komisiją kartu su Parlamentu remti ir telkti Europos judėjimus ir piliečių iniciatyvas, susijusius su diskusijomis dėl Europos ateities;

109.  ragina Komisiją ir Tarybą pradėti išsamų tarpinstitucinį dialogą rengiant Bendrą deklaraciją dėl 2018 m. prioritetų ir rengiantis Europos Vadovų Tarybos gruodžio mėn. posėdžiui;

°

°  °

110.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.