Procedūra : 2017/2620(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0534/2017

Pateikti tekstai :

B8-0534/2017

Debatai :

PV 03/10/2017 - 13
CRE 03/10/2017 - 13

Balsavimas :

PV 04/10/2017 - 9.13
CRE 04/10/2017 - 9.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0380

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 561kWORD 65k
25.9.2017
PE611.454v01-00
 
B8-0534/2017

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8-0330/2017 ir B8-0329/2017

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl 2017 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 23) Bonoje (Vokietija) (2017/2620(RSP))


Adina-Ioana Vălean Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu
Peter Liese PPE frakcijos vardu
Gilles Pargneaux S&D frakcijos vardu
Julie Girling ECR frakcijos vardu
Gerben-Jan Gerbrandy ALDE frakcijos vardu
Estefanía Torres Martínez GUE/NGL frakcijos vardu
Marco Affronte Verts/ALE frakcijos vardu
Piernicola Pedicini EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2017 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 23) Bonoje (Vokietija) (2017/2620(RSP))  
B8-0534/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir jos Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje (Prancūzija) vykusias 21-ąją Klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 8 d. Dohoje (Kataras) vykusias 18-ąją Klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 18) ir 8-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 8), taip pat į priimtą Protokolo, kuriuo nustatytas antrasis įsipareigojimų pagal Kioto protokolą laikotarpis, prasidėjęs 2013 m. sausio 1 d. ir pasibaigsiantis 2020 m. gruodžio 31 d., pakeitimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke buvo pateiktas pasirašyti Paryžiaus susitarimas ir tai galima padaryti iki 2017 m. balandžio 21 d., taip pat į tai, kad Paryžiaus susitarimą pasirašė 195 valstybės ir kad 160 valstybių deponavo priemones jam ratifikuoti,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 15–18 d. Marakeše (Marokas) vykusias 22-ąją Klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 22) ir 1-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu (CMA 1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir 2016 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Marakeše, Maroke (COP 22)(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Spartesnis perėjimas prie mažos anglies dioksido taršos ekonomikos Europoje“ (COM(2016) 0500),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. birželio 23 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2017 m. birželio 19 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. kovo 6 d. Latvija ir Europos Komisijos pateikė UNFCCC dokumentą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu dėl ES ir jos valstybių narių numatomo nacionaliniu lygmeniu nustatyto įpareigojančio veiksmo (INDC),

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 5-ąją vertinimo ataskaitą ir jos apibendrinamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) apibendrinamąją ataskaitą „2016 m. atotrūkio išmetalų srityje ataskaita“ ir į UNEP 2016 m. ataskaitą atotrūkio prisitaikant prie klimato kaitos klausimu,

–  atsižvelgdamas į vadovų deklaraciją, priimtą per Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikimą, 2015 m. birželio 7–8 d. vykusį Elmau pilyje (Vokietija) „Galvokime iš anksto. Veikime kartu“, kurioje jie pakartojo ketinantys vykdyti įsipareigojimą iki 2050 m. 40–70 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį palyginti su 2010 m., įskaitant būtinybę užtikrinti, kad sumažėjęs rodiklis būtų arčiau 70, o ne 40 proc.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Didžiojo septyneto vadovų pranešimą, ypač į Didžiojo septyneto aplinkos ministrų Bolonijos pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento paskelbtą sprendimą išstoti iš Paryžiaus susitarimo,

–  atsižvelgdamas į Popiežiaus Pranciškaus encikliką „Laudato Si“,

–  atsižvelgdamas į Tarybai ir Komisijai pateiktus klausimus dėl 2017 m. klimato kaitos konferencijos Bonoje (Vokietija) (COP 23) (O-0000068/2017 – B8-0329/2017 ir O-000069/2017 – B8-0330/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. ir 160 iš 197 Konvencijos šalių JT deponavo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo (nuo 2017 m. rugsėjo 8 d.) dokumentus;

B.  kadangi 2015 m. liepos mėn. pasiūlymas dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reformos ir 2016 m. liepos mėn. teisės aktų dėl klimato kaitos rinkinys (apimantis pasiūlymus dėl pastangų pasidalijimo, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės bei Europos mažataršio judumo strategiją) yra svarbiausios priemonės šiems įsipareigojimams vykdyti ir patvirtinti, kad ES užima pasaulinės lyderės poziciją kovos su klimato kaita srityje;

C.  kadangi pastangos švelninti visuotinį atšilimą turėtų būti laikomos ne kliūtimi siekti ekonomikos augimo, o priešingai – varomąja jėga naujam ir tvariam ekonomikos augimui bei užimtumui realizuoti;

D.  kadangi didžiausią klimato kaitos poveikį pajus besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės, kurios neturi pakankamai išteklių pasirengti naujiems pokyčiams ir prie jų prisitaikyti; kadangi, pasak IPCC, Afrika itin pažeidžiama dėl to kylančių iššūkių požiūriu ir jai ypač gresia vandens trūkumo, ekstremalių oro reiškinių bei maisto stygiaus, kurių priežastis – sausros ir dykumėjimas, pavojus;

E.  kadangi dėl klimato kaitos netolimoje ateityje gali išaugti konkurencija dėl išteklių, pvz., maisto, vandens ir ganyklų, padaugėti ekonominių išmėginimų ir sustiprėti politinis nestabilumas, be to, ji gali tapti pagrindine gyventojų migracijos tiek valstybių viduje, tiek už jų ribų varomąja jėga; kadangi dėl to migracijos, kurią lemia klimato kaita, klausimas turėtų užimti svarbią vietą tarptautinėje darbotvarkėje;

F.  kadangi 2015 m. kovo 6 d. ES ir jos valstybės narės pateikė UNFCCC savo dokumentą dėl INDC, kuriuo įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti privalomą tikslą bent 40 proc. sumažinti viduje išmetamą ŠESD kiekį palyginti su 1990 m.;

G.  kadangi įgyvendinant plataus užmojo klimato kaitos švelninimo politiką galima užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; tačiau kadangi kai kurie konkretūs sektoriai, kuriems būdingas didelis taršos anglies dioksidu ir prekybos intensyvumas, gali nukentėti dėl anglies dioksido nutekėjimo, jei panašiais užmojais nebus vadovaujamasi kitose rinkose; kadangi dėl to būtina tinkama apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo darbo vietoms šiuose konkrečiuose sektoriuose apsaugoti;

1.  primena, kad klimato kaita – vienas svarbiausių žmonijos iššūkių ir kad visos pasaulio valstybės ir visi veikėjai turi daryti viską, kad su ja susijusios problemos būtų apribotos; pabrėžia, kad Paryžiaus susitarimas – svarbus žingsnis šia kryptimi, nors dar turi būti padaryta gerokai daugiau;

Mokslinis klimato politikos pagrindas

2.  primena, kad, remiantis moksliniais įrodymais, pateiktais 2014 m. IPCC 5-ojoje vertinimo ataskaitoje, klimato sistemos atšilimas yra neabejotinas faktas, klimato kaita vyksta, o žmogaus veikla – pagrindinė klimato atšilimo, kuris stebimas nuo XX a. vidurio, priežastis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad plačiai paplitęs ir didelis klimato kaitos poveikis jau akivaizdžiai matomas visų žemynų gamtos ir žmogaus sistemose bei visuose vandenynuose;

3.  atkreipia dėmesį į pasaulinį anglies dioksido biudžetą, kurį savo 5-ojoje vertinimo ataskaitoje pristatė IPCC, ir daro išvadą, kad, visame pasaulyje toliau išmetant tiek ŠESD, kiek dabar, likęs anglies dioksido biudžetas bus panaudotas tuo pačiu iki 1,5°C apribojant vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą per ateinančius 4 metus; pabrėžia, jog visos šalys turėtų sparčiau pereiti prie nulinio išmetamų ŠESD kiekio ir tapti atspariomis klimato kaitai, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime, kad būtų išvengta blogiausių visuotinio atšilimo padarinių;

4.  pakartoja, jog svarbu, kad pasaulinė klimato politika būtų grindžiama geriausiais turimais moksliniais duomenimis, ir teigiamai vertina 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogą, vyksiantį prieš baigiantis 2020 m. UNFCCC terminui pateikti naują 2030 m. nacionaliniu lygmeniu nustatytą įpareigojantį veiksmą, bei pirmąjį pažangos vertinimą 2023 m., kaip pirmąsias galimybes įgyvendinti šį principą;

5.  ragina IPCC ekspertus ir šalis palaikyti dialogą rengiant ir skelbiant šeštojo vertinimo ciklo rezultatų medžiagą; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina sprendimą 2018 m. paskelbti IPCC specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5ºC, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, poveikio ir susijusios pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio mažinimo perspektyvos;

Paryžiaus susitarimo ratifikavimas ir įsipareigojimų vykdymas

6.  teigiamai vertina precedento neturintį Paryžiaus susitarimo ratifikavimo tempą ir greitą įsigaliojimą, taip pat visuotinį ryžtą jį visapusiškai ir greitai įgyvendinti, kaip pažymima Marakešo veiksmų deklaracijoje; primygtinai ragina visas šalis kuo greičiau ratifikuoti susitarimą;

7.  su pasitenkinimu pažymi, jog Marakeše vykusioje COP 22 visos šalys įsipareigojo nuolat dalyvauti įgyvendinant pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus įsipareigojimus, kad ir kaip pasikeistų politinės aplinkybės;

8.  reiškia nusivylimą JAV Prezidento D. Trumpo pranešimu dėl jo ketinimo imtis veiksmų, kad JAV išstotų iš Paryžiaus susitarimo; apgailestauja dėl šio sprendimo, nes taip būtų žengtas žingsnis atgal; pažymi, kad formalus išstojimas anksčiausiai įsigaliotų tik po kitų JAV prezidento rinkimų 2020 m.; palankiai vertina ryžtingą viso pasaulio vyriausybių atsaką ir jų nuolatinę tvirtą paramą visapusiškam Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į kai kurių JAV valstijų, miestų ir bendrovių pažadą toliau vykdyti įsipareigojimus, kuriuos JAV prisiėmė pagal Paryžiaus susitarimą;

9.  pažymi, jog džiaugiasi, kad po Prezidento D. Trumpo pareiškimo visos svarbiausios šalys patvirtino esančios įsipareigojusios vykdyti Paryžiaus susitarimą;

10.  pabrėžia, kad nuo šiol Europa turi tapti lydere ginant Paryžiaus susitarimą, nes juo užtikrinama tiek mūsų aplinkos, tiek mūsų įmonių ateitis; teigiamai vertina tai, kad ES stiprins esamas partnerystes ir sieks kurti naujas sąjungas;

11  atkreipia dėmesį į greitą pažangą, iki šiol pasiektą perkeliant ES tarptautinį įsipareigojimą į ES teisės aktus, kuriais sukuriama tvirta 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, ir pabrėžia ketinantis baigti šį teisėkūros procesą iki 2017 m. pabaigos;

12.  primygtinai laikosi nuomonės, jog – ypač po Prezidento D. Trumpo pareiškimo – svarbu, kad būtų taikomos tinkamos nuostatos dėl apsaugos nuo anglies dioksido nutekėjimo ir užtikrinama, kad įmonės, kurios yra tarp geriausiai dirbančių ir pasižymi dideliu taršos anglies dioksidu bei prekybos intensyvumu, nemokamai gautų joms būtinus leidimus; ragina Komisiją išnagrinėti, ar būtų veiksmingos ir teisėtos papildomos priemonės pramonei, kuriai gresia anglies dioksido nutekėjimo pavojus, apsaugoti: tai galėtų būti anglies dioksido mokestis, taikytinas importuojant, ir vartojimo mokestis, visų pirma taikytinas produktams, atvežamiems iš šalių, nevykdančių savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą;

13.  pabrėžia, jog Paryžiaus susitarimu prisiimti įsipareigojimai užtikrinti, kad vidutinė pasaulinė temperatūra kiltų gerokai mažiau nei 2ºC, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir toliau stengtis, kad temperatūros kilimas neviršytų 1,5ºC, bei tikslas antrojoje šio šimtmečio pusėje nešališkai subalansuoti antropogeninės kilmės išmetalus pagal šaltinį ir ŠESD šalinimą absorbentais (poveikio neutralizavimas), yra ryžtingas visuotinio kolektyvinio darbo siekiant pereiti prie klimatui atsparios, poveikį klimatui neutralizuojančios pasaulinės ekonomikos proveržis;

14.  primena, jog vidutinės pasaulinės temperatūros kilimo ribojimas siekiant, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2°C, neužtikrina, kad bus išvengta didelio neigiamo poveikio klimatui; pripažįsta, kad dabartiniai įsipareigojimai nėra pakankami Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti; todėl pabrėžia, kad visame pasaulyje išmetamų ŠESD kiekis turėtų kuo greičiau pasiekti maksimalią ribą ir kad visos šalys – ypač visos Didžiojo dvidešimtuko valstybės – turėtų dėti didesnes pastangas ir iki 2020 m. pagerinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytą įpareigojantį veiksmą atsižvelgdamos į 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogą; primena, kad iki 2050 m. pasaulyje turi būti pamažu nutrauktas anglies dioksido išmetimas; mano, kad visos šalys didžiausią prioritetą turėtų skirti politikai ir priemonėmis, kuriomis būtų įgyvendinti, o galiausiai – ir viršyti nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai, ir kad kas penkerius metus jos turėtų būti iš naujo įvertinamos taikant Paryžiaus susitarime numatytą užmojų mechanizmą; vis dėlto pripažįsta, kad griežtas išmetalų mažinimo vidaus strategijų užmojų įgyvendinimas ir šių užmojų mastas nepriklauso nuo to, ar pateikiami atnaujinti nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai;

15.  ragina visas šalis užtikrinti, kad jų nacionaliniu lygmeniu nustatytas įpareigojantis veiksmas atitiktų ilgalaikius tikslus, susijusius su ilgalaikiu Paryžiaus susitarimo tikslu riboti temperatūrą; pabrėžia, kad turėtų būti atsižvelgta į darbą, susijusį su IPCC specialiąja ataskaita dėl 1,5ºC poveikio ir išmetalų mažinimo perspektyvos bei 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogo išvadomis; šiame kontekste primena Didžiojo septyneto įsipareigojimą gerokai iki sutarto 2020 m. termino pateikti šimtmečio vidurio strategijas išmetama ŠESD kiekiui mažinti; pareiškia esąs pasirengęs visapusiškai dalyvauti vystant ES strategiją remiantis Komisijos analize, paskelbta jos 2016 m. kovo 2 d. komunikate „Po Paryžiaus konferencijos“ (COM(2016) 0110);

16.  pabrėžia, kad už tris ketvirtadalius pasaulio išmetalų visų pirma atsakingos visos stipriausios ekonomikos šalys, ir mano, kad klimato politika ir toliau turėtų būti svarbiausias Didžiojo septyneto ir Didžiojo dvidešimtuko susitikimų klausimas, ypač kai tai susiję su tokiomis sritimis, kaip nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų įgyvendinimas, šimtmečio vidurio strategijos, iškastinio kuro subsidijavimo reforma, duomenų apie anglies dioksidą atskleidimas, švari energija ir kt.; pabrėžia, kad būtinas tolesnis stipriausios ekonomikos šalių ministrų dalyvavimas tokiuose forumuose, kaip Ministrų susitikimas švarios energijos klausimais;

17.  ragina Europos Sąjungą savo dokumente dėl 2030 m. nacionaliniu lygmeniu nustatyto įpareigojančio veiksmo įsipareigoti toliau mažinti išmetalų kiekį, atsižvelgiant į 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogą;

18.  pabrėžia, jog svarbu parodyti, kad ES laikosi Paryžiaus susitarimo reikalavimų, inter alia, įgyvendindama susitarimą ES teisės aktais, įskaitant greitą ES klimato politikos reglamento priėmimą teisėkūros institucijose ir ES ATLPS direktyvos peržiūrą, bei laiku stiprindama ES tikslus ir politikos priemones; primena, kad visos šalys raginamos iki 2020 m. UNFCCC sekretoriatui pateikti ilgalaikes šimtmečio vidurio strategijas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti; todėl ragina Komisiją laikytis pagal susitarimą prisiimtos prievolės ir iki COP 24 parengti ES šimtmečio vidurio strategiją poveikiui neutralizuoti, numatant ekonomiškai efektyvią perspektyvą, kad būtų pasiektas poveikio neutralizavimo tikslas, kuris Paryžiaus susitarime buvo patvirtintas atsižvelgiant į siekį užtikrinti gerokai mažesnį negu 2°C vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą ir pastangas jį apriboti iki 1,5°C; mano, kad šis procesas turėtų būti inicijuotas kuo anksčiau, siekiant sudaryti sąlygas visapusiškai diskusijai, kurios metu Europos Parlamentas turėtų atlikti esminį vaidmenį palaikydamas partnerystę su nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, taip pat pilietinės visuomenės ir verslo sektoriaus atstovais; tačiau primena, kad vien veiksmų ES lygmeniu nepakaks, todėl ragina Komisiją ir Tarybą veikti aktyviau, siekiant paraginti tą patį daryti ir kitus partnerius;

19.  palankiai vertina Paryžiaus susitarime numatytą įsipareigojimą per antrąją šimtmečio pusę iki nulio sumažinti pasaulio išmetalų kiekį; pripažįsta, jog tai reiškia, kad dauguma sektorių ES turės gerokai anksčiau užtikrinti nulinį išmetalų lygį;

20.  yra įsitikinęs, kad būtina pažangiai derėtis dėl esminių Paryžiaus susitarimo elementų, įskaitant griežtesnę skaidrumo sistemą, visuotinio pažangos vertinimo detales, tolesnes numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų gaires, diferenciacijos, nuostolių ir žalos paaiškinimą, kovos su klimato kaita finansavimą ir pajėgumų rėmimą, įtraukų daugiapakopį valdymą bei mechanizmą įgyvendinimui palengvinti ir atitikčiai skatinti; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis įsipareigojimų, dėl kurių susitarta pagal Paryžiaus susitarimą, ypač susijusių su ES indėliu į klimato kaitos padarinių švelninimą ir prisitaikymą prie jos, taip pat su jos parama finansų, technologijų perdavimo ir gebėjimų stiprinimo srityse;

21.  pabrėžia, kad, bendromis pastangomis kovojant su klimato kaita ir laikantis Paryžiaus susitarimo nuostatų, laikas yra svarbiausias; pabrėžia, kad ES yra ne tik pajėgi vadovauti ir būti pavyzdžiu bei nedelsiant imtis darbo savo tikslams klimato ir energetikos srityse suderinti su patvirtintu tarptautiniu tikslu apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą, kad ji nesiektų 2°C, kartu stengiantis apriboti šį kilimą iki 1,5°C, bet ir už tai atsakinga;

22.  primena, kad, norint pasiekti minėtąjį su vidutine pasauline temperatūra susijusį tikslą, būtinas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ankstyvuoju etapu ir kad pasaulyje išmetamų ŠESD kiekis turi kuo greičiau pasiekti maksimalią ribą; primena, jog iki 2050 m. arba tik kiek vėliau pasaulyje turi būti pamažu nutrauktas teršalų išmetimas, kad pasaulis galėtų toliau vadovautis ekonomiškai efektyvia išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva, kuri būtų suderinama su Paryžiaus susitarime nustatytais temperatūros ribojimo tikslais; ragina visas šalis, kurios gali, įgyvendinti savo nacionalinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir strategijas, prioritetą teikiant laipsniškam anglies dioksido išmetimo – taršiausio energijos šaltinio – nutraukimui, taip pat ragina ES šiuo tikslu bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais, pateikiant geros praktikos pavyzdžių;

23.  ragina visas valstybes nares ratifikuoti Kioto protokolo Dohos pakeitimą;

COP 23 Bonoje

24.  teigiamai vertina Marakeše prisiimtą įsipareigojimą užbaigti darbo programą, kad iki 2018 m. būtų parengtos išsamios Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo taisyklės; mano, kad COP 23 yra svarbus šio techninio darbo etapas;

25.  su nekantrumu tikisi, kad COP 23 metu bus išaiškinta 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogo struktūra: tai bus esminė galimybė įvertinti pažangą, padarytą siekiant susitarime numatyto klimato kaitos švelninimo tikslo, ir informuoti apie šalių 2030 m. nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų rengimą ir peržiūrą iki 2020 m., kad būtų pasiekti susitarimo tikslai; yra įsitikinęs, kad ES turėtų imtis iniciatyvaus vaidmens per šį pirmąjį palankesnių sąlygų sudarymo dialogą, siekiant įvertinti kolektyvinius užmojus ir įsipareigojimų vykdymo pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai iki palankesnių sąlygų sudarymo dialogo pasiūlyti tolesnius išmetamų ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimus, kurie viršytų dabartinius pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus įsipareigojimus ir kuriais būtų tinkamai prisidėta prie atotrūkio klimato kaitos švelninimo srityje mažinimo atsižvelgiant į ES pajėgumus;

26.  primena, kad aktyvesni klimato kaitos švelninimo veiksmai laikotarpiu iki 2020 m. – neabejotina prielaida ilgalaikiams Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti, ir ragina ES užtikrinti, kad COP 23 darbotvarkėje liktų artimiausiu metu numatyti veiksmai;

Kovos su klimato kaita finansavimas ir kitos įgyvendinimo priemonės

27.  palankiai vertina veiksmų gaires „100 mlrd. JAV dolerių“, kurių tikslas – iki 2020 m. mobilizuoti 100 mlrd. USD klimato politikai besivystančiose šalyse įgyvendinti; pabrėžia, kad, susitarus COP 21, mobilizavimo tikslas toliau galios iki 2025 m.;

28.  teigiamai vertina Paryžiaus susitarimo šalių įsipareigojimą visus finansavimo srautus suderinti su išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva ir klimato kaitos poveikiui atspariu vystymusi; todėl mano, jog tai reikalauja, kad ES skubiai spręstų klausimą dėl finansinių srautų iškastiniam kurui ir didelį anglies dioksido kiekį išmetančiai infrastruktūrai;

29.  pripažįsta, kad svarbu spręsti klausimą dėl nuostolių ir žalos mechanizmo, įtraukto į Paryžiaus susitarimą, ir tvirtai pritaria tam, kad per Bonoje vyksiančią COP 23 jis būtų aptartas kaip atskiras veiksmų klimato kaitos srityje ramstis;

30.  pabrėžia, jog svarbu, kad žmogaus teisės liktų klimato politikos kertiniu akmeniu, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad per derybas dėl prisitaikymo priemonių būtų pripažinta būtinybė gerbti, saugoti ir skatinti žmogaus teises, įskaitant, inter alia, lyčių lygybę, visapusišką ir lygiateisį moterų dalyvavimą bei aktyvų teisingų su darbo jėga susijusių permainų skatinimą, siekiant užtikrinti deramą darbą ir kokybiškas darbo vietas visiems;

31.  teigiamai vertina nuoseklų ES kovos su klimato kata finansavimo didinimą, tačiau pabrėžia, kad būtinos tolesnės pastangos; pažymi, jog svarbu užtikrinti, kad kitos išsivysčiusios šalys skirtų savo tikslinius įnašus siekiant 100 mlrd. USD tikslo; ragina konkrečiai įsipareigoti ES ir tarptautiniu lygmeniu, siekiant užtikrinti papildomus finansavimo šaltinius;

32.  ragina vyriausybes ir viešąsias ir privačias finansų įstaigas, įskaitant bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves ambicingai įsipareigoti skolinimo ir investavimo praktiką suderinti su tikslu užtikrinti, kad vidutinė temperatūra išliktų gerokai žemiau 2°C, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktą, ir iškastinio kuro atsisakymu, įskaitant laipsnišką iškastinio kuro investicijoms skirtų eksporto kreditų panaikinimą; ragina suteikti konkrečias valstybės garantijas siekiant skatinti „žaliąsias“ investicijas, žymes ir siūlyti mokestines lengvatas už „žaliuosius“ investicinius fondus ir „žaliųjų“ obligacijų išleidimą;

33.  pripažįsta, kad nacionalinių ir tarptautinių mokesčių sistemų pokyčiai, be kita ko, perėjimas nuo darbo apmokestinimo prie kapitalo apmokestinimo, principo „teršėjas moka“ taikymas, investicijų į iškastinę energiją mažinimas, deramos anglies dioksido kainos nustatymas, – tai esminiai veiksniai, skatinantys kurti ekonominę aplinką, padedančią skatinti viešąsias ir privačias investicijas, kurios pramonės politikai sudarys sąlygas įgyvendinti darnaus vystymosi srities tikslus;

34.  skatina išsivysčiusių ir besivystančių šalių bendradarbiavimą, be kita ko, nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų partnerystės srityje, kad šalys turėtų veiksmingesnę prieigą prie techninių žinių ir finansinės paramos, reikalingos vykdant politiką, kuria siekiama įgyvendinti ir viršyti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

35.  ragina Komisiją atlikti visapusišką galimų Paryžiaus susitarimo padarinių ES biudžetui vertinimą ir sukurti atskirą automatinį ES finansų mechanizmą, kuriuo būtų teikiama papildoma tinkama parama siekiant užtikrinti, kad ES sąžiningai prisidės prie tarptautinio 100 milijardų JAV dolerių kovos su klimato kaita finansavimo tikslo;

36.  ragina prisiimti konkrečius įsipareigojimus siekiant skirti papildomus su klimato kaita susijusių veiksmų finansavimo šaltinius, be kita ko, įvedant finansinių sandorių mokestį, 2021–2030 m. laikotarpiu atidėti kai kurias pagal ES ATLPS skiriamas teršalų kvotas ir iš ES ir tarptautinių priemonių aviacijoje ir laivyboje išmetamiems teršalams gaunamas pajamas paskirstyti tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui ir Žaliajam klimato fondui;

Nevalstybinių subjektų vaidmuo

37.  atkreipia dėmesį į pastangas, kurių imasi vis daugiau įvairių nevalstybinių subjektų, siekdami sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tapti atsparesniems klimato kaitai; todėl pabrėžia, jog svarbu, kad vyriausybės, verslo bendruomenė, miestai, regionai, tarptautinės organizacijos, pilietinė visuomenė ir akademinės įstaigos plėtotų struktūrinį ir konstruktyvų dialogą ir dalyvautų planuojant ir įgyvendinant plečiamus klimato politikos veiksmus siekiant skatinti tvirtas ir pasaulines pastangas, kad būtų skurtos mažą anglies dioksido kiekį išmetančios ir klimato kaitos poveikiui atsparios visuomenės ir pademonstruota pažanga siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo;

38.  ragina ES ir jos valstybes nares skatinti procesą kartu su kitomis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalimis, kuris aktyviai apima nevalstybinių subjektų dalyvavimą derybose dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir kuriuo remiamos jų pastangos prisidėti prie valstybės nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų įgyvendinimo, nepaisant nacionalinių politinių permainų, ir sudaryti galimybes ištirti naujas šių subjektų dalyvavimo ir asociacijų formas pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją;

39.  atkreipia dėmesį į svarbų Nevalstybinių subjektų kovos su klimato kaita platformos (NAZCA) vaidmenį siekiant skatinti ir stebėti nevalstybinių subjektų, tokių kaip Visuotinis merų paktas, Inovacijų misija, iniciatyva „InsuResilience“, iniciatyva „Tvari energija visiems“ ir nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų partnerystė, veiksmus;

40.  palankiai vertina pastangas, kurias pagal Marakešo partnerystę veiksmų klimato srityje klausimais deda lyderiai klimato kaitos srityje;

41.  ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su visais pilietinės visuomenės subjektais (įstaigomis, privačiuoju sektoriumi, NVO ir vietos bendruomenėmis), siekiant parengti iniciatyvas pagrindiniuose išmetamųjų teršalų mažinimo sektoriuose (energetikos, technologijų, miestų, transporto), taip pat prisitaikymo ir atsparumo iniciatyvas, siekiant išspręsti prisitaikymo problemas, ypač susijusias su galimybe gauti vandens, aprūpinimo maistu saugumu ar rizikos prevencija; ragina visas vyriausybes ir visus pilietinės visuomenės subjektus remti ir stiprinti šią veiksmų darbotvarkę;

42.  primena JTO ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalimis, kad individualūs veiksmai yra tokie pat svarbūs kaip vyriausybių ir institucijų veiksmai; todėl ragina dėti daugiau pastangų rengiant kampanijas ir vykdant veiklą, kuriomis didinamas gyventojų informuotumas juos informuojant apie veiksmus, nesvarbu dideli ar maži jie būtų, kuriais prisidedama kovojant su klimato kaita išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse;

Visapusiškos visų sektorių pastangos

43.  teigiamai vertina tai, kad pasaulio mastu plėtojamos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS), įskaitant 18 ATLPS, kurios taikomos keturiuose žemynuose ir apima 40 proc. pasaulio BVP; ragina Komisiją skatinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir kitų taršos leidimų prekybos sistemų sąsajas siekiant sukurti tarptautinius anglies dioksido rinkos mechanizmus, kad klimato srityje būtų išsikelti platesnio užmojo tikslai ir tuo pat metu, sudarant vienodas sąlygas, būtų padedama mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką; ragina Komisiją parengti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad susiejus ES ATLPS būtų nuolat prisidedama prie klimato kaitos švelninimo veiksmų ir nebūtų pakenkta ES vidaus tikslui sumažinti išmetamų ŠESD kiekį;

44.  pabrėžia, kad būtina didinti užmojus ir aktyviau veikti, siekiant išsaugoti pakankamas paskatas, kad būtų pasiektas išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas, kurių reikia norint pasiekti iki 2050 m. užsibrėžtus ES tikslus klimato ir energetikos srityse; pabrėžia, kad transporto ir žemės ūkio sektorių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį 2020 m. tikslų požiūriu nepakankama ir kad būtina dėti daugiau pastangų, jei šie sektoriai nori pasiekti savo tikslus mažinant teršalų išmetimą iki 2030 m.;

45.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti bet kokių būsimų rinkos modelių vientisumo aplinkos požiūriu svarbą, tiek pagal Paryžiaus susitarimo taikymo sritį, tiek už jos ribų, atsižvelgiant į riziką, pvz., spragas, leidžiančias skaičiuoti dvigubai, problemas, susijusias su išmetamųjų teršalų mažinimo pastovumu ir papildomumu, galimu neigiamu poveikiu tvariam vystymuisi ir netinkamomis paskatomis nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų mastui mažinti;

46.  pabrėžia, kad tikslai „20–20–20“, susiję su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, atsinaujinančiąja energija ir energijos taupymu, atliko esminį vaidmenį skatinant šią pažangą ir užtikrinant virš 4,2 mln. žmonių darbo vietas įvairiuose ekologiškos pramonės sektoriuose, įskaitant tai, kad ekonominės krizės metu užfiksuotas tolesnis augimas;

47.  atkreipia dėmesį į 2016 m. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) asamblėjos sprendimą sukurti tarptautinei aviacijai skirtą išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemą (CORSIA);

48.  vis dėlto reiškia nusivylimą tuo, kad ICAO nesusitarė dėl išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo pradėjus taikyti CORSIA, skirdama didžiausią dėmesį išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimui; apgailestauja dėl to, kad kompensavimo kokybė nėra visiškai užtikrinta, kad CORSIA taikymas yra teisiškai privalomas tik nuo 2027 m. ir kad pagrindinės ICAO narės dar neįsipareigojo dalyvauti savanoriškame etape, kitos labiausiai teršiančios šalys nėra įsipareigojusios siekti augimo nedidinant anglies dioksido kiekio, o tai kelia daug klausimų dėl realaus poveikio klimatui, nes rezultatai yra labai menki palyginti su ES lūkesčiais, kai ji nusprendė sustabdyti ES ATLPS; ragina skubiai užbaigti rengti CORSIA veikimą užtikrinantį griežtą taisyklių rinkinį, kad visos valstybės galėtų įgyvendinti CORSIA nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir visos šalys galėtų tinkamai užtikrinti jos vykdymą; be to, ragina, kad būtų sustiprintos visos technologinės inovacijos, susijusios su variklio veiksmingumu ir degalų kokybe;

49.  primena, kad, nors Europoje vykdomi skrydžiai ir toliau patenka į ES ATLPS, bet kokie galiojančių teisės aktų ir CORSIA veikimo grafiko keitimai gali būti svarstomi tik atsižvelgiant į sistemos mastą ir tebekuriamas įgyvendinimo priemones;

50.  atkreipia dėmesį į Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 70-ojoje sesijoje priimtą veiksmų planą dėl „Išsamios TJO strategijos dėl taršos ŠESD iš laivų mažinimo“ parengimo; ragina TJO parengti pasaulinį mechanizmą, atitinkantį Paryžiaus susitarimo tikslus, nustatant plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą ir parengiant konkretų tvarkaraštį, ir šis mechanizmas būtų pradinės TJO ŠESD strategijos, kuri turi būti priimta 2018 m. pavasarį, dalis;

51.  palankiai vertina Kigalio pakeitimą dėl prie klimato atšilimo prisidedančių hidrofluorangliavandenilių (HFC) laipsniško atsisakymo visame pasaulyje; mano, kad tai yra konkretus žingsnis siekiant užtikrinti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą – tokiu būdu iki 2050 m. būtų galima išvengti gerokai daugiau nei 70 mlrd. tonų CO2 ekv., t. y. 11 kartų daugiau nei metinis JAV išmetamųjų teršalų kiekis, todėl ragina visas Monrealio protokolo šalis imtis visų reikiamų žingsnių siekiant jį greičiau ratifikuoti; primena, jog ES yra priėmusi plataus užmojo teisės aktus siekdama, kad iki 2030 m. hidrofluorangliavandenilių naudojimas būtų sumažintas 79 proc., nes daug kur prieinamos klimatui nekenksmingos alternatyvos, tad turėtų būti visapusiškai išnaudojamas jų potencialas;

Atsparumas klimato kaitos poveikiui prisitaikant prie jo

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad Fidžiui pirmininkaujant COP 23 prioritetai skirti toms sritims, kuriose prisitaikymui prie klimato kaitos ir atsparumui tenka svarbi vieta; primena, kad visos šalys neišvengiamai turi imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, jei jos nori sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir visapusiškai išnaudoti klimato kaitai atsparaus augimo ir darnaus vystymosi galimybes;

53.  todėl ragina nustatyti ilgalaikius tikslus prisitaikymo prie klimato kaitos srityje; primena, kad besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažos besivystančios salų valstybės, kurios mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, gali labiausiai nukentėti nuo neigiamų jos padarinių ir geba mažiausiai prisitaikyti;

54.  pažymi būtinybę iš tiesų integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos į nacionalines vystymosi strategijas, įskaitant finansinį planavimą, ir pagerinti skirtingų valdymo lygmenų ir suinteresuotųjų subjektų koordinavimo priemones; ir mano, kad suderinamumas su nelaimių rizikos mažinimo strategijomis ir planais taip pat yra svarbu;

55.  pabrėžia, kad svarbu įvertinti konkrečiai dėl klimato kaitos poveikį miestams ir jų unikalius uždavinius ir galimybes, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu; mano, kad siekiant spręsti klimato kaitos poveikio vietos mastu klausimą labai svarbu stiprinti miestų ir vietos valdžios institucijų gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti siekiant, kad jų bendruomenė būtų atspari;

56.  mano, kad klimato politikai skiriama parama yra pakankama, jei ją lydi socialinės priemonės, įskaitant tinkamą pereinamojo laikotarpio fondą, siekiant susieti dabartinius kovos su klimato kaita uždavinius ir kovos su nedarbu bei mažų garantijų darbu pastangas;

57.  ragina Komisiją iš naujo įvertinti 2013 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją siekiant suteikti daugiau dėmesio ir pridėtinės vertės ES lygmeniu vykdomiems prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams, stiprinant ryšius su Paryžiaus susitarimu ir toliau plėtojant veiksmingą keitimąsi gerąja patirtimi, geriausiais pavyzdžiais ir informacija apie prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus; pabrėžia, kad reikia kurti sistemas ir priemones, kuriomis būtų galima stebėti nacionaliniuose prisitaikymo prie klimato kaitos planuose ir veiksmuose daromą pažangą ir jų veiksmingumą;

58.  primena, kad žemės ūkio paskirties žemė, šlapžemės ir miškai, užimantys daugiau nei 90 proc. ES žemės ploto, labai nukentės dėl klimato kaitos; pabrėžia, kad šis sektorius, vadinamas žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriumi, yra ir išmetalų absorbentas, ir jų šaltinis, ir yra labai svarbus siekiant švelninti klimato kaitą ir didinti atsparumą jai;

59.  atkreipia dėmesį į rimtas neigiamas ir dažnai nepataisomas neveiklumo pasekmes, primindamas, kad klimato kaita daro poveikį visiems pasaulio regionams skirtingais, tačiau labai žalingais būdais, kurių pasekmės – migracijos srautai ir prarastos gyvybės, taip pat ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai nuostoliai; pabrėžia suderintų pasaulinių politinių ir finansinių pastangų vykdant inovacijų veiklą švarios ir atsinaujinančiosios energijos srityje būtinybę, kad būtų pasiekti su klimato kaita susiję tikslai ir sudarytos palankios sąlygos augimui;

60.  pripažįsta, kad nustatant priimtiną visuotinę pabėgėlio dėl klimato kaitos sąvokos apibrėžtį susiduriama su daugeliu sunkumų, tačiau ragina rimtai pripažinti perkėlimo ir migracijos dėl klimato kaitos, kylančius dėl pasaulinio atšilimo sukeliamų klimato katastrofų, pobūdį ir mastą; susirūpinęs pažymi, kad 2008–2013 m. apie 166 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl gaivalinių nelaimių, kylančio jūros lygio, ekstremalių meteorologinių reiškinių, dykumėjimo, vandens trūkumo, plintančių tropinių ir pernešėjų platinamų ligų; ypač primena, kad su klimato kaita susiję pokyčiai kai kuriose Afrikos dalyse ir Artimuosiuose Rytuose gali prisidėti prie politinio nestabilumo, ekonominių sunkumų ir pabėgėlių krizės Viduržemio jūros regione paaštrėjimo;

61.  pažymi, kad miškų naikinimas ir alinimas yra 20 proc. pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio priežastis, ir atkreipia ypatingą dėmesį į miškų bei aktyvios ir tvarios miškotvarkos vaidmenį švelninant klimato kaitą ir būtinybę stiprinti miškų prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai pajėgumus; pabrėžia, kad būtinos švelninimo pastangos, kurios būtų telkiamas atogrąžų miškų sektoriuje (REDD+); pabrėžia, kad be šių švelninimo pastangų greičiausiai bus neįmanoma pasiekti tikslo apriboti visuotinį atšilimą iki mažesnio nei 2 °C rodiklio; taip pat ragina ES didinti tarptautinį finansavimą miškų naikinimui besivystančiose šalyse riboti;

Pagalba besivystančioms šalims

62.  pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat svarbus besivystančių šalių vaidmuo ir būtina padėti šioms šalims įgyvendinti savo kovos su klimato kaita planus, visapusiškai išnaudojant įgyvendintų kovos su klimato kaita priemonių, svarbių darnaus vystymosi tikslų, Adis Abebos veiksmų plano ir Darbotvarkės iki 2030 m. sinergiją;

63.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę visiems naudotis tvaria energija besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, skatinant naudoti atsinaujinančiąją energiją; pažymi, kad Afrikoje esama labai daug gamtos išteklių, kuriais šiam žemynui gali būti užtikrinamas energetinis saugumas; pabrėžia, kad, jeigu galiausiai būtų sėkmingai įrengtos elektros jungtys, dalį Europai reikalingos energijos būtų galima gauti iš Afrikos;

64.  pabrėžia, kad ES turi patirties, pajėgumų ir galimybių pasaulio mastu būti lydere kuriant pažangesnę, švaresnę ir atsparesnę infrastruktūrą, kurios reikia, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimu inicijuotas visuotinis perėjimas; ragina ES remti besivystančių šalių pastangas pereiti prie mažaanglių visuomenių, kurios būtų įtraukesnės, socialiniu ir aplinkos požiūriu tvaresnės, labiau klestėtų ir būtų saugesnės;

Pramonė ir konkurencingumas

65.  palankiai vertina nuolatines pastangas ir pažangą, kurią padarė Europos pramonė vykdydama savo prievoles ir visapusiškai pasinaudodama galimybėmis, atsirandančiomis dėl Paryžiaus susitarimo, kuris ilgainiui gali būti sėkminga bei ekonomiška klimato politikos priemonė;

66.  pabrėžia, kad kova su klimato kaita yra visuotinis prioritetas ir ji turėtų vykti visame pasaulyje dedant vienodas pastangas, kartu visiškai užtikrinant energetinį saugumą ir tvarią ekonomiką;

67.  pabrėžia, kad stabili ir nuspėjama teisinė sistema ir aiškūs politiniai signalai ES ir pasauliniu lygiu sudarytų palankesnes sąlygas su klimatu susijusioms investicijoms ir jas padidintų;

68.  pabrėžia, kad nuolatinis įsipareigojimas, ypač pagrindinių pasaulio teršėjų, yra labai svarbus kovai su klimato kaita ir Paryžiaus susitarimui; labai apgailestauja dėl JAV administracijos pareiškimo dėl jos poziciją dėl Paryžiaus susitarimo; tačiau labai palankiai vertina nuolatinę pagrindinių JAV pramonės šakų, kurios aiškiai supranta klimato kaitos pavojus ir galimybes, susijusias su kova su klimato kaita, paramą;

69.  mano, kad net jei kitos stipriausios ekonomikos šalys nesugebės prisiimti įsipareigojimų, panašių į ES išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo įsipareigojimus, bus būtina išlaikyti anglies dioksido nutekėjimo nuostatas, visų pirma tas, kurios skirtos sektoriams, kuriose prekyba labai intensyvi ir kuriose su anglies dioksidu susijusios sąnaudos sudaro didelę gamybos dalį, siekiant užtikrinti Europos pramonės konkurencingumą pasaulio mastu;

70.  teigiamai vertina tai, kad Kinija ir kitos svarbiausios ES energijai imlių sektorių konkurentės pradeda taikyti prekybos anglies dioksido taršos leidimais ir kitus kainodaros mechanizmus; mano, jog, iki bus užtikrintos vienodos sąlygos, ES turėtų toliau taikyti tinkamas ir proporcingas priemones, kad užtikrintų savo pramonės konkurencingumą ir prireikus užkirstų kelią anglies dioksido nutekėjimui, atsižvelgdama į tai, kad energetikos, pramonės ir klimato politikos sritys glaudžiai susijusios;

71.  pabrėžia, kad svarbu didinti pramonės sektoriuje dirbančių kvalifikuotų darbuotojų skaičių ir skatinti žinias ir gerosios patirties taikymą, siekiant skatinti kurti kokybiškas darbo vietas ir drauge remti tinkamą darbo jėgos pertvarką tose srityse, kuriose to reikia;

Energetikos politika

72.  ragina ES spausti tarptautinę bendruomenę nedelsiant priimti konkrečias priemones, įskaitant tvarkaraštį, siekiant laipsniškai panaikinti aplinkai ir ekonomikai žalingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, kurios iškraipo konkurenciją, trukdo siekti tarptautinio bendradarbiavimo ir diegti naujoves;

73.  pabrėžia, kad energijos taupymas, efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinančioji energija yra svarbūs veiksniai teršalų išmetimui mažinti, jie taip pat svarbūs finansų taupymo, energetinio saugumo, energijos nepritekliaus prevencijos ir palengvinimo požiūriais, siekiant apsaugoti pažeidžiamus ir neturtingus namų ūkius bei jiems padėti; ragina visuotiniu mastu propaguoti efektyvaus energijos vartojimo ir energijos taupymo priemones, plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius (pvz., skatinant savarankišką atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir vartojimą) ir veiksmingą jų panaudojimą; primena, kad pirmenybės teikimas energijos vartojimo efektyvumui ir pasaulinė lyderystė atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje yra du pagrindiniai ES energetikos sąjungos tikslai;

74.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti energijos akumuliavimo technologijas, pažangiuosius tinklus ir paklausos valdymą, nes tai prisidės prie veiksmingo atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo energijos gamybos srityje ir namų ūkio šildymo ir vėsinimo sektoriuose;

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninės technologijos

75.  pabrėžia, kad tęstiniai ir sustiprinti moksliniai tyrimai ir inovacijos klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos politikos, efektyvaus išteklių naudojimo, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausaus antrinių žaliavų naudojimo („žiedinė ekonomika“) srityje yra itin svarbūs ekonomiškai efektyviu būdu kovojant su klimato kaita, taip pat mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro; todėl ragina visuotiniu mastu įsipareigoti didinti ir telkti investicijas šioje srityje;

76.  pabrėžia, kad technologijų, reikalingų išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, vystymui reikės aiškių politinių signalų, be kita ko, reikės mažinti rinkos ir reguliavimo kliūtis naujosioms technologijoms ir verslo modeliams, taip pat užtikrinti labai tikslingas viešąsias išlaidas;

77.  primena, kad moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas yra vienas iš penkių ES energetikos sąjungos strategijos ramsčių; pažymi, kad ES ryžtingai siekia likti pasauline lydere šiose srityse ir sykiu plėtoja glaudų mokslinį bendradarbiavimą su tarptautinėmis partnerėmis; pabrėžia, kad svarbu vystyti ir išsaugoti tvirtus inovacijų pajėgumus tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, siekiant diegti švarias ir tvarias energijos technologijas;

78.  primena, kad skaitmeninės technologijos atlieka pagrindinį vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas pereiti prie kitokio energijos vartojimo modelio, kurti naujus tvarius verslo modelius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taupymą; pabrėžia, kad Europos pramonės skaitmeninimas gali duoti naudos aplinkai, padėdamas efektyviau naudoti išteklius ir sumažinti materialinius poreikius;

79.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai išnaudoti esamas ES programas ir priemones, tokias kaip „Horizontas 2020“, kurios yra atviros dalyviams iš trečiųjų šalių, ypač energetikos, kovos su klimato kaita ir darnaus vystymosi srityse;

80.  ragina renkant tikslius išmetamų teršalų, temperatūros ir klimato kaitos duomenis geriau panaudoti tokias technologijas kaip kosminiai palydovai; ypač atkreipia dėmesį į programos „Copernicus“ įnašą; taip pat ragina, kad šalys skaidriai bendradarbiautų ir dalytųsi informacija ir kad duomenys būtų prieinami mokslo bendruomenei;

Diplomatija kovos su klimato kaita srityje

81.  palankiai vertina nuolat skiriamą dėmesį ES diplomatijai kovos su klimato kaita srityje, kuri yra būtina didinant informuotumą apie veiksmus, kurių imamasi dėl klimato kaitos, šalyse partnerėse ir formuojant pasaulinę viešąją nuomonę, pabrėžia, kad diplomatiniuose dialoguose klimato kaitos klausimas turėtų išlikti strateginiu prioritetu, atsižvelgiant į naujausius pokyčius ir besikeičiančią pasaulio geopolitinę padėtį; pabrėžia, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir valstybės narės turi nepaprastai didelių užsienio politikos pajėgumų ir todėl turi imtis vadovaujamojo vaidmens organizuojamuose forumuose dėl klimato kaitos; pabrėžia, kad plataus užmojo ir skubūs veiksmai klimato kaitos srityje kartu su COP 21 prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimu turi išlikti vienu iš prioritetų ES aukšto lygio dvišaliuose ir dviejų regionų dialoguose su šalimis partnerėmis, G 7, G 20 ir JT bei kituose tarptautiniuose forumuose;

82.   pakartoja savo nuomonę, kad dedant pastangas įgyvendinti ES užsienio politiką ir pasaulinės darbotvarkę klimato politikos tikslams turi būti skiriama daugiausia dėmesio; primygtinai ragina ES ir valstybes nares rodyti pavyzdį pasaulinėje kovoje su klimato kaita nuolatiniu įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir aktyviai palaikant ryšius su strateginiais partneriais tiek nacionaliniu, tiek subnacionaliniu lygmeniu, siekiant suformuoti ar stiprinti klimato aljansus, kad būtų išlaikytas tempą siekiant plataus užmojo kovos su klimato kaita režimo;

83.  ragina ES ir valstybes nares siekti užtikrinti didesnį informuotumą apie klimato kaitos keliamą riziką ir geriau analizuoti bei valdyti šią riziką, taip pat remti ES partnerių visame pasaulyje pastangas, kad būtų geriau suprantamas, integruojamas, numatomas bei valdomas klimato kaitos poveikis vidaus stabilumui, tarptautiniam saugumui ir gyventojų persikėlimui;

84.  įsipareigoja pasinaudoti savo tarptautiniu vaidmeniu ir naryste tarptautiniuose parlamentiniuose tinkluose tam, kad būtų nuosekliai stengiamasi daryti pažangą siekiant greitai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą;

Europos Parlamento vaidmuo

85.  mano, kad, kadangi Parlamentas turi duoti pritarimą sudaryti tarptautinius susitarimus ir atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Paryžiaus susitarimą nacionaliniu lygmeniu kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, jis turi būti gerai integruotas į ES delegaciją; todėl tikisi, kad jam bus leista dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose Bonoje ir kad jam bus užtikrinta galimybė susipažinti su visais parengiamaisiais dokumentais nuo pat derybų pradžios;

°

°  °

86.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir UNFCCC sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms konvencijos šalims, kurios nėra ES valstybės narės.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0383.

Teisinis pranešimas