Procedūra : 2017/2897(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0578/2017

Pateikti tekstai :

B8-0578/2017

Debatai :

PV 25/10/2017 - 4
CRE 25/10/2017 - 4

Balsavimas :

PV 26/10/2017 - 10.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0417

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 489kWORD 52k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0576/2017
24.10.2017
PE611.514v01-00
 
B8-0578/2017

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (2017/2897(RSP))


Iratxe García Pérez, Maria Arena, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Hugues Bayet, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Biljana Borzan, Nessa Childers, Viorica Dăncilă, Isabella De Monte, Tanja Fajon, Monika Beňová, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Eider Gardiazabal Rubial, Enrico Gasbarra, Neena Gill, Ana Gomes, Karoline Graswander-Hainz, Anna Hedh, Liisa Jaakonsaari, Karin Kadenbach, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Costas Mavrides, Marlene Mizzi, Clare Moody, Jens Nilsson, Maria Noichl, Pier Antonio Panzeri, Massimo Paolucci, Pina Picierno, Tonino Picula, Kati Piri, Soraya Post, Evelyn Regner, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Liliana Rodrigues, Maria João Rodrigues, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tibor Szanyi, Marita Ulvskog, Elena Valenciano, Josef Weidenholzer, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho, Richard Corbett S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (2017/2897(RSP))  
B8-0578/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kuri buvo pateikta pasirašyti 2011 m. gegužės 11 d. Stambule (toliau – Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 8, 19, 157, 216 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą,

–  atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21, 23, 24, 25 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į vėlesnius galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl priekabiavimo darbo vietoje (2001/2339(INI))(1), 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo(2), 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(3), 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vidurio laikotarpio peržiūros(4), 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(5), 2013 m. lapkričio mėn ir 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliucija dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija)(6) ir 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  Atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 19 d. ES pirmininkaujančių valstybių narių trejeto (Estija, Bulgarija ir Austrija) deklaraciją, dėl moterų ir vyrų lygybės,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio(9) ir į 2013 m. birželio 12 d. Reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose(10),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(11) ir į Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(12), kuriose pateikiamos priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo apibrėžtys ir smerkiami tokie veiksmai,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(13) ir į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(14),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio mėn. paskelbtą Europos lyčių lygybės instituto Lyčių lygybės indekso ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento darbą(15),

–  atsižvelgdamas į Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl Komisijos politikos siekiant apsaugoti asmens orumą ir užkirsti kelią psichologiniam ir seksualiniam priekabiavimui,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento nariams skirtą atmintinę „Jokio priekabiavimo darbo vietoje“ ir Parlamento administracijos veiksmų planą šiuo itin svarbiu klausimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi lyčių lygybė yra viena pagrindinių vertybių ES; kadangi teisė į vienodas sąlygas ir nediskriminavimą yra pamatinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir šios teisės turėtų būti visiškai paisoma, ji turėtų būti remiama ir taikoma teisėkūroje, praktikoje, teismo praktikoje ir kasdieniame gyvenime;

B.  kadangi pagal 2017 m. lyčių lygybės indeksą padėtis visos valstybėse narėse yra labai toli nuo moterų ir vyrų lygybės, o pažanga lėta; kadangi smurtas dėl lyties yra ir lyčių nelygybės priežastis, ir padarinys;

C.  kadangi seksualinis priekabiavimas – su lytiniais santykiais susijęs elgesys, nepageidaujamas asmens, į kurį toks elgesys yra nukreiptas, kai tokio elgesio tikslas yra tą asmenį įžeisti arba sukurti bauginančią, priešišką, agresyvią ar trikdančią aplinką arba kai tokiu elgesiu šitas tikslas pasiekiamas; kadangi seksualinis priekabiavimas turėtų būti laikomas diskriminacija dėl lyties; kadangi seksualinis priekabiavimas gali būti išreikšti vienu poelgiu arba nuolatiniu elgesiu;

D.  kadangi seksualinis smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje yra sveikatos ir saugos klausimas, todėl su jais turi būti nedelsiant kovojama ir jiems turi būti užkirstas kelias;

E.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. kovo mėn. paskelbtoje ataskaitoje „Smurtas prieš moteris: visos ES tyrimas“ teigiama, kad viena iš dešimties moterų yra patyrusi seksualinį priekabiavimą ar tapusi persekiojimo naudojant naujas technologijas auka, be to, 75 proc. moterų, einančių aukštesnes su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, susidūrė su seksualiniu priekabiavimu; kadangi tai rodo, kad jokia moteris arba mergina, neatsižvelgiant į amžių ir visuomeninę padėtį, nėra apsaugota nuo seksualinio smurto;

F.  kadangi smurtas prieš moteris yra tiesiogiai susijęs su netolygiu moterų ir vyrų galių pasiskirstymu, seksizmu ir lyčių stereotipais, kurie lėmė vyrų dominavimą moterų atžvilgiu ir moterų diskriminavimą ir užkirto kelią visapusiškai moterų pažangai;

G.  kadangi seksualinis smurtas prieš moteris, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir seksualinį išnaudojimą, yra pernelyg lengvai toleruojamas; kadangi iš tiesų tai yra sistemingas pagrindinių teisių pažeidimas ir sunkus nusikaltimas, už kurį turi būti baudžiama; kadangi užkirsti kelią nebaudžiamumui užtikrinant, kad nusikaltėliai neliktų nenubausti ir kad nuo smurto nukentėjusios moterys bei merginos sulauktų deramos teismų sistemos paramos ir pripažinimo, kad nuo smurto nukentėjusios moterys ir merginos išsivaduotų iš užburto tylos ir vienišumo rato;

H.  kadangi smurto dėl lyties kaltininkai dažnai yra gerai aukoms pažįstami asmenys, aukos dažnai yra nuo jų priklausomos, todėl didėja jų baimė pranešti apie smurtą;

I.  kadangi lyčių stereotipai ir seksizmas (įskaitant seksistines neapykantą kurstančias kalbas), su kuriais susiduriama pasaulio mastu realiame gyvenime ir internete, tiek viešajame, tiek privačiajame gyvenime, yra viena iš esminių visų formų smurto prieš moteris priežasčių;

J.  kadangi patirtas fizinis, seksualinis arba psichologinis smurtas ir prievarta palieka aukoms labai gilius pėdsakus ir dėl to jos gali patirti fizinę, seksualinę, emocinę ar psichologinę žalą arba ekonominių nuostolių; kadangi tuo pačiu daromas poveikis jų šeimos nariams ir giminaičiams, taip pat visai visuomenei;

K.  kadangi Stambulo konvenciją pasirašė visos valstybės narės, tačiau iki šiol tik 15 ją ratifikavo; kadangi ES prisijungimas prie šios konvencijos neatleidžia valstybių narių nuo konvencijos ratifikavimo nacionaliniu lygmeniu;

L.  kadangi Stambulo konvencijos 40 straipsnyje numatyta, kad šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog bet koks nepageidaujamas žodinių, nežodinių ar fizinių seksualinio pobūdžio veiksmų vykdymas turint tikslą pažeminti asmens orumą, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią atmosferą, arba kai tokiu elgesiu šitas tikslas pasiekiamas, turėtų baudžiamųjų ar kitų teisinių pasekmių;

M.  kadangi smurto ir seksualinio priekabiavimo atvejai paplitę viešojoje erdvėje visoje Europos Sąjungoje;

N.  kadangi smurtas ir priekabiavimas politiniame gyvenime yra neproporcingai nukreiptas prieš moteris dėl jų lyties;

O.  kadangi toks smurtas pažeidžia žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant pareigą užtikrinti, kad moterys galėtų laisvai dalyvauti politikoje; kadangi šios laisvės yra įtvirtintos tarptautiniuose susitarimuose, pvz., Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų programoje ir darnaus vystymosi tiksluose (DVT);

P.  kadangi atlikus Tarpparlamentinės sąjungos (angl. IPU) apklausą nustatyta, kad kalbant apie politikoje dalyvaujančias moteris visame pasaulyje, įskaitant 15 Europos šalių, 81,8 proc. respondenčių visose šalyse ir regionuose per savo kadenciją patyrė psichologinį smurtą, o 65,5 proc. jų ne vieną kartą arba dažnai ir žeminančias pastabas dėl lyties;

Q.  kadangi mokymai apie lyčių aspekto integravimą EP nariams ir Parlamento personalui, visų pirma vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams, yra itin svarbūs siekiant skatinti įtraukti lyčių aspektą į visas politikos sritis ir visais lygmenimis; kadangi nebuvo skirta pakankamai lėšų ir žmogiškųjų išteklių siekiant užtikrinti realią pažangą lyčių aspekto integravimo į Parlamento veiklą klausimu;

R.  kadangi Reglamento, nustatančio Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas 12a straipsnyje apibrėžtas seksualinis priekabiavimas;

S.  atsižvelgdamas į Komisija 2006 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą dėl Komisijos politikos siekiant apsaugoti asmens orumą ir užkirsti kelią psichologiniam ir seksualiniam priekabiavimui;

T.  kadangi dauguma nacionalinių parlamentų ES nepakankamai aktyviai kovoja su seksualiniu priekabiavimu ir seksualiniu išnaudojimu darbe; kadangi Parlamentas įsteigė specialų Akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo ir priekabiavimo prevencijos darbo vietoje patariamąjį komitetą, o Patariamasis komitetas dėl priekabiavimo ir jo prevencijos darbo vietoje nagrinėja kitas oficialias procedūras, susijusias su Parlamento darbuotojais, administracija ir frakcijomis;

Visiškas seksualinio priekabiavimo ir seksualinio išnaudojimo ES netoleravimas ir kova su jais

1.  smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir labai apgailestauja, kad moterys ir merginos dažnai susiduria su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta prieš jas – visa tai yra rimti jų žmogaus teisių ir orumo pažeidimai;

2.  primena, kad seksualinis priekabiavimas gali būti įvairių formų (fizinis, žodinis, raštu ir kt.) ir sieti tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties asmenis; kadangi įvairių rūšių elgesį galima laikyti seksualiniu priekabiavimu, pavyzdžiui, kokio nors atpildo už seksualines paslaugas pažadus (teigiamas poveikis karjerai) arba grasinimus imtis atsakomųjų veiksmų, jeigu tokios paslaugos nebus suteiktos; šiurkščių ar dviprasmiškų pastabų kartojimą arba seksualines užuominas; grubios arba nešvankios kalbos ar gestų naudojimą; pasikartojančius ir perdėtus komplimentus dėl kolegos išvaizdos; fizinį kontaktą, trynimąsi į kitą asmenį, žnybtelėjimus arba tyčinius nepageidaujamus bučinius; vujerizmą arba ekshibicionizmą; pornografinės medžiagos naudojimą;

3.  ragina valstybes nares kriminalizuoti visų formų seksualinį priekabiavimą ir seksualinę prievartą ir įsipareigoti užtikrinti veiksmingą jų išnaikinimą; šių veiksmų nebaigtinis sąrašas: kriminalizuoti seksualinį priekabiavimą viešosiose vietose, politiniame gyvenime ir darbo vietoje; vykdyti informuotumo didinimo kampanijas apie seksualinio priekabiavimo ir patyčių aukų teises; rengti policijos ir baudžiamosios teisės sistemos darbuotojus apie nusikaltimų aukų teises ir užtikrinti griežtą tvarką paramos aukoms ir seksualinio priekabiavimo ir patyčių atvejų tyrimo srityse; teikti nemokamas teisines konsultacijas ir pagalbą aukoms kreipiantis į teismą;

4.  ragina Komisiją pasiūlyti aiškias priemones, kuriomis būtų siekiama veiksmingiau kovoti su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje; apgailestauja, jog, nepaisant to, kad ES teisės aktais asmenys saugomi nuo diskriminacijos įsidarbinant, 30 proc. transseksualių darbo ieškančių asmenų susidūrė su diskriminacija ieškodami darbo, ir kad transseksualios moterys, labiausiai tikėtina, patyrė diskriminaciją tais metais, kai dar nebuvo atliktas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros LGBT tyrimas; pabrėžia, kad taip pažeidžiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;

5.  ragina Komisiją aktyviai skatinti keisti požiūrį ir elgseną ir kovoti su seksizmu ir stereotipiniais lyčių vaidmenimis, taip pat ir skatinant vartoti lyčių požiūriu neutralią kalbą, ir šiuo tikslu dėti bendras pastangas akcentuojant itin svarbų žiniasklaidos ir reklamos vaidmenį šioje srityje ir raginant visus, įskaitant vyrus ir berniukus, aktyviai dalyvauti užkertant kelią bet kokios formos smurtui;

6.  ragina valstybes nares į savo švietimo sistemas, kaip privalomą elementą, įtraukti informavimą apie sutikimą lytiškai santykiauti ir seksualinį priekabiavimą;

7.  ragina Komisiją užmegzti dialogą su žiniasklaida apie jos atsakomybę teikiant objektyvią informaciją apie seksualinį smurtą ir priekabiavimą viešosiose vietose, darbe ir kitur, dalyvauti šiame dialoge ir skatinti žiniasklaidą atkreipti dėmesį į informavimo kampanijas ir į pilietinės visuomenės veiklą kovojant su smurtu prieš moteris;

8.  teigiamai vertina tai, kad 2017 m. birželio 13 d. ES pasirašė Stambulo konvenciją; primygtinai ragina valstybes nares paspartinti derybas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo; primygtinai ragina Tarybai pirmininkaujančią Estiją siekti, kad ES greičiau ratifikuotų Stambulo konvenciją;

9.  ragina valstybes nares įgyvendinti galiojančias šios srities direktyvas, visų pirma Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo ir Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kuriose pateikiamos priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo apibrėžtys ir smerkiami tokie veiksmai, taip pat skirti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant užkirsti kelią smurtui, seksualiniam priekabiavimui, seksualiniam smurtui ir seksualinei prievartai, su jais kovoti, suteikti daugiau galių moterims ir merginoms, apsaugoti aukas ir suteikti joms galimybę gauti kompensacijas;

10.  ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio, Reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose ir Direktyvą 2012/29/ES dėl aukų apsaugos; ragina Komisiją paskelbti įgyvendinimo ataskaitą, kuri turėjo būti paskelbta 2016 m. sausio 1 d.;

11.  Ragina Komisiją pateikti teisės aktą siekiant paremti valstybes nares visų formų smurto prieš moteris ir mergaites ir su lytimi susijusio smurto prevencijos ir kovos su juo srityje;

12.  Prašo Tarybos pradėti taikyti nuostatą dėl pereigos priimant vieningą sprendimą, pagal kurį smurtas prieš moteris ir merginas (ir kitų formų smurtas dėl lyties) būtų priskiriamas SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytiems nusikaltimams;

13.  ragina Komisiją persvarstyti dabar galiojantį ES pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, į jį įtraukiant seksizmą, nusikaltimus dėl neapykantos ir neapykantos kurstymą dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties ypatumų;

14.  ragina Komisiją pagerinti konkrečių palyginamų ir pagal lytis išskirstytų duomenų apie smurtą dėl lyties ES lygmeniu rinkimą;

Seksualinis priekabiavimas ES parlamentuose, įskaitant Europos Parlamentą

15.  ragina valstybes nares išnagrinėti padėtį, susijusią su seksualiniu priekabiavimu ir seksualine prievarta, aktyviai imtis priemonių siekiant kovoti su juo savo nacionaliniuose parlamentuose ir tinkamai įgyvendinti ir vykdyti pagarbos išrinktiems nariams bei darbuotojams ir jų orumo užtikrinimo darbe politiką; ragina stebėti šios politikos įgyvendinimą;

16.  ragina valstybes nares remti ir saugoti parlamentų narius, bendraujančius su visuomene, ypač patiriančius seksualinę prievartą ir grasinimus dėl lyties, taip pat internetu;

17.  ragina organizuoti keitimąsi gerąja patirtimi visais lygmenimis su kitomis institucijomis ir organizacijomis, kaip antai, JT moterys, Europos Taryba, ES institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, dalyvaujančiais lyčių lygybės skatinimo veikloje;

18.  pabrėžia, kad būtina vystyti atvirą ir nuolatinį dialogą su nacionaliniais parlamentais siekiant remti bendrą požiūrį ir plėtojant geriausią patirtį, kad parlamentuose būtų daroma pažangą lyčių aspekto integravimo ir kovos su seksualiniu priekabiavimu srityse;

19.  ragina sušaukti nepriklausomų ekspertų komitetą ir įgalioti jį išnagrinėti seksualinio priekabiavimo ir prievartos padėtį Europos Parlamente;

20.  yra pasiryžęs persvarstyti ir pagerinti Akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo ir priekabiavimo prevencijos darbo vietoje patariamojo komiteto veiklą; ragina sustiprinti Patariamąjį komitetą dėl priekabiavimo ir jo prevencijos siekiant užtikrinti daugiau teigiamų priemonių ir išvengti Parlamento narių ir svarbių komiteto struktūrų interesų konflikto, taip pat įsteigti specialų seksualinio priekabiavimo komitetą, kuriame dalyvautų teisiniai konsultantai ir medicinos darbuotojai ir kuris nagrinėtų konkrečius atvejus, taip siekiant užtikrinti įrašų konfidencialumą ir imtis tinkamiausių priemonių, kad tokie atvejai institucijos lygmeniu nebūtų visai toleruojami;

21.  yra pasiryžęs visapusiškai remti aukas, pradėjusias procedūras Europos Parlamente ir (arba) vietos policijoje, prireikus inicijuoti skubią jų apsaugą ar apsaugos priemones, ir visapusiškai įgyvendinti Tarnybos nuostatų 12a straipsnį, užtikrinant, kad atvejai būtų visapusiškai ištirti ir kad būtų taikomos drausminės priemonės;

22.  yra pasiryžęs užtikrinti griežto ir veiksmingo veiksmų plano įgyvendinimą siekiant prevencijos ir remti visų darbuotojų ir Parlamento narių privalomus mokymus pagarbos ir orumo darbe klausimu, taip užtikrinant, jog visiško netoleravimo požiūris taptų norma; yra pasiryžęs visapusiškai dalyvauti informavimo kampanijose įtraukiant visus EP narius ir administracijos tarnybas, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms grupėms grupėms, kaip antai stažuotojai, akredituotieji Parlamento narių padėjėjai ir sutartininkai;

23.  yra pasiryžęs sukurti institucinį konfidencialių patarėjų tinklą, kuris remtų ir konsultuotų aukas, kaip tai daroma Komisijoje;

24.  rekomenduoja, kad Europos ombudsmenas kartą per metus Parlamento Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupei teiktų duomenis apie skundus dėl netinkamo administravimo, susijusio su lyčių lygybe Parlamente, deramai atsižvelgiant į Europos Parlamento sprendimą dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų;

o

o    o

25.  Paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir vyriausybėms, Tarybai, Komisijai ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.

(1)

OL C 77 E, 2002 3 28, p. 138.

(2)

OL C 285 E, 2010 10 21, p. 53.

(3)

OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.

(4)

OL C 168E, 2013 6 14, p. 102.

(5)

OL C 285, 2017 8 29, p. 2.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0451.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0329.

(8)

OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

(9)

OL L 338, 2011 12 21, p. 2.

(10)

OL L 181, 2013 6 29, p. 4.

(11)

OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(12)

OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.

(14)

OL C 316, 2016 8 30, p. 2.

(15)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0072.

Teisinis pranešimas