Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0580/2017Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0580/2017

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES

24.10.2017 - (2017/2897(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Beatriz Becerra Basterrechea, Catherine Bearder, Sophia in ‘t Veld, Angelika Mlinar, Izaskun Bilbao Barandica, Filiz Hyusmenova ALDE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0576/2017

Procedūra : 2017/2897(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0580/2017
Pateikti tekstai :
B8-0580/2017
Priimti tekstai :

B8-0580/2017

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES

(2017/2897(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 19 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įsigaliojusią kartu su Lisabonos sutartimi 2009 m. gruodžio mėn.[1], ir ypač į jos 20, 21, 23 ir 31 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. ataskaitą „Smurtas prieš moteris“[2],

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)[3],

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indekso ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–-  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos mėn. ES pirmininkaujančių valstybių narių trejeto (Estija, Bulgarija ir Austrija) deklaraciją dėl moterų ir vyrų lygybės,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo, kurios 2 straipsnyje nurodoma, kad smurtas prieš moteris apima: „fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą, patiriamą visoje bendruomenėje, įskaitant žaginimą, seksualinį išnaudojimą, seksualinį priekabiavimą ir bauginimą darbe, švietimo įstaigose ir kitur, prekybą moterimis ir priverstinę prostituciją“,

–  atsižvelgdamas į Pekine vykusią Jungtinių Tautų ketvirtąją pasaulinę konferenciją moterų klausimais ir Pekino veiksmų platformą dėl lyčių lygybės, vystymosi ir taikos (1995),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR[4] (Nusikaltimų aukų teisių direktyva),

–  atsižvelgdamas į ETUC/ESRT, BUSINESSEUROPE, UEAPME ir CEEP pagrindų susitarimą dėl priekabiavimo ir smurto darbe (2007),

–  atsižvelgdamas į Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo (EQUINET) ataskaitą „Tebesitęsianti moterų diskriminacija, priekabiavimas prie jų ir jų nelygybė moterų. Lygybės įstaigų darbas formuojant naują Europos Komisijos lyčių lygybės strategiją“, paskelbtą 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, ypač jos 2 ir 40 straipsnius[5],

–  atsižvelgdamas į ES Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.[6] ir į 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje[7],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje pripažinta ES vertybė, kurią ji įsipareigojo įtraukti į visas savo veiklos sritis;

B.  kadangi Europos Sąjunga yra vertybių, grįstų demokratija, teisės viršenybe bei pagrindinėmis teisėmis, įtvirtintų pagrindiniuose ES principuose ir tiksluose ES sutarties pirmuosiuose straipsniuose, taip pat narystės Sąjungoje kriterijuose, bendrija;

C.  kadangi seksualinis priekabiavimas ES teisėje apibrėžiamas kaip elgesys, „kai bet kokiu nepageidaujamu žodiniu, nežodiniu ar fiziniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama pakenkti arba pakenkiama asmens orumui, visų pirma kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka“[8];

D.  kadangi diskriminacija lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, neįgalumo, amžiaus arba seksualinės orientacijos pagrindu ES teisės aktais yra draudžiama;

E.  kadangi seksualinis priekabiavimas prieštarauja lyčių lygybės principui ir yra diskriminacija dėl lyties, ir todėl yra draudžiamas darbe, be kita ko, įdarbinimo, profesinio mokymo ir paaukštinimo tarnyboje atvejais;

F.  kadangi Pekino veiksmų platformos nustatyta smurto prieš moteris apibrėžtis apima, be kita ko, fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą, patiriamą visuomenėje, įskaitant žaginimą, seksualinį išnaudojimą, seksualinį priekabiavimą ir bauginimą darbe, mokymo įstaigose ir kitur[9];

G.  kadangi Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje smurtas dėl lyties apibrėžiamas kaip diskriminacijos rūšis ir aukos pagrindinių laisvių pažeidimas ir apima smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį smurtą (įskaitant išžaginimą, seksualinę prievartą ir seksualinį priekabiavimą), prekybą žmonėmis, vergiją ir įvairias žalingos praktikos formas, pavyzdžiui, priverstines santuokas, moterų lyties organų žalojimą ir vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės; kadangi moterims, nukentėjusioms nuo smurto dėl lyties, ir jų vaikams dėl didelės antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos, susijusios su tokiu smurtu, neretai reikia specialios paramos ir apsaugos[10];

H.  kadangi pagal ES teisės aktus reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad šalyje būtų lygybės užtikrinimo įstaiga, teikianti nepriklausomą pagalbą priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo aukoms, atliekanti nepriklausomus tyrimus, skelbianti nepriklausomas ataskaitas ir rengianti rekomendacijas užimtumo ir profesinio mokymo, galimybių gauti prekių ir paslaugų, jomis apsirūpinti ir savarankiškai dirbančiųjų klausimais;

I.  kadangi pranešta, jog seksizmas, priekabiavimas ir smurtas prieš moteris ES institucijose yra tikrai realus ir plataus masto[11][12];

J.  kadangi, remiantis ES Pagrindinių teisių agentūros 2014 m. tyrimo „Smurtas prieš moteris“ duomenimis, 55 % moterų susiduria su patyčiomis ir priekabiavimu viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime, o 32 % – darbo vietoje;

K.  kadangi apie daugumą seksualinio priekabiavimo ir patyčių atvejų nepranešama valdžios institucijoms;

L.  kadangi socialinių partnerių organizacijose moterys vis dar menkai atstovaujamos valdymo lygmeniu, tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu;

M.  kadangi seksualinis priekabiavimas yra apibrėžtas ES Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnyje[13];

N.  kadangi nelygus galios pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, lyčių stereotipai ir seksizmas, įskaitant prieš lytį nukreiptos neapykantos kalbas, tiek internetinėje, tiek neinternetinėje erdvėje yra pagrindinės visų formų smurto prieš moteris priežastys, lemia vyrų dominavimą moterų atžvilgiu, moterų diskriminavimą ir užkerta kelią visapusiškai moterų pažangai;

O.  kadangi seksizmas jokiu būdu nėra normalus požiūris ir gali paskatinti seksualinį priekabiavimą;

P.  kadangi politikams, kaip išrinktiems piliečių atstovams, tenka itin svarbi atsakomybė elgtis taip, kad jie būtų teigiami sektini prevencijos ir kovos su seksualiniu priekabiavimu pavyzdžiai;

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai stebėti, ar tinkamai įgyvendinamos ES direktyvos, kuriomis draudžiamas priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas, ir užtikrinti, kad visų valstybių narių lygybės įstaigoms būtų suteikti aiškūs įgaliojimai ir ištekliai, apimantys tris sritis: darbą pagal darbo sutartį, savarankišką darbą ir galimybes gauti prekių ir paslaugų;

2.  ragina Komisiją įvertinti geriausios praktikos pavyzdžius kovojant su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje, jais keistis ir juos palyginti, taip pat informuoti apie šio vertinimo rezultatus, kiek tai susiję su veiksmingomis priemonėmis, kurių valstybės narės galėtų imtis, kad paskatintų įmones, socialinius partnerius ir organizacijas, dalyvaujančias profesiniame mokyme, išvengti bet kokios formos diskriminacijos dėl lyties, ypač priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo darbo vietoje;

3.  tvirtai pabrėžia, kad visų formų priekabiavimas labai žeidžia žmogaus orumą, o smurto ir diskriminacijos dėl lyties formos, kaip antai seksualinis priekabiavimas, yra itin žeminančios;

4.  yra susirūpinęs dėl to, kad moterų patiriamas priekabiavimas internete ir socialinėje žiniasklaidoje nuo nepageidaujamų kontaktų, internetinių provokacijų ir priekabiavimo elektroninėje erdvėje iki seksualinio priekabiavimo ir grasinimų išžaginti yra plačiai paplitęs mūsų visuomenėje, dėl to taip pat atsiranda naujų formų smurtas prieš moteris ir mergaites, pvz., patyčios elektroninėje erdvėje, priekabiavimas elektroninėje erdvėje, žeminančių vaizdų naudojimas internete, privačių nuotraukų ir vaizdo įrašų platinimas socialinės žiniasklaidos tinkluose negavus su jais susijusių asmenų leidimo;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad finansavimo mechanizmai, skirti kovos su smurtu prieš moteris programoms, galėtų būti naudojami siekiant didinti informuotumą ir remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios sprendžia smurto prieš moteris, įskaitant seksualinį priekabiavimą, problemas;

6.  ragina visas valstybes nares, kurios to dar nepadarė, nedelsiant ratifikuoti ir visiškai įgyvendinti Stambulo konvenciją;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti derybas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu, skatinti ir gerinti atitinkamų suskirstytų palyginamų duomenų rinkimą apie smurto atvejus, įskaitant seksualinį priekabiavimą, siekiant sukurti bendrą metodiką siekiant palyginti duomenų bazes ir atlikti duomenų analizę, taip užtikrinant, kad būtų galima geriau suprasti problemą ir didinti informuotumą;

9.  ragina Komisiją pateikti teisės aktą siekiant paremti valstybes nares visų formų smurto prieš moteris ir mergaites ir su lytimi susijusio smurto prevencijos ir kovos su juo srityje;

10.  prašo Tarybos pradėti taikyti nuostatą dėl pereigos priimant vienbalsį sprendimą, kuriuo smurtas prieš moteris ir mergaites (ir kitų formų smurtas dėl lyties) būtų priskiriamas SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytiems nusikaltimams;

11.  ragina labiau įtraukti moteris į sprendimų priėmimo procesus, į profesines sąjungas ir aukštesnių pareigų kategorijas organizacijose ar įmonėse;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su NVO, socialiniais partneriais ir lygybės įstaigomis, reikšmingai suaktyvinti informuotumo didinimo priemones, susijusias su seksualinio priekabiavimo ir su lytimi susijusios diskriminacijos aukų teisėmis;

13.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog valstybės narės, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos skubiai didintų informuotumą apie seksualinį priekabiavimą, skatintų moteris nedelsiant pranešti apie incidentus ir jas remtų;

14.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad vyrai įsipareigotų vykdyti pokyčius ir panaikinti visų formų priekabiavimą bei seksualinį smurtą šalinant aplinkybes ir struktūras, kurios, kad ir pasyviai, sudaro sąlygas elgesiui, kuris galėtų lemti tokius veiksmus, ir priešintis bet kokiam pažeidimui ar netinkamam elgesiui; ragina valstybes nares aktyviai įtraukti vyrus į informavimo didinimo ir prevencijos kampanijas;

15.  ragina Europos Parlamento Pirmininką ir Parlamento administraciją:

–  skubiai ir išsamiai išnagrinėti naujausius žiniasklaidos pranešimus apie seksualinį priekabiavimą ir prievartą Europos Parlamente, pasidalinti šio tyrimo rezultatais su valstybėmis narėmis ir pasiūlyti tinkamų priemonių, kuriomis būtų užkirstas keliams naujiems atvejams;

–  remti Akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo ir priekabiavimo prevencijos darbo vietoje patariamojo komiteto buvimą ir veiklą; sustiprinti Parlamento darbuotojams skirtą Darbuotojų patariamąjį komitetą dėl priekabiavimo prevencijos; tirti oficialius atvejus, išlaikyti konfidencialų bylų registrą ir imtis geriausių priemonių siekiant institucijoje užtikrinti visišką nepakantumą visais lygmenimis;

–  visapusiškai palaikyti aukas, kurių atžvilgiu Parlamente ir (arba) vietinėje policijoje vykdomos procedūros; prireikus, inicijuoti taikyti skubios apsaugos priemones ir visapusiškai įgyvendinti Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, užtikrinant, kad atvejai būtų visapusiškai ištirti ir būtų taikomos drausminės priemonės;

–  visiems darbuotojams ir EP nariams surengti privalomus mokymus pagarbos ir orumo darbe tema siekiant užtikrinti, kad visiško nepakantumo požiūris taptų norma; visapusiškai dalyvauti informavimo kampanijose, kuriose dalyvautų visi EP nariai ir administracijos tarnybos, ypatingą dėmesį skiriant silpniausiose pozicijose esančioms grupėms, kaip antai stažuotojai, akredituotieji Parlamento narių padėjėjai ir sutartininkai; taip pat sukurti institucinį konfidencialių patarėjų tinklą, kuris remtų ir konsultuotų aukas, kaip tai daroma Komisijoje;

16.  ragina kolegas paremti nukentėjusius ir padrąsinti juos pasisakyti bei pranešti apie seksualinį priekabiavimą naudojantis oficialiomis Parlamento administracijos ir (arba) policijos procedūromis;

17.  ragina visus politikus parlamentuose ir už jų ribų imtis atsakingo vaidmens ir rodyti pavyzdį seksualinio priekabiavimo prevencijos ir kovos su juo srityje;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.