Procedūra : 2018/2626(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0139/2018

Pateikti tekstai :

B8-0139/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/03/2018 - 10.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0090

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 418kWORD 54k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0139/2018
12.3.2018
PE616.084v01-00
 
B8-0139/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl padėties Sirijoje (2018/2626(RSP))


Victor Boştinaru, Elena Valenciano S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Sirijoje (2018/2626(RSP))  
B8-0139/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į naujausią 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Sirijos(1),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2018 m. vasario 24 d. rezoliuciją 2401 (2018) dėl karo veiksmų nutraukimo Sirijoje, taip pat į atitinkamas ankstesnes JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl konflikto Sirijos Arabų Respublikoje, ypač rezoliucijas 2118 (2013), 2139 (2014), 2165 (2014), 2191 (2014), 2199 (2015), 2254 (2015), 2258 (2015), 2268 (2016), 2328 (2016), 2332 (2016) ir 2336 (2016),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 20 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Komisijos nario Christoso Stylianideso, atsakingo už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą, bendrą pareiškimą dėl humanitarinės padėties Rytų Gutoje ir Idlibe (Sirija),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2017 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją 2393 (2017) dėl leidimo teikti tarpvalstybinę ir konflikto zonų ribas peržengiančią pagalbą Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 25 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl Sirijos opozicinių jėgų konferencijos Rijade,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 9 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą dėl paliaubų Sirijosje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. konferencijos „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ pirmininkų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. bendrą Europos Parlamento ir Tarybos komunikatą „ES strategijos dėl Sirijos elementai“ (JOIN(2017)0011) ir 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos – jie kartu sudaro naują ES strategiją dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimus dėl ES ribojamųjų priemonių, taikomų už smurtines represijas Sirijoje atsakingiems asmenims, įskaitant naujausią 2018 m. vasario 26 d. sprendimą(2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) įsteigtos Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitas ir JT ŽTT rezoliucijas dėl Sirijos Arabų Respublikos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją ir visas JT konvencijas, kurias pasirašė Sirija,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas kitas Jungtinių Tautų sutartis bei priemones, susijusias su žmogaus teisėmis, įskaitant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pilietinis konfliktas Sirijoje tęsiasi septynis metus, nepaisant keleto tarptautinės bendruomenės pastangų, kuriomis buvo siekta ugnies nutraukimo ir bandyta padėti pagrindus tam, kad sprendimas būtų pasiektas derybų būdu; kadangi dėl to šalyje išlieka dramatiška humanitarinė padėtis; kadangi 1 244 bendruomenėse gyvena maždaug 5,6 mln. žmonių, kuriems reikia skubios pagalbos, iš jų 2,9 mln. yra sunkiai pasiekiamose ir apsiaustose vietovėse;

B.  kadangi Jungtinės Tautos pranešė, kad beveik 100 000 civilių gyventojų buvo priversti bėgti iš daugybės Idlibo provincijos pietų ir pietrytinėje dalyse esančių bendruomenių, nes jas stipriai atakuoja vyriausybės pajėgos, kurias remia Rusijos pajėgos ir Irano remiamos karinės grupuotės; kadangi ši deeskalavimo zona yra ties žlugimo ir netrukus gali būti įvykdytas režimo pajėgų puolimas, dėl kurio gresia dar viena humanitarinė katastrofa;

C.  kadangi vietovės ir miestai, pavyzdžiui, Rytų Guta, Jarmukas, Foua ir Kefraja ilgai kentė blokadas, kurios turėjo sunkių pasekmių civiliams gyventojams, neturėdami galimybės teikti humanitarinę pagalbą tvariu būdu; kadangi per pastarąsias kelias savaites, ir nepaisant to, kad ji laikoma deeskalavimo zona, Rytų Guta ir, remiantis apskaičiavimais, apie 400 000 jos gyventojų tapo masinių beatodairiškų bombardavimų, kuriuos vykdė Sirijos režimas ir jo sąjungininkai, taikiniu, dėl to buvo padaryta žala mokykloms ir medicinos įstaigoms, be to, įtariama, kad buvo panaudoti net cheminiai ginklai; kadangi padėtis Rytų Gutoje yra tokia kritiška, kad JT generalinis sekretorius António Guterres ją apibūdino kaip „pragarą žemėje“;

D.  kadangi neleisti civiliams gyventojams gauti pagrindinių maisto produktų ir vaistų yra nepriimtinas kovos metodas, kuris yra draudžiamas pagal tarptautinę humanitarinę teisę; kadangi trukdymas vykdant evakuaciją ir teikiant humanitarinę pagalbą ir medicininę priežiūrą – tai šiurkštūs tarptautinės humanitarinės teisės ir kelių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimai;

E.  kadangi apskaičiuota, kad 2018 m. vien per pirmuosius du mėnesius visoje Sirijoje žuvo ar buvo sužeista 1 000 vaikų; kadangi civiliai naudojami kaip gyvasis skydas „Islamo valstybės“ kontroliuojamose zonose, o vaikai verbuojami ir panaudojami teroristinėje veikloje;

F.  kadangi 2017 m. JT gyventojų fondo paskelbtoje ataskaitoje pavadinimu „Balsai iš Sirijos 2018 – humanitarinių poreikių vertinimo išvadų apžvalga“ nustatyta, kad daug moterų ir mergaičių Sirijoje dažnai tampa priverstinio seksualinio išnaudojimo, priverstinių santuokų ir kitų nepriimtinų piktnaudžiavimų aukomis mainais už pagalbą; kadangi tokių piktnaudžiavimų atvejai JT jau buvo žinomi bent nuo 2015 m.; kadangi tokia praktika yra ypač paplitusi tose vietovėse, į kurias Sirijos režimas neleidžia patekti pagalbą teikiančioms organizacijoms ir kur jos, norėdamos teikti pagalbą, yra priverstos pasikliauti trečiosiomis šalimis ir vietos veikėjais;

G.  kadangi Turkijai pradėjus operaciją „Alyvmedžio šakelė“ (angl. Olive Branch) kurdų kontroliuojamoje Afrino provincijoje prie konflikto Sirijoje prisidėjo naujas matmuo, iškilo papildomi humanitariniai poreikiai ir nerimas dėl neigiamo poveikio, daromo trapiai vidaus pusiausvyrai Sirijoje ir (arba) pastangoms, kuriomis siekiama derybomis pagrįsto sprendimo; pabrėžia, kad jau užfiksuotas didelis civilių aukų skaičius ir šimtams civilių gyventojų gresia mirtis; kadangi ES jau kėlė šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, aiškiai ragindama Ankarą nutraukti puolimą ir atkreipdama dėmesį į poreikį nugalėti į JT sąrašą įtrauktas teroristines organizacijas;

H.  kadangi ES tebėra įsipareigojusi sėkmingai baigti derybas, kurios vyksta globojant JT specialiajam pasiuntiniui Sirijai ir yra žinomos Ženevos proceso pavadinimu; kadangi ES toliau remia šį procesą – taip pat ir surengdama antrąją konferenciją „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ Briuselyje, kuri turėtų vykti 2018 m. balandžio 24 ir 25 d.;

I.  kadangi ES ir Jordanijos bei ES ir Libano susitarimai galbūt pakeis padėtį sprendžiant pabėgėlių perkėlimo klausimą, jei jie bus laikomi vystymosi galimybe, ir paskatins politikos reformas, kuriomis siekiama padidinti saugos erdvę pabėgėliams juos priimančiose šalyse; kadangi, vis dėlto, jų įgyvendinimas atsilieka;

J.  kadangi per karą buvo sunaikinta Sirijos fizinė ir socialinė infrastruktūra, įskaitant namus, mokyklas, ligonines ir vandens tiekimo sistemas; kadangi sprogios medžiagos, pvz., minos arba nesprogusios bombos, teršia didelę šalies teritoriją ir kadangi smurtas dėl lyties ir toliau išlieka moterų bei mergaičių gyvenimo dalimi; kadangi dėl to šiuo metu nėra sąlygų, kuriomis Sirijos pabėgėliai galėtų saugiai ir oriai grįžti;

K.  kadangi padėtis Sirijoje ir visapusiško, tikro bei įtraukaus politinio perėjimo nebuvimas toliau trukdo iki galo įgyvendinti ES strategiją dėl Sirijos, o pirmiausia – suteikti nemažą pagalbą, kurią Sąjunga gali skirti šaliai atkurti;

1.  labai apgailestauja dėl neapsakomo siaubo, kuris tęsiasi Sirijoje po septynerius metus trukusio pilietinio karo; ragina visapusiškai įgyvendinti Ženevos komunikatą ir JT Saugumo Tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją 2254, kuria buvo padėtas pagrindas būsimai taikiam konflikto sprendimui; tvirtai remia Ženevos procesą kaip tarptautiniu mastu sutartą ir įtraukų forumą, kuriame galima aptarti pagrindinius politinius Sirijos krizės aspektus ir pasiekti tvarią taiką, pagrįstą nauja konstitucija, bei vykdyti demokratinius rinkimus prižiūrint JT;

2.  griežtai smerkia masinį ir beatodairišką puolimą prieš Rytų Gutą ir tariamą chloro dujų panaudojimą šioje atakoje; ragina nedelsiant nutraukti visus smurto veiksmus ir primygtinai ragina visapusiškai laikytis JT Saugumo Tarybos Rezoliucijos 2401 (2018), kuri buvo priimta vienbalsiai, ir reikalauja, kad visos konflikto šalys, visų pirma Sirijos režimas ir jo sąjungininkai nedelsiant nutrauktų visus smurto veiksmus siekiant paskelbti bent 30 dienų nenutrūkstamas humanitarines paliaubas ir sudaryti sąlygas gyvybiškai svarbios humanitarinės pagalbos pristatymui ir evakuoti sergančiuosius bei sužeistuosius;

3.  ragina Rusiją, Iraną ir Turkiją kaip deeskalacijos susitarimo garantus (Astanos procesas) panaudoti savo įtaką Sirijos režimui, kad būtų sušvelninta padėtis Rytų Gutojne, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi paliaubų visose deeskalacijos zonose, taip apt Idlibe, kaip to jau prašė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini savo laiške, išsiųstame tų 3 šalių Užsienio reikalų ministerijoms po 2018 m. vasario 26 d. vykusio Užsienio reikalų tarybos posėdžio; pažymi, kad Rusija, Iranas ir Turkija nusprendė surengti naują aukščiausiojo lygio susitikimą balandžio mėn., norėdamos aptarti padėtį Sirijoje ir galimus veiksmus regione; pabrėžia, kad šie veiksmai jokiu būdu neturėtų trukdyti ar pakenkti JT remiamam derybų procesui (Ženevos procesas);

4.  ir toliau yra nepaprastai susirūpinęs dėl padėties Afrine, įskaitant galimą Turkijos pajėgų ir B. Assado ar Rusijos pajėgų konfrontaciją bei didėjančią įtampą santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis; pakartoja Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės poziciją, kad naujų frontų Sirijoje atidarymas neatitinka Turkijos saugumo interesų, ir įspėja, kad humanitarinė padėtis šalyje negali dar labiau blogėti;

5.  ragina nedelsiant nutraukti operaciją „Alyvmedžio šakelė“, kuri parodė, kad ji yra neproporcinga priemonė, iš pradžių buvo pateisinama grėsmėmis saugumui ir paskelbta kaip ribotos taikymo srities ir geografinės aprėpties veiksmai; reikalauja visapusiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, taip pat užtikrinti civilių gyventojų apsaugą; pabrėžia, kad tokios karinės operacijos turėtų sutelkti dėmesį į kovą su į JT sąrašą įtrauktomis teroristinėmis organizacijomis, ir primena, kad pagal naujausią JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2401 (2018) raginama nutraukti karo veiksmus visoje Sirijoje, įskaitant Afriną; be to, pabrėžia, kad toje pačioje rezoliucijoje Kurdų liaudies gynimo būriai (YPG) nepriskiriami prie teroristinių organizacijų, kurios yra teisėtas tikslas, ir kad Afrine YPG pajėgos jau nurodė, kad yra pasirengusios pritarti susitarimui dėl ugnies nutraukimo;

6.  dar kartą ragina sudaryti sąlygas saugiai, laiku ir nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą visoje Sirijos teritorijoje ir palankiai vertina JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2393 (2017), kuria buvo atnaujintas leidimas teikti tarpvalstybinę ir konflikto zonų ribas peržengiančią humanitarinę pagalbą dar 12 mėnesių (iki 2019 m. sausio 10 d.);

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad rezoliucijoje Sirijos valdžios institucijos ir visos konflikto šalis raginamos laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ir įspėjamos, kad trukdymas teikti pagalbą galėtų būti laikomas karo nusikaltimu arba nusikaltimu žmoniškumui; apgailestauja dėl to, kad Rusija ir Kinija balsuojant susilaikė, o ne balsavo už rezoliuciją ir kad Sirijos režimas ir Rusijos vyriausybė pareiškė išlygas, kalbant apie būsimus atnaujinimus; ragina JT ir jos įgyvendinančius partnerius toliau imtis veiksmų siekiant padidinti humanitarinės pagalbos pristatymą sunkiai pasiekiamose ir apgultose teritorijose, be kita ko, naudojant kiek galima tiksliau, sienos perėjimo punktus, nustatytus JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2165;

8.  labai apgailestauja dėl to, kad Rusija ne kartą vetavo pastangas Saugumo Taryboje ir kad iki 2017 m. lapkričio 17 d., kai baigė galioti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (ChGUO) ir JT bendras tyrimo mechanizmas, nebuvo pasiektas susitarimas dėl jo įgaliojimų atnaujinimo; mano, kad toks nuolatinės Saugumo Tarybos, kuriai tenka ypatinga atsakomybė palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, narės elgesys yra gėdingas; pabrėžia, kad, pasaulio akimis, trukdymas atlikti tarptautinius tyrimus – didesnis nei bet kuris kitas kaltės ženklas;

9.  pabrėžia, kad neturėtų būti toleruojamas nebaudžiamumas už baisius nusikaltimus, įvykdytus Sirijoje; pakartoja savo raginimą atlikti nepriklausomą, nešališką, išsamų ir patikimą tyrimą ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, ir remia Tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo mechanizmo (IIIM) dėl įvykdytų tarptautinių nusikaltimų Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2012 m. kovo mėn. veiklą; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į ES sprendimą suteikti 1,5 mln. EUR finansinę paramą šiam mechanizmui pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP); vis dėlto pabrėžia, kad paramos reikės ir po 18 mėnesių trunkančios programos; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų, ir tikisi, kad Tarptautinio, nešališko ir nepriklausomo pagalbos mechanizmo finansavimo klausimas bus aptariamas ir išspręstas per antrą Briuselio konferenciją „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai; be to, ragina remti pilietinės visuomenės organizacijas ir NVO, kurios renka ir padeda išsaugoti žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų įrodymus;

10.  pakartoja, kad pritaria visuotinės jurisdikcijos principo taikymui sprendžiant nebaudžiamumo problemą ir palankiai vertina veiksmus, kurių šiuo tikslu ėmėsi kelios ES valstybės narės; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su panašiai mąstančiomis šalimis, ištirti galimybę sukurti Sirijos karo nusikaltimų teismą, kol Sirijos klausimų nepavyksta perduoti TBT;

11.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. vasario 26 d. į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės prieš Sirijos režimą, sąrašą buvo įtraukti du Sirijos ministrai, kurie buvo paskirti 2018 m. sausio mėn. ir yra atsakingi už represinius veiksmus prieš Sirijos gyventojus; pabrėžia, jog svarbu, kad visos valstybės narės visapusiškai laikytųsi Tarybos sprendimo 2011/273/BUSP ir taikytų sankcijas;

12.  yra sukrėstas dėl pranešimų apie tai, kad pagalbos skirstytojai, trečiųjų šalių atstovai ir vietos pareigūnai, skirstydami pagalbą humanitarinių organizacijų ir agentūrų vardu, šantažuoja ir seksualiai išnaudoja moteris ir mergaites; tvirtai teigia, kad tokie veiksmai neturėtų būti toleruojami; primygtinai ragina atlikti išsamų tyrimą ir pabrėžia, kad visi kaltininkai turi būti nubausti;

13.  pripažįsta, kad Jordanija, Libanas ir Turkija parodė įspūdingą solidarumą su pabėgėliais, ir pritaria ES finansinei paramai, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus pabėgėlių ir juos priimančių bendruomenių poreikius; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog valstybės narės sustiprintų savo finansinę paramą priimančioms šalims, ir palankiai vertina tai, kad antra Briuselio konferencija „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ bus siekiama skirti daugiau tarptautinės bendruomenės paramos pabėgėlius priimančioms šalims;

14.  išreiškia susirūpinimą dėl to, kad buvo pranešta apie 66 000 pabėgėlių, grįžusių į Siriją 2017 m., ir pabrėžia, kad reikia visapusiškai laikytis negrąžinimo principo; pabrėžia, kad Sirija nesaugi sugrįžusiems pabėgėliams, ir reikalauja, kad ES neremtų tokių grįžimų; dar kartą ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų, įskaitant nustatytus Niujorko deklaracijoje, ir užtikrinti atsakomybės pasidalijimą, kad pabėgėliai iš Sirijos karo zonų rastų apsaugą ne tik artimiausiame kaimyniniame regione, taip pat vykdant perkėlimo ir humanitarinio priėmimo programas;

15.  ragina kuo labiau remti pažeidžiamiausias gyventojų grupes Sirijoje ir jos kaimyninėse šalyse, visų pirma moteris, vaikus, neįgaliuosius, pagyvenusius asmenis, mažumas ir LGBTI asmenis; pabrėžia, kad ES turėtų užtikrinti, kad Sirijos vaikams ir jaunimui būtų užtikrintas kokybiškas švietimas ir profesinis mokymas, kad jie galėtų sklandžiai iš naujo integruotis į visuomenę;

16.  griežtai smerkia vaikų panaudojimą kariniuose veiksmuose arba teroro aktuose; pabrėžia, kad nėra jokių argumentų, pateisinančių išpuolius prieš mokyklas, vaikų žaidimų aikšteles, ligonines ar kitas medicinos įstaigas ir tankiai apgyvendintas vietoves;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Tarptautinės paramos Sirijai grupės nariams ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims su šio teksto vertimu į arabų kalbą.

 

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0227.

(2)

OL L 54I, 2018 2 26, p. 8.

Atnaujinta: 2018 m. kovo 14 d.Teisinis pranešimas