Procedūra : 2017/3016(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0183/2018

Pateikti tekstai :

B8-0183/2018

Debatai :

PV 16/04/2018 - 23
CRE 16/04/2018 - 23

Balsavimas :

PV 17/04/2018 - 6.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0102

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 430kWORD 60k
11.4.2018
PE618.412v01-00
 
B8-0183/2018

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8‑0010/2018

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių (2017/3016(RSP))


Agnieszka Kozłowska-Rajewicz Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių (2017/3016(RSP))  
B8‑0183/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir Veiksmų platformą, patvirtintas per 1995 m. vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų klausimų konferenciją, ypač į susirūpinimą keliančią dalį „Moterys ir žiniasklaida“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio posėdžio dėl bendros Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais rezultatų įgyvendinimo peržiūros baigiamąjį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192) ir į jos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą „Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems“ (COM(2017) 0228),

–  atsižvelgdamas į Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos II-ąjį ramstį, kuriuo siekiama sukurti tinkamas ir vienodas sąlygas ir aplinką, kuriomis galėtų klestėti skaitmeniniai tinklai ir novatoriškos paslaugos, taip pat į III-iąjį ramstį, kuriuo remiama įtrauki skaitmeninė visuomenė, kurioje piliečiai turi tinkamų įgūdžių naudotis interneto teikiamomis galimybėmis ir gerina savo galimybes gauti darbą,

–  atsižvelgdamas į bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programą „ET 2020“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimą „Darbui skirtos informacinės ir ryšių technologijos. Darbo vietoje reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai“ (angl. ICT for work: Digital skills in the workplace) ir į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016) 0381),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato paskelbtą išsamią analizę „Moterų internete įgalinimas“(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 1 d. Komisijos ataskaitą „Moterų aktyvumas IRT sektoriuje“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Europos lyčių lygybės instituto (angl. EIGE) tyrimą „Lyčių aspektas skaitmeninėje darbotvarkėje“ (angl. Gender and Digital Agenda),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“, ypač į Didžiąją koaliciją skaitmeniniams įgūdžiams ir užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo skaitmeniniame amžiuje(6),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių (O-000004/2018 – B8‑0010/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi skaitmeninimas sukėlė revoliuciją ir iš esmės pakeitė žmonių gaunamos ir teikiamos informacijos, bendravimo, socialinio gyvenimo, mokymosi ir darbo būdus, nes atsirado naujų galimybių dalyvauti viešose ir politinėse diskusijose, švietimo sistemoje ir darbo rinkoje, taip pat gyventi nepriklausomą gyvenimą, o Europos Sąjungoje ir už jos ribų atsirado milžiniškų ekonominių galimybių; kadangi skaitmeninimas daro poveikį ne tik rinkoms, bet ir visai visuomenei;

B.  kadangi informacinių ir ryšių technologijų (IRT) skatinama informacinė visuomenė suteikia didžiulių galimybių kurti ir paskirstyti gerovę ir žinias;

C.  kadangi visame pasaulyje moterys, kaip demografinė grupė, yra mažiau linkusios būti prisijungusios prie interneto negu vyrai; kadangi 68 proc. vyrų ir 62 proc. moterų nuolat naudojasi kompiuteriais ir internetu; kadangi 54 proc. vyrų naudojasi internetu mobiliuosiuose įrenginiuose, o moterų – 48 proc.; kadangi 33 proc. vyrų patys diegia programinę įrangą savo įrenginiuose, tačiau taip daro tik 18 proc. moterų; kadangi 41 proc. vyrų naudojasi internetiniu radiju ir televizija, o moterų – 35 proc.; kadangi 47 proc. vyrų naudojasi elektronine bankininkyste, o moterų – 35 proc.; kadangi 22 proc. vyrų internetu parduoda prekes, tačiau taip daro tik 17 proc. moterų; kadangi 20 proc. vyrų internetu perka prekes, o moterų – 13 proc.;

D.  kadangi skaitmeniniai bendravimo modeliai padeda sudaryti palankias sąlygas platesniu mastu skleisti prieš moteris nukreiptas neapykantą kurstančias kalbas ir grasinimus – 18 proc. moterų Europoje nuo paauglystės yra patyrusios tam tikros formos kibernetinį priekabiavimą; kadangi padaugėjo grasinimų moterims, taip pat grasinimų mirtimi; kadangi visuomenė vis dar nepakankamai informuota apie skaitmeninių formų smurtą; kadangi teisinėje sistemoje vis dar visapusiškai neatsižvelgiama į įvairių formų internetinį smurtą;

E.  kadangi tik 2 proc. visų darbo rinkoje esančių moterų dirba techninį, profesinį ir mokslinį darbą, o tokį darbą dirbančių vyrų yra 5 proc.; kadangi tik 9 proc. turinio kūrėjų Europoje yra moterys ir tik 19 proc. IRT ir ryšių sektorių įmonių vyresniųjų vadovų pareigas eina moterys (kituose paslaugų sektoriuose – 45 proc.), taip pat moterys sudaro tik 19 proc. visų šių sektorių verslininkų (kituose paslaugų sektoriuose – 54 proc.);

F.  kadangi, siekiant pasinaudoti profesinėmis ir švietimo galimybėmis, susijusiomis su informacinėmis ir ryšių technologijomis ir darbo kompiuteriu įgūdžiais, susiduriama su didele lyčių nelygybe;

G.  kadangi dėl seksizmo ir lyčių stereotipų labai sunku užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir toliau didėja lyčių nelygybė skaitmeniniame sektoriuje, todėl moterims sudėtinga visapusiškai naudotis savo, kaip naudotojų, novatorių ir kūrėjų, pajėgumais;

H.  kadangi norint dirbti – ir ne vien tik IRT sektoriuje – vis dažniau reikalingi tam tikri e. įgūdžiai ir skaitmeninis raštingumas, ir ateityje ši tendencija greičiausiai stiprės, nes daugumai profesijų ir darbo vietų bus reikalingi įvairesni skaitmeniniai įgūdžiai;

I.  kadangi skaitmeninių įgūdžių ir IT raštingumo gerinimas suteikia išskirtinę galimybę didinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą suteikiant daugiau galimybių šviestis ir mokytis ir palengvinant ne tik moterų ir mergaičių, bet ir specialiųjų poreikių turinčių asmenų, pavyzdžiui, neįgaliųjų, taip pat kaimo vietovių ir atokių regionų, esančių toli nuo miestų centrų, gyventojų integraciją į darbo rinką; kadangi dėl darbo vietų skaitmeninimo gali kilti tam tikrų problemų, kurias reikia spręsti; kadangi didinant moterų skaičių IRT sektoriuje – viename iš didžiausią darbo užmokestį mokančių sektorių – būtų galima joms padėti įgyti daugiau finansinių galių ir užsitikrinti finansinę nepriklausomybę, todėl sumažėtų bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir padidėtų moterų finansinė nepriklausomybė; kadangi iš beveik 8 mln. žmonių, Europoje dirbančių IRT sektoriuje, tik apie 16 proc. yra moterys;

J.  kadangi skaitmeninimas moterims suteikia naujų galimybių imtis verslo, įskaitant nedidelio masto skaitmeninį verslą, kuriam daugeliu atvejų nereikia didelio pradinio kapitalo, ir socialinės ekonomikos sistemoje veikiančias įmones, padedančias didinti socialinę įtrauktį;‑ kadangi būtina remti moterų skaitmeninį verslumą, nes skaitmeninis verslas yra vienas iš sparčiausiai augančių ir klestinčių ekonomikos sektorių, suteikiančių daug galimybių diegti inovacijas ir užtikrinti ekonomikos augimą, o moterys sudaro tik 19 proc. šios srities verslininkų;

K.  kadangi, įtraukiant daugiau moterų į IRT sektorių, būtų skatinama rinka, kurioje, kaip manoma, ims trūkti darbo jėgos, o vienodas dirbančių moterų skaičius padėtų kasmet padidinti ES BVP apie 9 mlrd. EUR; kadangi vis dar labai mažai moterų renkasi studijų programas, kurias baigus suteikiamas IRT srities mokslo laipsnis: jos sudaro tik apie 20 proc. šios srities absolventų ir tik 3 proc. visų absolvenčių įgyja IRT srities mokslo laipsnį; kadangi moterys, integruodamosi į IRT sektorių ir jame likdamos, patiria daug sunkumų; kadangi dėl vyrų dominuojamos darbo aplinkos, kurioje tik 30 proc. darbuotojų yra moterys, formuojama tendencija, kai daug moterų per kelerius metus nuo universiteto baigimo palieka IRT sektorių; kadangi su amžiumi mažėja moterų dalyvavimas skaitmeninėje darbo rinkoje; kadangi IRT srities mokslo laipsnį turinčios moterys iki 30 metų sudaro 20 proc. IRT sektoriaus darbuotojų, o 31–45 metų – 15,4 proc. ir vyresnės kaip 45 metų – 9 proc.;

L.  kadangi atlikus tyrimą „Moterų aktyvumas IRT sektoriuje“ nustatyta, kad iki 2020 m. Europos IRT sektoriuje bus 900 000 laisvų darbo vietų; kadangi IRT sektorius sparčiai auga ir jame kasmet sukuriama apie 120 000 naujų darbo vietų;

M.  kadangi IRT sektoriui būdingas labai aukštas vertikaliosios ir horizontaliosios segregacijos lygis, taip pat moterų profesinės kvalifikacijos ir jų padėties IRT sektoriuje atotrūkis; kadangi moterys sudaro mažiau nei 20 proc. IRT srityje dirbančių verslininkų; kadangi dauguma (54 proc.) IRT srityje dirbančių moterų dirba mažiau apmokamą darbą ir eina žemesnės kvalifikacijos darbuotojų pareigas ir tik nedidelė jų dalis (8 proc.) eina aukštos kvalifikacijos programinės įrangos inžinierių pareigas; kadangi moterims taip pat nepakankamai atstovaujama šiame sektoriuje priimant sprendimus – moterys vadovauja tik 19,2 proc. IRT sektoriaus darbuotojų (kituose sektoriuose – 45,2 proc. darbuotojų);

N.  kadangi 55 metų ir vyresnėms moterims kyla itin didelė nedarbo ir neaktyvumo darbo rinkoje rizika – 2016 m. vidutinis ES 55–64 metų moterų užimtumo lygis siekė tik 49 proc., o vyrų – 62 proc.; kadangi dėl žemo IT raštingumo ir e. įgūdžių lygio ši rizika dar labiau padidėja; kadangi gerinant 55 metų ir vyresnių moterų skaitmeninius įgūdžius ir į juos investuojant būtų didinamos jų galimybės įsidarbinti ir užtikrinama tam tikra apsauga nuo išstūmimo iš darbo rinkos;

O.  kadangi, 2014 m. Eurostato duomenimis, daugiau moterų negu vyrų (atitinkamai 42,3 ir 33,6 proc.) siekia aukštojo išsilavinimo, tačiau daugiau moterų studijuoja ne tiksliųjų, o humanitarinių mokslų dalykus; kadangi tik 9,6 proc. aukštojo išsilavinimo siekiančių moterų siekia įgyti su IRT susijusį mokslinį laipsnį, o tokio laipsnio siekiančių vyrų yra 30,6 proc.; kadangi įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip „ES programuotojų savaitė“ (angl. EU Code Week), „IRT geresniam švietimui“ (angl. ICT for Better Education), „Europos startuolių lyderių klubas“ (angl. Startup Europe Leaders Club) ir Didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, kuriomis siekiama toliau skatinti e. švietimą ir ugdyti e. įgūdžius, ir toliau dalyvauja labai mažai moterų;

P.  kadangi dėl sudėtingos lyčių stereotipų, kuriais pradedama vadovautis ankstyvaisiais gyvenimo ir mokymosi etapais ir kurie toliau daro įtaką profesinės karjeros laikotarpiu, sąveikos moterys ir mergaitės aktyviai nedalyvauja su IRT susijusio švietimo programose ir vėliau nedirba šioje srityje;

1.  ragina Komisiją naudotis skaitmenine darbotvarke ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategija ir geriau jas įgyvendinti, siekiant panaikinti didelę lyčių nelygybę IRT sektoriuje ir skatinti visapusiškai įtraukti moteris į šį sektorių, ypač kiek tai sietina su techninėmis ir telekomunikacijų srities profesijomis, taip pat skatinti moterų ir mergaičių švietimą ir mokymą IRT ir kitų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų srityje;

2.  palankiai vertina į strateginę veiklą siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m. įtrauktus veiksmus, kuriais siekiama remti moterų integraciją ir dalyvavimą skaitmeninėje visuomenėje; ragina Komisiją įgyvendinti veiksmus, kuriais siekiama mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pajamų ir pensijų skirtumus, taip kovojant su moterų skurdu, ir aktyviau skatinti moteris dirbti IRT sektoriuje, kovoti su lyčių stereotipais ir, atsižvelgiant į bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programoje „ET 2020“ nustatytus prioritetus, skatinti lyčių lygybę visais lygmenimis ir visose švietimo sistemose, be kita ko, kiek tai sietina su lyčių aspekto įtaka pasirenkant studijų dalyką ir karjeros kryptį;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis strateginės bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programos „ET 2020“ atviro bendradarbiavimo principu, siekiant surasti sprendimus ir dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, susijusius su ankstyvuoju skaitmeniniu švietimu, įskaitant e. įgūdžius ir programavimą, kurie turi būti prieinami mergaitėms, taip pat vėlesniais švietimo etapais – su programomis, kuriomis siekiama didinti moterų, nusprendžiančių studijuoti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus ir įgyti šių sričių mokslo laipsnius, skaičių, nes taip moterys tokiomis pat sąlygomis kaip vyrai galėtų visapusiškai naudotis elektroninėmis paslaugomis ir pasinaudoti inžinieriams ir IT specialistams numatomomis įsidarbinimo galimybėmis;

4.  ragina ES ir valstybes nares parengti, remti ir įgyvendinti veiksmus, kurių imtis ragina JT ir jų organai, visų pirma pagal Pekino deklaraciją ir Veiksmų platformą ir atsižvelgiant į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą informacinės visuomenės klausimais (angl. WSIS), be kita ko, rengiant mokyklų mokymo programas, kad moterys skaitmeniniame amžiuje ES ir pasaulio lygmenimis galėtų įgyti daugiau galių;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti lyčių nelygybę IRT sektoriuje atkreipiant dėmesį į įvairovės naudą verslui ir teikiant papildomas ir didesnes paskatas tiek įmonėms, tiek moterims, pavyzdžiui, pristatant sektinus pavyzdžius, mentorystės programas ir karjeros galimybes, kad būtų didinamas moterų matomumas; ragina valstybes nares imtis veiksmų tokiose srityse kaip interneto turinio, kuriuo skatinama lyčių lygybė, kūrimas, skatinimas naudotis IRT kaip kovos su diskriminacija dėl lyties priemone, pavyzdžiui, smurto dėl lyties srityje, ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimas ir šiuos procesus remti;

6.  palankiai vertina 2017–2019 m. ES kovos su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu veiksmų planą (COM(2017) 0678); pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad būtų griežčiau laikomasi ES sutartyje įtvirtinto vienodo užmokesčio abiejų lyčių darbuotojams už vienodą darbą principo, ir ragina Komisiją įgyvendinti į šio plano II-ąjį veiksmą įtrauktas iniciatyvas, kuriomis siekiama paskatinti daugiau moterų rinktis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių profesijas, nes, pasak EIGE, dėl didesnio su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika susijusių darbo vietų našumo būtų galima iki 2050 m. panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti lėšų ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis esamomis lėšomis, kad būtų galima skatinti ir remti verslininkes, visų pirma pramonės skaitmeninimo etapu, siekiant užtikrinti, kad bet kokia įmonė, neatsižvelgiant į jos dydį, sektorių, kuriame vykdoma veikla, ar vietą Europoje, galėtų pasinaudoti skaitmeninėmis inovacijomis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad skaitmeninių inovacijų centruose, kurie yra labai svarbūs palengvinant skaitmeninę transformaciją, daugiausia dėmesio reikėtų skirti verslininkėms ir moterų įsteigtiems startuoliams; ragina Komisiją visapusiškai ir išsamiai spręsti lyčių nelygybės vykdant skaitmeninimo procesą problemą;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokymąsi visą gyvenimą, taip pat mokymą ir programas, galinčias padėti jų dalyviams, atsižvelgiant į daugelyje įvairių sektorių didėjančią e. įgūdžių paklausą, geriau prisitaikyti prie galimų karjeros pokyčių arba jiems pasirengti, itin daug dėmesio skiriant 55 metų ir vyresnėms moterims, ypač toms moterims, kurios turi su slauga susijusių pareigų, taip pat karjeros pertrauką padariusioms arba į darbo vietą grįžtančioms moterims, kad būtų užtikrinama, kad vis greičiau pereinant prie skaitmeninių technologijų jos nebūtų paliekamos nuošalyje, ir kad jos būtų apsaugomos nuo išstūmimo iš darbo rinkos;

9.  pabrėžia, kad veiksminga naudotis internetu kampanijoms ir forumams rengti, taip pat sektinų moterų pavyzdžių matomumui didinti, nes taip sparčiau įgyvendinamas lyčių lygybės principas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti internetinius moterų tinklus, nes juose vadovaujamasi principu „iš apačios į viršų“ grindžiamu požiūriu į moterų įgalėjimą;

10.  ragina Komisiją skatinti kurti pilietinės visuomenės ir profesinių žiniasklaidos organizacijų tinklus, kad moterys įgytų daugiau galių aktyviai dalyvauti ir kad žiniasklaidos sektoriuje būtų pripažįstami konkretūs jų poreikiai;

11.  pabrėžia, kad interneto valdymo srityje pilietinė visuomenė atlieka pagrindinį vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares dalykiškai bendradarbiauti su skaitmeninės pilietinės visuomenės organizacijomis ir jas remti;

12.  ragina visas valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės atstovus padėti kurti ir plėtoti e. paslaugas, e. įgūdžius ir skaitmenines darbo formas, galinčias padėti didinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą mūsų visuomenėje, kartu užtikrinant, kad moterims nebūtų užkraunama dviguba našta; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti skaitmeninimo teikiamas galimybes ir keliamas problemas, be kita ko, susijusias su darbo sąlygomis, pavyzdžiui, nestabilių darbo santykių formas ir su darbu susijusias psichikos sveikatos problemas;‑

13.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti lyčių aspekto integravimą švietimo sektoriuje skatinant skaitmeninį raštingumą ir moterų ir mergaičių dalyvavimą IRT švietimo ir mokymo programose, šiuo tikslu įtraukiant programavimą, naujas žiniasklaidos ir technologijų priemones į visų lygių švietimo programas, taip pat į užklasinio švietimo, savaiminio mokymosi ir neformaliojo švietimo sistemas ir visų rūšių švietimo ir mokymo programas, be kita ko, skirtas mokytojams (dėstytojams), kad būtų galima sumažinti ir panaikinti skaitmeninių įgūdžių trūkumą ir skatinti mergaites ir merginas pradėti karjerą gamtos mokslų ir IRT srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant panaikinti lyčių nelygybę šioje srityje, svarbu nuolat palaikyti dialogą su socialiniais partneriais;

14.  ragina valstybes nares ankstyvaisiais mokymosi mokykloje etapais nustatyti atitinkamam amžiui tinkamas IRT švietimo programas, itin daug dėmesio skiriant siekiui įkvėpti mergaites pradėti domėtis skaitmeniniu pasauliu ir ugdyti talentus šioje srityje, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti mergaitėms skirtą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų mokymą nuo ankstyvo amžiaus, nes dėl lyčių stereotipų, susijusių su šiais dalykais, sektinų pavyzdžių trūkumo ir veiklos bei žaislų segregacijos mergaitės ankstyvuoju mokymosi etapu pradeda rinktis su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika nesusijusius dalykus, todėl nedaug moterų studijuoja šiuos dalykus universitetuose ir tokia padėtis perkeliama į darbo vietą;

15.  ragina valstybes nares ir Komisiją, visų pirma rengiant informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, skatinti moteris įsitraukti į verslo sektorius, kurie stereotipiškai laikomi vyriškais, pavyzdžiui, į skaitmeninimo sektorių; pabrėžia būtinybę rengti sąmoningumo ugdymo, mokymo ir lyčių aspekto integravimo kampanijas, skirtas visiems įgyvendinant skaitmeninimo politiką dalyvaujantiems subjektams; pabrėžia būtinybę padėti moterims įgyti e. įgūdžių tuose sektoriuose, kuriuose IRT nėra plačiai taikomos, tačiau kuriuose artimiausioje srityje reikės skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų;‑

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat įmones skatinti lyčių lygybę IRT sektoriuje renkant pagal lytis suskirstytus duomenis apie naudojimąsi IRT, nustatant tikslus, rodiklius ir lyginamuosius standartus pažangai moterų galimybių naudotis IRT srityje stebėti, ir IRT įmonėse populiarinti geriausios patirties pavyzdžius; ragina EIGE rinkti duomenis apie tai, kaip būtų galima geriau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, siekiant užtikrinti jų naudą moterims ir lyčių lygybę;

17.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti problemas, kurių kyla tais atvejais, kai IRT ir internetu naudojamasi nusikaltimams vykdyti, grasinti, priekabiauti ar smurtauti prieš moteris; primygtinai ragina politikos formuotojus tinkamai spręsti šias problemas ir pasirūpinti, kad būtų įdiegta sistema teisėsaugos institucijų gebėjimams veiksmingai tirti kibernetinius nusikaltimus užtikrinti; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti mergaičių apsaugą nuo reklamos skaitmeninėje aplinkoje, kuri galėtų paskatinti jų sveikatai žalingą elgesį;

18.  ragina ES institucijas ir valstybes nares rengti kampanijas, kuriomis būtų didinamas moterų informuotumas ne tik apie IRT teikiamą naudą, bet ir apie su jomis susijusią riziką, ir per kurias jos įgytų būtinų žinių apie tai, kaip apsisaugoti naudojantis internetu;

19.  ragina ES institucijas, agentūras ir įstaigas, taip pat valstybes nares ir jų teisėsaugos institucijas bendradarbiauti ir imtis konkrečių veiksmų, siekiant koordinuoti savo veiksmus, kuriais siekiama neleisti naudotis IRT nusikaltimams, susijusiems su prekyba žmonėmis, kibernetiniu priekabiavimu ir persekiojimu kibernetinėje erdvėje, vykdyti, nes šie nusikaltimai dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir koordinuoti veiksmus ES lygmeniu yra labai svarbu, kad būtų galima traukti baudžiamojon atsakomybėn už šiuos nusikaltimus;‑ ragina valstybes nares peržiūrėti savo baudžiamąją teisę siekiant užtikrinti, kad būtų apibrėžtos ir pripažintos naujos skaitmeninio smurto formos;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

(1)

2015 m. spalio mėn. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“ ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto išsami analizė „Moterų internete įgalinimas“.

(2)

OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75.

(3)

OL C 36, 2016 1 29, p. 18.

(4)

OL C 93, 2016 3 9, p. 120.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0204.

Atnaujinta: 2018 m. balandžio 13 d.Teisinis pranešimas