Procedūra : 2018/2718(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0243/2018

Pateikti tekstai :

B8-0243/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 31/05/2018 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 405kWORD 46k
28.5.2018
PE621.627v01-00
 
B8-0243/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės po 2020 m. (2018/2718(RSP))


Michael Cramer, Reinhard Bütikofer Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės po 2020 m. (2018/2718(RSP))  
B8-0243/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas ir 2016 m. spalio 5 d. Taryba ratifikavo Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES(1) ir 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. Regionų komiteto nuomonę „Daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra“(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 28 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities (COM(2017)0358),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą iš dalies keisti 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (COM(2016)0606),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) buvo sumanyta kaip bendra centralizuotai valdoma transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros finansavimo programa, įtraukta į Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ ir ES tikslus „20-20-20“ energetikos ir klimato kaitos politikos srityje;

B.  kadangi EITP užtikrina nemenką ES finansavimo, skirto transporto ir energetikos projektams, dalį ir labai prisideda prie Europos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, tokiu būdu padėdama siekti ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo pagal Paryžiaus klimato susitarimą;

C.  kadangi, remiantis atitinkamomis sektoriaus gairėmis, EITP turėtų remti transeuropinių tinklų kūrimą siekiant didesnės vidaus rinkos sanglaudos ir didesnio ES konkurencingumo pasaulinėje rinkoje, tuo tarpu sprendžiant rinkos nepakankamumo problemą ir pagrindinį dėmesį skiriant didelę Europos pridėtinę vertę turintiems projektams;

D.  kadangi bendrai EITP finansuojami projektai atitinka ES siekį pagerinti jos transporto infrastruktūros tinklų integraciją – tai galima užtikrinti pagerinus sujungiamumą, padidinus sąveikumą ir remiant įvairiarūšiškumą, tokiu būdu užtikrinant perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių, pvz., geležinkelių ir švaresnio vandens transporto, bendrosios skaitmeninės rinkos kontekste, ir sustiprinant ES konkurencingumą pasaulyje;

E.  kadangi tikimasi, kad Komisija 2018 m. gegužės ir birželio mėn. paskelbs savo pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl Europos strateginių investicijų, įskaitant atnaujintą EITP;

1.  pabrėžia, kad investuojant į ES transporto infrastruktūrą pirmiausia turėtų būti užtikrinama projektų kokybė, kuri būtų pagrįsta tvarumu klimato, aplinkos apsaugos ir saugos srityje ir apimti vietos interesus, kai ES teikia piliečiams apčiuopiamą pridėtinę vertę; pabrėžia, kad didžiausią dėmesį reikia skirti infrastruktūros projektams, kuriais prisidedama prie išorės sąnaudų mažinimo saugos, aplinkos apsaugos ir klimato srityse;

2.  teigiamai vertina tai, kad į EITP buvo įtraukta tarpsektorinė sinergija; tikisi, kad būsimos sektoriaus politikos gairės ir EITP bus lankstesnės, kad būtų sudarytos palankesnes sąlygos sinergijai, ir bus lengviau priderinamos prie technologinių naujovių ir prioritetų, pvz., skaitmeninimo, sprendžiant bendrus visuomenės uždavinius, kaip antai kibernetinio saugumo užtikrinimas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo spartinimas, skatinimas naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją tvarioms elektromobilumo priemonėms ir intensyvesnis tolesnis geležinkelių infrastruktūros elektrifikavimas;

3.  mano, kad transporto sektoriuje pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriais gerinamos tarpvalstybinės jungtys ir atkuriamos bei baigiamos sukurti trūkstamos regionų geležinkelio jungtys, kurios anksčiau buvo išmontuotos arba apleistos, siekiant, kad EITP trumpuoju laikotarpiu galėtų konkrečiai ir veiksmingai prisidėti prie siekio sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę;

4.  pabrėžia, kad būtina daugiau dėmesio skirti horizontaliesiems projektams, pvz., pažangiųjų transporto sistemų (PTS), upių informacijos paslaugų ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistemų, trumpųjų nuotolių laivybos pagal „Jūrų greitkelių“ koncepciją, ir mažinti triukšmą krovinių vežimo geležinkeliais šaltiniuose; pabrėžia, kad skubiai reikia daugiau investuoti į esamos infrastruktūros priežiūrą;

5.  pabrėžia, kad turizmo ir transporto sektoriams būtų naudinga, jei tinklas „EuroVelo“ būtų įtrauktas į transeuropinį geležinkelių tinklą, bendrai finansuojant infrastuktūrą ir suteikiant gaires ir skatinimo priemones;

6.  ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tai, kad siekiant užbaigti transeuropinį transporto tinklą, kaip apibrėžta ES politikos prioritetuose, reikės užtikrinti geresnį piliečių dalyvavimą, didesnį skaidrumą ir nuolatinę terminų laikymosi ir transporto projektų finansavimo stebėseną, ypač didelių investicijų projektų, kurių suma – daugiau kaip 1 mlrd. EUR, kurių sėkmingas įgyvendinimas iš dalies priklausys nuo tolesnės ES piliečių paramos; ragina Komisiją labiau atkreipti dėmesį į galimus korupcijos atvejus, kai didelės pinigų sumos yra nukreipiamos į didelius projektus;

7.  pabrėžia, kad būtina suteikti deramą paramą didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų diegimui, siekiant įgyvendinti 100 proc. sujungiamumą ir panaikinti skaitmeninę atskirtį; primena, kad dėl nepakankamas sujungiamumas ir dideli siūlomo ryšio spartos skirtumai yra svarbūs veiksniai, nulemiantys žinių ir dalyvavimo atotrūkį, o tai kenkia vidaus rinkai ir sukuria didesnį susiskaidymą;

8.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad EITP lėšos, skirtos finansuoti elektros energijos infrastruktūrai, kurios reikia norint pereiti prie kitų energijos išteklių, būtų suderintos su „Švarios energijos visiems europiečiams“ dokumentų rinkiniu, įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikiais priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais, t. y., modernizuoti ir skaitmeninti tinklus, pasiekti 2030 m. jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinius rodiklius (įskaitant rodiklius periferinėse valstybėse narėse), plėsti jėgainių tinklus jūroje ir užtikrinti tiekimo saugumą, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančius energijos išteklius, sinchronizuoti tinklus visose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į didelį dar neišnaudotą EITP potencialą skatinant perėjimą prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų Europos ekonomikos;

9.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl karinio mobilumo; primena apie Sąjungos karines užduotis, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 43 straipsnio 1 dalyje, ir pabrėžia, kad kolektyvinės teritorinės gynybos organizavimas, dėl kurio karinė įranga ir darbuotojai turėtų judėti be kliūčių tarp valstybių, yra NATO užduotis, o ne ES; mano, kad nėra pagrįsta iš ES biudžeto investuoti maždaug 6.5 mlrd. EUR Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) po 2010 m. išteklių kariniam mobilumui finansuoti; mano, kad ir taip nepakankami ES biudžeto ištekliai turėtų būti skirti ES civiliniams uždaviniams ir tikslams; ragina valstybes nares ir NATO parengti planus, kaip spręsti karinio mobilumo tarp valstybių narių klausimą; primena, kad Sąjungos bendrai saugumo ir gynybos politikai (BSGP) vis dar trūksta pakankamų lėšų transportavimui oru ir jūra, kaip numatyta ES sutartyje; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares gerokai padidinti Europos ginkluotųjų pajėgų mobilumą ir sąveiką, nes šioms pajėgoms numatyta užduotis – vykdyti ES karinės operacijas, pvz., taikos palaikymą ir stabilizavimą;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybėms narėms.

(1)

OL L 348, 2013 12 20, p. 1.

(2)

OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0412.

(4)

OL C 17, 2017 1 18, p. 20.

(5)

OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0401.

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 18 d.Teisinis pranešimas