Procedūra : 2018/2545(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0304/2018

Pateikti tekstai :

B8-0304/2018

Debatai :

PV 03/07/2018 - 24
CRE 03/07/2018 - 24

Balsavimas :

PV 04/07/2018 - 6.14

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0293

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 549kWORD 53k
26.6.2018
PE621.712v01-00
 
B8-0304/2018

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0031/2018

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl MVĮ apibrėžties (2018/2545(RSP))


Markus Pieper Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl MVĮ apibrėžties (2018/2545(RSP))  
B8-0304/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžties (C(2003)1422)(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078) ir 2011 m. gegužės 12 d. Parlamento rezoliuciją(2) dėl to komunikato,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl šeimos verslo įmonių Europoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrojo Teismo sprendimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“ (COM(2016)0733),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl MVĮ apibrėžties (O-000050/2018 – B8-0031/2018),

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnį ir 123 straipsnio 2–8 dalis,

A.  kadangi ES 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sudaro apie 99 proc. visų Sąjungos įmonių, jose dirba beveik du trečdaliai Europos darbo jėgos, jos užtikrina daugiau kaip 90 mln. darbo vietų ir sukuria 3,9 mlrd. EUR pridėtinę vertę; kadangi jos labai prisideda prie ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir tvarių bei kokybiškų darbo vietų kūrimo ir išlaikymo, yra pagrindiniai veiksniai vykdant energetikos pertvarką, kovojant su klimato kaita ir ES varžantis ekologiškų technologijų srityje, ir yra svarbus inovacijų ES šaltinis;

B.  kadangi 90 proc. ES MVĮ ir 93 proc. visų ES įmonių ne finansų sektoriuje yra labai mažos įmonės, kurioms tenka didžiausia pridėtinės vertės ir užimtumo dalis, palyginti su visomis MVĮ, nes jos įdarbina apie 30 proc. ES darbo jėgos, taigi, joms reikia skirti ypatingą dėmesį;

C.  kadangi, palyginti su didesnėmis įmonėmis ir nepriklausomai nuo organizacinės struktūros, MVĮ tenkanti administracinė našta ir finansinės kliūtys, su kuriomis jos susiduria, yra neproporcingai didelės ir riboja jų konkurencingumą, eksportą ir darbo vietų kūrimą; kadangi ES, valstybių narių, regioniniu ir vietos lygmeniu jos gauna specialią paramą, įskaitant finansavimo galimybes ir supaprastintas procedūras, tačiau galima įdėti daugiau, negu jau skelbiama prisiimant politinius įsipareigojimus, pastangų sukurti paprastesnę MVĮ palankią aplinką;

D.  kadangi MVĮ apibrėžtis nurodyta maždaug 100 ES teisės aktų, visų pirma konkurencijos politikos, finansų rinkos teisės aktų, struktūrinių fondų lėšų, moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų lėšų srityse, taip pat darbo, aplinkos, energetikos, vartotojų apsaugos ir socialinės apsaugos teisės aktuose, pvz., REACH reglamento įgyvendinimo aktuose ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje;

E.  kadangi darni teisinė aplinka ir aiškios taisyklės naudingos visoms įmonėms ir kadangi griežta MVĮ apibrėžtis būtų priemonė, kurią taikant būtų galima sumažinti rinkos nepakankamumą ir spręsti problemas, susijusias su skirtingo dydžio, turimo turto ir verslo modelio įmonių tarpusavio konkurencija;

F.  kadangi Komisija nuolat stebi ES MVĮ apibrėžties įgyvendinimą; kadangi kelis kartus (2006 m, 2009 m. ir paskutinį kartą 2012 m.) atlikus vertinimus padaryta išvada, kad nereikia iš esmės persvarstyti ES MVĮ apibrėžties;

G.  kadangi MVĮ tarpsektorinė vertės grandinė suteikia galimybę mažinti institucines, technines ir biurokratines kliūtis ir kadangi reikalinga veiksminga paramos politika, kad būtų kuriami įmonių tinklai;

H.  kadangi MVĮ apibrėžtis turėtų padėti palengvinti darbo vietų kūrimą, gerinti darbo sąlygas ir saugumą ir kuo labiau sumažinti galimybes piktnaudžiauti;

MVĮ apibrėžtis

Komisijos pastangos

1.  palankiai vertina Komisijos atliktą pirmąjį pradinį poveikio vertinimą ir pritaria tam, kad dėmesys būtų sutelkiamas į įmones, kurioms reikalinga parama ir paprastos taisyklės, siekiant padidinti MVĮ reikalingą planavimo ir teisinį tikrumą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos vykdomas viešąsias konsultacijas;

2.  mano, kad, atsižvelgiant į šios strateginės priemonės ypatumus ir daugybę MVĮ ir valstybių narių skirtumų, turėtų būti išlaikytas 2003 m. rekomendacijoje numatytas lankstumas; yra įsitikinęs, kad būtina išlaikyti tokią pačią bendrą apibrėžties struktūrą ir taikyti ją naudojant teisingą jau apibrėžtų kriterijų kombinaciją;

Pakartotinis MVĮ apibrėžties vertinimas

3.  ragina Komisiją neleisti stambesniems subjektams mėginti sukurti dirbtinių organizacinių struktūrų, kurios leistų jiems naudotis MVĮ apibrėžtimi, nes taip būtų sukurta sistema, pagal kurią turima parama būtų neteisingai ir pernelyg plačiai paskirstoma, taigi, būtų neprieinama toms MVĮ, kurioms jos reikia; pabrėžia, kad bet koks MVĮ apibrėžties koregavimas visada turėtų būti naudingas MVĮ ir palengvinti jų galimybes pasinaudoti iš viešųjų lėšų teikiama parama;

4.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybes atnaujinti MVĮ apibrėžtį, atsižvelgiant į, be kita ko, Komisijos ekonomines prognozes dėl infliacijos ir darbo produktyvumo, kad būtų išvengta bet kokių skubių papildomų korekcijų būtinybės per keletą ateinančių metų; mano, kad MVĮ apibrėžties koregavimas ateityje turėtų būtų atliekamas taip, kad būtų užtikrintas ilgalaikis apibrėžties stabilumas;

5.  pažymi, kad darbuotojų skaičius tapo plačiai pripažįstamu kriterijumi ir turėtų ir toliau likti pagrindiniu kriterijumi; pripažįsta, kad darbuotojų skaičiaus kriterijus turi tam tikrų trūkumų, susijusių su tikslumu, kai skaičiai lyginami visoje ES, ir todėl mano, kad, nustatant apibrėžtį, taip pat svarbūs kriterijai yra apyvarta ir balansas; taip pat pabrėžia, kad labai svarbu tinkamai pripažinti startuolius ir labai mažas įmones ir atitinkamai vartoti santrumpą MMVĮ;

6.  pabrėžia, kad reikėtų paaiškinti terminus „susijusi įmonė“ ir „įmonė partnerė“, taip pat MVĮ statusą susijungimo atveju; mano, kad būtina supaprastinti procedūras, biurokratiją ir taikytinas taisykles; ragina Komisiją atitinkamai supaprastinti taikytinas taisykles; mano, kad tais atvejais, kai startuoliai dirba drauge su bendrąja įmone, su bendrosiomis įmonėmis susijusios įmonės neturėtų būti įtraukiamos vertinant, ar startuoliui priklauso MVĮ statusas, jeigu jis nėra dirbtinis darinys ir nėra tolesnių ryšių tarp startuolio ir susijusių įmonių;

7.  ragina Komisiją remti įmonių jungimąsi, visų pirma į klasterius ir įmonių tinklus, siekiant paskatinti išlaidų racionalizavimą, geresnį keitimąsi žiniomis ir patirtimi, visų pirma susijusiomis tiek su produktų ir paslaugų, tiek su procesų inovacijomis;

Kiti su MVĮ apibrėžtimi susiję aspektai

8.  palankiai vertina Komisijos pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyvą; mano, kad verslumo skatinimas yra svarbus Sąjungos ekonomikos augimui; palankiai vertina tai, kad nustatomas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį, pavyzdžiui, sparčiai veiklą plečiančios įmonės išlaikys MVĮ statusą; ragina įvertinti poreikį pratęsti pereinamąjį laikotarpį; ragina Komisiją ir toliau stengtis padėti verslininkams, startuoliams ir MVĮ vykdyti lėšų rinkimo iniciatyvas, įskaitant tokias novatoriškas priemones kaip sutelktinis finansavimas;

9.  mano, kad taikant Sąjungos lygmens ekonominės diplomatijos priemones, pvz., vykdant ekonomikos augimo misiją, galima veiksmingiau spręsti ekonomikos problemas ir pasinaudoti pasaulinio lygmens ekonomikos teikiamomis galimybėmis; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų šioje srityje pagal ES pramonės politikos strategiją, tačiau nekurti besidubliuojančių struktūrų; todėl ragina nustatyti MVĮ rodiklį „pagal įmonės dydį vertinamas eksporto potencialas“, kad būtų teikiama geresnė informacija ir pateikiami gerosios patirties pavyzdžiai, susiję su tarptautinimo galimybėmis ir tarptautiniu MVĮ konkurencingumu, ir didelį eksporto potencialą turinčioms MVĮ teikti papildomą paramą;

10.  yra susirūpinęs dėl to, kad politikos formuotojai nepakankamai dėmesio skiria vidutinės kapitalizacijos įmonėms (įmonėms, kurios nebeatitinka MVĮ apibrėžties, tačiau paprastai tebėra vidutinio dydžio įmonės struktūros), nors dėl savo našumo jos labai prisideda prie užimtumo ir augimo; todėl ragina pateikti atskirą šių įmonių apibrėžtį, siekiant leisti vidutinės kapitalizacijos įmonėms naudotis tikslinėmis priemonėmis ir sykiu išvengti rizikos praplėsti MVĮ apibrėžtį taip, kad tai pakenktų pradiniams jos tikslams;

11.  pažymi, kad, neskaitant MVĮ, laisvai samdomų darbuotojų ir stambių įmonių, vidutinės kapitalizacijos įmonės, pirmiausia dėl savo našumo, taip pat prisideda prie užimtumo ir augimo, todėl ES politikoje joms turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio;

12.  ragina Komisiją ne tik teikti pirmenybę ES MVĮ skirtoms priemonėms, bet ir pradėti į augimą besiorientuojančioms vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtą iniciatyvą, kuri ne kopijuotų MVĮ skirtas priemones, bet padėtų spręsti konkrečios vidutinės kapitalizacijos įmonių problemas ir, pasinaudojant vien tik nauju finansavimu, apimtų galimybes bendradarbiauti mokslinių tyrimų srityje, skaitmeninimo strategijas ir eksporto rinkų plėtrą, taip pat supaprastintų duomenų apsaugos taisykles, kai taikytina ir visiškai pagrįsta;

Ataskaitų teikimo reikalavimai, statistiniai duomenys, tyrimai ir poveikio vertinimas

13.  mano, kad ateityje COSME, BP 9, taip pat struktūrinių fondų programose pagal būsimą DFP turėtų būti toliau numatomos pakankamos lėšos, siekiant remti inovacijas diegti ir darbo vietas kurti siekiančias MVĮ;

14.  pabrėžia, kad, vykstant deryboms dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, svarbu išlaikyti aiškią ir bendrą MVĮ apibrėžtį, nes MVĮ yra apibrėžtos ES teisės aktuose ir Sąjungos prekybos susitarimuose joms dažnai priskiriamas specialus statusas;

15.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokių privalumų turėtų papildomi kriterijai, be kita ko, eksporto intensyvumo (eksporto santykis su darbuotojų skaičiumi), savininko valdomos dalies ir nuosavo kapitalo pakankamumo rodikliai, į kuriuos būtų galima atsižvelgti priskiriant įmones prie tam tikrų kategorijų, sykiu išlaikant aiškias ir suderintas taisykles, ir atitinkamai pateikti rezultatus;

16.  ragina Komisiją išsamiai ištirti galimą MVĮ apibrėžties poveikį ekonominiam vystymuisi ir jos saistomąjį poveikį, kuris pasireiškia tuo, kad įmonės, siekdamos išvengti netekus MVĮ statuso joms teksiančios administracinės naštos ir kitų įpareigojimų, nusprendžia nesiplėsti;

17.  pabrėžia, kad mažos vietinės viešųjų paslaugų įmonės, atitinkančios MVĮ kriterijus, atlieka vietos bendruomenėms svarbias funkcijas, yra įsitvirtinusios vietos verslo aplinkoje ir, be kita ko, sudaro geras sąlygas visų kitų MVĮ augimui; pažymi, kad dėl nacionalinių teisės aktų, valstybės pagalbos teisės aktų ir finansiškai silpnų viešojo sektoriaus subjektų tos įmonės, kurios priklauso valstybei, nebūtinai užsitikrina finansinę arba reguliavimo paramą iš viešojo sektoriaus subjekto; todėl ragina Komisiją išnagrinėti apibrėžties poveikį valstybinėms įmonėms, kurios yra finansiškai nepriklausomos, organizuotos pagal privačiojo sektoriaus teisės aktus arba veikia konkurencijos su privačiomis įmonėmis sąlygomis;

18.  ragina Komisijos išnagrinėti galimybę nustatyti konkrečių sektorių MVĮ apibrėžtis ir įvertinti tokiu atveju šiems ekonomikos sektoriams atsirasiantį poveikį ir pridėtinę vertę;

19.  ragina padaryti, kad poveikio MVĮ tyrimas, kuriuo būtų įgyvendinamas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“, būtų privalomas teikiant bet kokį ES pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, neskaitant priemonių, kurių imasi pati Komisija; pabrėžia, kad šio tyrimo rezultatas turėtų būti aiškiai nurodytas visų teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinime; ragina Komisiją įtraukti tokią priemonę į kitą tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę atnaujinti Smulkiojo verslo aktą Europai;

Su apibrėžtimi susijusios gairės, skirtos MVĮ

20.  ragina valstybes nares ir Komisiją laiku ir optimaliu būdu pateikti įmonėms MVĮ statuso nustatymo procedūrų gaires ir informaciją apie visus MVĮ apibrėžties arba procedūrų pasikeitimus;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(2)

OL C 377E, 2012 12 7, p. 102.

(3)

OL C 68E, 2014 3 7, p. 40.

(4)

OL C 316, 2017 9 22, p. 57.

Atnaujinta: 2018 m. birželio 29 d.Teisinis pranešimas