Procedūra : 2018/2752(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0309/2018

Pateikti tekstai :

B8-0309/2018

Debatai :

PV 11/09/2018 - 15
CRE 11/09/2018 - 15

Balsavimas :

PV 12/09/2018 - 6.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0341

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 407kWORD 51k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0308/2018
5.9.2018
PE621.720v01-00
 
B8-0309/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl autonominių ginklų sistemų (2018/2752(RSP))


Michael Gahler, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, David McAllister, Sandra Kalniete, Laima Liucija Andrikienė, Elmar Brok, Tunne Kelam, Eduard Kukan, Julia Pitera, Bogdan Andrzej Zdrojewski PPE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl autonominių ginklų sistemų (2018/2752(RSP))  
B8-0309/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į EP parengtą 2013 m. gegužės 3 d. tyrimą „Nepilotuojamų orlaivių ir robotų naudojimo kare poveikis žmogaus teisėms“,

–  atsižvelgdamas į įvairias savo pozicijas, rekomendacijas ir rezoliucijas, kaip antai įgaliojimai pradėti derybas, patvirtinti 2018 m. kovo 13 d. plenariniame posėdyje, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Europos gynybos pramonės plėtros programa, savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1), savo 2016 m. liepos 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos(2) ir savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 – 17 d. ir 2018 m. balandžio 9 – 13 d. Ženevoje padarytus ES pareiškimus dėl mirtinų autonominių ginklų sistemų (LAWS), skirtus Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų šalių vyriausybių ekspertų grupei,

–  atsižvelgdamas į įvairių valstybių, įskaitant ES valstybes nares, indėlį iki 2017 m. ir 2018 m. į vyriausybių ekspertų grupės posėdžių veiklą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi JT konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų siekiama uždrausti arba apriboti tam tikrų tipų ginklų, kurie, manoma, sukelia nereikalingą ar nepateisinamą skausmą kovotojams arba daro tokį pat poveikį ir civiliams, naudojimą;

B.  kadangi Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų šalių Vyriausybių ekspertų grupės Ženevoje svarstymo ir analizės objektas yra autonominės ginklų sistemos;

C.  kadangi visiškai autonominių mirtinų ginklų sistemų dar nėra; kadangi neautonominės sistemos, pavyzdžiui, automatinės nuotolinio valdymo ir per atstumą paleidžiamos sistemos, neturėtų būti laikomos mirtinų autonominių ginklų sistemomis;

D.  kadangi žmogaus dalyvavimas ir priežiūra labai priklauso nuo mirtį sukeliančių sprendimų priėmimo proceso, nes žmogus išlieka atsakingas už sprendimus, susijusius su gyvenimu ir mirtimi;

E.  kadangi tarptautinė teisė, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę ir žmogaus teisių teisę, yra visiškai taikoma visoms ginklų sistemoms ir jų operatoriams, ir kadangi tarptautinės teisės laikymasis yra vienas pagrindinių reikalavimų, kurių turi laikytis valstybės, ypač kai tai susiję su tokiais principais, kaip antai civilių gyventojų apsauga ar atsargumo priemonės užpuolimo metu;

F.  kadangi mirtinų ginklų sistema turėtų būti laikoma autonomine, jeigu ji specialiai sukonstruota taip, kad pati galėtų keisti savo pačios vidinį užprogramavimą, nepaisyti savo pradinės užduoties ir pakeisti paleidimo taisykles be žmogaus įsikišimo;

G.  kadangi mirtinų ginklų sistemai taikoma žmogaus kontrolė turėtų būti laikoma reikšminga, jeigu ji leidžia ją valdančiam žmogui keisti sistemos užduotį arba nutraukti paleidimą siekiant laikytis tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimų;

1.  pabrėžia būtinybę spręsti galimas problemas, kurių dėl mirtinų autonominių ginklų sistemų gali kilti tarptautiniu lygiu, tačiau taip pat primena, kad šios sistemos dar nėra visiškai parengtos; ragina valstybes nares siekti vieningos pozicijos šioje srityje;

2.  atsižvelgdamas į tai, kad Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų valstybės narės taiko skirtingus metodus, pabrėžia, kad reikia parengti preliminarias darbines mirtinų autonominių ginklų sistemos ir reikšmingos žmogaus kontrolės apibrėžtis, nes toks ES užmojis galėtų padėti nustatyti ir formuoti priimtinus tarptautinius standartus ir tokių būsimų sistemų apribojimus;

3.  atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybes nares ir Tarybą parengti ir priimti bendrąją poziciją dėl autonominių ginklų sistemų; pabrėžia būtinybę įtraukti nuostatas dėl reikšmingos žmogaus kontrolės naudojant mirtiną jėgą;

4.  pabrėžia, kad nė vienas iš ES pajėgų ar jos sąjungininkų naudojamų ginklų ar ginklų sistemų nepriklauso mirtinų autonominių ginklų sistemai; primena, kad ginklai ir ginklų sistemos, specialiai sukurti apsaugoti savo pačių platformas, pajėgas ir gyventojus nuo labai dinamiškų pavojų, pvz., priešiškų raketų, šaudmenų ir orlaivių, nėra laikomi mirtinų autonominių ginklų sistemomis; pabrėžia, kad paleidimo sprendimus, taikantis į orlaivius, kuriuose yra žmonių, turėtų priimti žmonės;

5.  įspėja, kad dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių sprendimų pradėti taikyti pernelyg daug jų pačių nustatytų apribojimų, susijusių su galimomis mirtinų automatinių ginklų sistemomis, gali būti prarastas technologinis pranašumas ir galimi privalumai mūšio lauke ateityje, jei kiti didieji tarptautiniai veikėjai nuspręstų nesilaikyti panašių ribojamųjų taisyklių;

6.  primygtinai reikalauja, kad visi būsimų autonominių ginklų sistemų operatoriai būtų kruopščiai ir išsamiai mokomi teisinių, etinių ir moralinių tokių sistemų veikimo aspektų ir galimų jų pasekmių;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir NATO generaliniam sekretoriui.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0494.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0317.

(3)

OL C 285, 2017 8 29, p. 110.

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 7 d.Teisinis pranešimas