Procedūra : 2018/2769(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0314/2018

Pateikti tekstai :

B8-0314/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/07/2018 - 6.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0314

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 405kWORD 52k
29.6.2018
PE621.739v01-00
 
B8-0314/2018

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8‑0034/2018

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl valstybėms narėms skirtų gairių, siekiant užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui (2018/2769(RSP))


Claude Moraes Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl valstybėms narėms skirtų gairių, siekiant užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui (2018/2769(RSP))  
B8‑0314/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą, kuria apibrėžiamas padėjimas neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (toliau – Padėjimo direktyva)(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi (toliau – Pamatinis sprendimas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą, kuriuo nustatomas ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2015–2020 m.) (COM(2015) 0285),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 22 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES kovos su padėjimu neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi teisinės sistemos REFIT vertinimo: Padėjėjų paketas (Direktyva 2002/90/EB ir Pamatinis sprendimas 2002/946/TVR) (SWD(2017)0117),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl JT pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato 2016 m. paskelbtą tyrimą „Ar priemonė tinkama iškeltam tikslui siekti? Padėjimo direktyva ir humanitarinės pagalbos neteisėtiems migrantams teikimo kriminalizavimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. paskelbtą tyrimą dėl neteisėtoje padėtyje esančių migrantų ir su jais bendradarbiaujančių asmenų kriminalizavimas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2010 m. vasario 4 d. paskelbtą pagrindinių klausimų dokumentą „Migracijos kriminalizavimas Europoje. Poveikis žmogaus teisėms“,

–  atsižvelgdamas į JT protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, kuriuo papildoma JT konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kuris 2000 m. lapkričio 15 d. 55-ojoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje buvo patvirtintas rezoliucija A/RES/55/25 (toliau – JT neteisėto migrantų įvežimo protokolas),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais 2013 m. balandžio 24 d. ataskaitą pavadinimu „Regioninis tyrimas: Europos Sąjungos išorės sienų valdymas ir tokio valdymo poveikis migrantų žmogaus teisėms“,

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl valstybėms narėms skirtų gairių, siekiant užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui (O‑000065/2018 – B8‑0034/2018),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES kovos su neteisėtu migrantų judėjimu veiksmų plane (2015–2020 m.) Komisija pabrėžė poreikį „užtikrinti, kad būtų nustatytos adekvačios baudžiamosios sankcijos ir drauge išvengta pavojaus kriminalizuoti humanitarinės pagalbos nelaimės ištiktiems migrantams teikėjus“ ir pagerinti dabartinį ES Padėjėjų paketą, kuris apima Padėjimo direktyvą ir pridedamą Pamatinį sprendimą;

B.  kadangi Padėjimo direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje numatyta neprivaloma humanitarinės pagalbos išimtis, kuria valstybėms narėms suteikiama galimybė nekriminalizuoti padėjimo, kai jis yra humanitarinio pobūdžio;

C.  kadangi savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl JT pasaulinių susitarimų dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir dėl pabėgėlių Parlamentas ragino nekriminalizuoti humanitarinės pagalbos, didinti nelaimės ištiktų žmonių paieškos ir gelbėjimo pajėgumus, užtikrinti didesnį pajėgumų panaudojimą visose valstybėse ir pripažinti privačių subjektų ir nevyriausybinių organizacijų teikiamą paramą vykdant gelbėjimo operacijas jūroje ir žemėje;

D.  kadangi savo tarnybų darbiniame dokumente dėl Padėjėjų paketo REFIT vertinimo Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinė padėtis pagerėtų ir būtų užkirstas kelias tikros humanitarinės pagalbos kriminalizavimo pavojui, jei prokurorai, teisėsaugos institucijos ir pilietinės visuomenės atstovai intensyviau keistųsi žiniomis ir gerąja patirtimi;

E.  kadangi Padėjimo direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b punkte nenustatytas įpareigojimas valstybėms narėms susilaikyti nuo baudimo už padėjimą neteisėtai apsistoti, kai nėra ketinimo elemento arba finansinės naudos, o Pamatiniame sprendime nėra privalomų nuostatų, kuriomis būtų užkertamas kelias baudimui už veiksmus, atliktus humanitariniais tikslais arba kritinėse situacijose;

1.  primena, kad pagal Padėjimo direktyvą ir prie jos pridedamą Pamatinį sprendimą, valstybių narių reikalaujama įgyvendinti teisės aktus, kuriais nustatomos baudžiamosios sankcijos už padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi;

2.  išreiškia savo susirūpinimą dėl nenumatytų Padėjėjų paketo pasekmių piliečiams, teikiantiems migrantams humanitarinę pagalbą, ir visos priimančiosios visuomenės socialinei sanglaudai;

3.  pabrėžia, kad, laikantis JT neteisėto migrantų įvežimo protokolo, humanitarinės pagalbos veiksmai neturėtų būti kriminalizuojami;

4.  pažymi, kad subjektai, teikiantys humanitarinę pagalbą, padeda nacionalinėms institucijoms užtikrinti, kad tokia pagalba būtų teikiama tiems, kuriems jos reikia, ir ragina užtikrinti nuolatinį operatyvinį subjektų, teikiančių humanitarinę pagalbą, bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis ir jų veiklos koordinavimą laikantis taikytinos teisinės sistemos;

5.  apgailestauja dėl to, kad valstybės narės labai ribotai į savo nacionalinę teisę perkėlė Padėjimo direktyvoje numatytą humanitarinės pagalbos išimtį ir pažymi, kad išimtis turėtų būti įgyvendinama kaip kliūtis persekiojimui siekiant užtikrinti, kad nebūtų persekiojami pavieniai asmenys ir pilietinės visuomenės organizacijos, kurios migrantams padeda dėl humanitarinių priežasčių;

6.  ragina valstybes nares Padėjimo direktyvoje numatytą humanitarinės pagalbos išimtį perkelti į nacionalinę teisę ir nustatyti tinkamas sistemas, kurias naudojant būtų stebimas Padėjėjų paketo vykdymas ir veiksmingas praktinis taikymas šiuo tikslu kasmet renkant ir registruojant informaciją apie žmonių, kurie buvo areštuoti už padėjimą pasienyje ir šalies viduje, skaičių, pradėtų teisminių bylų skaičių, nuosprendžių skaičių, įskaitant informaciją apie tai, kaip nustatoma bausmė, ir tyrimo nutraukimo priežastis;

7.  primygtinai ragina Komisiją priimti valstybėms narėms skirtas gaires, kuriose būtų nurodyta, kokios formos padėjimas neturėtų būti kriminalizuojamas, siekiant užtikrinti aiškų ir vienodą dabartinio acquis, įskaitant Padėjimo direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b punkto ir 1 straipsnio 2 dalies, įgyvendinimą, ir pabrėžia, kad aiškūs parametrai padės užtikrinti didesnį padėjimo visose ES valstybėse narėse baudžiamąjį reglamentavimą ir apribos neteisėtą kriminalizavimą;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

(1)

OL L 328, 2002 12 5, p. 17.

(2)

OL L 328, 2002 12 5, p. 1.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0118.

Atnaujinta: 2018 m. liepos 4 d.Teisinis pranešimas