Procedūra : 2018/2770(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0318/2018

Pateikti tekstai :

B8-0318/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 05/07/2018 - 6.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 401kWORD 51k
2.7.2018
PE621.746v01-00
 
B8-0318/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl migracijos krizės ir humanitarinės padėties Venesueloje ir prie jos sienų (2018/2770(RSP))


Molly Scott Cato, Judith Sargentini, Ernest Urtasun Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl migracijos krizės ir humanitarinės padėties Venesueloje ir prie jos sienų (2018/2770(RSP))  
B8‑0318/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25–30 d. Europos Parlamento delegacijos atliktą misiją į Kolumbijos ir Brazilijos pasienį su Venesuela ir į ten esančių Venesuelos pabėgėlių ir migrantų padėtį,

–  atsižvelgdamas į naujausią 2018 m. birželio 22 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą dėl Venesuelos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) rekomendacijas dėl Venesuelos piliečių emigracijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio mėn. Kiurasao ombudsmeno ataskaitą dėl pabėgėlių politikos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą 11 Venesuelos pareigūnų įtraukti į sankcijų sąrašą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos vienbalsiai priimtą Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi dabartinė humanitarinė ir ekonomikos krizė Venesueloje sukėlė beprecedentę migraciją ir kapitalo nutekėjimą;

B.  kadangi su dokumentais ir be dokumentų kaimyninėse šalyse gyvenančių Venesuelos piliečių skaičius, priklausomai nuo šalies ir šaltinio, labai skiriasi, tačiau, nepaisant šaltinio ir šalies, vis tiek yra nepaprastai didelis;

C.  kadangi, remiantis CŽV Pasaulio faktų knyga, 2017 m. grynoji migracija Venesueloje apytikriai siekė -1,2 asmens vienam tūkstančiui gyventojų;

D.  kadangi Venesuelos migrantų atvykimas kelia iššūkių juos priimant ir išduodant leidimus gyventi šalyje ir dalyvauti kaimyninių šalių, įskaitant Europos atokiausius regionus, pvz., Nyderlandų teritorijas Arubą, Bonerą ir Kiurasao ir net Prancūzijos regionus Gvadelupą, Martiniką ir Gvianą, darbo rinkoje; kadangi Europa vis labiau tampa iš šalies išvykstančių Venesuelos piliečių paskirties vieta;

E.  kadangi, kaip savo naujausioje 2018 m. birželio mėn. ataskaitoje teigia Kiurasao ombudsmenas, dabartine į Kiurasao laivais arba lėktuvais atvykstančių Venesuelos piliečių priverstinio išsiuntimo politika pažeidžiama Europos žmogaus teisių konvencija;

F.  kadangi tinkama prieglobsčio, migracijos ir priėmimo politika – tai priemonės, kuriomis skatinama integracija, galimybės gauti leidimus gyventi šalyje ir naudotis tokiomis priėmimo sąlygomis kaip trumpalaikis apgyvendinimas ir ilgalaikis būstas, maistas, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugos, taip pat galimybės patekti į darbo rinką ne tik arti pasienio, bet ir priimančiųjų šalių miestų teritorijose;

G.  kadangi Ispanija yra trečia šalis pagal priimamų Venesuelos piliečių skaičių; kadangi, remiantis naujausiais turimais duomenimis, 2017 m. Ispanija pabėgėlio statusą suteikė tik 15 Venesuelos piliečių – 1 proc. prašymus pateikusių asmenų; kadangi Ispanija gavo 10 350 tarptautinės apsaugos prašymų, kuriuos pateikė iš Venesuelos atvykstantys piliečiai, tačiau 99 proc. šių prašymų atmetė;

H.  kadangi tuo pačiu metu Madridas tampa viena iš pagrindinių paskirties vietų, kur pasiturintys Venesuelos piliečiai investuoja į nekilnojamąjį turtą ir verslo subjektus;

I.  kadangi Europos Sąjungos Tarybos sprendimai skirti sankcijas Venesuelos pareigūnams turi būti papildyti greitomis ir nesudėtingomis vizų ir prieglobsčio suteikimo procedūromis, skirtomis žmonėms, kurie išvyksta iš šalies stengdamiesi pasiekti saugias Europos teritorijas;

J.  kadangi dabartinis požiūris ir politika prieštarauja 2018 m. kovo mėn. UNHCR rekomendacijoms dėl Venesuelos piliečių emigracijos, kuriose kelionės tikslo ir tranzito šalys raginamos suteikti Venesuelos piliečiams saugias ir teisėtas galimybes patekti į savo teritoriją ir toliau taikyti tinkamas ir pragmatiškas į apsaugą orientuotas reagavimo priemones;

K.  kadangi plačiai paplitusi baimė, kad konfrontacija abiejose pusėje neleidžia priimti situaciją stabilizuojančio sprendimo, kurį šalis demokratiškai įteisintų, o ES savo teritorijoje nesuteikia saugių ir teisėtų galimybių ir apsaugos iš tos šalies bėgantiems žmonėms;

1.  yra įsitikinęs, kad Venesuelos ateitis priklauso Venesuelos gyventojams, o sprendimas dabartinei įvairialypei krizei ir politiniam stabilumui glūdi taikiose derybose;

2.  prašo Europos Sąjungos tvirtai remti Venesuelos kaimyninių šalių pastangas suteikti migrantams ir pabėgėliams iš Venesuelos tinkamas priėmimo sąlygas, deramai atsižvelgti į visus galimus jų pagalbos prašymus ir kartu sukurti būdus apsaugos siekiantiems asmenims saugiai ir teisėtai patekti į ES;

3.  atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Tarybos sprendimą taikyti sankcijas Venesuelos pareigūnams, kartu pažymėdamas, kad Ispanija, daugiausiai Venesuelos piliečių prieglobsčio prašymų šiuo metu gaunanti ES valstybė narė, 99 proc. jų atsisako patenkinti; prašo ES ir valstybes nares greitai suderinti savo užsienio politikos priemones su savo migracijos ir pabėgėlių politikos priemonėmis;

4.  tvirtai rekomenduoja Europos Sąjungai ieškoti būdų ir priemonių užtikrinti, kad netoli Venesuelos esančių ES salų valdžios institucijos galėtų oriai priimti visus į savo teritorijas migruojančius Venesuelos piliečius;

5.  ragina visus Venesueloje ir už jos ribų esančius veikėjus įvertinti dabartinę padėtį šalyje, išlaikyti apdairumą ir kantrybę ir susilaikyti nuo bet kokių smurto ar jo kurstymo veiksmų, jau nekalbant apie karinę intervenciją, kuri dar labiau destabilizuotų ir galiausiai sugriautų šalį;

6.  dar kartą ragina skatinti ir pradėti patvarų nacionalinį dialogą naudojant visas taikias priemones, be kita ko, į jį įtraukiant visas susijusias jėgas, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl priešingų interesų Venesueloje ir su pasitikėjimu išspręsti visi įvairių viešosios valdžios subjektų ginčai;

7.  siekiant stabilizuoti situaciją tvirtai rekomenduoja į šį politinį dialogą įtraukti nacionalinį susitarimą dėl ekonominės politikos;

8.  ragina už Venesuelos ribų esančius politinius veikėjus vengti naudotis padėtimi šalyje siekiant nacionalinių politinių tikslų;

9.  yra įsitikinęs, kad Venesuelos politinis ir socialinis stabilumas yra lemiamas taikos visame regione išsaugojimo veiksnys;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Venesuelos vyriausybei ir valdžios institucijoms bei Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai.

Atnaujinta: 2018 m. liepos 4 d.Teisinis pranešimas