Procedūra : 2018/2849(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0384/2018

Pateikti tekstai :

B8-0384/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 13/09/2018 - 10.9

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0351

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 412kWORD 53k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0384/2018
11.9.2018
PE624.093v01-00
 
B8-0384/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl grėsmės, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai (2018/2849(RSP))


Margrete Auken, Bart Staes, Molly Scott Cato, Ana Miranda, Keith Taylor, Bodil Valero Verts/ALE frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Rosa D’Amato, Laura Agea

Europos Parlamento rezoliucija dėl grėsmės, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai (2018/2849(RSP))  
B8-0384/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Izraelio ir Palestinos konflikto,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl tarptautinės humanitarinės teisės,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimus, ypač 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškimą dėl naujausių įvykių, susijusių su planuojamu Khan al-Ahmaro sugriovimu,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 24 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) paskelbtą Šešių mėnesių ataskaitą dėl ES finansuojamų pastatų griovimų ir konfiskavimų Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, 2018 m. sausio–birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, ypač į 2016 m. gruodžio 23 d. priimtą rezoliuciją 2334,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių konvencijas ir tarptautinės humanitarinės teisės sutartis, kurių susitariančiosiomis šalimis yra Izraelis, Palestina ir ES valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 25 d. tyrimą „Teritorijos okupacija ir aneksija. Tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių laikymasis ir nuosekli ES politika“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2018 m. rugsėjo 5 d. Izraelio Aukščiausiasis Teismas atmetė Vakarų Kranto beduinų bendruomenės Khan al-Ahmare gyventojų paskutinės instancijos skundą ir dabar atsirado neišvengiama grėsmė, kad Izraelio valdžios institucijos nugriaus kaimą ir priverstinai perkels 180 kaimo gyventojų, įskaitant daugiau kaip 90 vaikų;

B.  kadangi po devynerių bylos nagrinėjimo Izraelio teismas padarė išvadą, kad Khan al-Ahmaro kaimas buvo neteisėtai pastatytas ir kad nėra pagrindo įsikišti į griovimo nurodymus ar sustabdyti jų vykdymą; kadangi Izraelio valstybė planuoja perkelti keturias vietovėje įsikūrusias bendruomenes, įskaitant Khan al-Ahmaro, į vietovę, esančią prie pat nuotekų valymo įrenginių į pietvakarius nuo Jerichono; kadangi šios bendruomenės atsisakė būti perkeliamos;

C.  kadangi Khan al-Ahmaro gyventojai yra palikuonys beduinų, kurie buvo Izraelio iškeldinti iš Negevo dykumos XX a. šeštajame dešimtmetyje ir perkelti į Jeruzalės pakraščius Vakarų Krante, o iš ten buvo dar kartą iškeldinti; kadangi Khan al-Ahmaras yra tarp dviejų didelių izraeliečių gyvenviečių; kadangi gyventojai nuolat patiria Izraelio valdžios institucijų ir kaimyninių naujakurių spaudimą ir gyvena atšiauriose gyvenimo sąlygose, be kita ko, dėl sveikatos, švietimo ir gerovės paslaugų bei pagrindinės infrastruktūros trūkumo;

D.  kadangi Khan al-Ahmaro griovimas kelia neigiamo precedento pavojų dešimtims kitų Vakarų Kranto beduinų bendruomenių; kadangi, anot Izraelio nevyriausybinės organizacijos „B’Tselem“, Izraelio valdžios institucijos sąmoningai atsisakė išduoti statybos leidimus ir šis iškeldinimas yra dalis plano, kuriuo siekiama pašalinti visas palestiniečių bendruomenes iš teritorijos nuo rytinių Jeruzalės pakraščių iki pusiaukelio link Jordano upės, taip sukuriant izraeliečių gyvenviečių pleištą, kuris padalytų Vakarų Krantą į dvi dalis;

E.  kadangi Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja paragino Izraelio valdžios institucijas persvarstyti savo sprendimą nugriauti Khan al-Ahmarą ir įspėjo, kad palestiniečių gyvenviečių griovimu ir galimu priverstiniu gyventojų perkėlimu pažeidžiama tarptautinė teisė ir kad tai būtų labai rimtas įvykis, dėl kurio kiltų didelė grėsmė dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo ateičiai;

F.  kadangi vietos pilietinės visuomenės organizacijos perspėjo, kad dėl naujų teisinių galimybių, kuriomis naudodamosi Izraelio ginkluotosios pajėgos gali greičiau atlikti griovimą, pateiktų teisės aktų projektų, kuriais siekiama išplėsti Izraelio kontrolę Rytų Jeruzalėje, labai suaktyvėjusios gyvenviečių kūrimo veiklos ir ženkliai gyvenviečių kūrimo naudai pasikeitusios JAV vyriausybės pozicijos, priverstinis perkėlimas tiesiogiai gresia keletui kitų palestiniečių bendruomenių; kadangi pastarieji įvykiai vyksta jau padidėjus įtampai, neseniai Izraelio Knesetui priėmus Tautinės valstybės įstatymą;

G.  kadangi okupuotoje teritorijoje esančių asmenų, kurie yra apsaugoti, priverstinis perkėlimas yra sunkus ketvirtosios Ženevos konvencijos pažeidimas, kuris pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą laikomas karo nusikaltimu;

H.  kadangi ES ir jos valstybių narių diplomatai bei Europos Parlamento nariai ne kartą įspėjo negriauti Khan al-Ahmaro, nes tai būtų Izraelio Vakarų Krante vykdomos Palestinos infrastruktūros griovimo ir gyvenviečių plėtros politikos simbolis;

I.  kadangi dešimt ES valstybių narių remia Khan al-Ahmare vykdomas humanitarines programas, įskaitant pradinės mokyklos statybas, ir kadangi kilo grėsmė maždaug 315 000 EUR vertės ES finansuojamai humanitarinei pagalbai;

J.  kadangi, pasak ES įgaliotinio biuro Palestinoje, palestiniečių turto okupuotame Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, naikinimas ir konfiskavimas tęsėsi pirmąjį 2018 m. pusmetį ir apėmė 197 palestiniečiams priklausančius pastatus, o dėl to buvo perkelti 176 palestiniečiai, įskaitant 70 vaikų, taip pat nukentėjo dar 5 000 žmonių; kadangi ES biuras pranešė, kad tuo laikotarpiu nugriauti ES arba ES valstybių narių finansuojami 26 pastatai, kurių vertė sudarė 60 963 EUR; kadangi 2009–2018 m. buvo nugriauta arba konfiskuota daugiau kaip 450 ES ir ES valstybių narių finansuotų pastatų, kurių vertė sudarė daugiau kaip 1,3 mln. EUR; kadangi niekas nesikreipė dėl kompensacijos už tokį turto niokojimą; kadangi 36 mokykloms C zonoje ir 8 mokykloms Rytų Jeruzalėje, kurių pusė gavo ES arba jos valstybių narių finansavimą, taikomi dar neįvykdyti griovimo arba darbų sustabdymo nurodymai; kadangi, esamais skaičiavimais, šiuo metu daugiau kaip 13 000 Palestinos pastatų C zonoje taikomi dėl reikalingų statybos leidimų trūkumo priimti, bet dar neįvykdyti griovimo nurodymai;

K.  kadangi pagal tarptautinę teisę trečiosios šalys, įskaitant ES valstybes nares, turi pareigą neskatinti, nepalengvinti ir neremti gyvenviečių kūrimo ir pagal savo galimybes dėti visas pagrįstas pastangas, kad užkirstų kelią bet kokių naujų gyvenviečių kūrimui ir sustabdytų tokią neteisėtą praktiką;

1.  yra labai susirūpinęs dėl pavojaus, kad Khan al-Ahmaro beduinų kaimas netrukus bus griaunamas, ir primygtinai ragina Izraelio valdžios institucijas nevykdyti griovimo planų ir neiškeldinti kaimo gyventojų;

2.  įspėja Izraelio, kaip okupuojančios valstybės, valdžios institucijas, kad Khan al-Ahmaro griovimas ir priverstinis jo gyventojų perkėlimas būtų sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, laikytinas karo nusikaltimu; tvirtina, kad už tokį tarptautinį nusikaltimą atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

3.  primygtinai reikalauja, kad ES atsakas būtų proporcingas šių įvykių svarbai ir atitiktų ES ilgalaikę paramos Khan al-Ahmaro bendruomenei poziciją; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją gerokai aktyviau vykdyti ES diskusijas su Izraelio valdžios institucijomis, kad būtų visapusiškai gerbiamos C zonoje gyvenančių palestiniečių teisės, taip pat raginti nedelsiant atšaukti visus jiems taikomus priverstinio perkėlimo planus bei griovimo ir iškeldinimo nurodymus;

4.  palankiai vertina ES paramą bendruomenėms, kurioms gresia priverstinis perkėlimas, ir ragina toliau investuoti į C zoną, ypač remiant beduinus; ragina Komisiją užtikrinti, kad tokia pagalba būtų teikiama kovojant su fragmentacija, visapusiškai integruojant politinį okupacijos aspektą ir veiksmingai remiant Palestinos apsisprendimo teisę;

5.  nerimauja dėl nesibaigiančių humanitarinės pagalbos C zonoje naikinimo ir konfiskavimo atvejų; apgailestauja, kad EIVT ir Komisijai, kaip nurodė Europos Audito Rūmai, trūksta ryžtingumo užtikrinti, kad Izraelio valdžios institucijos sumokėtų kompensacijas ir garantuotų, jog tokie veiksmai nepasikartos; tikisi, kad Komisija šių nuostolių ekvivalentą atskaičiuos iš ES dvišalės pagalbos Izraeliui;

6.  tebėra tvirtai įsitikinęs, kad vienintelis ilgalaikis konflikto Artimuosiuose Rytuose sprendimas – dviejų demokratinių valstybių – Izraelio ir Palestinos – taikus sambūvis nustačius saugias ir pripažintas sienas pagal 1967 m. „žaliąją liniją“ ir Jeruzalę paskelbus abiejų valstybių sostine;

7.  smerkia nuolatinį Izraelio gyvenviečių plėtimą, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė, skatinamas palestiniečių pasipiktinimas ir nusivylimas ir sukuriama didžiausia kliūtis dviejų valstybių sambūviu grindžiamo sprendimo gyvybingumui ir perspektyvumui;

8.  atkreipia dėmesį į tarptautinės bendruomenės pasiryžimą, kurį 2016 m. gruodžio mėn. dar kartą išreiškė JT Saugumo Taryba, nepripažinti jokių 1967 m. nustatytų sienų, įskaitant susijusias su Jeruzale, pakeitimų, išskyrus tuos, dėl kurių šalys susitars derybų būdu; ragina Izraelio valdžios institucijas nedelsiant nutraukti savo gyvenviečių plėtros politiką ir imtis priešingos politikos; ragina ES toliau ryžtingai laikytis šios pozicijos;

9.  nusprendė išsiųsti ad hoc delegaciją, kad ji vietoje įvertintų padėtį, susijusią su ES finansuojamų projektų C zonoje sunaikinimu;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, Artimųjų Rytų ketvertui, Izraelio vyriausybei, Knesetui, Palestinos Administracijos Prezidentui, Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai bei Viduržemio jūros sąjungos parlamentinės asamblėjos organams.

 

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 13 d.Teisinis pranešimas