Procedūra : 2018/2849(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0389/2018

Pateikti tekstai :

B8-0389/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 13/09/2018 - 10.9

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0351

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 414kWORD 52k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0384/2018
11.9.2018
PE624.098v01-00
 
B8-0389/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl grėsmės, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai  (2018/2849(RSP))


Neoklis Sylikiotis, Martina Anderson, Patrick Le Hyaric, Takis Hadjigeorgiou, João Ferreira, João Pimenta Lopes, Miguel Viegas, Eleonora Forenza, Marisa Matias, Merja Kyllönen, Kateřina Konečná, Ángela Vallina, Jiří Maštálka, Matt Carthy, Lynn Boylan, Liadh Ní Riada, Marie-Christine Vergiat, Marie-Pierre Vieu, Luke Ming Flanagan, Miguel Urbán Crespo, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga, Lola Sánchez Caldentey, Estefanía Torres Martínez, Sofia Sakorafa GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl grėsmės, kad bus sugriautas Khan al-Ahmaras ir kiti beduinų kaimai  (2018/2849(RSP))  
B8-0389/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Izraelyje ir Palestinoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimus dėl palestiniečių bendruomenės Khan al-Ahmare, visų pirma į 2018 m. liepos 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Ženevos konvencija dėl civilių apsaugos karo metu, ypač į jos 49 ir 53 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 194 ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967 m.), Nr. 252 (1968 m.), Nr. 338 (1972 m.), Nr. 476 (1980 m.), Nr. 478 (1980 m.), Nr. 1860 (2009 m.) ir Nr. 2334 (2016 m.),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 67/19,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių konvencijas, prie kurių Izraelis ir Palestina prisijungusios, įskaitant Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, kuriuos Izraelis yra pasirašęs,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl atskaitingumo ir teisingumo už visus tarptautinės teisės pažeidimus okupuotojoje Palestinos Teritorijoje užtikrinimo, kuri buvo patvirtinta 2015 m. liepos 3 d. vienbalsiai remiant ES,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į ES ir Izraelio asociacijos susitarimą, ir ypač į jo 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi praėjus 51 metams po 1967 m. karo Izraelis, pažeisdamas tarptautinę teisę ir visas susijusias JT Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, ir toliau okupuoja Palestiną ir kadangi Palestinos valstybė su 1967 m. nustatytomis sienomis ir su sostine Rytų Jeruzale vis dar nėra visateisė JT narė pagal 1948 m. JT rezoliuciją;

B.  kadangi Parlamentas ne kartą išreiškė tvirtą paramą dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui, kai šalia viena kitos taikiai egzistuoja Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, suvereni, laisva, kaimyninė ir gyvybinga Palestinos valstybė, kurios sostinė Rytų Jeruzalė, su 1967 m. nustatytomis sienomis;

C.  kadangi Izraelio gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir jau daugelį metų yra pagrindinė kliūtis pastangoms sukurti taiką; kadangi dėl Izraelio vyriausybės okupacijos ir kolonizacijos politikos pažeidžiama Ženevos konvencija dėl civilių apsaugos karo metu ir dar labiau mažėja galimybių pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, kaip išdėstyta susijusiose JT rezoliucijose ir atitinkamose ES Tarybos išvadose, ir šių galimybių gali visai nelikti;

D.  kadangi Khan al-Ahmaras yra viena iš 18 beduinų bendruomenių, kurioms, JT manymu, gresia priverstinis perkėlimas; kadangi šią bendruomenę sudaro 32 šeimos, t. y. 173 žmonės, įskaitant 93 vaikus ir paauglius; Kadangi Izraelio armija išleido įsakymą sugriauti visus statinius Khan al-Ahmare, įskaitant mokyklą, kurią taip pat lanko kitų bendruomenių vaikai, kliniką, mečetę ir visus namus; kadangi ES teikė humanitarinę pagalbą Khan al-Ahmarui, o Izraelio armija sugriovė už ES pagalbos lėšas pastatytus pastatus ir atsisakė išmokėti kompensaciją; kadangi keletas valstybių narių (Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė) ragino Izraelį negriauti beduinų kaimo Khan al-Ahmaro okupuotame Vakarų Krante po to, kai Aukščiausiasis teismas davė leidimą jį griauti;

E.  kadangi Khan al-Ahmaras yra prie rytinio įėjimo į Jeruzalę tarp keleto Izraelio gyvenviečių strateginėje vietoje atsižvelgiant į Palestinos valstybės teritorinį vientisumą ir ekonominį vystymąsi; kadangi Palestinos gyventojai susiduria su sunkiais jų teisių pažeidimais, įskaitant naujakurių vykdomą smurtą, vandens nukreipimą, griežtus laisvo judėjimo apribojimus, namų nugriovimą ir priverstinius iškeldinimus; kadangi priverstinis okupuotos teritorijos gyventojų perkėlimas yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas ir karo nusikaltimas; kadangi nuo 1967 m. Izraelis prievarta iškeldino arba perkėlė ištisas bendruomenes ir sugriovė daugiau kaip 50 000 palestiniečių namų ir statinių; kadangi planavimo politika naudojama kaip priemonė iškeldinti palestiniečius ir plėtoti kolonijinių gyvenviečių kūrimą;

F.  kadangi pagal tarptautinę teisę bet kuri trečioji šalis, įskaitant ES valstybes nares, turi pareigą nepripažinti gyvenviečių, neteikti joms pagalbos ar paramos, taip pat pareigą veiksmingai prieštarauti joms; kadangi produktai iš Izraelio gyvenviečių vis dar importuojami į ES valstybes nares, taigi ir į Europos rinką taikant lengvatinį režimą, nepaisant to, kad pagal dabartinius ES teisės aktus tokių produktų importas taikant ES ir Izraelio asociacijos susitarimo lengvatines sąlygas draudžiamas; kadangi prekyba su Izraelio gyvenvietėmis, įskaitant užsienio įmonių dalyvavimą kolonijinių įmonių veikloje, skatina okupuotos teritorijos kolonizavimą;

G.  kadangi ES ir Izraelio asociacijos susitarime, ypač jo 2 straipsnyje, aiškiai nurodoma, kad šalių santykiai grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams, kuriais, kaip esminiu šio susitarimo aspektu, vadovaujamasi šalims vykdant vidaus ir išorės politiką;

1.  ragina nutraukti 51-us metus Izraelio vykdomą Palestinos, įskaitant Rytų Jeruzalę, okupaciją ir taip sudaryti sąlygas taikai;

2.  mano, kad galutinis Izraelio ir Palestinos taikos susitarimas, kuriuo būtų įgyvendinama tarptautinė teisė ir JT rezoliucijos, labai prisidėtų prie taikos ir stabilumo visame regione;

3.  primena, kad Izraelis, kaip okupacinė jėga, visiškai atsako už reikiamų paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros ir gerovės užtikrinimą okupacijoje gyvenantiems asmenims;

4.  apgailestauja dėl Izraelio Aukščiausiojo Teismo neseniai priimto sprendimo atmesti apeliacinius skundus dėl beduinų kaimo Khan al-Ahmaro nugriovimo, šis sprendimas labai sumažina galimybes pasiekti perspektyvų dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą;

5.  griežtai smerkia Izraelio kolonijines įmones ir tęsiamą jų plėtrą, nes ji pažeidžia tarptautinę teisę ir kursto palestiniečių pasipiktinimą;

6.  pabrėžia, kad pastatų, įskaitant namus, mokyklas ir kitas esmines struktūras, okupuotoje Palestinos teritorijoje griovimas neteisėtas pagal tarptautinę humanitarinę teisę; pakartoja JT Generalinio Sekretoriaus raginimą, kad būtina patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus;

7.  primena, kad taikant diferenciaciją neskatinama neteisėta Izraelio okupacija ir patvirtinamas dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo teritorinis pagrindas pagal 1967 m. valstybines sienas; ragina ES užtikrinti, kad visuose ES ir Izraelio susitarimuose būtų tvirtai ir aiškiai nurodyta, jog jie netaikytini 1967 m. Izraelio okupuotoms teritorijoms, kaip pakartota Užsienio reikalų tarybos išvadose; ragina tinkamai ženklinti Izraelio gyvenviečių produktus ES rinkoje, vadovaujantis galiojančiais ES teisės aktais ir ilgalaike ES politika šioje srityje; pažymi, kad vadovaujantis šiomis nuostatomis turėtų būti uždrausti Izraelio gyvenviečių produktai, nes jie pagaminti darant sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; tuo pačiu ragina Europos Sąjungą laikantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų imtis veiksmų Europos įmonių, dalyvaujančių įmonių neteisėtose Izraelio kolonijinėse gyvenvietėse, taip pat Rytų Jeruzalėje ir netoli jos, pavyzdžiui, Khan al-Ahmaro vietovėje, veikloje atžvilgiu;

8.  ragina JT prisiimti atsakomybę ir imtis konkrečių veiksmų dėl Izraelio okupacijos Palestinoje siekiant išsaugoti galimybes pasiekti taiką remiantis dviejų valstybių sambūviu pagrįstu sprendimu ir tapti tikru politiniu veikėju, padedančiu vykdyti Artimųjų Rytų taikos procesą;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Knesetui, Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai, Palestinos Valstybės prezidentui ir vyriausybei, Izraelio prezidentui ir vyriausybei, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui, Viduržemio jūros sąjungos generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros generaliniam komisarui.

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 13 d.Teisinis pranešimas