Procedūra : 2018/2858(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0484/2018

Pateikti tekstai :

B8-0484/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 25/10/2018 - 13.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0429

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 444kWORD 57k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0484/2018
17.10.2018
PE624.175v01-00
 
B8-0484/2018

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0410/2018

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai  (2018/2858(RSP))


Anja Hazekamp, Stefan Eck, Kateřina Konečná, Patrick Le Hyaric, Dimitrios Papadimoulis, Merja Kyllönen, Stelios Kouloglou, Marisa Matias, Maria Lidia Senra Rodríguez, Paloma López Bermejo GUE/NGL frakcijos vardu
Keith Taylor, Thomas Waitz, Maria Heubuch, Martin Häusling, Yannick Jadot, Marco Affronte, Michèle Rivasi, Pascal Durand, Philippe Lamberts, Karima Delli, Eva Joly, Linnéa Engström, Jakop Dalunde, Margrete Auken, Sven Giegold, Ska Keller, Igor Šoltes, Florent Marcellesi, Bart Staes, Tilly Metz, Bronis Ropė, Ana Miranda, Jordi Solé, Heidi Hautala, Bodil Valero, Julia Reda, Judith Sargentini, Molly Scott Cato, Michel Reimon, Klaus Buchner, Bas Eickhout Verts/ALE frakcijos vardu
Karin Kadenbach, Pavel Poc, Jytte Guteland, Maria Noichl, Miriam Dalli, Jeppe Kofod, David Martin, Julie Ward, Kathleen Van Brempt, Miltiadis Kyrkos S&D frakcijos vardu
Eleonora Evi, Marco Zullo, Piernicola Pedicini, Rosa D’Amato, Isabella Adinolfi, Laura Agea EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai  (2018/2858(RSP))  
B8-0484/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos(1),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 2007/43/EB, nustatančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (Broilerių direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 543/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisyklės(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl genetinės atrankos poveikio broilerių gerovei (COM(2016) 0182),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos atliktą Tarybos direktyvos 2007/43/EB taikymo ir gerovės rodiklių rengimo tyrimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 13 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2007/43/EB taikymo ir jos įtakos broilerių gerovei bei gerovės rodiklių rengimui (COM(2018) 0181),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plano(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl įvairių taikomų naminių paukščių svaiginimo metodų (COM(2013) 0915),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos atliktą geriausios praktikos žudomų gyvūnų apsaugos srityje rengimo tyrimą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 26 d. Komisijos galimybių studiją su gyvūnų gerove susijusio ženklinimo ir Europos informacijos apie gyvūnų apsaugą ir gerovę centro steigimo klausimais (1 dalis „Su gyvūnų gerove susijęs ženklinimas“),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Su gyvūnų gerove susijusio ženklinimo galimybės ir Europos informacijos apie gyvūnų apsaugą ir gerovę centrų tinklo steigimas“ (COM(2009) 0584),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Poveikio vertinimo ataskaita, pridedama prie ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Su gyvūnų gerove susijusio ženklinimo galimybės ir Europos informacijos apie gyvūnų apsaugą ir gerovę centrų tinklo steigimas“ (SEC(2009) 1432),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas)(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (Oficialios kontrolės reglamentas)(7),

–  atsižvelgdamas į specialiąsias „Eurobarometro“ apklausas Nr. 270 ir 450 dėl ES piliečių požiūrio į gyvūnų gerovę ir ES vartotojų požiūrio į gyvūninių produktų ženklinimą pagal gamybos metodą,

–  atsižvelgdamas į mokslines nuomones ir ataskaitas dėl broilerių ir veislinių broilerių genetinės atrankos, auginimo ir laikymo poveikio sveikatai ir gerovei, taip pat dėl broilerių gerovės ir atsparumo stresui rodiklių, susijusių su gyvūnais, kurias paskelbė Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), atsakydama į klausimus EFSA-Q-2012-01002(8), EFSA-Q-2012-00670(9), EFSA-Q-2011-00915(10), EFSA-Q-2009-00798(11), EFSA-Q-2009-00504(12), EFSA-Q-2009-00505(13), EFSA-Q-2009-00796(14), EFSA-Q-2009-00797(15),

–  atsižvelgdamas į mokslines nuomones ir ataskaitas dėl pavojaus visuomenės sveikatai, susijusio su kampilobakterijomis (Campylobacter spp.) ir salmonelėmis (Salmonella spp.) broilerių mėsos gamyboje, kurias paskelbė EFSA, atsakydama į klausimus EFSA-Q-2008-293(16), EFSA-Q-2009-00233(17), EFSA-Q-2010-00687(18), EFSA-Q-2008-416A(19), EFSA-Q-2008-416B(20), EFSA-Q-2008-469(21), EFSA-Q-2006-040(22), EFSA-Q-2006-046(23),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos apibendrinamąją ataskaitą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, susijusio su žmonių, gyvūnų ir maisto zoonotinėmis ir indikatorinėmis bakterijomis, 2014 ir 2016 m., kurią paskelbė EFSA ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), atsakydami į klausimus EFSA-Q-2015-00088(24), EFSA-Q-2016-00622(25),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai (O-000095/2018 – B8-0410/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi kasmet Europos Sąjungoje maistui paskerdžiama apie septynis milijardus broilerių(26);

B.  kadangi didžioji dauguma broilerių auginami pagal įprastas pramoninio auginimo sistemas: dešimtys tūkstančių(27) paukščių laikomi ankštomis sąlygomis, neužtikrinant jiems palankesnės aplinkos, neišleidžiant jų į lauką, nepasirūpinant, kad jie gautų natūralios šviesos, bei esant didelei kenksmingų dujų koncentracijai; kadangi dėl tokių sąlygų nukenčia gyvūnų ir žmonių sveikatai bei teršiama aplinka;

C.  kadangi, EFSA vertinimu, genetinė broilerių atranka greito užauginimo tikslu yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio kyla grėsmė šių gyvūnų sveikatai ir gerovei bei kuris lemia raišumą, širdies ir kraujagyslių nepakankamumą bei aukštą mirtingumo rodiklį;

D.  kadangi lėčiau auginamų veislių, kurios siejamos su geresne gyvenimo kokybe ir geresne sveikata, gyvūnams priskiriama mažiau nei 5 proc. visų ES broilerių; kadangi 40 proc. atvejų broilerių laikymo tankis siekia 34–39 kg/m2, o dar 26 proc. atvejų – 42 kg/m2, nors, remiantis Direktyva 2007/43/EB, jų laikymo tankis neturėtų siekti 33 kg/m2;

E.  kadangi Broilerių direktyvoje numatyti skerdžiamų gyvūnų gerovės rodikliai valstybėse narėse dažnai taikomi nepakankamai ir nenuosekliai;

F.  kadangi taikant EFSA nustatytas griežtas su gyvūnais susijusias priemones broilerių gerovei užtikrinti(28) galima padėti pagerinti broilerių gerovę ūkiuose, jų vežimo ir skerdimo metu;

G.  kadangi gyvų broilerių kabinimas, apvertimas ir svaiginimas vandens voniose kelia rimtą, tačiau išvengiamą grėsmę gyvūnų gerovei ir pavojų darbuotojų sveikatai; kadangi taikant šiuo metu leidžiamus elektros srovės parametrus nemažai gyvūnų gali būti svaiginami neteisingai(29);

H.  kadangi Europos Sąjungoje vis įprastesni tampa tvartų gaisrai;

I.  kadangi taikant ūkininkavimo sistemas ir naudojant broilerių veisles, kurios yra palankesnės gerovės požiūriu, galima pagerinti gyvūnų sveikatos ir gerovės rezultatus, taip prisidėti prie antimikrobinių medžiagų poreikio mažinimo bei kartu toliau užtikrinti aukštą produktų kokybę;

J.  kadangi, gerovei nukenčiant dėl didelio laikymo tankio(30) ir šilumos sukeliamo streso(31), gali išsivystyti hormoninis, fiziologinis ir imunologinis nepakankamumas, o broileriai tapti labiau pažeidžiami ligų;

K.  kadangi ryšys tarp prastų gyvūnų gerovės sąlygų, maisto saugos ir poveikio žmonių bei gyvūnų sveikatai yra tvirtas argumentas susirūpinti gyvūnų gerove;

L.  kadangi, remiantis EFSA ir ECDC informacija(32), broilerių ūkiuose ir broilerių mėsoje randamos įvairiems vaistams atsparios zoonotinės kampilobakterijų ir salmonelių atmainos kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai;

M.  kadangi, remiantis EFSA informacija(33), retinimo praktika, t. y. dalies pulko pašalinimas prieš baigiantis auginimo laikotarpiui, kad padidėtų likusių viščiukų svoris, siejamas su broilerių mėsos užkrėtimo kampilobakterijomis rizikos padidėjimu 25 proc.;

N.  kadangi peryklos ir antros kartos pulkai neįtraukti į Broilerių direktyvą, todėl nėra stebimi gyvūnų sveikatos ir gerovės požiūriais, nors peryklų ir antros kartos pulkų sąlygos turi įtakos sveikatai ir mirtingumui broilerių ūkiuose;

O.  kadangi naujausia specialioji „Eurobarometro“ apklausa rodo, jog daugiau nei 50 proc. ES piliečių ieško informacijos apie gamybos metodą pirkdami gyvūninius produktus ir būtų pasiryžę mokėti daugiau, kad būtų užtikrinta didesnė gyvūnų gerovė; kadangi per 80 proc. ES piliečių norėtų, kad ES būtų stiprinama ūkinių gyvūnų gerovė;

P.  kadangi, remiantis 2009 m. spalio d. Komisijos ataskaita (COM(2009) 0584), vartotojams suteikiant daugiau informacijos apie tai, kaip auginami ūkiniai gyvūnai, būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir galėtų būti skatinama didesnė gerovė verčiantis ūkininkavimo praktika;

Q.  kadangi paukštienos ženklinimo terminologija, kurią leidžiama taikyti pagal dabartinius prekybos paukštiena standartus, yra savanoriška ir pagal ją vartotojams nėra užtikrinamas visapusiškas skaidrumas gamybos metodo klausimu;

R.  kadangi ES ūkininkai ir NVO yra pareiškę susirūpinimą dėl socialinio poveikio ir poveikio aplinkai, kuris daromas dėl pigios vištienos produkcijos importo ir klaidinamo Europos Sąjungoje perdirbamos, tačiau iš trečiųjų šalių, pvz., Ukrainos, kildinamos vištienos ženklinimo;

1.  reiškia susirūpinimą dėl įvairiems vaistams atsparių zoonozių sukėlėjų, su kuriais paprastai susiduriama auginant broilerius, pvz., kampilobakterijų, salmonelių ir E. coli(34), padaugėjimo;

2.  ragina Komisiją parengti politiką, kad būtų skatinama taikyti alternatyvias broilerių auginimo sistemas – visų pirma tas, pagal kurias naudojamos tradicinės ir (arba) gerovei labiau palankios broilerių veislės;

3.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip matyti iš Komisijos parengtos Broilerių direktyvos poveikio gyvūnų gerovei ataskaitos, yra įsigalėjusi didelio – bendrą 33 kg/m2 taisyklę viršijančio – gyvūnų laikymo tankio tendencija, be to, ataskaita atskleidė, jog neatlikta jokių su stebėtais parametrais susijusių patobulinimų, įskaitant gerovės rodiklius, kurie valstybėse narėse neretai taikomi nepakankamai ir nenuosekliai;

4.  ragina valstybes nares geriau įgyvendinti galiojančias broilerių gerovės taisykles ir užtikrinti jų taikymą;

5.  ragina Komisiją parengti griežtus patvirtintus broilerių ir antros kartos pulko gerovės rodiklius, įskaitant geriausios prieinamos praktikos gaires perykloms, kurie būtų pagrįsti EFSA nuomonėmis ir susijusiais moksliniais bei techniniais įrodymais;

6.  ragina Komisiją pamažu atsisakyti greitai užaugančių viščiukų veislių, kadangi nepaprastai greitas veisimas kelia grėsmę broilerių gerovei;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti galimybes padidinti laisvėje užauginamų naminių paukščių dalį, kad kiekvienas gyvūnas bent turėtų galimybę reguliariai gauti dienos šviesos ir elgtis taip, kaip įprasta jo veislės gyvūnui;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti tvartų gaisrų problemą skatinant geriausią praktiką ir nustatant priešgaisrinės saugos reikalavimais, kuriais būtų užtikrinta, kad kilus gaisrus gyvūnai galėtų palikti tvartą;

9.  ragina Komisiją nustatyti taisykles, kad pamažu būtų atsisakyta broilerių kabinimo ir apvertimo bei svaiginimo elektros srove vandens vonioje, ir vietoj to skatinti taikyti veiksmingus humaniškus ir higieniškus svaiginimo metodus;

10.  ragina EFSA parengti nuomonę dėl antimikrobinėms medžiagoms atsparių, zoonotinio potencialo turinčių, kampilobakterijų, salmonelių ir E. coli paplitimo ir rizikos veiksnių;

11.  ragina Komisiją parengti veiksmus planą, pagal kurį būtų siekiama taikyti alternatyvias nedidelio masto broilerių auginimo sistemas, o jomis būtų užtikrinta didesnė gerovė ir (arba) tradicinių broilerių veislių naudojimas, ypatingą dėmesį skiriant antimikrobinėms medžiagoms atsparių užkrečiamų zoonozių sukėlėjų įsigalėjimo ir plitimo ribojimui bei žmonių sveikatai svarbių antimikrobinių medžiagų naudojimo mažinimui, vadovaujantis Bendros sveikatos koncepcija grindžiamu kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planu ir veterinarinių vaistų reglamentavimo nuostatomis;

12.  ragina Komisiją peržiūrėti prekybos paukštiena standartus ir – siekiant užtikrinti skaidrumą vartotojams – per atitinkamą laikotarpį pradėti taikyti privalomą sistemą vištienai, mėsos gaminiams ir ruošiniams pagal gamybos metodą, kilmės šalį, gyvūnų gerovės principus, poveikį sveikatai ir ekologinį pėdsaką ženklinti (panašią į kiaušinių ženklinimo sistemą);

13.  pabrėžia, kad išaugo vištienos importas iš šalių, kuriose galioja žemesni aplinkos, socialiniai, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartai; ragina Komisiją užtikrinti, kad importuojama vištiena, mėsos gaminiai ir ruošiniai būtų pagaminti laikantis Sąjungos aplinkos, socialinių, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartų;

14.  ragina Komisiją per deramą laikotarpį peržiūrėti Tarybos direktyvą 2007/43/EB, nustatyti konkrečius gyvūnų gerovės rodiklius, kurie būtų taikomi perykloms ir broilerių augintojų apsaugos požiūriu, apibrėžti visapusiškus privalomus ir patvirtintus gerovės rodiklius atskirų viščiukų (įskaitant antros kartos pulką) gerovei ūkyje ir skerdimo metu stebėti vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/625 21 straipsnio 8 dalies e punktu ir 96 straipsnio b punktu bei priimti patobulintus aplinkos ir auginimo standartus (įskaitant gerovei palankesnių veislių naudojimą, mažesnį gyvūnų laikymo tankį be nukrypimų, draudimą vieną pulką retinti dažniau negu vieną kartą, deramą sąlygų pagerinimą, pakankamai natūralios šviesos ir erdvės perėti bei griežtesnius oro kokybės parametrus);

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 221, 1998 8 8, p. 23.

(2)

OL L 182, 2007 7 12, p. 19.

(3)

OL L 157, 2008 6 17, p. 46.

(4)

OL L 303, 2009 11 18, p. 1.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0354.

(6)

OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(7)

OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(8)

EFSA Journal 2013, 11(7):3299.

(9)

EFSA Supporting Publications 2012:EN-341.

(10)

EFSA Supporting Publications 2012:EN-295.

(11)

EFSA Journal 2010, 8(7):1670.

(12)

EFSA Journal 2010, 8 (7):1666.

(13)

EFSA Journal 2010, 8(7):1667.

(14)

2010 m. gegužės 11 d. techninė ataskaita Toward an Information System on Broiler Welfare: Genetic selection Aspects („Informacijos apie broilerių gerovę sistemos link: genetinės atrankos aspektai“), kurią EFSA pateikė Nacionalinis agronominių tyrimų institutas (Institut National de la Recherche Agronomique), Vageningeno universiteto Gyvūnų mokslų grupė ir Prancūzijos maisto higienos agentūra (Agence Française de Sécurité Sanitaire des Aliments).

(15)

EFSA Journal 2009, 7(12):1439.

(16)

EFSA Journal 2011, 9(7):2106.

(17)

EFSA Journal 2011, 9(4):2105.

(18)

EFSA Journal 2011, 9(2):2017.

(19)

EFSA Journal 2010, 8(03):1503.

(20)

EFSA Journal 2010, 8(8):1522.

(21)

EFSA Journal 2010, 8(1):1437.

(22)

Darbo grupės duomenims apie zoonozes rinkti parengtos pradinio salmonelių paplitimo Gallus gallus broilerių pulkuose tyrimo analizės ataskaitos A dalis, EFSA Journal (2007) 98, p. 1–85.

(23)

Ataskaita, įskaitant pasiūlymą dėl suderintos atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos schemos, susijusios su salmonelėms vištinių paukščių (Gallus gallus), kalakutų ir kiaulių atvejais bei Campylobacter jejuni ir C.coli broilerių atvejais, EFSA Journal (2007) 96, p. 1–46.

(24)

EFSA Journal 2016, 14(2):4380.

(25)

EFSA Journal 2018, 16(2):5182.

(26)

Eurostato 2014 m. statistika pagal šalį apie paskerdžiamus visų rūšių gyvūnus.

(27)

Germán Giner Santonja, Konstantinos Georgitzikis, Bianca Maria Scalet, Paolo Montobbio, Serge Roudier, Luis Delgado Sancho, Best Available Techniques (BAT) Reference Document for the Intensive Rearing of Poultry or Pigs („Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) intensyvaus naminių paukščių ar kiaulių auginimo tikslu informacinis dokumentas“) (2017).

(28)

EFSA Journal 2012, 10(6):2767.

(29)

Europos Komisija, Maisto ir veterinarijos tarnybos audito oficialiai skerdžiamų gyvūnų gerovės kontrolei įvertinti, kuris valstybėse narėse buvo atliekamas 2015–2016 m., apžvalgos ataskaita.

(30)

Özcan Cengiz, Bekir Hakan Köksal, Onur Tatlı, Eren Kuter, Umair Ahsan, Gülşen Güven, Ömer Sevim, Sacit F. Bilgili, Ahmet Gökhan Önol, Supplemental boric acid does not prevent the development of footpad dermatitis in broilers subjected to high stocking density („Boro rūgšties papildai nepadeda užkirsti kelio ankštomis sąlygomis laikomų broilerių kojų dermatito išsivystymui“), Poultry Science, p. 337, 2018 m. rugpjūčio 14 d.

(31)

Lara, L. J., Rostagno, M. H., Impact of Heat Stress on Poultry Production („Šilumos sukeliamo streso poveikis paukštienos produkcijai“), Animals (2013), 3, p. 356–369.

(32)

EFSA Journal 2018, 16(2):5182 \\tradstudiopproj\PPROJ_WF$\WF_VE\Unit Projects\@REs\Project 5\en-GB\EFSA Journal 2018;16(2):5182.

(33)

EFSA Journal 2010, 8(03):1503.

(34)

EFSA Journal 2018, 16(2):5182.

 

Atnaujinta: 2018 m. spalio 22 d.Teisinis pranešimas