Procedūra : 2018/2858(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0485/2018

Pateikti tekstai :

B8-0485/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 25/10/2018 - 13.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0429

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 416kWORD 52k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0484/2018
17.10.2018
PE624.177v01-00
 
B8-0485/2018

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0410/2018

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai (2018/2858(RSP))


Herbert Dorfmann PPE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai (2018/2858(RSP))  
B8-0485/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (OL L 95, 2017 4 7, p. 1)(2),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. higienos srities teisės aktų rinkinį, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus(EB) Nr. 852/2004(3), 853/2004(4) ir 854/2004(5),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 2007/43/EB, nustatančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (Broilerių direktyva)(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“ (COM(2017)0339),

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/302, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES nustatomos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 10 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veterinarinių vaistų (COM(2014)0558),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (COM(2012)0006),

–  atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 13 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2007/43/EB taikymo ir jos įtakos broilerių gerovei bei gerovės rodiklių rengimui (COM(2018)0181),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai (O-000095/2018 – B8-0410/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi EBPO ir FAO 2018–2027 m. žemės ūkio apžvalgos rezultatai patvirtina, kad bendra mėsos gamyba auga visų pirma dėl paukštienos; kadangi mažos gamybos sąnaudos, aukšti pašarų konversijos rodikliai ir žemos produktų kainos prisidėjo prie to, kad ir gamintojai, ir vartotojai renkasi paukštieną;

B.  kadangi, remiantis neseniai atliktu tyrimu, paukštienos vartojimas, jei jis yra daržovių gausaus raciono dalis, gali padėti išvengti antsvorio ir nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų ir 2 tipo cukrinio diabeto(8);

C.  kadangi Europos paukštienos sektorius savo gamybą grindžia principu „nuo lauko iki stalo“(9);

D.  kadangi pripažįstama, kad Europos Sąjunga gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų srityje yra viena iš labiausiai įsipareigojusių ir pirmaujančių veikėjų(10);

E.  kadangi svarbu, kad valstybės narės ir ES gamintojai laikytųsi šių taisyklių ir kad Komisija ir valstybių narių valdžios institucijos nuolat vykdytų patikrinimus šioje srityje;

F.  kadangi pasaulinis paukštienos paklausos augimas pranoksta pasiūlą; kadangi manoma, kad 2000–2050 m. paklausa išaugs 120 %; kadangi dėl padidėjusio paukštienos suvartojimo ES taip pat padidėjo mėsos suvartojimas (paukštiena 1964 m. sudarė 12,6 % visos suvartotos mėsos, o 2014 m. – 31,4%);

G.  kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/302 nustatytose geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo nurodomi būdai ir griežtos susijusios išmetamų teršalų ribinės vertės, kuriais siekiama sumažinti paukštienos gamybos poveikį aplinkai, visų pirma susijusį su amoniako išmetimu į orą auginant broilerius(11);

H.  kadangi naujausi gyvūninės produkcijos poveikio aplinkai įverčiai rodo, kad auginant naminius paukščius į orą išmetamas amoniako ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažiausias(12);

I.  kadangi importas į ES paukštienos sektoriuje yra didesnis nei bet kuriame kitame mėsos sektoriuje ir 25 % ES suvartojamų paukštienos krūtinėlių yra atvežama iš trečiųjų šalių, kur taikomi ne tokie griežti teisės aktai;

J.  kadangi didžioji importuotos paukštienos dalis sunaudojama teikiant maitinimo paslaugas arba perdirbant maistą, kur informuoti apie mėsos kilmę nėra privaloma;

K.  kadangi Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (GD SANTE) Brazilijoje(13), Ukrainoje(14) ir Tailande(15) – iš šių šalių importuota mėsa sudaro 90 % viso importo iš trečiųjų šalių – atliko auditą, kurio metu buvo nustatyta didelių trūkumų, susijusių su gamybos procesais ir ES teisės aktų laikymusi;

1.  atkreipia dėmesį į 2018 m. balandžio 13 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2007/43/EB taikymo ir jos įtakos broilerių gerovei; pažymi, kad tik du trečdaliai valstybių narių sukūrė tokias sistemas, o valdžios institucijos ir broilerių augintojai galėjo išmatuoti pažangą ir išlaikyti standartus, grindžiamus realiais broilerių gerovės rezultatais, naudodami padų dermatito taškų sistemą;

2.  laikosi nuomonės, kad valstybių narių valdžios institucijų ir Komisijos reguliarūs patikrinimai gali užtikrinti, kad ES paukštienos gamintojai praktiškai laikytųsi griežtų ES maisto saugos, gyvūnų sveikatos, aplinkos ir gyvūnų gerovės standartų; ragina Komisiją užtikrinti, kad tokie patikrinimai būtų reguliariai vykdomi visoje ES;

3.  pabrėžia, kad svarbiausias aspektas šioje srityje yra tinkamas esamų griežtų ES taisyklių įgyvendinimas; pabrėžia, kad Parlamentas rems konkurencingą ir tvarią paukštienos gamybą visoje ES;

4.  pripažįsta įvairių valstybių narių ūkininkų jau dedamas pastangas užtikrinti broilerių gerovę;

5.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti darnų broilerių gerovės direktyvos nuostatų įgyvendinimą visose valstybėse narėse siekiant užtikrinti vienodas sąlygas;

6.  ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą dėl privalomo perdirbtų produktų, kuriuose yra paukštienos, kilmės nurodymo mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus;

7.  pažymi, kad didelio masto gyvulininkystės produkcija nėra nei tvarumo, nei aplinkos problema – priešingai, dažnai šioje srityje lengviau padengti aplinkosaugos technologijų išlaidas, todėl išmetamų teršalų kiekis vienam pagamintam vienetui yra mažesnis nei smulkesnės gyvulininkystės produkcijos atveju(16);

8.  mano, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra visuotinė problema, ir pažymi, kad Europos paukštienos sektorius ir nacionalinės valdžios institucijos imasi iniciatyvų mažinti antibiotikų vartojimą modernizuodami paukštininkystės ūkius(17);

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių importuojamos paukštienos patikrinimai atitiktų ES teisės aktus dėl gyvūnų gerovės, maisto saugos ir aplinkos apsaugos, kad ES gamintojams būtų garantuotos teisingos ir vienodos sąlygos;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

(1)

OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(2)

OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(3)

OL L 139, 2004 4 30, p. 1.

(4)

OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(5)

OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

(6)

OL L 182, 2007 7 12, p. 19.

(7)

OL L 43, 2017 2 21, p. 231.

(8)

Marangoni F. et al., Role of poultry meat in a balanced diet aimed at maintaining health and wellbeing: an Italian consensus document, Food and Nutrition Research. 2015; 59: 10.3402/fnr.v59.27606.

(9)

Europos Parlamento maisto saugos faktų suvestinė.

(10)

Broom, D. M, Animal Welfare in the European Union, Europos Parlamento Peticijų komitetui atliktas tyrimas, Europos Sąjunga, 2017.

(11)

OL L 43, 2017 2 21, p. 231 – žr. 3.2 lentelę.

(12)

Willems, O.W. et al., Aspects of selection for feed efficiency in meat producing poultry, World’s Poultry Science Journal 69:77-88, 2013 m. kovo mėn.

(13)

Europos Komisijos audito ataskaita dėl Brazilijos, Beef, horse and poultry meat - follow up of recommendations of audit report DG SANTE/2017-626, 2018 m. birželio 25 d.

(14)

Europos Komisijos audito ataskaita dėl Ukrainos, Poultry meat and products derived therefrom, 2018 m. liepos 20 d.

(15)

Europos Komisijos audito ataskaita dėl Tailando, Poultry meat and products derived therefrom, 2018 m. rugpjūčio 23 d.

(16)

Von Witzke, H. et al., Societal benefits of modern poultry meat production in Germany and the EU, HFFA Research GmbH, Vokietija, 2017.

(17)

Prancūzija: 2017 m. spalio 5 d. ANSES pranešimas spaudai „Antimicrobial resistance in animal health: animal exposure to antimicrobials continued to decline in 2016“.

JK: 2018 m. birželio 4 d. Britų paukštininkystės tarybos pranešimas „British poultry meat sector’s drive for excellence in bird health delivers again on antibiotic stewardship“.

Atnaujinta: 2018 m. spalio 22 d.Teisinis pranešimas