Procedūra : 2018/2858(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0489/2018

Pateikti tekstai :

B8-0489/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 25/10/2018 - 13.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0429

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 401kWORD 45k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0484/2018
17.10.2018
PE624.181v01-00
 
B8-0489/2018

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0410/2018

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai (2018/2858(RSP))


Fredrick Federley ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai (2018/2858(RSP))  
B8-0489/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl naujosios 2016–2020 m. gyvūnų gerovės strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. ES Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 13 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2007/43/EB taikymo ir jos įtakos broilerių gerovei bei gerovės rodiklių rengimui (COM(2018)0181),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 5 d. pasiektą susitarimą dėl reglamento dėl veterinarinių vaistų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą(3),

–  atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/302, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES nustatomos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo(4),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai (O-000095/2018 – B8-0410/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Direktyvoje 2007/473/EB (Direktyva dėl broilerių) nustatomi būtiniausi mėsai auginamų broilerių apsaugos standartai;

B.  kadangi 2007 m. direktyva įgyvendinama nevienodai ir iš Komisijos neseniai pateiktos ataskaitos dėl direktyvos įgyvendinimo matyti, kad valstybėse narėse įgyvendinimo užtikrinimas geriausiu atveju yra nenuoseklus;

C.  kadangi pernelyg dažnas antimikrobinių veterinarinių vaistų naudojimas, ypač jų naudojimas augimui skatinti, metafilaktikai ir profilaktikai, yra vienas iš pagrindinių antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų vystymosi veiksnių;

D.  kadangi gyvūnų gerovės taisyklės turėtų būti atnaujinamos remiantis naujomis mokslinėmis išvadomis ir tinkamai atsižvelgiant į žemės ūkio gyvulininkystės sektoriaus efektyvumą ir konkurencingumą; kadangi apibrėžtis, kas yra gera gyvulininkystė, padėtų užtikrinti gyvūnų gerovės standartų nuoseklumą visoje ES;

E.  kadangi ES teisės aktai gyvūnų gerovės srityje padeda užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungoje ir dėl to gerai veikiančią vidaus rinką;

F.  kadangi ES piliečiai labai domisi gyvūnų gerove ir, kaip vartotojai, pageidauja daugiau informacijos, kad galėtų pasirinkti;

G.  kadangi gyvūnų gerovė susijusi su gyvūnų ir visuomenės sveikata;

H.  kadangi ES broilerių gamyba nuo 2009 iki 2014 m. išaugo 18,6 proc. ir siekia 11,3 proc. pasaulinės produkcijos; kadangi ES paukštienos sektoriuje dirba daugiau kaip ketvirtis milijono žmonių: skerdimo ir perdirbimo pramonėje dirba 62 proc., o beveik penktadalis (19 proc.) – pirminėje gamybos grandyje, ir daugiausia darbuotojų dirba stambiuose broilerių ūkiuose, kurių yra 23 360;

I.  kadangi 25 proc. ES suvartojamų paukštienos krūtinėlių ES kasmet importuoja iš trečiųjų šalių, kuriose taikomi ne tokie griežti gyvūnų gerovės teisės aktai; kadangi didžioji importuotos paukštienos dalis sunaudojama teikiant maitinimo paslaugas arba maisto gamybos pramonėje ir šiuose sektoriuose informacija apie mėsos kilmę nėra privaloma;

J.  kadangi naujausi gyvūninės produkcijos poveikio aplinkai įverčiai rodo, kad auginant naminius paukščius į orą išmetamas NH3 (amoniako) ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažiausias; kadangi žemės ūkio gamybos išmetamas teršalų kiekis yra vienas mažiausių, imant teršalų kiekį vienam produkto vienetui: vištienos produktams tenkantis bendras vidutinis teršalų išmetimo intensyvumas neviršija 100 CO2 ekvivalentų vienam kilogramui;

1.  palankiai vertina 2018 m. birželio 5 d. pasiektą susitarimą dėl reglamento dėl veterinarinių vaistų; palankiai vertina priimtas nuostatas, kuriomis ribojamas antibiotikų naudojimas metafilaktikos ir profilaktikos tikslais; tikisi, kad reglamentas paskatins veterinarinės medicinos inovacijas, kurių labai reikia, ir taip padės kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms;

2.  pabrėžia, kad gerinant gyvulininkystės metodus būtų užtikrinta geresnė naminių paukščių gyvenimo kokybė ir sumažėtų poreikis naudoti antimikrobines medžiagas: tokie patobulinimai būtų, pavyzdžiui, natūralios šviesos, švaraus oro, didesnio erdvės ploto užtikrinimas ir amoniako kiekio sumažinimas;

3.  pabrėžia, kad gyvūnų gerovė pati savaime yra prevencinė priemonė, padedanti mažinti pavojų, kad gyvūnas susirgs, ir taip sumažinti naudojamą antimikrobinių medžiagų kiekį;

4.  primena Komisijai gyvūnų sveikatos strategijoje pateiktą pareiškimą ir tai, jog svarbu propaguoti, kad prevencija yra geriau nei gydymas;

5.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų prevencines priemones, tokias kaip ligų stebėjimas, kontrolė ir moksliniai tyrimai;

6.  ragina Komisiją plėtoti moksliškai pagrįstos geriausios praktikos mainus ir sklaidą ir skatinti mokslinius atsparumo antimikrobinėms medžiagoms mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas pasinaudojant įvairiomis jau vykdomomis Europos programomis;

7.  ragina Komisiją stengtis, kad Direktyvos 2007/43/EB būtų geriau laikomasi, siekiant užtikrinti, kad direktyvoje nustatytos priemonės ir tikslai padidintų mėsai auginamų broilerių gerovę; pabrėžia, kad turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl sankcijų, kai nesilaikoma direktyvos;

8.  ragina Komisiją sugriežtinti iš trečiųjų šalių importuojamos paukštienos kontrolę pasienyje, siekiant užtikrinti, kad importuojama mėsa atitiktų ES teisės aktus dėl gyvūnų gerovės, maisto saugos ir aplinkos;

9.  ragina Komisiją imtis veiksmų dėl būtinybės valstybėms narėms nustatyti išmatuojamus suderintus gyvūnų gerovės rodiklius;

10.  ragina valstybes nares priimti išsamias nuostatas dėl gyvūnus laikantiems asmenims skirtų tinkamų ir pakankamų mokymo kursų, kaip nustatyta Direktyvoje 2007/43/EB;

11.  primena Komisijai, kaip jau nurodyta jos ataskaitoje dėl tarptautinės gyvūnų gerovės veiklos poveikio Europos gyvulių augintojų konkurencingumui globalizuotame pasaulyje (COM (2018)0042), kad didesnė gyvūnų gerovė dažnai lemia didesnę gamybą, todėl ji daro teigiamą poveikį visos žemės ūkio produktų gamybos grandinės dalyviams; todėl pabrėžia, kad tokie patobulinimai, kaip šioje rezoliucijoje nurodytos priemonės, yra labai svarbūs ekonominiu, žmonių, gyvūnų sveikatos ir aplinkos požiūriu;

12.  ragina Komisiją sukurti žemės ūkio maisto produktams skirtą ES gyvūnų gerovės ženklinimo sistemą, grindžiamą ES suderintais gyvūnų gerovės rodikliais, siekiant sukurti suderintą gyvūnų gerovės standartų sistemą ES ir taip pagerinti vartotojų informavimą apie žemės ūkio produktų gamyboje naudojamų gyvūnų gerovę;

13.  ragina Komisiją siūlyti teisės aktus dėl privalomo perdirbtų produktų, kuriuose yra paukštienos, kilmės nurodymo mažmeninės prekybos, maitinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad uždarose patalpose auginamų paukščių mėsa susijusi su mažesniu išmetamų teršalų kiekiu, nes pašarai lengviau virsta baltymais, ir kad paukštienos gamybos Europoje pertvarka į vadinamąjį ekstensyvųjį auginimą ar ekologišką gamybą sukeltų didelių ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybėms narėms.

(1)

OL C 366, 2017 10 27, p. 149.

(2)

OL L 84, 2016 3 31, p. 1.

(3)

OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(4)

OL L 43, 2017 2 21, p. 231.

Atnaujinta: 2018 m. spalio 22 d.Teisinis pranešimas