Procedūra : 2018/2870(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0494/2018

Pateikti tekstai :

B8-0494/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 25/10/2018 - 13.19

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0435

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 406kWORD 48k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0493/2018
22.10.2018
PE624.189v01-00
 
B8-0494/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl padėties Azovo jūroje (2018/2870(RSP))


Rebecca Harms, Heidi Hautala, Indrek Tarand Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Azovo jūroje (2018/2870(RSP))  
B8‑0494/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdama į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, visų pirma į 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl strateginės karinės padėties Juodosios jūros baseine po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos(1), 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme(2), 2017 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių bendruomenės vadovų Achtemo Čyjhozo, Ilmio Umerovo ir žurnalisto Mykolos Semenos atvejų(3) ir 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Rusijos, visų pirma dėl ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejo(4),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 24 d. Rusijos Federacijos ir Ukrainos susitarimą dėl bendradarbiavimo naudojantis Azovo jūra ir Kerčės sąsiauriu,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Asociacijos įgyvendinimo ataskaita dėl Ukrainos“ (SWD(2017)0376),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 15 d. EIVT spaudos atstovo pareiškimą dėl Kerčės tilto dalies atidarymo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/1085(6), kuriuo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, taikytinos atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, sąrašą įtraukiami šeši subjektai, dalyvaujantys statant Kerčės tiltą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2003 m. gruodžio 24 d. Ukrainos ir Rusijos dvišaliame susitarime dėl bendradarbiavimo naudojant Azovo jūrą ir Kerčės sąsiaurį šios teritorijos apibrėžiamos kaip dviejų valstybių vidaus vandenys, kurie atriboti valstybine sienos linija, o Ukrainai ir Rusijai suteikiama teisė tikrinti laivus, kurie, jų nuomone, kelia įtarimą;

B.  kadangi 2008 m. Ukraina ir Rusija pasirašė Azovo jūros demarkacijos protokolą, pagal kurį Ukrainai teko 62 proc. Azovo jūros teritorijos; kadangi, 2014 m. Rusija po Krymo okupacijos užgrobė dalį Ukrainai priklausančios teritorinės jūros ir vienašališkai nusprendė išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį Ukrainai priklausantį šelfą Juodojoje ir Azovo jūrose bei Kerčės sąsiauryje laikyti savo jūrų teritorija;

C.  kadangi Kerčės tilto statyba, vykdoma Rusijos Federacijos be Ukrainos sutikimo, yra dar vienas pastarosios suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas ir juo siekiama į Rusijos Federaciją priverstinai integruoti neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį;

D.  kadangi 2018 m. balandžio mėn. antroje pusėje Rusijos sienos apsaugos pareigūnai pradėjo stabdyti ir tikrinti užsienio laivus, plaukiančius į Azovo jūroje esančius Ukrainos uostus (Mariupolį ir Berdianską) ir iš jų; kadangi šie patikrinimai sutapo su tuo, kad buvo baigtas statyti tiltas, Kerčės sąsiauryje jungiantis neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį su žemynine Rusijos dalimi;

E.  kadangi nei Rusijos laivams, nei kitiems laivams, vykstantiems į Rusijos uostus Azovo jūra, nėra taikomas panašus režimas;

F.  kadangi tilto per Kerčės sąsiaurį, kuriuo eina vienintelis kelias tarp Azovo ir Juodosios jūros, statyba riboja laivų plaukimą per šį sąsiaurį į Azovo jūroje esančius Ukrainos uostus ir iš jų ir dėl jos iškilo didelių laisvo krovinių judėjimo problemų;

G.  kadangi naujai pastatytas tiltas riboja laivų, kurie gali įplaukti į Azovo jūros uostus, dydį, nes šis tiltas yra 35 metrų aukščio ir tik laivai, kurių aukštis virš vandens yra mažesnis nei 33 metrai ir kurių ilgis yra mažesnis nei 160 metrų, gali saugiai praplaukti po juo, o „Panamax“ dydžio laivai, kurie sudaro daugiau nei 20 proc. visų šiuose vandenyse plaukiojančių laivų, jau nebegali praplaukti;

H.  kadangi labai išsamūs ir Rusijos Federacijos atliekami laivų, kurie plaukia per Kerčės sąsiaurį, patikrinimai gali trukti iki 72 valandų, dėl to labai vėluojama, mažėja krovinių judėjimas ir susidaro didelių finansinių nuostolių Ukrainos vietos ekonomikai ir prekybininkams, kurių laivams taikomas šis režimas;

I.  kadangi, EIVT nuomone, maždaug 220 laivų, plaukiojančių su ES valstybių narių vėliavomis, buvo taikomas šis ilgas tikrinimo režimas;

J.  kadangi pagal JT Chartijos 33 straipsnį ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 279 straipsnį Ukraina siekia taikiai išspręsti ginčą su Rusija; kadangi 2016 m. rugsėjo 16 d. Ukraina pradėjo arbitražo procedūrą prieš Rusijos Federaciją ir pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XV dalį ir VII priedą pateikė pranešimą ir ieškinio pareiškimą;

K.  kadangi nuo to laiko, kai buvo neteisėtai aneksuotas Krymo pusiasalis, gerokai išaugo Azovo jūroje esančių Ukrainos uostų – Mariupolio ir Berdiansko – svarba, nes 80 proc. Ukrainos eksporto išvyksta per šiuos uostus ir vandenis;

L.  kadangi, reaguodama į Rusijos Federacijos neteisėtus veiksmus, 2018 m. rugsėjo 17 d. Ukraina nusprendė nutraukti bendrą draugystės sutartį, kurią ji 1997 m. buvo pasirašiusi su Rusija; kadangi Rusija paskelbė apie papildomų jūrų pėstininkų pajėgų ir pakrantės artilerijos perkėlimą į Azovo jūrą, taip pat apie savo ketinimą iki metų pabaigos sukurti laivyno bazę šiuose vandenyse;

1.  apgailestauja dėl Rusijos Federacijos veiksmų Azovo jūroje, kurie yra dar vienas akivaizdus Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas, ir smerkia nereikalingą komercinių laivų, įskaitant tiek Ukrainos, tiek su trečiųjų šalių vėliavomis plaukiojančių laivų, taip pat ir daugiau kaip 220 laivų, plaukiojančių su įvairių ES valstybių narių vėliavomis, sustabdymą ir kišimąsi į juos;

2.  mano, kad tokie nepagrįsti Rusijos patikrinimai yra laisvos laivybos varžymas ir sudaro prekybos ir eismo kliūtis šiame regione, todėl visi į Ukrainos uostus ar iš jų plaukiantys laivai dėl laukimo patiria didžiulių išlaidų, taip pat tai yra bandymas po truputėlį įvykdyti šių vandenų aneksiją ir juos paversti Rusijos „vidaus ežeru“;

3.  mano, kad Rusija sąmoningai diskriminuoja Ukrainos uostus ir piktnaudžiauja savo tikrinimo teisėmis; pabrėžia, kad tai yra Ukrainos uostų, esančių Azovo jūroje, faktinė blokada;

4.  pažymi, kad Rusijos veiksmai Azovo jūrose trukdo tarptautiniam jūrų eismui, pažeidžia jūrų ir laivybos laisvę ir toliau destabilizuoja padėtį Ukrainoje;

5.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad įtampa regione didėja ir kad į konfliktą buvo įtrauktas jūrinis aspektas, kurį įrodo didėjantį Rusijos jūrų pajėgų buvimas sustiprinus Rusijos Juodosios jūros laivyną ir pakrančių apsaugos pajėgas Azovo jūroje;

6.  skatina Ukrainą toliau naudoti diplomatines ir teisines priemones kovojant su Rusijos veiksmais, įskaitant vykstantį arbitražo procesą pagal JT jūrų teisės konvenciją;

7.  apgailestauja dėl to, kad Rusijos Federacija labai kenkia šio regiono ekonominei padėčiai ir kad vėlavimai ir krovinių judėjimo apribojimai turėjo poveikio Ukrainos jūrų uostų darbo krūviui ir sutrikdė vietos ekonomiką; pažymi, kad finansiniai nuostoliai jau siekia dešimtis milijonų eurų ir juos taip pat patiria ir ES prekybininkai, kurių laivai plaukioja šiuose vandenyse;

8.  smerkia Rusijos toliau vykdomą Juodosios jūros, o dabar ir Azovo jūros regiono militarizavimą, visų pirma perdislokuojant daugybę karinių ir apsaugos laivų iš Kaspijos jūros regiono; apgailestauja dėl to, kad Azovo jūra tapo nauja agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą zona;

9.  smerkia tilto per Kerčės sąsiaurį, jungiančio neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį su žemynine Rusijos dalimi, statybą, kuri buvo atlikta be Ukrainos sutikimo ir kuri per Kerčės sąsiaurį trukdo laivybai tarp Azovo ir Juodosios jūros; mano, kad šiuo veiksmu siekiama į Rusijos Federaciją priverstinai integruoti Krymo pusiasalį ir didinti jo izoliaciją nuo Ukrainos, nors jis ir toliau yra Ukrainos dalis;

10.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją palaikyti Ukrainos pusę, ją remti ir padėti visuose teisinėse procedūrose, kurių ji ėmėsi laikydamasi tarptautinės teisės sistemos ir atitinkamų konvencijų, siekdama nutraukti šiuo metu vykdomą piktnaudžiaujamojo pobūdžio tikrinimų praktiką ir atstatyti savo teisėtas teises;

11.  mano, kad Vakaruose, įskaitant ES, rengiami protestai prieš atitinkamus Rusijos veiksmus iki šiol buvo silpni ir neveiksmingi nepaisant Rusijos veiksmų Azovo jūroje rimtumo ir strateginių tikslų ir nepaisant to, kad su tuo susiduria vis daugiau su Vakarų valstybių vėliavomis plaukiančių laivų;

12.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją atidžiau sekti besikeičiančią saugumo padėtį Azovo jūroje, nes didėja galimybė, kad prie Europos durų įvyks konfliktas, kuris gali turėti platesnių saugumo politikos pasekmių, kurios dalys tiesioginį poveikį ES ir jos valstybėms narėms; tikisi, kad valstybės narės dėl šios naujos gresiančios krizės toliau Maskvai taikys nuoseklų ir vieningą požiūrį;

13.  primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, aptarus su valstybėmis narėmis Taryboje, apvartyti galimybę pradėti Rusijai taikyti sustiprintas tikslines sankcijas, siekiant užkirsti kelią galimai konflikto Azovo jūroje eskalacijai;

14.  be to, mano, kad JT misijos, kurios tikslas – kontroliuoti ir prižiūrėti per Kerčės sąsiaurį plaukiančius laivus, dislokavimas galėtų sušvelninti įtampą, palengvinti šalių dialogą ir užkirsti kelią tolesniam krizės didėjimui;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Ukrainos Prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamentui, Rusijos Federacijos Prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamentui, valstybėms narėms, Jungtinių Tautų ir NATO generaliniams sekretoriams ir EPBO.

 

(1)

OL L 407, 2016 11 4, p. 74.

(2)

OL C 263, 2018 7 25, p. 109.

(3)

OL C 346, 2018 9 27, p. 86.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0259.

(5)

OL L 161, 2014 5 29, p. 3.

(6)

OL L 194, 2018 7 31, p. 147.

Atnaujinta: 2018 m. spalio 24 d.Teisinis pranešimas