Procedūra : 2018/2870(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0496/2018

Pateikti tekstai :

B8-0496/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 25/10/2018 - 13.19

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0435

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 414kWORD 52k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0493/2018
22.10.2018
PE624.191v01-00
 
B8-0496/2018

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl padėties Azovo jūroje (2018/2870(RSP))


Charles Tannock, Anna Elżbieta Fotyga, Zdzisław Krasnodębski, Raffaele Fitto, Karol Karski, Jana Žitňanská, Ruža Tomašić, Monica Macovei, Jan Zahradil, Branislav Škripek, Jadwiga Wiśniewska ECR frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Azovo jūroje (2018/2870(RSP))  
B8-0496/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdama į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, visų pirma į 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą(1), 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl Ukrainos(2), 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl strateginės karinės padėties Juodosios jūros baseine po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos(3), 2017 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių bendruomenės vadovų Achtemo Čyjhozo, Ilmio Umerovo ir žurnalisto Mykolos Semenos atvejų(4) ir 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Rusijos, visų pirma dėl ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejo(5),

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai 2018 m. gegužės 15 d. pareiškimą dėl Kerčės tilto dalies atidarymo,

–  atsižvelgdamas į JT jūrų teisės konvenciją, Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir JT Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. Rusijos Federacijos ir Ukrainos susitarimą dėl bendradarbiavimo naudojant Azovo jūrą ir Kerčės sąsiaurį, 1994 m. gruodžio 5 d. Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų ir 2015 m. vasario 12 d. Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi, prieš Rusijos karinių ir pakrančių apsaugos pajėgų laivų dislokavimą, Azovo jūra buvo beveik nemilitarizuota; kadangi dėl Rusijos veiksmų dar labiau pablogėjo Juodosios jūros ir Azovo jūros regiono saugumo padėtis ir tai turi didelį poveikį besitęsiančiam karui Rytų Ukrainoje;

B.  kadangi tiek JT jūrų teisės konvencijoje, tiek 2003 m. Susitarime dėl Azovo jūros užtikrinama laisva laivyba; kadangi pagal pastarąją šios teritorijos apibrėžiamos kaip abiejų valstybių vidaus vandenys ir abiem šalims suteikiama teisė tikrinti į Azovo jūrą įplaukiančius ir iš jos išplaukiančius laivus;

C.  kadangi Kerčės tilto į neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį statyba, atlikta be Ukrainos sutikimo, vertintina kaip dar vienas Rusijos Federacijos vykdomas Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas;

D.  kadangi dėl Kerčės tilto į Azovo jūroje esančius Ukrainos uostus gali patekti tik laivai, kurių aukštis virš vandens yra mažesnis nei 33 metrai ir kurių ilgis yra mažesnis nei 160 metrų, dėl to „Panamax“ dydžio laivai, kurie sudaro daugiau nei 20 proc. visų iki tilto statybos šiuose vandenyse plaukiojusių laivų, į Azovo jūrą įplaukti nebegali;

E.  kadangi Rusija dažnai stabdo laivus, plaukiančius iš Ukrainos jūrų uostų Mariupolio ir Berdiansko, ir atlieka ilgai trunkančius patikrinimus, kurie gali trukti net kelias dienas; kadangi su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams netaikomi tokie patikrinimai;

F.  kadangi nuo 2018 m. balandžio mėn. Azovo jūros regione nemažiau kaip 120 ES valstybių narių laivų buvo taikoma Rusijos piktnaudžiaujamojo pobūdžio tikrinimo tvarka;

G.  kadangi ši nauja, Rusijos taikoma praktika, jau padarė didelį neigiamą poveikį vietos ekonomikai ir Ukrainos jūrų uostų darbo krūviui Azovo jūroje, nes po neteisėtos Krymo aneksijos 80 proc. Ukrainos jūrų eksporto vyksta per šiuos jūrų uostus;

H.  kadangi toks pažeidimo modelis trečiųjų šalių teritoriniuose vandenyse arba jūrų transporto blokavimas jau buvo būdingas Rusijai, nes ji tai vykdė Baltijos jūroje, ypač su Estija, Latvija ir Lenkija (Vyslos lagūnoje);

I.  kadangi 2018 m. rugsėjo 17 d. Ukraina nusprendė nutraukti 1997 m. pasirašytą Ukrainos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį ir sukurti Azovo jūroje laivyno bazę, toliau didindama ten savo karines pajėgas;

1.  griežtai smerkia Azovo jūroje Rusijos vykdomą veiklą, nes ji trukdo laivybai, sukelia vėlavimus, smarkiai padidina transporto išlaidas ir yra dar viena Rusijos vykdomo hibridinio karo dimensija ir tarptautinės teisės ir pačios Rusijos įsipareigojimų pažeidimas; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad Rusijos pakrančių apsauga stabdo laivus ir atlieka jų patikrinimus12 mylių atstumu nuo Ukrainos kranto;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl besitęsiančio Azovo jūros ir Juodosios jūros regiono militarizavimo, ypač dėl netesėtai okupuoto Krymo, įskaitant Rusijos taikomą prieigos barjero ir regiono blokavimo strategiją (A2/AD), pagal kurią naudojamos naujos S-400 priešlėktuvinės sistemos;

3.  reiškia itin didelį susirūpinimą dėl labai nepastovios saugumo padėties Azovo jūroje, kuri galėtų lengvai peraugti į atvirą konfliktą;

4.  smerkia Rusijos praktiką dėl pernelyg ilgai trunkančio įplaukiančių ir išplaukiančių iš Azovo jūros laivų, kurie išplaukia ar į plaukia į Ukrainos jūrų uostus, tikrinimo; pabrėžia, kad Rusijos laivams arba laivams, kurie plaukia ar išplaukia iš į Rusijos uostų, tokia praktika nėra netaikoma; pabrėžia, kokį pražūtingą poveikį daro šie patikrinimai Ukrainos žvejybos sektoriui;

5.  mano, kad ši praktika yra sąmoningas ir tyčinis Ukrainos uostų diskriminavimas ir piktnaudžiavimas tikrinimo teisėmis; yra susirūpinęs dėl to, jei nebus pasipriešinta, ši tikrinimo ir blokavimo praktika gali būti įdiegta ir kitur, pvz., Juodojoje jūroje;

6.  smerkia Rusijos bandymus prievarta integruoti neteisėtai aneksuotą Krymą, pasitelkiant Kerčės tilto statybą; palankiai vertina Tarybos sprendimą pratęsti ribojamųjų priemonių taikymą subjektams, susijusiems su Kerčės tilto statyba, ir ragina Tarybą išplėsti veiksmų, dėl kurių taikomos sankcijos, mastą, įtraukiant tuos, kurie atsakingi už Rusijos piktnaudžiavimo ir diskriminacinių patikrinimų politikos Azovo jūroje planavimą ir įgyvendinimą bei tuos, kurie prižiūrėjo Kerčės tilto statybą ir veikimą;

7.  ragina Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) pratęsti stebėsenos misijos Azovo jūroje įgaliojimus arba įsteigti atskirtą tarptautinę stebėsenos šioje jūrų zonoje misiją;

8.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją atidžiau sekti besikeičiančią saugumo padėtį Azovo jūroje, nes didėja galimybė, kad prie Europos durų įvyks konfliktas, kuris gali turėti platesnį tiesioginį poveikį ES ir jos valstybių narių saugumui; mano, kad todėl būtų labai naudinga paskirti ES specialųjį pasiuntinį Krymui ir Donbaso regionui, kuris taip pat būtų atsakingas už Azovo jūrą;

9.  ragina Komisiją į regioną nusiųsti regionui specialią ekspertų misiją, kad būtų galima įvertinti faktinės blokados sukeltą ekonominę žalą, ir apsvarstyti galimybę sukurti specialią ekonominio vystymosi programą, kurią būtų galima įgyvendinti nukentėjusiose vietovėse, įskaitant pagalbą atnaujinant Mariupolio civilinį oro uostą ir plėtojant alternatyvius Ukrainos prekių vežimo maršrutus;

10.  apgailestauja dėl to, kad Rusijos Federacija Ukrainos teritorijoje vykdo neteisėtą naftos ir dujų išteklių gavybą; atkreipia dėmesį į galimą pavojų, kad Rusija užvaldys esamus Ukrainos naftos ir dujų telkinius Azovo jūroje, kai pasieks tikslą paversti šią jūrą Rusijos Federacijos vidaus jūra;

11.  palankiai vertina tvirtą NATO paramą Ukrainai; ragina toliau teikti pagalbą ir įsitraukimą, be kita ko, didinti dalyvavimą Juodojoje ir Azovo jūrose, vykdyti bendras karines pratybas ir operacijas bei padėti stiprinti Ukrainos karinius ir karinio laivyno pajėgumus;

12.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją padėti Ukrainos pusei pasinaudoti visais diplomatiniais veiksmais ir teisinėmis procedūromis, numatytomis tarptautinėje teisėje ir susijusiose konvencijose, įskaitant vykstantį arbitražo procesą pagal JT jūrų teisės konvenciją, kurio tikslas – kovoti su Azovo jūroje Rusijos vykdoma priešiška veikla;

13.  patvirtina savo paramą Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui; dar kartą patvirtina, kad Ukrainos suverenitetą Krymo pusiasalyje;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos generaliniam sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, Ukrainos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir ES valstybėms narėms.

(1)

OL C 378, 2017 11 9, p. 213.

(2)

OL C 224, 2016 6 21, p. 14.

(3)

OL L 407, 2016 11 4, p. 74.

(4)

OL C 346, 2018 9 27, p. 86.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0259.

Atnaujinta: 2018 m. spalio 24 d.Teisinis pranešimas