Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0076/2019Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0076/2019
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto

23.1.2019 - (D059692/02 – 2019/2524(RSP))

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Atsakingas Parlamento narys: Bart Staes  

Procedūra : 2019/2524(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0076/2019
Pateikti tekstai :
B8-0076/2019
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B8-0076/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto

(D059692/02 – 2019/2524(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projektą (D059692/02),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų[1], ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 3 d. vykusį balsavimą Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete, kuris nurodomas Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje, kurio metu nuomonė nebuvo pateikta,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius[2],

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonę, kuri buvo priimta 2018 m. kovo 7 d. ir paskelbta 2018 m. balandžio 20 d.[3],

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama tam, kad būtų duotas leidimas teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus[4],

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2011 m. vasario 11 d. bendrovė „Bayer CropScience AG“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai pateikė paraišką pateikti rinkai maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985 ir modifikacijų derinys LLCotton25 × MON 15985, kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti (toliau – paraiška); kadangi paraiškoje buvo prašoma leidimo pateikti rinkai ne maistui ir pašarams, bet kitose srityse, išskyrus auginimą, naudojamus produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985 ir modifikacijų derinys LLCotton25 × MON 15985, ir kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti;

B.  kadangi 2018 m. kovo 7 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl šios paraiškos;

C.  kadangi genetiškai modifikuota medvilnė GHB614 × LLCotton25 × MON 15985 sintetina 2mEPSPS baltymą, kuris suteikia atsparumą herbicidams, kurių sudėtyje yra glifosato, ir PAT baltymą, kuris suteikia atsparumą amonio gliufozinato pagrindu pagamintiems herbicidams, ir Cry1Ac ir Cry1Ab2 baltymus, kurie suteikia apsaugą nuo tam tikrų žvynasparnių kenkėjų; kadangi, be to, šis augalas gamina baltymus (NPTII ir AAD), kurie suteikia atsparumą antibiotikams;

D.  kadangi, nors žmonėms skirto vilnamedžių (medvilnės) aliejaus vartojimas Europoje galbūt palyginti ir nedidelis, šio aliejaus galima rasti įvairiuose maisto produktuose, įskaitant padažus, majonezą, smulkius konditerijos kepinius, šokolado užtepus ir traškučius[5];

E.  kadangi gyvūnams medvilnė duodama daugiausia kaip medvilnės sėklų išspaudos / miltai arba kaip aliejingos medvilnės sėklos[6];

Papildomų herbicidų liekanos ir komponentai

F.  kadangi papildomų herbicidų, šiuo atveju glifosato ir gliufozinato, naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, todėl galima tikėtis, kad jie bus veikiami didesnių ir kartotinių dozių, o tai ne tik lems ne tik didesnę liekanų koncentraciją derliuje, taigi ir importuojamuose produktuose, bet taip pat gali turėti įtakos genetiškai modifikuotų augalų sudėčiai ir jų agronominėms savybėms;

G.  kadangi Sąjungoje nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. neleidžiama naudoti gliufozinato, nes jis klasifikuojamas kaip toksiškas reprodukcijai ir todėl jam taikomi kriterijai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009[7];

H.  kadangi vis dar neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti jokiai kategorijai; kadangi 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, priešingai, glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų;

I.  kadangi, pasak EFSA Augalų apsaugos produktų ir jų liekanų ekspertų grupės, negalima daryti išvadų dėl liekanų, gaunamų iš genetiškai modifikuotų pasėlių purškimo glifosato preparatais, saugumo[8]; kadangi komerciniuose purškiamojo glifosato preparatuose naudojami priedai ir jų mišiniai gali būti toksiškesni nei vien tik veiklioji medžiaga[9];

J.  kadangi kilus susirūpinimui dėl glifosato priedo, žinomo kaip polietoksiluoto lajaus aminas, toksiškumo Sąjunga jau pašalino jį iš rinkos; kadangi, nepaisant to, problemų keliantys priedai ir mišiniai vis dar galbūt leidžiami šalyse, kuriose auginama genetiškai modifikuota medvilnė (šiuo metu Japonijoje);

K.  kadangi informacija apie herbicidų ir jų metabolitų liekanų kiekį yra būtina nuodugniam herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimui atlikti; kadangi laikoma, kad po purškimo herbicidais susidariusios liekanos nepatenka į EFSA genetiškai modifikuotų organizmų ekspertų grupės (EFSA GMO grupės) kompetencijos sritį; kadangi nei genetiškai modifikuotos medvilnės purškimo herbicidais poveikis, nei bendras purškimo glifosato ir gliufozinato preparatais poveikis dar neįvertintas;

L.  kadangi teisiškai nereikalaujama, kad valstybės narės nustatytų glifosato ar gliufozinato liekanas importuojamoje medvilnėje, kad užtikrintų atitiktį didžiausiems liekanų kiekiams, nustatytiems pagal 2019, 2020 ir 2021 m. Sąjungos suderintą daugiametę kontrolės programą[10]; kadangi naujausioje Europos Sąjungos ataskaitoje dėl pesticidų liekanų maisto produktuose, kurią parengė Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir kuri pagrįsta suderintos daugiametės programos ir valstybių narių programų rezultatais, nėra informacijos apie tai, ar medvilnė atitinka didžiausio leistino bet kokių pesticidų liekanų kiekio normas[11] ; kadangi pagal naujausius duomenis nėra žinoma, ar glifosato arba gliufozinato liekanos genetiškai modifikuotoje medvilnėje GHB614 × LLCotton25 × MON 15985 atitinka Sąjungos didžiausius leistinus liekanų kiekius;

Toksiškos medžiagos gosipolio kiekis

M.  kadangi gosipolis yra natūraliai susidaranti toksiška medvilnės sudedamoji dalis: kadangi gosipolio kiekis gali būti didesnis genetiškai modifikuotuose augaluose, kurių sudėtyje yra EPSPS baltymo[12]; kadangi EFSA GMO grupė pažymėjo, kad laisvojo gosipolio kiekis neapdorotose genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 x LLCotton25 x MON 15985 sėklose buvo didesnis nei genetiškai nemodifikuotoje medvilnėje (atitinkamai 7 200 mg/kg ir 6 000 mg/kg)[13], tačiau abi vertės buvo didesnės už teisės aktais nustatytą 5 000 mg/kg ribą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB dėl gyvūnų pašarų[14];

N.  kadangi, remiantis 2014 m. tyrimo „Medvilnės sėklų produktuose esančio gosipolio toksiškumas“ duomenimis, dažniausiai pasitaikantis toksinis poveikis gyvūnams yra sutrikusi patinų ir patelių reprodukcinė funkcija – tai gyvulininkystės pramonei lemia didžiulius ekonominius nuostolius; gosipolis taip pat kenkia imuninei sistemai, nes sumažėja gyvūnų atsparumas infekcijoms ir vakcinų efektyvumas[15]; kadangi EFSA teršalų maisto grandinėje ekspertų grupė gosipolį apibūdino kaip nepageidaujamą medžiagą gyvūnų pašaruose[16];

O.  kadangi EFSA GMO grupė teigia, kad didesnis gosipolio kiekis genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 x LLCotton25 x MON 15985 sėklose, palyginti su genetiškai nemodifikuotos medvilnės sėklomis, praktiškai nekelia pavojaus gyvūnų ir žmonių saugai, nes i) didžiausias laisvojo gosipolio kiekis reglamentuojamas ES teisės aktais ir ii) balintas ir rafinuotas medvilnės sėklų aliejus, taip pat iš medvilnės sėklų pagaminti miltai, kuriuos tiesiogiai gali vartoti žmonės iš esmės yra be gosipolio[17]; kadangi EFSA neįvertino medvilnės aliejaus (skirto vartoti žmonėms) ir medvilnės miltų (skirtų pašarams), kaip rekomenduojama dabartiniame EBPO bendro sutarimo dokumente dėl naujų medvilnės rūšių sudėties klausimų; kadangi teiginys, kad gosipoliui galioja teisiniai apribojimai pagal Sąjungos teisės aktus, nesuteikia pakankamai garantijų, kad genetiškai modifikuota medvilnė GHB614 x LLCotton25 x MON 15985 yra saugi vartoti;

Cry baltymai ir sąsajos su alerginėmis reakcijomis

P.  kadangi genetiškai modifikuota medvilnė GHB614 × LLCotton25 × MON 15985 sintetina du Bt toksinus (baltymus Cry1Ac ir Cry1Ab2), kurie suteikia apsaugą nuo tam tikrų žvynasparnių kenkėjų; kadangi, nors Cry1 baltymai buvo pripažinti turinčiais adjuvantų savybių, t. y. jie gali sustiprinti kitų maisto produktų alergines savybes, to EFSA nėra ištyrusi;

Q.  kadangi 2017 m. atliktame galimo Bt toksinų ir liekanų, susidarančių po purškimo papildomais herbicidais, poveikio sveikatai tyrime padaryta išvada, kad derėtų atkreipti ypatingą dėmesį į herbicidų liekanas ir jų sąveiką su Bt toksinais[18]; kadangi EFSA šių klausimų netyrė;

Atsparumas antibiotikams

R.  kadangi, medvilnė GHB614 x LLcotton25 x MON 15985 gamina baltymus (NPTII ir AAD), kurie suteikia atsparumą antibiotikams; kadangi NPT11 suteikia atsparumą neomicinui ir kanamicinui; kadangi AAD suteikia atsparumą streptomicinui; kadangi visas šias antimikrobines medžiagas PPO klasifikuoja kaip „itin svarbias“[19];

S.  kadangi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB[20] 4 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad atliekant rizikos aplinkai vertinimą visų pirma būtų atsižvelgiama į genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kurių sudėtyje yra genų, lemiančių atsparumą antibiotikams, kurie naudojami žmonėms arba gyvūnams gydyti, ir kad bendras tikslas yra nustatyti ir nutraukti GMO atsparumo antibiotikams žymimuosius genus, kurie gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkos saugai;

T.  kadangi EFSA GMO grupė 2004 m. priimtoje nuomonėje išnagrinėjo atsparumo antibiotikams žymimųjų genų naudojimą atrenkant transgeninius įvykius augaluose, nes baimintasi, kad dėl genų perdavimo iš genetiškai modifikuotų augalų bakterijoms tokių žymimųjų genų naudojimas gali lemti didesnį žmonių ir gyvūnų atsparumą antibiotikams;

U.  kadangi, remiantis šia 2004 m. nuomone, AAD genas priklauso atsparumo antibiotikams genų II grupei, kuri „turėtų būti naudojama tik lauko tyrimams ir neturėtų patekti į genetiškai modifikuotus augalus, kurie bus tiekiami rinkai“[21];

Valstybių narių kompetentingų institucijų pastabos

V.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį kompetentingos institucijos pateikė daug kritinių pastabų, kurios apima toliau išdėstytus klausimus (bet ne vien)[22];

Demokratijos stoka sprendimų priėmimo procese

W.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. gruodžio 3 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

X.  kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, tiek aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priima sprendimus dėl leidimų, nesiremdama Valstybių narių komiteto nuomone, ir kad priimant sprendimus dėl leidimų, susijusių su genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais, norma tapo sugrąžinti klausimą Komisijai, kad ši priimtų galutinį sprendimą, nors tai yra retai taikoma visos procedūros išimtis; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker jau ne kartą apgailestavo dėl šios praktikos kaip nedemokratiškos[23];

Y.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą[24] Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti bei pateikti naują pasiūlymą;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

3.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokio genetiškai modifikuoto maistui ar pašarams skirto augalo, kuris yra atsparus herbicidui, kurio negalima naudoti Sąjungoje, šiuo atveju – gliufozinatui;

4.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams, jeigu neatliktas visapusiškas po purškimo papildomais herbicidais, metabolitais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, susidariusių liekanų vertinimas;

5.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą nepriklausomai nuo to, ar genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti maistui ir pašarams;

6.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių genetiškai modifikuotų augalų, kurie turi antibiotikams atsparių genų;

7.  pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą;

8.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokių įgyvendinimo sprendimų, susijusių su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

9.  ragina Komisiją atsiimti pasiūlymus dėl GMO leidimų, jei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, neatsižvelgiant į tai, ar jie skirti auginimui, ar maistui ir pašarams, nepateikia nuomonės;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika