PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl NAIADES II – veiksmų programos, skirtos vidaus vandenų kelių transportui remti
23.1.2019 - (2018/2882(RSP))
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Karima Delli Transporto ir turizmo komiteto vardu
B8-0079/2019
Europos Parlamento rezoliucija dėl NAIADES II – veiksmų programos, skirtos vidaus vandenų kelių transportui remti
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, dėl NAIADES II – veiksmų programos, skirtos vidaus vandenų kelių transportui remti (O-000016/2014 – B7-0104/2014),
– atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo įgyvendinant „NAIADES“ – Europos integruotą veiksmų programą, skirtą vidaus vandens kelių transportui (COM(2006)0006),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo: NAIADES – Europos integruota veiksmų programa, skirta vidaus vandens kelių transportui[1],
– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą „Kokybiško vidaus vandenų kelių transporto kūrimas – NAIADES II“ (COM(2013)0623);
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 6 d. rezoliucija dėl NAIADES II – veiksmų programos, skirtos vidaus vandenų kelių transportui remti[2],
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Veiksmų programos, skirtos vidaus vandens kelių transportui skatinti (NAIADES II, apimančios 2014–2017 m. laikotarpį), įgyvendinimo laikotarpio vidurio pažangos ataskaita“ (SWD(2018)0428.
– atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „ES mažataršio judumo strategija“ (COM(2016)0501),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. EP rezoliuciją dėl bendros Europos transporto erdvės kūrimo plano. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas[3],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi vidaus vandenų keliai jungia svarbius ES uostus, miestus, pramonės centrus ir pagrindines žemės ūkio sritis, todėl labai padeda siekti ES išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, tvaraus augimo ir teritorinės sanglaudos tikslų;
B. kadangi norint pasiekti 2015 m. Paryžiaus susitarimo (COP 21) tikslus būtina pereiti nuo kelių transporto prie vidaus vandenų laivybos ir kadangi vidaus vandenų transportas turi pakankamai pajėgumų, kad galėtų absorbuoti daug didesnį krovinių ir keleivių skaičių, siekiant palengvinti perpildytą Europos kelių transporto sistemą;
C. kadangi vidaus vandenų transportas yra labai svarbus siekiant sumažinti tolesnį neigiamą transporto poveikį efektyviau naudojant žemę ir energiją, taip pat mažinant triukšmą ir avarijų skaičių;
D. kadangi vidaus vandenų kelių laivyną reikėtų modernizuoti ir pritaikyti taip, kad būtų atsižvelgiama į technikos pažangą, jei norima pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą, taip užtikrinant vidaus vandenų kelių transporto konkurencinį pranašumą daugiarūšio transporto srityje;
E. kadangi iki šiol vidaus vandens kelių sektoriui buvo skirta nedaug finansinių išteklių ir kadangi sektoriui, kurį visų pirma sudaro mažosios įmonės, sunku gauti finansavimą;
1. remia konkrečius iki šiol vykdytus veiksmus ir palankiai vertina tolesnius veiksmus, numatytus NAIADES II veiksmų programoje 2014–2020 m. laikotarpiu;
2. primygtinai ragina Komisiją iki 2020 m. atnaujinti NAIADES programą, siekiant užtikrinti, kad vidaus vandenų transporto, kaip saugios, tvarios ir veiksmingos transporto rūšies galimybės daugiarūšio transporto sistemoje būtų visapusiškai išnaudotos įgyvendinant ilgalaikę ES strategiją, kuria būtų siekiama sėkmingai pereiti prie kitų transporto rūšių;
3. pabrėžia, kad rengiant transporto iniciatyvas turi būti laikomasi holistinio ir ilgalaikio požiūrio į vežimą vidaus vandens keliais pagal ES įvairiarūšio ir tvaraus transporto politiką;
4. pabrėžia, kad vandens kelių turizmas yra klestintis sektorius ir kad svarbių ES pramonės šakų konkurencingumas priklauso nuo patikimo ir ekonomiškai efektyvaus vidaus vandenų transporto, skirto jų prekių tiekimui; todėl ragina vykdyti aktyvią politiką, kuria būtų siekiama remti tvarų vidaus vandenų kelių sektorių, ypač atsižvelgiant į skaitmenines, technologines ir aplinkos problemas logistikos ir judumo srityse;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2050 m. 80 % ES gyventojų gyvens miestuose, didės viešojo transporto paklausa ir pagerės miestų logistika, o esamos žemės infrastruktūros plėtra dažnai yra sudėtinga ir brangi; ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti vidaus vandenų laivybą į miestų ir uostų politiką ir visapusiškai išnaudoti jos galimybes gabenti prekes ir keleivius, atsižvelgiant į tai, kad daugelis ES miestų yra šalia vandens kelių, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti spūstis;
6. pabrėžia, kad ankstesnių veiksmų programos nepasiekė savo tikslų dėl išteklių trūkumo; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad veiksmų programai „NAIADES III“ būtų skiriamas tinkamas ir specialus finansavimas jos tikslams pasiekti, kartu vykdant tinkamai struktūrizuotą politikos strategiją, kurioje būtų numatyti įgyvendinami trumpalaikiai ir vidutinės trukmės tikslai ir konkrečios veiksmų gairės, kuriose, be kita ko, būtų numatyti įgyvendinimo ištekliai;
7. ragina Komisiją reguliariai atlikti rinkos tyrimus ir rengti prognozes, kad būtų galima geriau analizuoti krovinių ir keleivių vežimo vidaus vandens keliais pokyčius ir sudaryti sąlygas formuoti faktais grindžiamą politiką bei geriau reaguoti į besiformuojančias tendencijas ir naujas rinkas;
8. pabrėžia, kad svarbu pašalinti kliūtis, trukdančias sukurti aukštos kokybės vandens kelius, nes tai yra vidaus vandenų laivybos ir vidaus vandenų uostų plėtros bei integravimo į transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) sąlyga; ragina Komisiją skirti finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę siekiant rekonstruoti, pritaikyti, modernizuoti ir automatizuoti farvaterius, šliuzus, tiltus, pakrantės ir uostų infrastruktūrą bei pagerinti pagrindinio tinklo tarpvalstybines atkarpas;
9. taip pat pabrėžia, kad, be valstybių narių įsipareigojimų iki 2030 m. baigti kurti pagrindinį tinklą, jiems tenka atsakomybė didinti esamos infrastruktūros veiksmingumą, patikimumą, prieinamumą ir atsparumą klimato kaitai vykdant atkūrimą, kad būtų užtikrintas vidaus vandenų transporto, kaip patikimos transporto rūšies vaidmuo ir skatinamas protingas ribotų finansinių išteklių naudojimas;
10. palankiai vertina planuojamus ir vykdomus darbus Atlanto vandenyne, Baltijos -Adrijos, Viduržemio jūros, Šiaurės -Baltijos, Šiaurės -Viduržemio, Rytų -Viduržemio jūros rytinės dalies, Reino-Alpių ir Reino-Dunojaus koridoriuose ir tai, kad apskritai daugiau valstybių narių investuoja į vidaus vandenų kelių ir uostų plėtrą; todėl ragina Komisiją remti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektų įgyvendinimą;
11. atkreipia dėmesį į tai, kad pakankami šliuzų pajėgumai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą ir tvarų sausumos transportą ir kad šliuzai yra labai svarbūs saugaus vandens reguliavimo ir švarios energijos gamybos srityse; todėl ragina Komisiją skirti pakankamai dotacijų jų atkūrimui ir atnaujinimui;
12. primygtinai ragina Komisiją teikti pirmenybę vidaus vandenų kelių projektams, nes ankstesnė patirtis, įgyta vykdant derinimo projektus, parodė, kad privatūs partneriai dalyvavo tik vykdant darbus, o valdžios institucijos liko atsakingos už finansavimą, atsižvelgiant į tai, kad vandens keliai yra viešojo pobūdžio ir įvairios paskirties;
13. pažymi, kad vidaus vandenų transporto skaitmeninimas atlieka svarbų vaidmenį didinant vidaus vandenų laivybos efektyvumą, saugą ir aplinkos apsaugos veiksmingumą; todėl ragina Komisiją parengti Skaitmeninio vidaus vandens kelių erdvės įgyvendinimo strategiją bei tinkamą susietojo ir automatizuoto vandens transporto reguliavimo sistemą, įskaitant Direktyvos 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) peržiūrą, atsižvelgiant į esamas iniciatyvas, pvz., Reino uostų informacinę sistemą (angl. RheinPorts Information System, RAIS), o taip pat sukurti patikimą ES masto teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų keičiamasi informacija apie farvaterius, keliones, krovinius ir eismą per vieną prieigos vietą;
14. pabrėžia, kad svarbu įtraukti skaitmenines vidaus vandenų kelių paslaugas į kitų transporto rūšių duomenų srautą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandžioms daugiarūšėms transporto nuo durų iki durų paslaugoms, nes derinant fizinį internetą ir sinchronizuotą įvairiarūšį transportą yra skatinamas koridorių tarp jūrų uostų ir atokių regionų susiejimas, o tai padeda užtikrinti tolygesnį žemės infrastruktūros pajėgumų naudojimą ir sumažinti spūsčių lygį bei kitą neigiamą išorinį poveikį;
15. pabrėžia, kad, siekiant laikytis 2015 m. Paryžiaus susitarimo (COP21) tikslų, transporto sistemos atsparumas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turėtų būti pasiektas greičiau pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio transporto, efektyvaus išteklių naudojimo ir netaršaus varymo sistemos; atkreipia dėmesį į tai, kad šiam perėjimui reikia atitinkamų standartų ir finansavimo, kad būtų skatinamas novatoriškas vandens kelių valdymas, platesnis švarių laivų naudojimas ir, jei įmanoma, modernizavimas bei reikalingos degalų papildymo infrastruktūros diegimas;
16. rekomenduoja naudotis švarios energijos tinklų ir vandens kelių tinklų sinergija, siekiant kaip galima optimaliau panaudoti vandens keliuose sugeneruotą hidroenergiją, vėjo energiją uostuose ir kitus švarius energijos šaltinius vandens kelių sektoriuje, aprūpinant transportą, namų ūkius ir pramonę, kartu kuo labiau sumažinant paskirstymo išlaidas;
17. pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą finansavimą naujoms technologijoms, inovacijoms ir tvariai transporto infrastruktūrai bei paslaugoms pagal dabartines ir būsimas ES programas, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonę, programą „Horizontas 2020“, „Europos horizontas“, bendrąją rinką, Europos regioninės plėtros fondą ir Sanglaudos fondą, siekiant skatinti diegti inovacijas ir didinti vidaus vandens kelių transporto veiksmingumą aplinkos ir skaitmeninėje srityse; ragina Komisiją sukurti šiam tikslui įgyvendinti skirtus finansavimo šaltinius;
18. pažymi, kad specialūs technologiniai tyrimai turėtų būti papildyti socialiniais ir ekonominiais bei ikinormatyviniais moksliniais tyrimais, siekiant skatinti inovacijas, jas reguliuojant ir finansuojant, taip pat skatinant rinkos dalyvių dalyvavimą, siekiant užtikrinti, kad rinkoje būtų plačiai dalyvaujama;
19. ragina valstybes nares toliau rengti nacionalines strategijas, skirtas vidaus vandenų transportui skatinti ir remti, atsižvelgiant į šiuo metu vykdomas NAIADES veiksmų programas ir būsimą Europos veiksmų programą, skirtą vidaus vandenų transportui bei skatinti regionų, vietos ir uostų valdžios institucijas daryti tą patį;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.