Procedūra : 2019/2543(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0086/2019

Pateikti tekstai :

B8-0086/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 31/01/2019 - 9.16
CRE 31/01/2019 - 9.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0061

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 151kWORD 51k
30.1.2019
PE631.687v01-00
 
B8-0086/2019

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl padėties Venesueloje (2019/2543(RSP))


João Pimenta Lopes, João Ferreira, Miguel Viegas, Marina Albiol Guzmán, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis, Takis Hadjigeorgiou, Nikolaos Chountis, Eleonora Forenza, Maria Lidia Senra Rodríguez, Younous Omarjee GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje  (2019/2543(RSP))  
B8-0086/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1945 m. JT Chartijos 1 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas tikslas „plėtoti draugiškus tautų santykius, grindžiamus tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principu, taip pat imtis kitų reikiamų priemonių visuotinei taikai stiprinti“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnį ir į Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnį, kuriuose nustatyta, kad „visos tautos turi apsisprendimo teisę“ ir kad „remdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą“,

–  atsižvelgdamas į JT Chartijoje nustatytą nesikišimo principą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 10 d. ir 11 d. Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) ir ES valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, kurioje pasirašiusieji dar kartą patvirtino savo pasiryžimą siekti visų Jungtinių Tautų Chartijos tikslų bei laikytis visų jos principų ir remti visas pastangas puoselėti visų valstybių suverenumo lygybę ir gerbti jų teritorinį vientisumą bei politinę nepriklausomybę,

–  atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Lotynų Amerikos Parlamento deklaraciją, ypač į tai, kad joje atmetami bet kokie tiesioginiai ar netiesioginiai užsienio intervencijos veiksmai Venesuelos Bolivaro Respublikos vidaus reikaluose ir raginama pradėti konstruktyvų dialogą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2018 m. gegužės 20 d. Venesuela surengė Konstituciją atitinkančius laisvus ir demokratiškus prezidento ir regioninių įstatymų leidžiamųjų tarybų rinkimus; kadangi šiuose rinkimuose dalyvavo 16 partijų ir 4 kandidatai į prezidentus; kadangi boikotuoti šiuos rinkimus nusprendė tik 3 opozicinės partijos;

B.  kadangi prezidento rinkimai buvo paankstinti opozicijos prašymu; kadangi opozicija paskutinę minutę nepasirašė Dominikos Respublikoje parengto politinio ir rinkiminio susitarimo, dėl kurio tariantis tarpininkavo buvęs Ispanijos ministras pirmininkas J. L. R. Zapatero;

C.  kadangi rinkimai vyko vienodomis, sąžiningomis ir skaidriomis sąlygomis, prižiūrint subalansuotai Nacionalinei rinkimų tarybai ir suteikiant pakankamas garantijas visiems dalyviams;

D.  kadangi rinkimus Venesueloje atitinkamų Venesuelos valdžios institucijų kvietimu stebėjo 200 nepriklausomų tarptautinių stebėtojų, kaip antai buvęs Ispanijos Ministras Pirmininkas José Luis Zapatero, buvęs Kipro Respublikos užsienio reikalų ministras Marcos Cipriani ir buvęs Prancūzijos Senato pirmininkas Jean-Pierre Bel;

E.  kadangi rinkimus 2018 m. gegužės 20 d., surinkęs 68 % balsų laimėjo Nicolás Maduro;

F.  kadangi gubernatorių rinkimai įvyko 2018 m. spalio mėn., o savivaldybių rinkimai – 2018 m. gruodžio mėn., dalyvaujant opozicijos partijoms, kadangi opozicija ginčyja tik prezidento rinkimus, kurie vyko tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir kiti treji rinkimai;

G.  kadangi Venesueloje 2019 m. sausio 23 d. bandyta įvykdyti perversmą, o Juan Guaidó viešai pasiskelbė šalies laikinuoju prezidentu; kadangi šis aktas neturi jokio konstitucinio ar teisinio pagrindo, nes nesilaikoma konstitucinių straipsnių, į kuriuos nurodoma, išlygų;

H.  kadangi JAV ir vadinamoji Limos grupė patvirtino tokį bandymą įvykdyti perversmą, pripažindamos jo vykdytoją Juan Guaidó šalies laikinuoju prezidentu tuo pačiu metu, kai kitos šalys teisėtu Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentu pripažino Nicolásą Maduro;

I.  kadangi 2019 m. sausio 24 d. JAV remiamą pareiškimą, kuriuo Amerikos valstybių organizacija (AVO) buvo raginama pripažinti Juan Guaidó kaip laikiną prezidentą, atmetė 18 jos narių;

J.  kadangi JT Saugumo Taryboje buvo atmestas JAV pasiūlymas, kuriuo remiamas Juan Guaidó valstybės perversmas; kadangi Saugumo Taryba vietoj to paragino šalyje pradėti atvirą ir įtraukų dialogą, kad būtų sumažinta įtampa;

K.  kadangi daugiau kaip 20 šalių, įskaitant JT Saugumo Tarybos nares, Karibų bendrijos (CARICOM) valstybes nares ir daugelį kitų, ragino šalyje palaikyti atvirą ir įtraukų dialogą, kad išspręstų dabartines problemas;

L.  kadangi ekonominė ir socialinė padėtis Venesueloje pastaraisiais metais labai pablogėjo dėl didėjančių JAV ir ES ekonominių ir finansinių sankcijų, lemiančių hiperinfliaciją, tiekimo trūkumą, didėjantį skurdą, vaistų ir medicininės įrangos nepriteklių;

M.  kadangi reikia skubiai įveikti krizę ir derybų būdu rasti išeitį iš dabartinės padėties Venesueloje;

O.  kadangi per šią savaitę daug regiono šalių, pvz., Meksika ir Urugvajus, pareiškė norą siekiant rasti sprendimą į tokį nacionalinį įtraukų dialogą įsitraukti kaip tarpininkės arba moderatorės;

1.  griežtai smerkia bandymą įvykdyti perversmą Venesueloje, Juan Guaidó pasiskelbimą laikinu šalies prezidentu nepaisant konstitucinės sistemos, ir strategiją, kurią remia JAV ir vadinamoji Limos grupė ir kuria siekiama įteisinti užsienio intervenciją Venesueloje;

2.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl dabartinės padėties Venesueloje gali padaugėti smurto; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Venesuelos gyventojai turėtų rasti taikų politinį dabartinių problemų sprendimą pagal Venesuelos Konstituciją ir be užsienio valstybių kišimosi;

3.  ragina visas šalies politines jėgas atnaujinti dialogą ir derybas; primena, kad opozicijos atstovams prieš metus nutraukus dialogą priimtas susitarimas dėl Venesuelos demokratinio sambūvio, ir pabrėžia, kad šis susitarimas galėtų būti naujo nacionalinio dialogo atskaitos taškas;

4.  palankiai vertina regiono šalių, pvz., Meksikos ir Urugvajaus, išreikštą norą būti tarpininkais arba moderatoriais, kad sprendimas būtų rastas dialogo keliu;

5.  pabrėžia, kad tarptautinis bet kokios pasiskelbusios naujos vyriausybės pripažinimas gali dar labiau pabloginti politinę padėtį ir daryti šalutinį poveikį už Venesuelos ribų, visame regione;

6.  reikalauja griežtai pasmerkti Tarybos ir valstybių narių bandymą įvykdyti valstybės perversmą ir reikalauja laikytis tarptautinės teisės, t. y. JT chartijos principų, pavyzdžiui, nesikišimo principo;

7.  smerkia padidėjusį politinio kišimosi kurstymą, ekonominę ir finansinę blokadą, diplomatinį destabilizavimą ir tebesitęsiančius grasinimus Venesuelai, kuriuos skatina JAV, savarankiškai pasiskelbusi Limos grupė ir ES;

8.  ragina panaikinti Venesuelai taikomas ekonomines ir finansines sankcijas, kurios labai prisidėjo prie šalies ekonomikos būklės blogėjimo, kaip matoma iš Jungtinių Tautų nepriklausomo eksperto Alfred de Zayas ataskaitos;

9.  ragina valstybes nares neprisijungti prie neatsakingos JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kai kurių šalių, priklausančių vadinamajai Limos grupei, strategijos, kurioje tvirtinama, kad reikia įteisinti užsienio intervenciją Venesueloje, o ne remti ir skatinti taikiai sureguliuoti padėtį dialogo keliu;

10.  palankiai vertina tai, kad JT Saugumo Taryba atmetė JAV pasiūlymą remti bandymą įvykdyti perversmą Venesueloje;

11.  mano, kad suvereniai ir nepriklausomai valstybei priešiški ES institucijų ir kai kurių valstybių narių pareiškimai, kurie tik prisidės prie konflikto kurstymo, yra nepriimtini;

12.  primena, kad 2018 m. gegužės 20 d. Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentu gyventojai balsuodami išrinko Nicolás Maduro;

13.  reiškia savo solidarumą su Venesuelos žmonėmis; primena, kad „visos tautos turi teisę į laisvą apsisprendimą“ ir kad „remdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą“(1); nepritaria jokiems išpuoliams, nukreiptiems prieš Venesuelos demokratiją ir suverenumą;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei, MERCOSUR parlamentui, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai ir Lotynų Amerikos regioninėms institucijoms, įskaitant UNASUR, ALBA ir CELAC.

 

(1)

JT Deklaracija dėl nepriklausomybės suteikimo kolonijinėms šalims ir tautoms

Atnaujinta: 2019 m. sausio 31 d.Teisinis pranešimas