Procedūra : 2018/2684(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0096/2019

Pateikti tekstai :

B8-0096/2019

Debatai :

PV 12/02/2019 - 21
CRE 12/02/2019 - 21

Balsavimas :

PV 13/02/2019 - 16.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0111

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 170kWORD 51k
6.2.2019
PE631.714v01-00
 
B8-0096/2019

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0005/2019

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES  (2018/2684(RSP))


João Pimenta Lopes Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES  (2018/2684(RSP))  
B8-0096/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijai skirtą klausimą dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES (O-000135/2018 – B8-0005/2019),

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 8 ir 153 straipsnius (dėl moterų ir vyrų lygybės), 10 ir 19 straipsnius (dėl nediskriminavimo) ir 6, 9 bei 168 straipsnius (dėl sveikatos),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 ir 3 straipsnius, kuriais nustatytas lyčių lygybės ir nediskriminavimo, kaip vienos pagrindinių Sąjungos vertybių, principas,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 straipsnį (nediskriminavimas), 23 straipsnį (moterų ir vyrų lygybė) ir 35 straipsnį (sveikatos priežiūra),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, taip pat į 1994 m. rugsėjo mėn. Tarptautinės konferenciją gyventojų ir vystymosi klausimais (Kairo konferencija) ir jos veiksmų programą, taip pat atitinkamų jų peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į JT Konvenciją dėl diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Komisijos organizuoto 2017 m. metinio kolokviumo pagrindinių teisių klausimais „Moterų teisės neramiais laikais“ išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi priešišką reakciją galima apibrėžti kaip priešinimąsi pažangumo reikalaujantiems socialiniams pokyčiams, įgytų teisių regresą arba nelygiateisiško status quo išlaikymą ir kadangi priešiška reakcija į moterų teises ir lyčių lygybę kelia itin didelį susirūpinimą; kadangi toks pasipriešinimas gali būti vykdomas neatsižvelgiant į asmens socialinę padėtį ar amžių, gali būti formalaus ar neformalaus pobūdžio ir gali būti susijęs su pasyviomis ar aktyviomis strategijomis, kuriomis siekiama toliau daryti pažangą stengiantis pakeisti teisės aktus ar politiką, o tai galiausiai ribotų piliečių įgytas teises; kadangi šiuos veiksmus lydėjo melagingos naujienos ir žalingi stereotipiniai įsitikinimai;

B.  kadangi moterų teisės – žmogaus teisės;

C.  kadangi lyčių lygybės lygis dažnai yra indikacinis ir gali būti naudojamas pirmas įspėjimas apie blogėjančią pagrindinių teisių ir vertybių, įskaitant demokratiją ir įstatymo viršenybės principą tam tikroje visuomenėje, padėtį; kadangi pastangos apriboti ar pabloginti moterų teises dažnai yra didesnio visuomeninio konflikto ženklas;

D.  kadangi visos valstybės narės pagal tarptautinę teisę ir ES sutartis yra prisiėmusios įsipareigojimų ir pareigų laikytis pagrindinių teisių ir moterų teisių ir jas užtikrinti, saugoti ir įgyvendinti;

E.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinė ES vertybė; kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra Sutartyse įtvirtinta pagrindinė teisė, kuri turėtų būti užtikrinama priimant teisės aktus bei teismo sprendimus ir taikoma praktikoje bei kasdienio gyvenimo srityse;

F.  kadangi SESV 8 straipsniu Sąjungai suteikiama užduotis panaikinti nelygybę ir skatinti vyrų ir moterų lygybę vykdant savo veiklą visose srityse;

G.  kadangi lyčių lygybės indeksas atskleidžia, kad nelygybė išlieka, o nuo 2005 m. iki 2015 m. padaryta labai maža pažanga; kadangi visose valstybėse narėse vis dar reikia esminių pertvarkų, kad būtų sukurta lyčių požiūriu lygi visuomenė, kurioje moterys ir vyrai visose gyvenimo ir darbo srityse būtų vienodai atstovaujami, gerbiami ir jaustųsi saugūs; kadangi lyčių lygybės politikos poveikis yra naudingas visiems žmonėms ir ši politika daro teigiamą įtaką visai visuomenei; kadangi, jeigu nustosime daryti pažangą moterų teisių srityje, regresuosime;

H.  kadangi lygybės skatinimo politika turi būti grindžiama vienodų moterų ir vyrų galimybių sudarymu, tuo pat metu remiant moteris, siekiančias suderinti darbą bei šeimos gyvenimą;

I.  kadangi pažanga lyčių lygybės srityje ir skatinant moterų teises nėra savaiminė ir tolygi; kadangi siekiant apsaugoti ir skatinti lyčių lygybę reikia nuolat stengtis;

J.  kadangi moterų diskriminacija turi daug formų, įskaitant struktūrinę ir ekonominę diskriminaciją, kurios nesimato ir apie kurią tylima, nes ji reiškiasi visur;

K.  kadangi pastarąjį dešimtmetį pasaulio ir Europos lygmenimis stebime matomą ir organizuotą puolimą prieš lyčių lygybę ir moterų teises, be kita ko, ir ES, o ypač keliose valstybėse narėse;

L.  kadangi priešiška reakcija pastebima ir ES lygmeniu ir kadangi tai, jog ES Komisija šios Parlamento kadencijos pradžioje nusprendė netęsti ankstesnės lyčių lygybės strategijos, ir toliau yra pagrindas apgailestauti;

M.  kadangi atrodo, kad pagrindiniai šios priešiškos reakcijos prieš moterų teises ir lyčių lygybę taikiniai visose šalyse yra tie patys ir apima esmines institucinės ir politinės lyčių lygybės ir moterų teisių sistemos sritis, pavyzdžiui, lyčių aspekto integravimą, socialinę ir darbo apsaugą, švietimą, lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, smurto prieš moteris, smurto dėl lyties prevenciją ir kovą su šiomis smurto formomis, taip pat LGBTI+ teises, moterų dalyvavimą politinių sprendimų priėmimo organuose, veiklos erdvę ir tinkamą finansavimą moterų organizacijoms; kadangi kai kurie kovotojai prieš žmogaus teises ir organizacijos savo strategijomis siekia panaikinti esamus teisės aktus, reglamentuojančius pagrindines žmogaus teises, susijusias su: lytiškumu ir reprodukcija, įskaitant teises naudotis moderniais kontracepcijos metodais, pagalbinėmis reprodukcinėmis technologijomis ar teise į saugų abortą; lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI asmenų) lygybe; teise į mokslinius tyrimus su kamieninėmis ląstelėmis ir teise pakeisti lytinę tapatybę ar lytį nesibaiminant teisinio persekiojimo;

N.  kadangi moterims ypač didelį poveikį daro mažų garantijų darbas ir įvairios netipinio darbo formos; kadangi 2008–2014 m. laikotarpiu dėl visą ES apėmusios gilios ekonomikos krizės labai padidėjo nedarbo lygis, o 2014 m. moterų nedarbo lygis (10,4 proc.) vis dar buvo didesnis nei vyrų (10,2 proc.); kadangi ekonomikos krizė padarė poveikį visai Europos Sąjungai, ypač kaimo vietovėms, kuriose susiduriama su katastrofiškai dideliu nedarbu, skurdu ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, o šį poveikį labiausiai patiria moterys;

O.  kadangi pastarąjį dešimtmetį populiarinant ir įgyvendinant moterų teises moterų organizacijos, grupės ir moterų teisių gynėjai skatino teisės aktų kūrimą ir politikos plėtrą ir tam vadovavo; kadangi jos susiduria su dideliais sunkumais norėdamos gauti finansavimą dėl ribojančių kriterijų ir administracinės naštos, taip pat dėl vis labiau priešiškos aplinkos, dėl kurios jos nebegali veiksmingai vykdyti savo viešojo intereso misijų;

P.  kadangi daugelis valstybių narių vis dar neratifikavo ir į nacionalinę teisę neperkėlė Stambulo konvencijos ir kadangi Europos Sąjungoje yra valstybės nustatytų apribojimų, taikomų galimybėms naudotis lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis;

Q.  kadangi per pirmą 2018 m. pusmetį kai kuriose ES šalyse kilo pasipriešinimas Stambulo konvencijai ir taip atsivėrė erdvė neapykantą kurstančioms kalboms, ypač nukreiptoms prieš LGBTI+ asmenis; kadangi su šia reakcija niekada nebuvo kovojama nei ES Taryboje, nei Europos Vadovų Taryboje;

R.  kadangi 2017 m. Europos Taryba įspėjo, jog kilo grėsmė lytinėms ir reprodukcinėms moterų teisėms, nes keletas narių siekia suvaržyti teisės aktus dėl galimybės atlikti abortą ir naudotis kontracepcija; kadangi JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komitetas (CEDAW) ir Neįgaliųjų teisių komitetas (CRPD) 2018 m. rugpjūčio mėn. paskelbė bendrą pranešimą, kuriame pabrėžė, kad galimybė saugiai ir teisėtai atlikti abortą, taip pat gauti susijusias paslaugas ir informaciją, yra esminiai moterų reprodukcinės sveikatos aspektai, ir primygtinai paragino šalis sustabdyti regresą moterų ir mergaičių lytinių ir reprodukcinių teisių srityje, nes dėl to kyla grėsmė moterų ir mergaičių sveikatai ir gyvybei; kadangi Parlamentas pripažino, kad atsisakymas užtikrinti saugius ir teisėtus abortus yra smurtas prieš moteris;

S.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse vyriausybės visapusiškai remia prieš lytines ir reprodukcines moterų teises kovojančias asociacijas ir ši parama iš dalies pasireiškia tuo, kad šioms asociacijoms skiriamos viešosios lėšos, kurios naudojamos jų veiksmams tarptautiniu ir Europos lygmenimis suderinti;

T.  kadangi nevisose valstybėse narėse yra švietimas santykių, lytiškumo ir lyčių lygybės temomis, kuris atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos standartus, taikomus lytiniam švietimui, ir Pasaulio sveikatos organizacijos veiksmų planą dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos, o tai prilygsta tarptautinių gairių nesilaikymui; yra susirūpinęs dėl to, kad vis labiau didėja pasipriešinimas tokiam švietimui ir stiprėja jame dalyvaujančių asmenų stigmatizacija iš tam tikrų politinių judėjimų pusės, o šis pasipriešinimas daugelyje valstybių narių dažnai kyla dėl dezinformacijos kampanijų, nukreiptų prieš lytinio švietimo turinį ir trukdančių teikti tokį informacinį, svarbų ir įtraukų švietimą visiems;

U.  kadangi per amžius susiformavusios patriarchalinės struktūros visame pasaulyje lemia moterų priespaudą bei jų teisių pažeidimus ir palaiko lyčių nelygybę; kadangi norint kovoti su šiomis struktūromis, reikia visame pasaulyje diskutuoti su įvairiais valdžios atstovais ir nagrinėti įvairius valdžios mechanizmus;

V.  kadangi lyčių lygybės populiarinimas ir investavimas į moteris naudingas visai visuomenei, nes moterys, turinčios ekonominių išteklių ir vadovavimo galimybių, investuos į savo vaikų ir šeimų sveikatą, mitybą, švietimą ir gerovę;

1.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau ryžtingai laikytis savo įsipareigojimo lyčių lygybei, LGBTI + teisėms ir moterų teisėms, įskaitant pažeidžiamiausių mažumų teises, ir šioms sritims teikti pirmenybę; primena visoms valstybėms narėms jų įsipareigojimus gerbti moterų teises ir skatinti lyčių lygybę; ragina griežtai pasmerkti diskursus ir priemones, kuriais pažeidžiamos moterų teisės, savarankiškumas ir emancipacija bet kurioje srityje; pažymi, kad svarbus būdas kovoti su priešiška reakcija yra savo iniciatyva skatinti teisėmis pagrįstą lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimą visose srityse;

2.  pažymi, kad priešiškos reakcijos į moterų teises pobūdis, stiprumas ir poveikis įvairiose valstybėse narėse ir regionuose skyrėsi, kai kuriais atvejais buvo apsiribota retorika, tačiau kitais atvejais ši reakcija virto konkrečiomis priemonėmis ir iniciatyvomis; kadangi, nepaisant to, ši priešiška reakcija pastebima beveik visose valstybėse narėse; laikosi nuomonės, kad priešiška reakcija taip pat formuojama atsižvelgiant į diskusijas ir politikos galimybes;

3.  pažymi, kad labiausia nuo šios priešiškos reakcijos nukenčia mažumų grupėms, įskaitant lytines, seksualines, etnines ir religines grupes, priklausančios moterys;

4.  pabrėžia, kad lyčių lygybės negalima užtikrinti, jei ne visos moterys turės lygias teises, įskaitant moteris, priklausančias religinėms ir etninėms mažumų grupėms, kurios susiduria su tarpsektorine nelygybe;

5.  smerkia tai, kad kai kuriose valstybėse narėse lyčių lygybės politika keičia kryptį bei dėmesį ir virsta šeimos bei motinų politika; atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant tokią politiką koncentruojamasi tik į konkrečias grupes ir nesilaikoma įtraukaus požiūrio; be to, pažymi, kad tokia politika nesuinteresuota tvariais struktūriniais pokyčiais, kurie galėtų ilgam pagerinti moterų teisių ir lyčių lygybės padėtį;

6.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad moterų teisės ir LGBTI+ teisės būtų saugomos ir pripažįstamos kaip lygybės principai demokratijos ir įstatymo viršenybės principo kontekste; vis dėlto mano, kad moterų teisių įtvirtinimas teisės aktuose yra nepakankamas, kad būtų pasiekta lyčių lygybė, ir kad to negalima pasiekti, nebent valstybės narės perkeltų, priimtų ir galiausiai įgyvendintų atitinkamus įstatymus ir užtikrintų jų vykdymą, kad būtų visapusiškai apsaugotos moterų teisės; apgailestauja, kad moterų teisių klausimas nesprendžiamas holistiškai kaip visų nacionalinės ir Europos viešosios politikos krypčių, kurioms skiriamas atitinkamas biudžetas, varomoji jėga; mano, kad pagrindinė sritis, į kurią reikia investuoti, yra priešiškos reakcijos prevencija per švietimą; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti visuomenės informuotumą apie moterų teisių ir lyčių lygybės užtikrinimo svarbą ir naudą, panaikinti lyčių stereotipus visuomenei ir toliau remti įrodymais pagrįstų mokslinių tyrimų ir informacijos moterų teisių srityje plėtrą ir sklaidą;

7.  ragina visas valstybes nares įsipareigoti ir laikytis tarptautinių sutarčių bei atitinkamų konvencijų, o taip pat esminiuose teisės aktuose įtvirtintų principų, kaip būdo užtikrinti pagarbą mažumų ir moterų teisėmis, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos teises ir lyčių lygybę bendrai, bei tokias teises sustiprinti;

8.  pabrėžia, kad visų formų smurto prieš moteris, įskaitant tradicines žalingas praktikas ir smurtą lyties pagrindu prevencija ir kova su juo yra vis dar susiduria su dideliais sunkumais; yra susirūpinęs dėl įvairių formų smurto, pvz., neapykantos dėl lyties ir neapykantą kurstančių kalbų LGBTI asmenų atžvilgiu, dėl neapykantos moterų atžvilgiu ir smurto internete, įskaitant priekabiavimą ir persekiojimą, taip pat smurto prieš moteris darbo vietoje ar dėl prekybos žmonėmis ir prostitucijos; primena, kad reikia įgyvendinti moterų ir mergaičių prevencines ir apsaugos priemones, susijusias su smurtu dėl lyties, ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn, kartu užtikrinant, kad moterų prieglaudos būtų tinkamai finansuojamos, aprūpintos personalu ir remiamos; primena, kad itin svarbu įgyvendinti Aukų teisių direktyvą, Europos apsaugos orderio direktyvą ir Kovos su prekyba žmonėmis direktyvą; pabrėžia, kad būtina spręsti palyginamų duomenų trūkumo problemą, siekiant tinkamai informuoti politikos kūrėjus apie šiuos naujus klausimus; ragina ES ir valstybių narių lygmeniu tęsti visuomenės informavimo kampanijas, skirtas kovai su smurtu dėl lyties ir smurtu šeimoje;

9.  ragina savo narius plenarinių sesijų metu visiškai netoleruoti neapykantą kurstančių seksistinių kalbų ir pakeisti Darbo tvarkos taisykles, numatant atitinkamą draudimą;

10.  pakartoja raginimą Europos Parlamente įgyvendinti veiksmingiausias kovos su seksualiniu priekabiavimu priemones, kad būtų užtikrinta tikra lyčių lygybė; ragina atlikti išorės auditą, kuriame būtų nurodyta, kokias darbo taisykles geriausia taikyti, siekiant numatyti privalomus pagarbos ir orumo darbe mokymus visiems Parlamento darbuotojams, įskaitant EP narius, ir pakeisti dviejų kompetentingų kovos su priekabiavimu komitetų sudėtį taip, kad juos sudarytų nepriklausomi ekspertai ir būtų užtikrinama lyčių pusiausvyra;

11.  mano, kad bendradarbiauti su vyrais yra svarbu skatinant vyrų ir moterų lygybę ir naikinant smurtą prieš moteris;

12.  smerkia kampaniją prieš Stambulo konvenciją, kuria kovojama su smurtu prieš moteris ir neteisingą jos aiškinimą; yra susirūpinęs dėl to, kad atmetama smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties, dėl ko yra pasiektas tvirtas tarptautinis susitarimas, visiško netoleravimo taisyklė; atkreipia dėmesį į tai, kad kyla abejonių dėl žmogaus teisių, lygybės, savarankiškumo ir orumo principų esmės; ragina Tarybą inicijuoti ES vykdomą Stambulo konvencijos ratifikavimą ir ją visapusiškai įgyvendinti, taip pat rekomenduoti ją ratifikuoti visoms valstybėms narėms;

13.  pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje laikomas labiausiai paplitusia smurto rūšimi kai kuriose valstybėse narėse, ir pareiškia, kad yra susirūpinęs dėl didėjančio moterų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, skaičiaus;

14.  pažymi, kad nuo smurto dėl lyties, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, nukentėję asmenys dažnai turi ribotas galimybes kreiptis į teisingumo institucijas ir tinkamos apsaugos, nepaisant teisės aktų dėl kovos su visų formų smurtu, ir tai, kad teisės aktai menkai įgyvendinami ir menkai užtikrinamas jų įgyvendinimas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi nuo smurto dėl lyties ir smurto artimoje aplinkoje nukentėję asmenys gautų prie lyties pritaikytą teisinę pagalbą, siekiant išvengti pakartotinės viktimizacijos ir nebaudžiamumo, taip pat siekiant pagerinti pranešimų apie tokius nusikaltimus statistiką;

15.  atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančią tendenciją, kai mažėja erdvės pilietinei visuomenei pasaulyje ir Europoje, ir kai didėja pagrindinių teisių organizacijų, įskaitant moterų teisių organizacijas ir aktyvistus, kriminalizavimas, biurokratizavimas ir lėšų apribojimai;

16.  reiškia stiprią paramą ir solidarumą su paplitusioms iniciatyvoms, įskaitant visuomenės iniciatyvas, kai reikalaujama lyčių lygybės, kurią skatina moterų organizacijos ir judėjimai; pabrėžia, kad būtina nuolatinė finansinė parama siekiant užtikrinti, kad jų darbas galėtų būti tęsiamas; todėl ragina valstybes nares ir ES padidinti šioms organizacijoms taikomų finansinių priemonių finansavimą; primygtinai reikalauja sumažinti biurokratiją, su kuria susiduria tie, kurie nori pasinaudoti šiomis lėšomis, ir užtikrinti, kad jų skirstymas nebūtų diskriminacinis organizacijų tikslų ir veiklos požiūriu;

17.  todėl yra susirūpinęs dėl žinios apie kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Italijoje ir Austrijoje, mažinamas lėšas moterų organizacijoms ir moterų centrams;

18.  ragina valstybes nares skirti pakankamai finansinių išteklių, kad būtų įgyvendintos kovos su visų rūšių smurtu, ypač smurtu prieš moteris, priemonės;

19.  atkreipia dėmesį į kai kuriose valstybėse narėse pastebimą tendenciją lygiagrečiai kurti nevyriausybinių organizacijų aplinką, kurią sudaro vyriausybę remiantys asmenys ir organizacijos; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tiek moterų teises ir lyčių lygybę, tiek toliau apskritai vystyti visuomenę svarbu turėti kritiškai nusiteikusią ir įvairialypę nevyriausybinių organizacijų aplinką;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti savo lėšų paskirstymo, stebėjimo ir vertinimo mechanizmus ir užtikrinti, kad juose būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir sunkumus, su kuriai susiduria tam tikros organizacijos ir judėjimai, ypač mažos ir vidutinio dydžio organizacijos, priešiškos reakcijos metu ir, kai tinkama, taikyti tokias priemones kaip poveikio lyčiai vertinimus ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau lėšų moterų teisių ir lyčių lygybės apsaugai ir skatinimui, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises ES ir pasaulyje;

21.  ragina Europos Komisiją neatsisakyti priimti teisės akto prostitucijos klausimu, nes prekiautojų prostitucijos paslaugomis tinklas naudojasi Europos vidaus rinka, ir prašo Komisijos inicijuoti teisės aktą, pagal kurį būtų numatyta finansinių priemonių, kurios padėtų prekiautojų žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo aukoms pasitraukti iš prostitucijos;

22.  ragina Komisiją į kitą visuomenės sveikatos strategiją įtraukti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių skatinimą ir padėties gerinimą;

23.  atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis griežtų taupymo priemonių poveikis daugelyje valstybių narių daro neigiamą poveikį moterų ekonominiam įgalėjimui ir lyčių lygybė įgyvendinimui, į didėjantį nedarbą, darbo rinkos reguliavimo naikinimą, pablogėjusias sąlygas bei mažus darbo užmokesčius (nuo kurių ypač kenčia moterys), o taupymas viešųjų paslaugų, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityje, bei socialinių išmokų mažinimas toliau silpnina moterų galias;

24.  ragina valstybes nares nustoti taikyti ir atšaukti griežtas taupymo priemones ir mažinti išteklius lyčių lygybės programų, viešųjų paslaugų ir ypač – lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų teikimo – srityse;

25.  apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse motinystės atostogų trukmė priskiriama ekonomikos sričiai ir ją nustatant neatsižvelgiama į moterų ir vaikų socialinius ir sveikatos aspektus;

26.  pakartoja, kad lyčių lygybės užtikrinimas ir moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo šalinimas, taip pat moterų ir vyrų pensijų teisių skirtumo šalinimas teikia didelę socialinę ir ekonominę naudą šeimai ir visuomenei;

27.  ragina imtis tikslinių iniciatyvų, skirtų moterų ekonominiam įgalinimui, ir spręsti lyčių segregacijos ir moterų galimybių patekti į darbo rinką problemas, ypač moterų verslumo, skaitmeninimo ir STEM mokslų srityse, siekiant kovoti su lyčių skaitmeniniu atotrūkiu;

28.  pabrėžia, kad būtina suteikti moterims galių ir galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo veikloje ir vadovaujamoje veikloje, siekiant kovoti su neigiamais stereotipais;

29.  ragina imtis realių veiksmų, kad pašalintų moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, kuris kenkia moterų socialinei ir ekonominei padėčiai;

30.  pabrėžia, kad reikia toliau gerinti pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimą, kad būtų galima toliau gerinti tokias sritis, kaip neoficialus užimtumas, verslumas ir galimybės gauti finansavimą, prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, smurtas prieš moteris ir neapmokamas darbas; pabrėžia, kad reikia rinkti ir naudoti kokybiškus duomenis ir įrodymus, kad būtų galima formuoti informacija ir įrodymais pagrįstą politiką;

31.  apgailestauja, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą nebuvo pripažintas 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos reglamente, ir ragina Tarybą skubiai pakeisti šį reglamentą, tuo pakartojant savo įsipareigojimą užtikrinti lyčių lygybę; ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant biudžetą atsižvelgti į lyčių aspektą taip, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kokia viešųjų lėšų dalis skiriama moterims ir kovai su priešiška reakcija į moterų teises užtikrinant, jog visoje išteklių telkimo ir išlaidų skyrimo politikoje būtų skatinama lyčių lygybė;

32.  pažymi, kad lyčių aspekto integravimas yra bendros lyčių lygybės strategijos dalis, todėl pabrėžia, kad šioje srityje labai svarbūs ES institucijų įsipareigojimai; šiuo atveju apgailestauja, kad nebuvo priimta 2016–2020 m. ES lyčių lygybės strategija, dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės“ prilyginant darbo dokumentui; pakartoja savo raginimą Komisijai priimti ES moterų teisių ir lyčių lygybės strategiją;

33.  primygtinai ragina Taryba atblokuoti Direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo (vadinamoji Direktyva dėl moterų įmonių valdybose) siekiant šalinti didelį moterų ir vyrų skaičiaus atotrūkį ekonominiuose sprendimų priėmimo procesuose aukščiausiuoju lygiu;

34.  primygtinai ragina Tarybą atblokuoti Direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ar religijos ar tikėjimo, principas, kuria siekiama toliau užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos taikant horizontalųjį požiūrį;

35.  dar kartą ragina Komisiją peržiūrėti naujos redakcijos Direktyvą 2006/54/EB ir primygtinai ragina imtis deramų teisėkūros veiksmų, pagrįstų 2014 m. Komisijos rekomendacija dėl mokėjimų skaidrumo, kuria siekiama panaikinti nuolat lytims mokamą nevienodą darbo užmokestį;

36.  apgailestauja dėl to, kad sustabdytas direktyvos dėl motinystės atostogų trukmės prailginimo svarstymas;

37.  ragina Komisiją parengti nuoseklų ir išsamų veiksmų planą dėl lyčių lygybės užtikrinimo ir vienodų teisių moterims apsaugos, įskaitant visų formų smurtą prieš moteris;

38.  ragina Komisiją atidžiai stebėti lyčių lygybės skatinimo padėtį ir būklę valstybėse narėse, kuriose padėtis šiuo klausimu yra blogiausia, ypatingą dėmesį skiriant institucinei, politinei ir teisės aktų sistemai;

39.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad reprodukcinių teisių ir savarankiškumo oponentai padarė didelę įtaką nacionaliniams teisės aktams ir politikai, ypač kai kuriuose valstybėse narėse, taip siekdami toliau mažinti moterų sveikatos ir reprodukcines teises, visų pirma dėl apribojimų šeimos planavimo galimybių ir kontracepcijos srityje, taip pat dėl apribojimų, kuriais siekiama panaikinti teisę savanoriškai nutraukti nėštumą; dar kartą pabrėžia, kad reikia nustatyti politiką, kuria būtų siekiama apsaugoti motinystę ir tėvystę, užtikrinti patikimą darbo vietą ir socialinę paramą, taip pat politiką, pagal kurią būtų užtikrintos paramos šeimai infrastruktūros, ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros įstaigos ir ligonių ar vyresnio amžiaus žmonių priežiūra namuose;

40.  ragina Europos Komisiją, vykdant kovos su melagingomis naujienomis strategiją, parengti skirsnį, skirtą klaidinančiai informacijai apie abortus;

41.  kritikuoja piktnaudžiavimą feminizmu ir kova už moterų teises, siekiant kurstyti rasinę neapykantą;

42.  rekomenduoja valstybėms narėms visiems jaunuoliams užtikrinti švietimą lytiškumo ir santykių klausimais; mano, kad platesnės švietimo strategijos yra pagrindinė priemonė siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui, ypač smurtui dėl lyties, o ypač paauglystėje;

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

 

Atnaujinta: 2019 m. vasario 11 d.Teisinis pranešimas