Procedūra : 2019/2569(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0104/2019

Pateikti tekstai :

B8-0104/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/02/2019 - 10.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 153kWORD 52k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0104/2019
11.2.2019
PE635.329v01-00
 
B8-0104/2019

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl teisės į taikų protestą ir proporcingo jėgos naudojimo (2019/2569(RSP))


Eva Joly, Ernest Urtasun, Margrete Auken, Josep-Maria Terricabras, Jordi Solé, Yannick Jadot, Pascal Durand Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl teisės į taikų protestą ir proporcingo jėgos naudojimo  (2019/2569(RSP))  
B8-0104/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES Sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į lyginamąją nacionalinės teisės aktų dėl taikių susirinkimų laisvės studiją, kuriai savo 99-ojoje sesijoje, 2014 m. birželio 13–14 d. vykusioje Venecijoje, pritarė Venecijos komisija,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Žmogaus teisių vadovą tvarkos palaikymo vykstant susirinkimams klausimu,

–  atsižvelgdamas į Venecijos komisijos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro gaires taikių susirinkimų laisvės klausimu,

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinius teisėsaugos pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo principus ir į JT teisėsaugos pareigūnų elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į JT bendrą tinkamo susirinkimų valdymo ataskaitą, kurią parengė Specialusis pranešėjas teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais ir Specialusis pranešėjas neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES grindžiama tokiomis vertybėmis, kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šios vertybės yra bendros valstybėms narėms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė;

B.  kadangi pagrindinės teisės – turint galvoje, kad jos kildinamos iš visoms valstybėms bendrų konstitucinių tradicijų – turi sudaryti Sąjungos teisės bendruosius principus ir kadangi turi būti laikomasi tarptautinių žmogaus teisių dokumentų;

C.  kadangi teisinės valstybės principas yra demokratijos stuburas ir vienas iš pamatinių ES principų, kuris yra grindžiamas tarpusavio pasitikėjimo prielaida, kad valstybės narės puoselėja pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, įtvirtintoms Chartijoje ir EŽTK;

D.  kadangi Chartijos 12 straipsnyje ir EŽTK 11 straipsnyje bei TPPTP 21 straipsnyje pažymima, kad visi turi teisę į taikių susirinkimų laisvę;

E.  kadangi Chartijos 4 straipsnyje ir EŽTK 3 straipsnyje bei TPPTP 7 straipsnyje pažymima, kad nė vienas asmuo neturi patirti kankinimo, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba baudimo;

F.  kadangi susirinkimų laisvė neatskiriama nuo saviraiškos laisvės, užtikrinamos Chartijos 11 straipsniu ir EŽTK 10 straipsniu, taip pat TPPTP 7 straipsniu, kuriuose pažymima, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo įsitikinimus ir gauti bei skleisti informaciją ir idėjas nekliudant valdžios institucijoms ir nepaisant valstybių sienų;

G.  kadangi dinamiška pilietinė visuomenė ir pliuralistinė žiniasklaida atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį skatinant atvirą ir pliuralistinę visuomenę bei visuomenės dalyvavimą demokratiniame procese ir stiprinant vyriausybių atskaitomybę;

H.  kadangi Chartijos 52 straipsnyje pažymima, kad „[b]et koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės“; kadangi, remiantis proporcingumo principu, apribojimai gali būti taikomi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti;

I.  kadangi ne vienos valstybės narės teisėsaugos institucijos kritikuojamos už teisės į taikių susirinkimų laisvę varžymą ir perteklinės jėgos naudojimą;

J.  kadangi 2019 m. vasario 6 d. keletas JT žmogaus teisių ekspertų paragino Jungtinę Karalystę netaikyti saugumo ir su terorizmu susijusių teisės aktų siekiant po vadinamojo apkaltinamojo nuosprendžio „Stanstedas 15“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn taikius protestuotojus, kurie ėmėsi veiksmų pietryčių Anglijos oro uoste, kad sustabdytų deportacijos skrydį;

K.  kadangi 2019 m. sausio 29 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras išreiškė susirūpinimą dėl didelio žmonių, kurie dalyvaudami Prancūzijoje vykusiuose protestuose ar į juos patekę buvo sužeisti, taip pat ir šoviniais iš tokių vadinamųjų tarpinių nemirtinų ginklų, kaip antai šaunamieji ginklai, naudojami specialiosios paskirties nemirtiniems šaudmenims iššauti, taip pat reiškia susirūpinimą dėl nuostatų projekto, kuriuo siekiama prevenciškai uždrausti dalyvauti demonstracijoje remiantis administraciniu sprendimu ir be išankstinės teismo peržiūros, ir nuostatų projekto, kuriuo nustatoma, kad asmuo, dalyvaudamas demonstracijoje ar būdamas šalia jos ir tyčia slepiantis dalį savo veido ar visą savo veidą, yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką;

L.  kadangi 2018 m. gruodžio 13 d. keletas JT žmogaus teisių ekspertų išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad keli žmogaus teisių gynėjai buvo persekiojami, savavališkai sulaikyti ir keletą valandų apklausiami Lenkijos valdžios institucijų per Jungtinių Tautų klimato kaitos konvenciją (COP 24) Katovicuose; kadangi 2016 m. gruodžio 5 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktorius išreiškė didelį susirūpinimą dėl teisinių pakeitimų, kuriais Lenkijoje pažeidžiama teisė į susirinkimų laisvę;

M.  kadangi 2018 m. lapkričio 20 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras pabrėžė, kad Ispanijoje taikant Piliečių saugumo įstatymą neaiškiais pagrindais buvo pritaikytos sankcijos žurnalistams, kurie filmavo teisėsaugos pajėgas, ir asmenims, kurie dalyvavo taikiose demonstracijose bei kituose viešuose susibūrimuose, ir išreiškė susirūpinimą dėl galimybės taikyti sankcijas asmenims, kurie rengia demonstracijas, apie kurias iš anksto nepranešta; kadangi 2017 m. spalio 4 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras ir keletas JT žmogaus teisių ekspertų išreiškė susirūpinimą dėl įtarimų dėl to, kad 2017 m. spalio 1 d. Katalonijoje teisėsaugos institucijos neproporcingai panaudojo jėgą, ir paragino atlikti tyrimą;

N.  kadangi savo 2018 m. lapkričio 13 d. rezoliucijoje dėl teisinės valstybės principų Rumunijoje(2) Europos Parlamentas pasmerkė smurtinį ir neproporcingą policijos kišimąsi per protestus Bukarešte 2018 m. rugpjūčio mėn. ir paragino Rumunijos valdžios institucijas užtikrinti skaidrų, nešališką ir veiksmingą riaušių policijos veiksmų tyrimą;

1.  ragina valstybes nares gerbti teisę į taikių susirinkimų laisvę ir saviraiškos laisvę;

2.  pabrėžia, kad atvira vieša diskusija gyvybiškai svarbi demokratinių visuomenių veikimui; yra įsitikinęs, kad smurtas prieš taikius demonstrantus niekada negali būti sprendimas;

3.  smerkia tai, kad pastaraisiais metais ne vienoje valstybėje narėje buvo priimti įstatymai, kuriais varžoma susirinkimų laisvė;

4.  smerkia tai, kad valstybės institucijos imasi smurtinių ir neproporcingų veiksmų vykstant protestams ir taikioms demonstracijoms; ragina atitinkamas institucijas užtikrinti, kad atvejai, kuriais, kaip įtariama ar tariama, buvo panaudota neproporcinga jėga, būtų skaidriai, nešališkai ir veiksmingai ištiriami; primena, kad visuomet turi būti reikalaujama teisėsaugos agentūrų atskaitomybės už jų pareigų vykdymą ir už tai, kaip jos laikėsi reikiamų teisinės ir operatyvinės sistemų reikalavimų;

5.  ragina valstybes nares nenaudoti perteklinės jėgos prieš taikius demonstrantus ir jų savavališkai nesulaikyti; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos jėgą visuomet naudotų laikydamosi teisėtumo, proporcingumo, būtinumo principų ir kad jėgos naudojimas būtų kraštutinė priemonė, taip pat kad tai darant būtų siekiama išsaugoti žmogaus gyvybę ir fizinį neliečiamumą; pažymi, kad neselektyvus jėgos naudojimas prieš minią pažeidžia proporcingumo principą; atkreipia dėmesį į svarbų žurnalistų ir fotožurnalistų vaidmenį pranešant apie neproporcingo smurto atvejus ir smerkia atvejus, kai jie sąmoningai pasirenkami taikiniais;

6.  ragina valstybes nares taikyti alternatyvią praktiką, kuri jau yra pasitvirtinusi kaip veiksminga, visų pirma fizinio kontakto su demonstrantais vengimą ir pareigūnų, kurie yra tarpininkavimo specialistai, pagalbą;

7.  primena, kad įgyvendinant teisėsaugos politiką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas asmenims, kurie ypač pažeidžiami turint galvoje žalingas jėgos panaudojimo pasekmes apskritai ir konkretų gyvybei mažiau pavojingiems priskiriamų ginklų poveikį, pvz., vaikams, besilaukiančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, psichikos liga sergantiems arba narkotikus ar alkoholį vartojusiems asmenims;

8.  ragina valstybių narių teisėsaugos pareigūnus aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) rengiamuose mokymuose „Viešoji tvarka: tvarkos palaikymas per svarbiausius renginius“; ragina valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais šiuo klausimu; ragina valstybes nares skatinti nuolatinius policijos darbuotojų mokymus nacionalinės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės srityje;

9.  pabrėžia, kad teisėsaugos institucijos prioritetą turi teikti raginimui savanoriškai išsiskirstyti netaikant jėgos; primygtinai laikosi nuomonės, kad šaunamieji ginklai niekuomet neturėtų būti teisėtai naudojami susirinkusiesiems išvaikyti ir kad jie turėtų būti naudojami tik kai tai griežtai būtina norint apsisaugoti nuo neišvengiamos grėsmės gyvybei ar rimto sužalojimo;

10.  smerkia tai, kad policijos pajėgos prieš taikius demonstrantus naudoja tam tikro pobūdžio mažiau gyvybei pavojingus ginklus, pavyzdžiui, smūgines kulkas ir momentinio veikimo ašarinių dujų granatas, t. y. ginklus, kurie buvo panaudoti net regionuose, kuriuose jie uždrausti; taip pat smerkia ašarinių dujų, vandens patrankų ir panašių priemonių, kurios gali padaryti sunkių sužalojimų visam gyvenimui, naudojimą siekiant išvaikyti protestuotojus; pažymi, kad uždrausti tam tikro tipo gyvybei mažiau pavojingiems priskiriamus ginklus reikalavo daugybė tarptautinių organizacijų ir organų;

11.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybėse narėse taikomos skirtingos jėgos ir ginklų naudojimo ribos; apgailestauja, kad teisėsaugos institucijos su ES piliečiais elgiasi labai skirtingai ir kad jų pagrindinės teisės nėra visur užtikrinamos vienodai;

12.  teigiamai vertina kai kurių valstybių narių ir jų regionų sprendimą sustabdyti arba uždrausti tam tikro tipo gyvybei mažiau pavojingiems priskiriamų ginklų naudojimą; ragina uždrausti naudoti tam tikro pobūdžio mažiau gyvybei pavojingus ginklus ir prietaisus, tokius kaip smūginių kulkų šautuvai, pavyzdžiui šautuvai „Flash-Ball“ ar LBD 40, skausminės granatos bei momentinio veikimo ašarinių dujų granatos, pavyzdžiui, GLI-F4;

13.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi ginklai, prieš pateikiant juos rinkai, būtų nepriklausomai vertinami ir išbandomi ir kad būtų nuolat renkami visi prieinami duomenys apie visus jėgos panaudojimo atvejus, siekiant surinkti įrodymus, susijusius su jėgos naudojimu, piktnaudžiavimu ja, netikėtais padariniais, sužalojimais, mirties atvejais ir jų priežastimis;

14.  nurodo savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui surengti klausymą dėl jėgos ir gyvybei mažiau pavojingiems priskiriamų ginklų naudojimo per susirinkimus bei parengti pranešimą šiuo klausimu bendradarbiaujant su STOA kolegija, siekiant parengti valstybėms narėms skirtas jėgos ir gyvybei mažiau pavojingiems priskiriamų ginklų naudojimo gaires; ragina Komisiją ir Pagrindinių teisių agentūrą dalyvauti šiame procese;

15.  nurodo Peticijų komitetui tinkamai apsvarstyti peticijas dėl teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus pažeidimų ir dėl per didelio jėgos naudojimo šioje srityje;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Jungtinėms Tautoms.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0446.

Atnaujinta: 2019 m. vasario 13 d.Teisinis pranešimas