Procedūra : 2019/2574(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0130/2019

Pateikti tekstai :

B8-0130/2019

Debatai :

PV 13/02/2019 - 20
CRE 13/02/2019 - 20

Balsavimas :

PV 14/02/2019 - 10.16

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0130

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 150kWORD 47k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0128/2019
12.2.2019
PE635.355v01-00
 
B8-0130/2019

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio ES (2019/2574(RSP))


Michael Gahler, Cristian Dan Preda, Sandra Kalniete, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, David McAllister, Tunne Kelam, Eduard Kukan PPE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio ES (2019/2574(RSP))  
B8-0130/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1987 m. gruodžio 8 d. tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reagano ir tuometinio Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (Sovietų Sąjungos) prezidento Michailo Gorbačiovo Vašingtone pasirašytą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF sutartį),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. JAV valstybės departamento parengtą pranešimą dėl susitarimų ir įsipareigojimų dėl ginklų kontrolės, ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo laikymosi ir vykdymo;

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 21 d. JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kuriame jis grasina, kad JAV pasitrauks iš INF sutarties,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 1 d. JAV prezidento D. Trumpo pareiškimą, kuriame jis patvirtina, kad JAV traukiasi iš INF sutarties,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 2 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kuriame jis patvirtina, kad jo vyriausybė sustabdė Rusijos dalyvavimą šioje sutartyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. Briuselyje NATO užsienio reikalų ministrų paskelbtą pareiškimą dėl INF sutarties,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Visuotinę ES strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio mėn. ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ir į 2018 m. gegužės 18 d. metinę pažangos ataskaitą dėl Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimo (2017 m.)(1);

–  atsižvelgdamas į Federicos Mogherini – Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai – pastabas, padarytas 2018 m. gruodžio 18 ir 19 d. Briuselyje vykusioje 7-ojoje ES ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo konferencijoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 10 d. Briuselyje pasirašytą bendrą deklaraciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į EP Užsienio reikalų komiteto 2019 m. vasario 8 d. pranešimą dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 1987 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos pasirašyta INF sutartis buvo unikalus šaltojo karo laikotarpio susitarimas, nes pagal ją abi šalys, užuot nustačiusios atsargų apribojimus, privalėjo sunaikinti savo sukaupta 500–5 500 km skriejimo nuotolio nuo žemės paleidžiamų branduolinių ir įprastinių balistinių ir sparnuotųjų raketų arsenalą ir abiem sutarties šalims buvo draudžiama tokių raketų turėti, jas gaminti ir atlikti jų skrydžio bandymus;

B.  kadangi INF sutartimi buvo prisidėta stabdant strateginę JAV ir Sovietų Sąjungos konkurenciją, kartu padedant kurti ir stiprinti stabilumą šaltuoju karo laikotarpiu; kadangi ši sutartis vis dar tebėra tarptautinės taikos ir stabilumo ramstis, ypač Europos saugumo struktūroje, ir yra labai svarbi užtikrinant JAV ir jos Europos sąjungininkių saugumą;

C.  kadangi 2014 m. Baracko Obamos administracija pareiškė, kad Rusija „pažeidė savo pagal INF sutartį prisiimtus įsipareigojimus neturėti bei negaminti 500–5 500 km skriejimo nuotolio nuo žemės paleidžiamų sparnuotųjų raketų ir neatlikti jų skrydžio bandymų, taip pat neturėti ir negaminti tokių raketų paleidimo įrenginių“; kadangi vėlesnėse 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. JAV valstybės departamento paskelbtose ataskaitose buvo kartojami JAV teiginiai, kad Rusija ir toliau pažeidžia sutartį;

D.  kadangi 2017 m. gruodžio mėn., minint 30-ąsias sutarties pasirašymo metines, D. Trumpo administracija paskelbė diplomatinių, karinių ir ekonominių priemonių „integruotą strategiją“, skirtą užtikrinti, kad Rusija vėl laikytųsi sutarties; kadangi šios priemonės apėmė specialiosios tikrinimo komisijos diplomatines pastangas, karinės mokslinių tyrimų ir plėtros programos pradžią bei ekonomines priemones prieš Rusijos subjektus, dalyvaujančius kuriant ir gaminant reikalavimus neatitinkančias raketas;

E.  kadangi 2018 m. spalio 20 d. JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė, kad JAV pasitrauks iš sutarties dėl to, kad Rusija sutarties nesilaiko, o Kinija nėra jos pasirašiusi; kadangi 2018 m. gruodžio 4 d. po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo paskelbė, kad JAV nustatė, jog Rusija iš esmės pažeidžia šią sutartį, ir kad reaguodama į tai JAV sustabdys savo įsipareigojimus po 60 dienų, nebent Rusija vėl pradėtų visiškai ir patikrinamai laikytis sutarties;

F.  kadangi 2018 m. gruodžio mėnesį NATO paskelbė pareiškimą ir parėmė JAV išvadas, kad Rusija iš esmės pažeidė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, ir paragino Rusiją skubiai vėl imti iš visiškai ir patikrinamai laikytis šios Sutarties;

G.  kadangi 2019 m. vasario 1 d. JAV paskelbė, kad jos sustabdys savo įsipareigojimus pagal INF sutartį ir pradės pasitraukimo iš jos procesą, jeigu Rusijos Federacija nepradės vėl laikytis šios Sutarties sąlygų per 180 dienų; kadangi 2019 m. vasario 2 d. Rusijos Federacija priėmė panašų sprendimą sustabdyti savo dalyvavimą įgyvendinant Sutartį;

1.  pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs išsaugoti veiksmingus tarptautinius ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo režimus kaip euroatlantinio ir pasaulinio saugumo pamatą;

2.  griežtai smerkia Rusijos Federaciją, kad ji toliau pažeidžia INF sutarties sąlygas ir nerodo jokio noro pradėti vėl jų laikytis;

3.  ragina Rusijos Federaciją pademonstruoti, kad ji visapusišką laikosi sąlygų, kad būtų galima spręsti JAV ir NATO iškeltas problemas ir sudaryti sąlygas toliau įgyvendinti INF sutartį;

4.  pripažįsta, kad, siekiant užtikrinti pasitikėjimą INF sutarties ir bet kokių kitų susitarimų, kuriais stiprinamas strateginis stabilumas ir saugumas, įgyvendinimu, svarbu užtikrinti visišką skaidumą ir dialogą; atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, skatina atnaujinti konstruktyvų Jungtinių Valstijų ir Rusijos Federacijos dialogą ir ragina geranoriškai pradėti derybas dėl veiksmingų priemonių, susijusių su jų branduolinių ginklų arsenalais;

5.  apgailestauja dėl to, kad dėl INF sutarties sustabdymo – blogiausiu atveju – gali būti pažeista esama strateginė pusiausvyra Europoje ir dėl to prasidėti ginklavimosi varžybos ir įtampos eskalavimas, kurie gali pakenkti Europos saugumui ir strateginiam stabilumui žemyne;

6.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai atlikti bendrą grėsmės įvertinimą, išnagrinėjant jos poveikį ES saugumui ir galimą strateginės pusiausvyros tęstinumą, jeigu INF sutartis nebeveiktų, kas yra labai tikėtina, ir, atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnį, laiku pateikti jį Parlamentui;

7.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai padėti valstybėms narėms parengti bendrą poziciją, garantuojančią atgrasymą ir įtampos mažinimą, atsižvelgiant į Parlamento Užsienio reikalų komiteto pranešimą dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes pačioms iš naujo sukurti strateginę branduolinę pusiausvyrą Europos žemyne, jei būsimos derybos tarp JAV ir Rusijos Federacijos neduotų apčiuopiamų rezultatų;

8.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai inicijuoti ES finansavimo ir priemonių panaudojimą ir prižiūrėti jį, siekiant pagerinti Sąjungos žinių bazę, atsižvelgiant į žmogiškuosius gebėjimus analizuoti branduolinių ginklų keliamas grėsmes; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikti apdairius planus, kaip išvengti branduolinių ginklų nenumatyto ar atsitiktinio panaudojimo;

9.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai įsitraukti į dialogą su abiem Sutartį pasirašiusiomis valstybėmis, perduodant ES tarpininkavimo kompetencijas ir patirtį, atsižvelgiant į derybas tarp JAV ir Rusijos Federacijos dėl naujo ginkluotės susitarimo, kuris galėtų apimti branduolinių ginklų naudojimo maksimalių lygių arba geografinius apribojimus;

10.  primygtinai ragina abi šalis atnaujinti 2010 m. naująją START sutartį, kurios galiojimas baigsis 2021 m. ir kuria kiekvienos sutarties šalies turimų strateginių kovinių galvučių skaičius apribojamas iki 1 550;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JAV Prezidentui ir Kongreso nariams, Rusijos Federacijos Prezidentui ir Rusijos Valstybės Dūmos bei Federacijos Tarybos nariams.

(1)

OL C 172, 2018 5 18, p. 1.

Atnaujinta: 2019 m. vasario 13 d.Teisinis pranešimas