Procedūra : 2019/2574(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0133/2019

Pateikti tekstai :

B8-0133/2019

Debatai :

PV 13/02/2019 - 20
CRE 13/02/2019 - 20

Balsavimas :

PV 14/02/2019 - 10.16

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0130

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 156kWORD 48k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0128/2019
12.2.2019
PE635.358v01-00
 
B8-0133/2019

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio ES (2019/2574(RSP))


Klaus Buchner, Bodil Valero, Ska Keller, Philippe Lamberts, Reinhard Bütikofer, Jordi Solé, Michèle Rivasi Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio ES (2019/2574(RSP))  
B8-0133/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1987 m. gruodžio 8 d. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (toliau – INF sutartis),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 1 d. Baltųjų Rūmų pareiškimą, kuriame teigiama, jog, reaguodamas į tai, kad Rusija, kaip įtariama, pažeidė INF sutartį, JAV prezidentas D. Trump įsakė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nuo vasario 2 d. sustabdytų pagal INF sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir toliau plėtotų vidutinio nuotolio įprastinių nuo žemės paleidžiamų raketų sistemą,

–  atsižvelgdamas į JAV ir NATO susirūpinimą dėl to, kad Rusija nesilaiko INF sutarties, ypač dėl jos naujos raketų sistemos 9M729, neseniai išreikštą 2019 m. vasario 1 d. Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškime;

–  atsižvelgdamas į š. m. vasario 2 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos Federacija, reaguodama į tai, kad JAV sustabdė pagal INF sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, taip pat sustabdo savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal INF sutartį, vykdymą,

–  atsižvelgdamas į Rusijos susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose Europos teritorijose dislokuotos JAV raketos „Aegis Ashore“ ir paleidimo įrenginiai MK41 kartu su priešraketinės gynybos sistemomis yra uždrausti ir galėtų būti pritaikyti taip, kad ateityje keltų grėsmę Rusijos miestams, o tai prieštarautų pagal INF sutartį prisiimtiems įsipareigojimams,

–  atsižvelgdamas į tai, kad svarbu visapusiškai laikytis 1968 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), pagal kurią visos valstybės privalo gera valia siekti branduolinio nusiginklavimo ir nutraukti branduolinio ginklavimosi varžybas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl zonos be branduolinių ginklų sukūrimo Artimųjų Rytų regione (A/RES/66/61),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2017 m. liepos 7 d. priimtą Sutartį dėl branduolinio ginklo uždraudimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo(3),

–  atsižvelgdamas į ES seminarus ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo tema ir reguliarius ES konsorciumo ginklų neplatinimo klausimais susitikimus,

–  atsižvelgdamas į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 2003 m. gruodžio 12 d.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių devintosios peržiūros konferencijos (8079/15),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimą 2012/422/BUSP, kuriuo remiamas procesas siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų(4),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 29 d. Bazelio kvietimą dėl nusiginklavimo ir tvaraus saugumo, kurį pasirašė merai, parlamentų nariai ir ekspertų grupių bei pilietinės visuomenės atstovai,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 24 d. septynių Prancūzijos taikos organizacijų bendrą pareiškimą, skirtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmosios rezoliucijos – 1946 m. sausio 24 d. priimtos rezoliucijos Nr. 1(1), kurioje raginama panaikinti branduolinį ginklą, – 73-osioms metinėms paminėti,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. Nobelio taikos premija skirta Tarptautinei branduolinio ginklo panaikinimo kampanijai (ICAN),

–  atsižvelgdamas į ICAN vykdomojo direktoriaus kalbą, pasakytą 2018 m. vasario 7 d. Europos Parlamento plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Bulletin of the Atomic Scientists“ 2019 m. sausio 24 d. paskelbtą pranešimą, kad vadinamasis pasaulio pabaigos laikrodis (angl. Doomsday Clock) ir toliau rodo dvi minutes iki vidurnakčio dėl pavojaus žmonijai ir civilizacijai, kurią kelia branduoliniai ginklai ir klimato kaita,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos 1987 m. pasirašytą INF sutartį abi šalys privalėjo sunaikinti savo sukauptas 500 iki 5 500 km skriejimo nuotolio nuo žemės paleidžiamų branduolinių ir įprastinių balistinių ir sparnuotųjų raketų atsargas ir abiem šalims buvo draudžiama šių raketų turėti, jas gaminti ir atlikti jų skrydžio bandymus;

B.  kadangi INF sutartis padėjo kurti ir stiprinti stabilumą per Šaltąjį karą ir pagal ją Europoje buvo gerokai sumažintas raketų skaičius, todėl Europa gavo daugiausia naudos iš INF sutarties sėkmės; kadangi, vykdydamos INF sutartį, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga iki sutarties įgyvendinimo termino – 1991 m. birželio 1 d. – iš viso sunaikino 2 692 trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas;

C.  kadangi 2019 m. vasario 1 d. JAV paskelbė, kad po šešių mėnesių pasitrauks iš INF sutarties, nes mano, kad Rusija iš esmės pažeidžia šią sutartį;

D.  kadangi Rusijos Federacijos prezidentas 2019 m. vasario 2 d. paskelbė, kad Rusija sustabdys INF sutarties galiojimą ir kurs naujų rūšių raketas; kadangi Rusijos valdžios institucijos yra ne kartą išreiškusios susirūpinimą dėl NATO priešraketinės gynybos įrenginių;

E.  kadangi Rusija dislokavo branduolines galvutes nešti galinčias raketas „Iskander“ Kaliningrade, vykdo pratybas ir skrydžius, kuriuose naudojamos branduolines galvutes nešti galinčios sistemos, ir kadangi Rusijos politinių ir karinių vadovų pareiškimai sukėlė dar didesnį susirūpinimą dėl didėjančio Rusijos pasikliovimo branduoliniais ginklais;

F.  kadangi tam tikruose pasaulio regionuose, būtent Lotynų Amerikos ir Karibų regione, pietų Ramiojo vandenyno regione, Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Centrinėje Azijoje, jau sudarytos sutartys dėl zonų be branduolinių ginklų;

G.  kadangi 2017 m. rugsėjo 20 d. JT Generalinis Sekretorius pateikė pasirašyti JT sutartį dėl branduolinių ginklų uždraudimo, kurią iki šiol pasirašė 70 valstybės, iš kurių 21 valstybė tapo ratifikavimo proceso šalimi, ir kadangi viena iš jų yra ES valstybė narė, t. y. Austrija, o Airija, tikėtina, per kelis artimiausius mėnesius JT Generaliniam Sekretoriui pateiks ratifikavimo dokumentus;

H.  kadangi didesnis dislokuotų branduolinių ginklų skaičius kelia didesnę netyčinių branduolinių medžiagų sprogimo, o ypač atsitiktinio ginklų paleidimo riziką;

1.  pabrėžia, kad Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties galiojimo pabaiga kelia grėsmę svarbiausiems Europos saugumo interesams; pabrėžia, kad Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis daugiau kaip 30 metų labai padėjo užtikrinti Europos saugumą ir kad leidus jai žlugti būtų daromas didelis neigiamas poveikis, be kita ko, vėl grįžtant prie destabilizuojančių branduolinių ginklų lenktynių, kenkiant Europos saugumui ir institucijoms, kurios yra labai svarbios taikai ir stabilumui, taip pat imtų irti tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos teisinės institucijos ir šios srities normos; pabrėžia, kad dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties žlugimo gali padidėti branduolinės ir karinės grėsmės ir rizika, o tai gali lemti branduolinių ginklų naudojimą remiantis klaidingu skaičiavimu, įvykus nelaimingam atsitikimui ar tyčia;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl JAV ir Rusijos pareiškimų, kad jos sustabdys savo įsipareigojimus pagal Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, ir mano, kad grasinimai per šešis mėnesius pasitraukti iš šios sutarties sukels naujas ginklavimosi varžybas;

3.  ragina Rusiją ir Jungtines Valstijas pradėti derybas, kad, prižiūrint JT Saugumo Tarybos specialiojo tikrinimo komisijai arba kitiems atitinkamiems forumams, kuo skubiau būtų išspręsti atitinkamų įtarimų dėl reikalavimų nesilaikymo klausimai, siekiant išnagrinėti reikalavimus ir nustatyti tolesnius veiksmus siekiant užtikrinti, kad šalys visapusiškai laikytųsi įsipareigojimų, ir stiprinti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį vėl užtikrinant, kad jos būtų paisoma gerinant skaidrumą, tarpusavio stebėseną, tikrinimą ir imantis kitų tinkamų veiksmų, kad būtų suteiktas patikinimas ir sukurtas pasitikėjimas, kad sutartis daugiau nebus pažeidžiama ir kad jai nebus kenkiama;

4.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares per kitus šešis mėnesius pasinaudoti visomis turimomis politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, kad įtikintų Rusiją ir JAV ir toliau laikytis Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ir pagerinti jos nuostatų laikymąsi; pabrėžia, kad šios trumpalaikės ES pastangos visų pirma turėtų būti sutelktos į tai, kad būtų sudarytos sąlygos Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms išspręsti problemas, susijusias su faktais ir įrodymais, ir nustatyti, ar buvo padaryta techninių ar esminių pažeidimų, be kita ko, atliekant patikrinimus vietoje tiek dėl Rusijos raketų sistemos 9M729, tiek dėl JAV „Aegis Aegis“ raketinės gynybos sistemų, ir sudaryti sąlygas šias problemas spręsti taip, kad būtų sustiprinta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis ir neplatinimo režimas bei Europos ir tarptautinis saugumas;

5.  mano, kad Europos saugumas turėtų likti nedalomas; ragina visas ES valstybes nares, kurios taip pat yra NATO narės, imtis atitinkamų veiksmų;

6.  ragina visas branduolinį ginklą turinčias valstybes imtis tarpinių priemonių siekiant sumažinti branduolinių ginklų sprogimo pavojų, taip pat mažinti branduolinių ginklų naudojimo statusą ir perkelti juos iš dislokavimo vietų į saugyklas, sumažinti branduolinių ginklų vaidmenį karinėse doktrinose ir sparčiai sumažinti visų rūšių branduolinių ginklų skaičių;

7.  pabrėžia, kad reikia skubiai užkirsti kelią regioninėms branduolinių ginklų varžyboms ir naujų branduolinių ginklų dislokavimui tarp Atlanto ir Uralo kalnų;

8.  palankiai kaip teigiamus veiksmus vertina tai, kad įsigaliojo JT sutartis dėl branduolinių ginklų uždraudimo, kad Sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo taikymo tapo visuotine ir kad buvo sukurtos papildomos zonos be branduolinių ginklų; mano, kad Europa turi rodyti pavyzdį, kad atrodytų patikima ir skatintų pažangą siekiant, kad pasaulyje neliktų branduolinių ginklų – tikslo, kurio siekti yra įsipareigojusios visos Europos valstybės;

9.  primygtinai ragina Sąjungą veikti kaip iniciatyvią ir patikimą saugumo užtikrintoją pradedant iniciatyvas, kuriomis siekiama atgaivinti daugiašalį ir taisyklėmis grindžiamą branduolinį nusiginklavimą ir ginklų kontrolę; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nauja Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START) palaipsniui baigs galioti 2021 m., ir į būsimą 2020 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferenciją, parengti patikimą ir plataus užmojo branduolinio nusiginklavimo strategiją, grindžiamą veiksmingu daugiašališkumu, kurios tikslas – pasiekti, kad Europoje neliktų masinio naikinimo ginklų; atsižvelgdamas į tai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares nedelsiant apsvarstyti:

i)  nuodugnią 2003 m. ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos peržiūrą ir atnaujinimą, ypatingą dėmesį skiriant daugiašaliam nusiginklavimui,

ii)  skubų JT sutarties dėl branduolinių ginklų uždraudimo pasirašymą ir ratifikavimą,

iii)  visų rūšių trumpojo nuotolio ir taktinės branduolinės ginkluotės, laikomos strategine arba nestrategine, visų pirma iš Europos teritorijos, įskaitant vakarinę Rusijos dalį, mažinimo ir panaikinimo priemones,

iv)  ES iniciatyvą įtraukti Kiniją į būsimas daugiašales priemones, kuriomis siekiama sumažinti ir panaikinti vidutinio nuotolio branduolinius ginklus;

10.  pakartoja savo 2018 m. gruodžio 12 d. poziciją dėl būsimo Europos gynybos fondo, būtent, kad masinio naikinimo ginklai ir su jais susijusios kovinių galvučių technologijos ir siuntimo į taikinį priemonės negali būti laikomos tinkamomis finansuoti atsižvelgiant į vykstančias tarpinstitucines derybas su Taryba ir Komisija;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybėms narėms, NATO, JAV Kongresui, Rusijos parlamentui ir Jungtinėms Tautoms.

(1)

OL C 349 E, 2010 12 22, p. 77.

(2)

OL C 440, 2015 12 30, p. 97.

(3)

OL C 215, 2018 6 19, p. 202.

(4)

OL L 196, 2012 7 24, p. 67.

Atnaujinta: 2019 m. vasario 13 d.Teisinis pranešimas