Procedūra : 2019/2575(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0153/2019

Pateikti tekstai :

B8-0153/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/03/2019 - 9.22

Priimti tekstai :


<Date>{06/03/2019}6.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8‑0153/2019</NoDocSe>
PDF 147kWORD 53k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl grėsmių saugumui, susijusių su kiniškų technologijų plitimu ES, ir galimų ES lygmens veiksmų siekiant jas mažinti</Titre>

<DocRef>(2019/2575(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Tiziana Beghin, Dario Tamburrano, Isabella Adinolfi, Rolandas Paksas</Depute>

<Commission>{EFDD}EFDD frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B8‑0153/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl grėsmių saugumui, susijusių su kiniškų technologijų plitimu ES, ir galimų ES lygmens veiksmų siekiant jas mažinti

(2019/2575(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatus „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016)0587) ir „Europos 5G veiksmų planas“ (COM(2016)0588),

 atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl 2016 m. sausio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas (COM(2016)0034),

 atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti[1] (TIS direktyva),

 atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (COM(2017)0477),

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas[2],

 atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (COM(2018)0630),

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 1 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ginčų sprendimo bylą (WT/DS549/6) dėl tam tikrų Kinijos nustatytų priemonių, susijusių su užsienio technologijų perdavimu į Kiniją,

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema[3],

 atsižvelgdamas į šiuo metu vykstančias ES ir Kinijos derybas dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi dėl pastarojo meto pokyčių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje, įskaitant penktosios kartos telekomunikacijas (5G), sukurti nauji prekių ir paslaugų gamybos, kūrimo ir platinimo, taip pat prietaisų bei piliečių, viešojo administravimo institucijų ir kitų socialinių ir ekonominių subjektų sąveikos būdai, todėl esama galimybių skatinti Europos ekonomiką;

B. kadangi kibernetinis saugumas IRT srityje, neskelbtinos informacijos apsauga, pagarba žmogaus teisėms ir apsauga nuo išorės kibernetinių grėsmių yra būtinos sąlygos siekiant ES piliečiams užtikrinti technologinį suverenumą, taip pat galiausiai užtikrinti klestėjimą ir remti demokratiją Europos Sąjungoje;

C. kadangi reaguojant į tarptautinį spaudimą diegti ir komercinti 5G ryšį vos spėjama atlikti su 5G technologijomis susijusius mokslinius tyrimus ir bandymus, o nemažai mokslinių tyrimų išreikštas susirūpinimas ir abejonių dėl šių technologijų saugumo ir saugos, visų pirma kiek tai susiję su elektromagnetinės taršos pavojumi žmonių sveikatai ir aplinkai;

D. kadangi siekis užtikrinti 5G tinklų kibernetinį saugumą yra naujas ir sudėtingas uždavinys dėl 5G technologijų virtualizuoto ir decentralizuoto pobūdžio, taip pat suskaidytos ir labai specializuotos jų vertės grandinės nuo gamybos iki siuntimo, diegimo, konfigūravimo, operacijų, techninės priežiūros ir programinės įrangos naujinimų; kadangi ES turi užpildyti ypatingos svarbos infrastruktūros kibernetinio saugumo spragą, be kita ko, telekomunikacijų, energetikos, transporto, sveikatos priežiūros, gynybos ir saugumo srityse;

E. kadangi užtikrinti saugius ir patikimus 5G tinklus yra uždavinys, kurio pavieniai gamintojai arba sistemų operatoriai negali įvykdyti, nes tam reikia veiksmingai koordinuojamų visų susijusių nacionalinių ir tarptautinių institucijų veiksmų;

F. kadangi ES gali vadovauti kibernetinio saugumo technologijų plėtrai remdama šio sektoriaus Europos įmones ir skatindama visus vertės grandinės pokyčius, dėl kurių galėtų sumažėti ES priklausomybė nuo užsienio technologijų;

G. kadangi ES rengė tam tikras priemones siekdama užtikrinti kibernetinį saugumą, įskaitant TIS direktyvą ir Kibernetinio saugumo aktą, kurias reikėtų nedelsiant įgyvendinti ir nuolat stebėti, kaip jos taikomos, siekiant užtikrinti, kad atliekant būtinus naujinimus ir peržiūras jos išliktų veiksmingos;

H. kadangi ES 5G rinkoje akivaizdžiai vis dažniau dalyvauja Kinijos ir kitų trečiųjų šalių technologijų tiekėjai, visų pirma valstybės valdomų arba kitų įmonių, kurioms trūksta skaidrumo;

I. kadangi abipusiškumo principo laikymasis yra vienas veiksmingiausių būdų daryti pažangą siekiant pasaulyje užtikrinti vienodas sąlygas;

J. kadangi užsienio bendrovės turi spręsti su dabartiniais ES duomenų apsaugos standartų, nustatytų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente ir atsižvelgiant į skirtingus nacionalinės teisės aktų reikalavimus, skirtumais susijusią problemą;

K. kadangi ES ir Kinija dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų derėjosi nuo 2013 m.; kadangi siūlomas susitarimas padėtų išspręsti su patekimu į rinką susijusias problemas, taip pat nustatyti investicijų apsaugos sistemą ir pagrindinius darbo ir aplinkos apsaugos standartus;

L. kadangi paaiškėjo, nors ir negalutinai, kad užtikrinant trečiųjų šalių tiekėjų, įskaitant Kiniją, įrangos saugumą padaryta klaidų, dėl kurių Europos Sąjungoje galėtų kilti grėsmė asmens teisei į privatų gyvenimą ir neskelbtinos informacijos apsaugai;

1. pabrėžia, kad diegiant ir komercinant 5G ryšį turėtų būti laikomasi atsargumo principo, o visi socialiniai ir ekonominiai subjektai turėtų numatyti galimą poveikį saugai ir saugumui, taip pat imtis proporcingų atsargumo priemonių, be kita ko, nedelsiant atskleisti veiksnius, dėl kurių galėtų kilti pavojus visuomenės sveikatai arba aplinkai;

2. pabrėžia, jog reikėtų išsamiai vertinti socialinį ir ekonominį 5G ryšio ir jo technologijų – nuo daiktų interneto iki dirbtinio intelekto – poveikį, taip pat imtis priemonių, kad pereinant prie Europos gigabitinės visuomenės visiems būtų užtikrinamos sąžiningos ir vienodos sąlygos prisiimant etinę atsakomybę;

3. ragina Komisiją ir valstybes nares kurti inovacijoms palankią aplinką, kad ES pardavėjai galėtų kurti naujus gaminius, paslaugas ir technologijas, taip pat remti ES verslumą diegiant ir komercinant saugų ir patikimą 5G ryšį tuo pat metu užtikrinant, kad ES skaitmeninės ekonomikos aplinkybėmis šio ryšio teikiamomis galimybėmis galėtų pasinaudoti visos įmonės, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones;

4. primena, kad kibernetinis saugumas yra vienas pagrindinių uždavinių, su kuriuo šiuo metu susiduria ES, ir kad dėl nesėkmių šioje srityje galėtų būti pažeistas ES vartotojų ir gamintojų privatumas ir pagrindinės teisės, gerokai sumažėtų piliečių pasitikėjimas IRT srities gaminiais ir paslaugomis ir galiausiai būtų padaryta didelė ekonominė žala; ragina kurti tinklą, kuris būtų patikimas pagal standartizuotosios ir integruotosios privatumo apsaugos principus;

5. ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti įgyvendinant ES kibernetinio saugumo strategiją, taip pat derinti ES ir nacionalines priemones siekiant kuo labiau sumažinti su saugumu susijusių klaidų riziką ir duomenų saugumo pažeidimus visoje vertės grandinėje; mano, kad tokios priemonės galėtų apimti ES kibernetinio saugumo sertifikavimą, konfigūravimo reikalavimus, veikimo procedūras ir praktiką, taip pat kibernetinės higienos ir skaitmeninio švietimo skatinimą;

6. mano, kad ES kibernetinio saugumo agentūra (Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) atlieka itin svarbų vaidmenį nagrinėjant galimas su užsienio pardavėjais, įskaitant Kiniją, susijusias grėsmes ir koordinuojant bendrą valstybių narių požiūrį, taikytiną siekiant pašalinti kibernetines grėsmes ir sustabdyti kibernetinius išpuolius;

7. ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį ir skatinti žaliavų valdymą per visą jų gyvavimo ciklą, taip pat antrinį perdirbimą, siekiant pagerinti ES galimybes gauti svarbiausių žaliavų, kurios yra esminės pažangiųjų technologijų produktams ir kuriamoms inovacijoms;

8. mano, jog reikia nedelsiant šalinti galimas technologines grėsmes saugumui, kurių kyla dėl to, kad šiuo metu į ES rinką skverbiasi užsienio pardavėjai, įskaitant Kiniją, – šiuo tikslu valstybės narės turėtų taikyti bendrą požiūrį į saugumą ir duomenų apsaugą;

9. ragina Komisiją ir valstybes nares nagrinėti ir stebėti tų IRT sistemų, kurios kuriamos daugiausia naudojant trečiųjų šalių technologijas, saugumą, taip pat atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

10. pabrėžia, kad trečiųjų šalių tiekėjai neturėtų būti diskriminuojami dėl savo kilmės šalies ir kad, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, reikėtų atsižvelgti į šių bendrovių skaidrumą ir jų kibernetinio saugumo standartus, taip pat į tai, ar Europos bendrovėms kilmės šalyje taikomos abipusiškai vienodos sąlygos;

11. pabrėžia, kad Kinijos ar kitų trečiųjų šalių tiekėjai ir operatoriai jokiomis aplinkybėmis neturėtų kelti pavojaus pagal ES teisę užtikrinamoms asmens teisėms, net jei jų kilmės šalyje taikomi skirtingi reikalavimai pagal nacionalinės teisės aktus;

12. prašo Tarybos teigiamai vertinti galimybę atnaujinti diskusijas dėl naujojo peržiūrėto Komisijos pasiūlymo dėl tvarkos, pagal kurią galimybė gaminiams iš užsienio patekti į ES viešųjų pirkimų rinką ribojama tais atvejais, kai nėra pakankamos abipusės prieigos;

13. primena, kad svarbu toliau tobulinti derybas su trečiosiomis šalimis dėl bendradarbiavimo reguliavimo skaitmeninių technologijų srityje ir užtikrinti, kad šios šalys labiau domėtųsi tarptautinių standartų nustatymo institucijų veikla;

14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

[1] OL L 194, 2016 7 19, p. 1.

[2] OL L 321, 2018 12 17, p. 36.

[3] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0121.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 8 d.Teisinis pranešimas