Procedūra : 2019/2615(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0165/2019

Pateikti tekstai :

B8-0165/2019

Debatai :

PV 13/03/2019 - 27
CRE 13/03/2019 - 27

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0219

<Date>{11/03/2019}11.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8‑0165/2019</NoDocSe>
PDF 149kWORD 54k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl padėties Nikaragvoje</Titre>

<DocRef>(2019/2615(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>José Ignacio Salafranca Sánchez‑Neyra, Gabriel Mato, Luis de Grandes Pascual, Cristian Dan Preda, Francisco José Millán Mon</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0165/2019

B8‑0165/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje

(2019/2615(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje[1], 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus, piliečių laisves ir demokratiją Nikaragvoje[2], 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl Nikaragvos[3] ir 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties Nikaragvoje[4],

 atsižvelgdamas į 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą,

 atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

 atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

 atsižvelgdamas į Nikaragvos Konstituciją,

 atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 21 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Nikaragvos,

 atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. balandžio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 15 d. vyriausiosios įgaliotinės pareiškimus ES vardu dėl padėties Nikaragvoje ir jos 2019 m. kovo 1 d. pareiškimą dėl nacionalinio dialogo atnaujinimo,

 atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 18 d. priimtas Tarybos išvadas dėl 2019 m. ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose,

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 21 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos patvirtintą ataskaitą „Šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai Nikaragvoje vykstančių socialinių protestų aplinkybėmis“,

 atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 18 d. – rugpjūčio 18 d. Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės ataskaitą dėl žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo jomis Nikaragvoje vykstančių protestų aplinkybėmis,

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 20 d. Tarpdalykinės nepriklausomų ekspertų grupės (GIEI) ataskaitą dėl 2018 m. balandžio 18 d. – gegužės 30 d. smurtinių įvykių Nikaragvoje,

 atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 22 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą dėl nesutarimų kriminalizavimo Nikaragvoje,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2018 m. gegužės 31 d. buvo priimta rezoliucija dėl krizės Nikaragvoje, kurioje griežtai pasmerkta susidariusi padėtis; kadangi, įgyvendinant tolesnius su šia rezoliucija susijusius veiksmus, 11 EP narių delegacija 2019 m. sausio 23–26 d. lankėsi šalyje, kad vietoje įvertintų padėtį;

B. kadangi Nikaragvos Vyriausybė suteikė garantijas, kad prieš subjektus, pasmerkusius dabartinę padėtį, nebus imtasi jokių atsakomųjų veiksmų; kadangi delegacijos nariai galėjo paliudyti, kad prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas, su kuriais jie pasikeitė nuomonėmis, buvo nukreipta priekabiavimo, šmeižto ir bauginimo kampanija; kadangi po delegacijos vizito šalyje pradėta aktyviau vykdyti represijas;

C. kadangi delegacija viešai nepritarė oficialiai Nikaragvos Vyriausybės pozicijai, kuria remiantis jie buvo laikomi JAV vadovaujamo valstybinio perversmo ir dezinformavimo kampanijų aukomis; kadangi pagrindinė demonstracijų kurstymo priežastis susijusi su gilia demokratine, institucine ir politine krize, kuri per pastarąjį dešimtmetį padarė poveikį teisinei valstybei ir dėl kurios šalyje apribotos pagrindinės laisvės, pvz., asociacijų, demonstracijų ir susirinkimų;

D. kadangi daugumos žmonių saviraiškos, susirinkimų ir demonstracijų laisvė, įskaitant nacionalinio himno naudojimą, yra griežtai ribojama; kadangi daug politinių kalinių yra įkalinti tik todėl, kad naudojosi savo teisėmis; kadangi paskelbta keletas nerimą keliančių pranešimų apie blogėjančią sulaikytų asmenų padėtį, įskaitant nežmonišką elgesį;

E. kadangi prieš tuos sulaikytus asmenis pradėtais teismo procesais pažeidžiami tarptautiniai standartai, visų pirma procedūrinės bei baudžiamojoje teisėje numatytos garantijos, susijusios su teise į teisingą bylos nagrinėjimą; kadangi kalėjimų sąlygos taip pat neatitinka tarptautinių standartų; kadangi Nikaragvoje akivaizdžiai trūksta valdžios atskyrimo;

F. kadangi kyla rimta grėsmė teisei į informaciją; kadangi žurnalistai yra sulaikomi, tremiami ir jiems grasinama; kadangi audiovizualinės žiniasklaidos įmonės yra uždaromos arba apieškomos neturint išankstinio teismo leidimo; kadangi kyla pavojus laikraščių leidybai, nes trūksta popieriaus ir rašalo, mat juos konfiskavo Nikaragvos Vyriausybė;

G. kadangi Nikaragvos Vyriausybė uždraudė šalyje vykdyti veiklą tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip GIEI ir „Specialus stebėsenos mechanizmas Nikaragvoje“ (MESENI), kurios siekė taikaus konflikto sprendimo ir nacionalinio susitaikymo; kadangi prieš pilietinės visuomenės organizacijas vykdomos represijos sustiprėjo panaikinus jų teisinį statusą šalyje, kurioje galioja menka institucinė sistema, taip dvigubai nubaudžiant represijų aukas;

H. kadangi taip pat kyla grėsmė akademinei laisvei; kadangi beveik 200 studentų buvo išmesti iš universitetų dėl to, kad dalyvavo demonstracijose už demokratiją ir didesnę laisvę bei žmogaus teises;

I. kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos dalis, įskaitant ES ir Centrinės Amerikos šalių 2012 m. asociacijos susitarimą; kadangi į šį susitarimą įtraukta ir nuostata dėl demokratijos, kuri yra itin svarbi susitarimo dalis;

J. kadangi 2018 m. gegužės 16 d. pradėtas nacionalinis dialogas tarp Prezidento J. Ortegos ir Nikaragvos opozicijos bei pilietinių grupių, kuriam tarpininkavo Katalikų bažnyčia, nepadėjo rasti krizės sprendimo; kadangi 2019 m. vasario 27 d. buvo atnaujintos tiriamosios derybos dėl nacionalinio dialogo tarp Nikaragvos Vyriausybės ir organizacijos „Alianza Civica“; kadangi 2019 m. kovo 7 d. iš naujo bandyta užmegzti dialogą dalyvaujant Katalikų bažnyčiai; kadangi organizacija „Alianza Civica“ nustatė savo tris pagrindinius tikslus, kurie turi būti įgyvendinti derybų metu: išlaisvinti politinius kalinius ir skatinti pagarbą asmens laisvėms, pradėti būtinas rinkimų reformas, kurias įgyvendinus turi būti surengti rinkimai, ir užtikrinti teisingumą;

1. pabrėžia, kad dėl 2018 m. balandžio ir gegužės mėn. įvykių Nikaragvoje rimtai pažeidinėjami demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principai; dar kartą pabrėžia savo 2018 m. gegužės 31 d. priimtos rezoliucijos svarbą;

2. smerkia visus Nikaragvos Vyriausybės įgyvendinamus represinius veiksmus; tvirtina, kad EP delegacijos vizitas padėjo susidaryti aiškų dabartinės padėties vaizdą; taip pat nurodo, kad per pastaruosius mėnesius, ypač po delegacijos vizito, neabejotinai padaugėjo opozicijos vykdomų represijų ir su pagrindinėmis laisvėmis susijusių apribojimų; šiuo atžvilgiu smerkia bendro pobūdžio represijas bei saviraiškos, susirinkimų ir demonstracijų laisvės apribojimus, nevyriausybinių ir pilietinės visuomenės organizacijų laikymą neteisėtomis, tarptautinių organizacijų išvarymą iš šalies, žiniasklaidos įmonių uždarymą ir prieš žiniasklaidą vykdomus išpuolius, teisės į informaciją ir himno naudojimo apribojimus, studentų pašalinimą iš universitetų, taip pat blogėjančią padėtį kalėjimuose ir vykdomą nežmonišką elgesį;

3. mano, kad tokie Vyriausybės, jos institucijų ir parapolitinių organizacijų vykdomi veiksmai atitinka planuotą strategiją sunaikinti politinę opoziciją, kuri vadovavo praėjusių metų protestams; mano, kad ši strategija metodiškai, sistemingai ir atrankiniu būdu taikoma prieš visus vadovus, NVO, žiniasklaidą ir socialinius judėjimus, siekiančius išreikšti savo teisėtus poreikius, susijusius su laisve ir demokratija;

4. išreiškia susirūpinimą dėl didžiulės demokratinės, politinės ir ekonominės rizikos, kurią patiria žmonės bei šalis ir kuri toliau didės, jeigu nebus imtasi skubių veiksmų, atsižvelgiant į dabartinius vidaus nesutarimus, socialinį susiskaidymą ir ekonominį nuosmukį; primygtinai ragina rasti tvarų ir taikų sprendimą, kuriuo visiems visuomenės subjektams būtų suteikta erdvės veikti bei laisvai reikšti savo nuomonę ir kuriuo remiantis būtų atkurtos jų pilietinės teisės, pvz., teisė į taikų protestą; pakartoja, kad priėmus bet kokį sprendimą visi už pažeidimus atsakingi subjektai turėtų būti laikomi atskaitingais;

5. apgailestauja, kad buvo sustabdyta organizacijos MESENI veikla ir panaikinti Amerikos šalių žmogaus teisių komisijai priklausančios GIEI įgaliojimai; griežtai smerkia su JT ir kitomis tarptautinėmis įstaigomis bendradarbiaujančių asmenų persekiojimą, sulaikymą ir bauginimą;

6. ragina Nikaragvos Vyriausybę įgyvendinti skubias priemones ir taip išreikšti savo ryžtą tebesitęsiančiame dialoge, be kita ko: nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti politinius kalinius, atšaukti prieš juos nukreiptų teismo procesų vykdymą ir užtikrinti jų fizinę ir moralinę integraciją, taip pat sudaryti sąlygas tinkamam procesui ir užtikrinti šių asmenų privatumą; nedelsiant sustabdyti visų formų represijas prieš Nikaragvos piliečius, įskaitant priekabiavimą prie opozicijos vadovų, jų bauginimą, šnipinėjimą ir persekiojimą, taip pat vėliau panaikinti visus apribojimus, susijusius su pirmiau nurodytomis laisvėmis; grąžinti ištremtuosius, įskaitant žurnalistus ir studentus; atkurti žmogaus teisių organizacijų teisinį subjektiškumą ir grąžinti jiems priklausantį turtą, taip pat leisti tarptautinėms organizacijoms grįžti į šalį; užtikrinti gatvių demilitarizavimą ir sukarintų grupuočių nusiginklavimą; nustatyti aiškias veiksmų gaires dėl laisvų, sąžiningų ir skaidrių rinkimų, kurie būtų surengti netolimoje ateityje, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams;

7. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares, nedarant žalos vietos gyventojams, įgyvendinti tikslines ir atskiras sankcijas, pvz., draudimus išduoti vizas ir turto įšaldymą, taikytinas Nikaragvos Vyriausybei ir asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, remiantis 2019 m. sausio 21 d. Tarybos išvadomis; primygtinai ragina pasinaudoti nuostata dėl demokratijos, kuria remiantis ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo taikymas Nikaragvai būtų sustabdytas;

8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos Vyriausybei ir Parlamentui.

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0238.

[2] OL C 45E, 2010 2 23, p. 89.

[3] OL C 285E, 2010 10 21, p. 74.

[4] OL C 252, 2018 7 18, p. 189.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 13 d.Teisinis pranešimas