Procedūra : 2019/2615(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0166/2019

Pateikti tekstai :

B8-0166/2019

Debatai :

PV 13/03/2019 - 27
CRE 13/03/2019 - 27

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0219

<Date>{11/03/2019}11.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8‑0166/2019</NoDocSe>
PDF 156kWORD 54k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl padėties Nikaragvoje</Titre>

<DocRef>(2019/2615(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Ramón Jáuregui Atondo, Elena Valenciano</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0165/2019

B8‑0166/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje

(2019/2615(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją[1], į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją[2], 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją[3] ir 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją[4],

 atsižvelgdamas į 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą,

 atsižvelgdamas į Nikaragvai skirtą ES šalies strategijos dokumentą ir 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą,

 atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

 atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

 atsižvelgdamas į Nikaragvos Konstituciją,

 atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 21 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Nikaragvos,

 atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. balandžio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 15 d. Vyriausiosios įgaliotinės deklaracijas ES vardu dėl padėties Nikaragvoje, taip pat į 2019 m. kovo 1 d. deklaraciją dėl nacionalinio dialogo atnaujinimo,

 atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 18 d. priimtas Tarybos išvadas dėl ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose 2019 m.,

 atsižvelgdamas į ataskaitą Gross Human Rights Violations in the Context of Social Protests in Nicaragua (angl. „Šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai vykstant socialiniams protestams Nikaragvoje“), kurią 2018 m. birželio 21 d. patvirtino Amerikos šalių žmogaus teisių komisija,

 atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 18–rugpjūčio 18 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą dėl žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo vykstant protestams Nikaragvoje,

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 20 d. Tarpdisciplininės nepriklausomų ekspertų grupės (angl. GIEI) ataskaitą dėl 2018 m. balandžio 18–gegužės 30 d. smurtinių įvykių Nikaragvoje,

 atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 22 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą dėl opozicijos kriminalizavimo Nikaragvoje,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Krizės Nikaragvoje, griežtai smerkdamas padėtį joje; kadangi po šios rezoliucijos 2019 m. sausio 23–26 d. 11 EP narių delegacija lankėsi šalyje, kad įvertintų padėtį vietoje; kadangi 2018 m. gegužės 16 d. pradėtas nacionalinis dialogas tarp J. Ortegos ir Nikaragvos opozicijos bei pilietinių grupių, kuriam tarpininkavo Katalikų bažnyčia, nepadėjo rasti krizės sprendimo;

B. kadangi EP delegacija galėjo laikytis savo programos ir Nikaragvos vyriausybė leido patekti į visas įstaigas, kurias pageidavo aplankyti EP nariai, įskaitant du kalėjimus; kadangi Nikaragvos vyriausybė suteikė garantijas, kad nebus imtasi jokių represinių veiksmų prieš dabartinę padėtį smerkiančius asmenis; kadangi delegacijos nariai matė bauginimo, šmeižto ir gąsdinimo kampaniją prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas, su kuriais jie bendravo; kadangi dėl vyriausybės inicijuotų bauginimų ir grasinimų daug organizacijų atmetė kvietimus susitikti su delegacija; kadangi po delegacijos apsilankymo šioje šalyje represijos sustiprėjo;

C. kadangi delegacija viešai atmetė oficialią Nikaragvos vyriausybės poziciją, kad prieš ją vykdomos JAV vadovaujamos coup d’état ir dezinformacijos kampanijos; kadangi pagrindinė demonstracijų priežastis buvo gili demokratinė, institucinė ir politinė krizė, kuri per pastaruosius dešimtmečius turėjo didelės įtakos teisinei valstybei ir apribojo pagrindines laisves, pvz., susirinkimų, demonstracijų ir asociacijų laisves;

D. kadangi daugumai žmonių labai ribojama žodžio, susirinkimų ir demonstracijų laisvė, įskaitant laisvę naudoti nacionalinį himną; kadangi daug politinių kalinių yra įkalinti tik dėl to, kad naudojosi savo teisėmis; kadangi buvo nemažai nerimą keliančių pranešimų apie prastėjančią sulaikytų asmenų padėtį, įskaitant nežmonišką elgesį su jais;

E. kadangi prieš šiuos sulaikytus asmenis vykdomi teismo procesai pažeidžiant tarptautinius standartus, visų pirma procedūrines ir baudžiamojo proceso garantijas dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą; kadangi įkalinimo sąlygos taip pat neatitinka tarptautinių standartų; kadangi Nikaragvoje akivaizdžiai nesilaikoma valdžių padalijimo principo;

F. kadangi kyla didelis pavojus teisei į informaciją; kadangi žurnalistai sulaikomi, tremiami ir jiems grasinama; kadangi audiovizualinės žiniasklaidos priemonės uždaromos arba jose vykdomos kratos be išankstinio teismo leidimo; kadangi kyla pavojus laikraščių leidybai, nes trūksta popieriaus ir rašalo, kurį konfiskavo Nikaragvos vyriausybė;

G. kadangi Nikaragvos vyriausybė iš šalies išvijo tarptautines organizacijas, pvz., GIEI ir Specialų stebėsenos mechanizmą (MESENI), kurios siekė taikiai išspręsti konfliktą ir užtikrinti nacionalinį susitaikymą; kadangi sustiprėjo represijos prieš pilietinės visuomenės organizacijas, panaikinus jų teisinį statusą šalyje, kurioje yra prasta institucinė struktūra, taip dvigubai nubaudžiant represijų aukas;

H. kadangi kyla grėsmė ir akademinei laisvei; kadangi beveik 200 studentų buvo pašalinta iš universitetų dėl jų dalyvavimo demonstracijose, kuriose buvo reikalaujama demokratijos, daugiau laisvės ir žmogaus teisių;

I. kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos dalis, įskaitant ir Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių 2012 m. asociacijos susitarimą; kadangi susitarime yra sąlyga dėl demokratijos, kuri yra esminė šio susitarimo dalis;

J. kadangi EP delegacijos atvykimas turėjo labai didelį politinį ir socialinį poveikį šalyje; kadangi EP delegacijos politinė veikla sukėlė didelius Nikaragvos politinės opozicijos ir socialinių judėjimų lūkesčius; kadangi EIVT delegacija Managvoje puikai koordinuoja ES pastangas;

K. kadangi 2019 m. vasario 27 d. pratęstos tiriamosios derybos dėl Nikaragvos vyriausybės ir Pilietinio aljanso (Alianza Cívica) nacionalinio dialogo; kadangi Pilietinis aljansas nustatė tris pagrindinius tikslus, kurių siekia šiose derybose; išlaisvinti politinius kalinius ir gerbti asmens laisves, įvykdyti būtinas rinkimų sistemos reformas, kurios turi baigtis surengtais rinkimais ir teisingumu; kadangi Nikaragvos vyriausybė išlaisvino 100 politinių kalinių, sutikdama pakeisti jų įkalinimo bausmę namų areštu; kadangi dar daug kalinių lieka kalėti;

L. kadangi kovo 5 d. buvo pasiektas Pilietinio aljanso ir Nikaragvos vyriausybės susitarimas dėl derybų veiksmų plano (Hoja de Ruta de la Negociación); kadangi, vadovaujantis šiuo veiksmų planu, šiuo metu derybos vyksta kiekvieną dieną; kadangi deryboms nustatytas galutinis terminas kovo 28 d.;

M. kadangi visa tai greičiausiai vyksta dėl tarptautinio spaudimo Nikaragvos vyriausybei ir visų pirma dėl Europos Parlamento atstovų lankantis šalyje parengtos politinės darbotvarkės; kadangi efektyvus Europos Parlamento spaudimas ir įtaka lemia naują dialogo procesą;

1. pabrėžia, kad dėl 2018 m. balandžio ir gegužės mėn. įvykių Nikaragvoje vyksta šiurkštūs demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principo pažeidimai; primena apie savo 2018 m. gegužės 31 d. priimtos rezoliucijos svarbą;

2. smerkia visus Nikaragvos vyriausybės represinius veiksmus; teigia, kad jos delegacijos apsilankymas padėjo susidaryti įspūdį apie tikrąją dabartinę padėtį; pažymi, kad nėra jokių abejonių, kad pastaraisiais mėnesiais, ypač po delegacijos apsilankymo, sustiprėjo represijos prieš opoziciją ir pagrindinių laisvių ribojimas; šiuo atžvilgiu smerkia bendro pobūdžio represijas ir žodžio laisvės, susirinkimų ir demonstracijų laisvės ribojimą, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės teisėtumo panaikinimą, tarptautinių organizacijų išvijimą iš šalies, žiniasklaidos priemonių uždarymą ir išpuolius prieš jas, teisės į informaciją ribojimą, taip pat studentų šalinimą iš universitetų ir blogėjančią padėtį kalėjimuose bei nežmonišką elgesį juose;

3. mano, kad tokie Vyriausybės, jos institucijų ir parapolitinių organizacijų veiksmai atitinka suplanuotą strategiją sunaikinti politinę opoziciją, kuri pernai vadovavo protestams; mano, kad ši strategija metodiškai, sistemingai ir selektyviai taikoma visiems lyderiams, NVO, žiniasklaidai ir socialiniams judėjimams, kurie siekia išreikšti savo teisėtus reikalavimus dėl laisvės ir demokratijos;

4. reiškia susirūpinimą dėl milžiniškos demokratinės, politinės ir ekonominės rizikos, kuri kyla žmonėms ir šaliai ir kuri didės, jei nebus skubiai imtasi veiksmų, atsižvelgiant į dabartinę vidinę konfrontaciją, visuomenės susiskaidymą ir ekonomikos nuosmukį; ragina skubiai užmegzti prasmingą vidinį dialogą, kad būtų pasiektas tvarus ir taikus sprendimas, suteikiantis galimybę visiems visuomenės dalyviams laisvai veikti ir reikšti savo nuomonę bei atkurti jų pilietines teises, pvz., teisę taikiai protestuoti; pakartoja, kad bet koks sprendimas turi apimti atsakomybę už pažeidimus atsakingiems asmenims; prašo visų politinių partijų, socialinių judėjimų, lyderių, studentų ir pilietinės visuomenės organizacijų išlaikyti ir pakartoti savo nepalaužiamą įsipareigojimą taikiai siekti išspręsti šią krizę;

5. apgailestauja dėl sustabdyto MESENI ir dėl nutrauktų Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos GEIE įgaliojimų; griežtai smerkia su JT ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis bendradarbiaujančių asmenų persekiojimą, suėmimą ir bauginimą;

6. ragina Nikaragvos vyriausybę įgyvendinti tris apsaugos priemones, kaip geranoriškumo ženklą vykstant dialogui: nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti politinius kalinius, nedelsiant sustabdyti bet kokių formų represijas prieš Nikaragvos piliečius, įskaitant opozicijos lyderių bauginimą, grasinimus, šnipinėjimą ir persekiojimą, ir galiausiai panaikinti visų anksčiau minėtų laisvių apribojimus, atkurti žmogaus teisių organizacijų juridinio asmens statusą ir turtą ir grąžinti į šalį tarptautines organizacijas;

7. pažymi, kad pagal šias sąlygas turi būti: nutraukti teismo procesai prieš politinius kalinius ir užtikrinta jų fizinė ir moralinė neliečiamybė, jų privatumas ir tinkamas teisinis procesas; grąžinti ištremti asmenys, įskaitant žurnalistus ir studentus; demilitarizuotos gatvės ir nuginkluotos sukarintosios grupės; sukurtas aiškus veiksmų planas dėl laisvų, sąžiningų ir skaidrių rinkimų, kurie netolimoje ateityje turi būti surengti dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams;

8. ragina EIVT, kartu su tarptautinėmis organizacijomis ir šio regiono šalimis, remti politinį požiūrį į vidines vyriausybės ir opozicijos derybas, kuriose turėtų būti susitarta dėl skaidrios ir patikimos visiems priimtinos rinkimų sistemos, kaip naują būdą pasiekti socialinį ir demokratinį susitaikymą; primena, kad ES vaidmuo sprendžiant šią krizę yra labai svarbus, todėl primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir valstybes nares parengti bendrą strategiją, atitinkančią Nikaragvos žmonių poreikius, kad būtų patenkinti milžiniški EP delegacijos sukelti lūkesčiai ir viltys;

9. prašo Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir EIVT glaudžiai stebėti dabartines šalyje vykstančias derybas ir dialogą tarp vyriausybės ir „Alianza Civica“ ir ragina šio regiono šalis ir Amerikos valstybių organizaciją remti tokius procesus, kurie padėtų pasiekti sėkmingą susitarimą;

10. prašo Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams reaguoti į bet kokią šio atnaujinto dialogo ir derybų pažangą remiant valstybės institucinių gebėjimų stiprinimą ir teismų sistemos bei rinkimų įstatymo reformą; prašo Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir EIVT delegaciją Managvoje koordinuoti tolesnes ES pastangas spręsti žmogiškąsias problemas dėl šalyje susidariusios padėties studentų, protestuotojų, žurnalistų ir kt. atžvilgiu;

11. jeigu derybos užstrigtų arba 6 dalyje nurodytų sąlygų būtų nesilaikoma, prašo EIVT ir valstybes nares įgyvendinti reguliuojamą tikslinių ir individualių sankcijų, pvz., draudimų išduoti vizas ir turto įšaldymo, procesą prieš Nikaragvos vyriausybę ir asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus, pagal 2019 m. sausio 21 d. Tarybos išvadas; primena, kad tik kraštutiniu atveju ir nekenkiant gyventojams galima taikyti Nikaragvos pasirašyto Asociacijos susitarimo sąlygą dėl demokratijos, pagal kurią šios sutarties galiojimą galima būtų sustabdyti tol, kol, kaip yra prašoma dialoge, Nikaragva pradės laikytis visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ir kol jos šalyje bus visiškai atkurtos;

12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

 

[1] OL C 45E, 2010 2 23, p. 89.

[2] OL C 285E, 2010 10 21, p. 74.

[3] OL C 252, 2017 7 18, p. 189.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0238.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 13 d.Teisinis pranešimas