Procedūra : 2019/2615(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0167/2019

Pateikti tekstai :

B8-0167/2019

Debatai :

PV 13/03/2019 - 27
CRE 13/03/2019 - 27

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0219

<Date>{11/03/2019}11.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8-0167/2019</NoDocSe>
PDF 149kWORD 53k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl padėties Nikaragvoje</Titre>

<DocRef>(2019/2615(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Ernest Urtasun, Bodil Valero, Barbara Lochbihler, Jordi Solé, Josep-Maria Terricabras, Florent Marcellesi, Tilly Metz, Molly Scott Cato, Bart Staes</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B8-0167/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje

(2019/2615(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją[1], į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją[2], 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją[3] ir 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją[4],

 atsižvelgdamas į Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2018 m. spalio 2 d. pareiškimą ES vardu dėl padėties Nikaragvoje,

 atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 21 d. Tarybos išvadas dėl Nikaragvos,

 atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 1 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl nacionalinio dialogo atkūrimo Nikaragvoje,

 atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos raginimą sudaryti sąlygas naudotis žmogaus teisėmis vykstant Nikaragvos dialogui 2019 m. vasario 28 d.,

 atsižvelgdamas į Europos Parlamento ad hoc delegaciją į Nikaragvą 2019 m. sausio 23–26 d.,

 atsižvelgdamas į 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą,

 atsižvelgdamas į Nikaragvai skirtą ES šalies strategijos dokumentą ir 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą,

 atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. patvirtintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, kurios buvo atnaujintos 2008 m.,

 atsižvelgdamas į Nikaragvos Konstituciją,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi nuo 2018 m. balandžio 18 d. vykusių socialinių protestų prieš planuojamas Nikaragvos socialinės apsaugos sistemos reformas pradžios ir dėl vis labiau autokratinio prezidento poros, Danielio Ortegos ir Rosario Murillo elgesio tendencijų, padėtis Nikaragvoje labai pablogėjo ir prasidėjo rimta plataus masto krizė, nes Ortegos režimas ėmėsi precedento neturinčio smurto ir represijų, pasinaudodamas sukarintomis ir kovos su maištininkais pajėgomis, taip pat reguliariosiomis saugumo pajėgomis;

B. kadangi kitos nepasitenkinimo ir atvirų konfliktų priežastys apima staigų į eksportą orientuotos žemę alinančios veiklos kalnakasybos, cukranendrių ir alyvpalmių sektoriuose, taip pat gyvulininkystėje ir vykdant vandenynus jungiančio kanalo projektą išaugimą, kuris lemia veiklos perkėlimą ir rimtą neatitaisomą žalą aplinkai, ir pasikartojančios represijos, nukreiptos į žmones, kurie protestuoja prieš šią veiklą;

C. kadangi, kaip pranešama, šių represinių priemonių rezultate daugiau kaip 400 žmonių buvo nužudyta, daugiau kaip 3 000 žmonių buvo sužeista, daugybė žmonių dingo ar buvo pasodinti į kalėjimą, kur dauguma žmonių toliau kalinami nežmoniškomis sąlygomis, o daugelis kitų yra tremtyje;

D. kadangi studentai, valstiečiai, buvę politinės partijos „Frente Sandinista de Liberación Nacional“ (FSLN), nariai, aplinkosaugos aktyvistai ir kiti aktyvistai vis dar laikomi kalėjimuose ir kaltinami terorizmu, trukdymu teikti viešąsias paslaugas, vagyste sunkinančiomis aplinkybėmis ir plėšimu dalyvaujant taikiose demonstracijose, o teisminis nagrinėjimas numatytas 2019 m. balandžio 1 d.;

E. kadangi krizės laikotarpiu moterys yra ypač pažeidžiamos; kadangi, anot nevyriausybinės organizacijos „Catholics for Choice“ Nikaragvos filialo, vien tik nuo 2018 m. sausio iki  gruodžio mėn. buvo užfiksuoti 55 moterų žudymo dėl lyties atvejai; kadangi, anot pranešimų, šie moterų žudymo dėl lyties atvejai buvo netgi žiauresni nei ankstesniais metais ir daugiausia buvo vykdomi grupių;

F. kadangi 2017 m. birželio mėn. Nikaragvos nacionalinė asamblėja priėmė Bendrojo įstatymo dėl kovos su smurtu prieš moteris pakeitimą, kuriame moterų žudymo dėl lyties apibrėžtis kaip nusikaltimo tarp sutuoktinių buvo perkelta į privačią erdvę, nepaisant to, kad didelė dalis moterų žudymo dėl lyties atvejų vykdoma viešojoje erdvėje;

G. kadangi, remiantis Jungtinių Tautų gyventojų fondo duomenimis, Nikaragva yra viena iš Amerikos šalių, kuriose jaunimo nėštumų skaičius ir gimdyvių mirtingumas yra didžiausi; kadangi šioje šalyje abortai draudžiami bet kokiomis aplinkybėmis;

H. kadangi 2018 m. lapkričio 29 d. Nacionalinė Asamblėja nusprendė panaikinti kelių nacionalinių NVO teisinį statusą; kadangi, kaip pranešama, dekretas grindžiamas pernelyg abstrakčiomis ir netiksliomis nuostatomis, nesuteikiant tinkamo proceso garantijų; kadangi pranešama, jog šiuo dekretu siekiama, kad šios organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai negalėtų atlikti savo teisėto darbo gindami žmogaus teises Nikaragvoje;

I. kadangi, deja, Nikaragvos vyriausybė, nutraukė bendradarbiavimą su Amerikos šalių žmogaus teisių komisija ir jos organais po to, kai buvo paskelbtas jos pranešimas apie Nikaragvą, ir su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR); kadangi ji taip pat nurodė nutraukti Tarpdalykinės nepriklausomų ekspertų grupės (GIEI) misiją;

J. kadangi 2019 m. vasario 27 d. Nikaragva paskelbė, kad apie 100 kalinių, kurie buvo suimti nuo 2018 m. balandžio 18 d., bus lygtinai paleisti; kadangi šie kaliniai šiuo metu laikomi namų arešto sąlygomis; kadangi netrukus po to, kai Nikaragvoje buvo užmegztas nacionalinis dialogas tarp Nikaragvos vyriausybės ir opozicijos narių, kurie yra „Alianza Cívica“, buvo padarytas žingsnis teigiama linkme siekiant derybomis pagrįsto krizės sprendimo;

K. kadangi 2019 m. kovo 4 d. vakare šis nacionalinis dialogas buvo nutrauktas; kadangi kitą dieną dalyvaujant Katalikų bažnyčiai abi šalys pasirašė veiksmų planą, o kovo 6 d. surengė naujas derybas ir nustatė galutinį derybų užbaigimo terminą – kovo 28 d.;

1. griežtai smerkia bet kokios formos pilietinės visuomenės, taip pat spaudos, represijas ir kriminalizavimą, taip pat kovos su terorizmu įstatymų ir kovos su maištininkais pajėgų naudojimą prieš skirtingas nuomones Nikaragvoje ir tebesitęsiančius asmenų, dalyvavusių opozicijos protestuose, bauginimus, priekabiavimus, sulaikymus ir grobimus;

2. yra susirūpinęs dėl vis dažnesnių pilietinės erdvės ir nepritarimo apraiškų apribojimų; primena apie teisę į taikių susirinkimų laisvę ir asociacijų laivę; primygtinai reikalauja, kad žmogaus teisių gynėjai būtų saugomi pirmenybės tvarka ir kad jiems būtų taikoma teisės viršenybė, kaip nustatyta ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų;

3. smerkia Nikaragvos Nacionalinės Asamblėjos įvykdytą kelių nacionalinių NVO teisinio statuso panaikinimą; mano, kad būtina greitai atkurti teisinį tų pilietinės visuomenės organizacijų, kurios nukentėjo nuo šio dekreto, statusą;

4. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimą, išplėsti žmogaus teisių gynėjų apsaugą ir remti juos, o ypač – žmogaus teisių gynėjas;

5. primygtinai ragina, kad nacionalinis dialogas būtų tęsiamas remiantis abiejų šalių pasirašytu veiksmų planu, skaidriu, įtraukiu ir konstruktyviu būdu, kad būtų pasirengta plačiai remiamam derybų rezultate gautam sprendimui dėl dabartinės daugialypės krizės įveikimo;

6. mano, kad dabartinė krizė gali būti išspręsta tik per taikų Nikaragvos piliečių dialogą ir derybas dėl institucinės reformos, įskaitant rinkimų institucijas; dar kartą patvirtina, kad prireikus ES pasirengusi veikti kaip tarpininkė;

7. ragina nedelsiant paleisti visus neteisėtai sulaikytus kalinius; ragina nutraukti netinkamą elgesį su sulaikytaisiais, suteikti medicininę priežiūrą ir teisines garantijas, o tų kurie lieka sulaikyti, sąlygos kalėjimuose turi atitikti tarptautinę humanitarinę teisę, taip pat ragina užtikrinti tinkamą ir teisingą procesą; be to, primena, kad turi būti tinkamai atliekami išsamūs, skaidrūs ir nepriklausomi visų teisės pažeidimų, nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų tyrimai, atsakingi kaltininkai turi būti nubausti, o nukentėjusieji turi gauti žalos atlyginimą;

8. mano, kad nacionalinė tiesos komisija, galbūt remiama tarptautinių ekspertų, būtų geriausias būdas užtikrinti atskaitomybę už visus žmogaus teisių pažeidimus, panaikinti nebaudžiamumą ir atkurti pasitikėjimą, kad būtų pasiektas susitaikymas;

9. primygtinai reikalauja, kad tarptautinėms organizacijoms, pvz., Amerikos šalių žmogaus teisių komisija ir jos specialiajam Nikaragvos stebėsenos mechanizmui (MESENI), JT įstaigoms ir GIEI būtų leista grįžti į Nikaragvą, kad joms būtų grąžintas jų statusas ir kad jų grįžimui būtų sudarytos sąlygos;

10. pabrėžia, kad reikia panaikinti visas priemones, skirtas pilietinės visuomenės organizacijoms ir nepriklausomai žiniasklaidai, kuriomis siekiama jas panaikinti, pvz., lėšų poėmius;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Nikaragvos vyriausybei, Centrinės Amerikos Parlamentui,  Amerikos šalių žmogaus teisių komisijai ir Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos bendrapirmininkiams.

 

[1] OL C 45E, 2010 2 23, p. 89.

[2] OL C 285E, 2010 10 21, p. 74.

[3] OL C 252, 2018 7 18, p. 189.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0238.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 13 d.Teisinis pranešimas