Procedūra : 2019/2580(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0179/2019

Pateikti tekstai :

B8-0179/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0215

<Date>{12/03/2019}12.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8-0179/2019</NoDocSe>
PDF 151kWORD 55k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos</Titre>

<DocRef>(2019/2580(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Charles Tannock, Ryszard Czarnecki, Anna Elżbieta Fotyga</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0177/2019

B8-0179/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos

(2019/2580(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą įgalioti Komisiją pradėti rengti pasiūlymus dėl Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose raginama ES mastu taikyti tikslines sankcijas asmenims, susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, visų pirma 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla[1],

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl padėties Čečėnijoje ir Ojubo Titijevo atvejo[2],

 atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių padėties[3],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos [4],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse,[5],

 atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto 2018 m. spalio 30 d. pranešimą „Sergejus Magnitskis ir panašūs atvejai: kova su nebaudžiamumu taikant tikslines sankcijas“ (Sergei Magnitsky and beyond – fighting impunity by targeted sanctions),

 atsižvelgdamas į Ribojamųjų priemonių įgyvendinimo ir vertinimo gaires, kurias Taryba priėmė 2003 m., o peržiūrėjo ir atnaujino 2005 m., 2009 m., 2012 m. ir 2017 m.,

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio mėn. tyrimą „Tikslinių sankcijų taikymas asmenims už sunkius žmogaus teisių pažeidimus: poveikis, tendencijos ir perspektyvos ES lygmeniu“ (Targeted sanctions against individuals on grounds of grave human rights violations – impact, trends and prospects at EU level),

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. pasiūlymą dėl Draudimo atvykti į ES dėl žmogaus teisių pažeidimų komisijos,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsnį dėl sankcijų tiek trečiosioms šalims, tiek asmenims, grupėms ar nevalstybiniams subjektams priėmimo,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Nyderlandų vyriausybė, remiama Vokietijos ir Prancūzijos, 2018 m. lapkričio mėn. pradėjo ES valstybių narių diskusijas dėl ES lygmeniu taikomos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos, kuri būtų pasaulinio masto; kadangi 2018 m. gruodžio 10 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti rengti pasiūlymus dėl Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos;

B. kadangi Estija, Latvija, Lietuva, Jungtinė Karalystė, Kanada ir JAV yra priėmusios vadinamuosius Magnitskio įstatymus, kuriais remdamosi jų vyriausybės gali įvesti tokias tikslines sankcijas, kaip draudimai išduoti vizą ir turto įšaldymas, sunkių žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams ir tiems, kuriems šie pažeidimai naudingi; kadangi Parlamentas ne kartą ragino ES mastu parengti lygiavertį dokumentą;

C. kadangi Magnitskio įstatymai buvo pavadinti Sergejaus Magnitskio, Rusijos mokesčių ir apskaitos eksperto, kuris buvo nužudytas 2009 m. kardomojo kalinimo Rusijoje metu, vardu; kadangi Magnitskis atliko su Rusijos valstybės biudžeto lėšomis susijusio stambaus masto mokestinio sukčiavimo, vykdyto S. Magnitskio kliento Williamo Browderio bendrovei priklausančiomis investicinėmis priemonėmis, piktnaudžiaujant korumpuotais policijos ir mokesčių pareigūnų slaptais susitarimais, tyrimus;

D. kadangi tikslinės sankcijos nesukelia ekonominių sunkumų paprastiems žmonėms ir daugiau dėmesio skiriama individualiai asmenų, kurie, kaip nustatyta, yra tiesiogiai atsakingi už veiksmus, už kuriuos taikomos šios priemonės, atskaitomybei; kadangi daugelis Kanados ir kitų šalių sankcijų skeptikų galiausiai buvo įtikinti argumentais, kad leidimas tokiems asmenims patekti į mūsų šalis ir naudotis mūsų institucijomis, ypač mūsų bankais, iš esmės reiškia pagalbą ir bendrininkavimą vykdant smerktinus veiksmus arba pagalbą jiems naudotis nusikalstamu būdu įgytomis pajamomis; kadangi, Jungtinės Karalystės Ministrės Pirmininkės Theresos May žodžiais, mūsų šalyse šie žmonės yra „nepageidautini“;

E. kadangi tokie įstatymai galėtų būti kovos su nebaudžiamumu ir korupcija, kurie laikomi grėsme teisinei valstybei, priemonė; kadangi Magnitskio įstatymo kovos su korupcija kryptis būtų teisinis pagrindas, kuriuo remiantis į juodąjį sąrašą būtų įtraukiami su korupcijos atvejais susiję asmenys; kadangi kovos su korupcija ir pinigų plovimu tikslai šiuos teisės aktus priėmusių šalių įstatymuose yra tiek pat svarbūs kaip ir atsakas į žmogaus teisių pažeidimus;

F. kadangi kai kurioms nacionalinėms teisėsaugos institucijoms nepavyko išsireikalauti nusikalstamų veikų vykdytojų atsakomybės; kadangi tokiais atvejais ES masto tikslinių sankcijų politika būtų labai veiksminga;

1. griežtai smerkia visus žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje; primygtinai ragina Komisiją iki šios kadencijos pabaigos parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES mastu taikomos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos, pagal kurią būtų galima taikyti draudimus išduoti vizą ir tokias tikslines sankcijas, kaip turto blokavimas ir su turtu susijusių interesų blokavimas ES jurisdikcijos pagrindu, atskiriems valstybės pareigūnams arba oficialias pareigas einantiems asmenims, taip pat valstybiniams ir nevalstybiniams veikėjams bei subjektams, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus;

2. yra tvirtai įsitikinęs, kad tokia sistema vertingai papildytų esamas ES žmogaus teisių ir užsienio politikos priemones bei sustiprintų ES, kaip pasaulinio masto veikėjos žmogaus teisių srityje, vaidmenį, visų pirma jai kovojant su nebaudžiamumu ir korupcija, kurie suvokiami kaip grėsmės teisės viršenybei, ir remiant smurto aukas bei žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje;

3. pabrėžia, kad pagal sistemą turėtų būti galima taikyti ribojamąsias priemones, t. y. turto įšaldymą ir draudimą atvykti į ES, asmenims ar subjektams, kurie yra atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus arba smurtą ar yra su jais susiję arba kurie teikia pagalbą ir finansavimą šiuos veiksmus planuojant, nukreipiant ar pavedant juos vykdyti arba prie jų prisideda; šiuo požiūriu primygtinai ragina aiškiai apibrėžti pažeidimų apimtį, siekiant ištaisyti esamą padėtį;

4. primygtinai laikosi nuomonės, jog sprendimai dėl asmenų ar subjektų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo iš jo turėtų būti grindžiami aiškiais ir konkrečiais kriterijais bei tiesiogiai siejami su įvykdytu nusikaltimu, kad būtų galima užtikrinti visapusišką teisminę peržiūrą;

5. pabrėžia, kad sankcijų taikymą visos valstybės narės turi aiškinti tuo pačiu nuosekliu būdu; ragina valstybes tarpusavyje bendradarbiauti nustatant reikiamus tikslinius asmenis – taip pat ir naudojant reikiamus Sąjungos mechanizmus ir dalijantis informacija apie asmenis, įtrauktus į sankcijų sąrašus, bei priežastis, kodėl jos pagrįstai mano, kad šie asmenys atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad pagal šią sankcijų sistemą turėtų būti baudžiami prekiautojai žmonėmis, kurie pelnosi iš migrantų srautų;

6. ragina visas valstybes nares priimti vadinamuosius Magnitskio įstatymus; primygtinai ragina visas valstybes nares, kaip solidarumo su šiomis ES šalimis ženklą, uždrausti išduoti vizas asmenims, įtrauktiems į anksčiau priimtus Magnitskio įstatymus, ir ES nuostatas suvienodinti su tų šalių, kuriose panašūs teisės aktai jau galioja, t. y. į JAV ir Kanados, nuostatomis;

7. ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinami pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimti Tarybos sprendimai dėl ribojamųjų priemonių taikymo asmenims ir subjektams – visų pirma dėl asmenų, įtrauktų į sąrašą, turto įšaldymo ir atvykimo į atitinkamas teritorijas apribojimų – kurį lemia žmogaus teisių pažeidimai;

8. pabrėžia, kad šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų vykdytojų baudžiamasis persekiojimas vidaus ar tarptautinės jurisdikcijos pagrindu turėtų likti svarbiausiu visų pastangų kovoti su nebaudžiamumu, kurias deda ES ir valstybės narės, tikslu; ragina Tarybą į šios sistemos taikymo sritį įtraukti tarpvalstybinius pažeidimus;

9. ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti kovą su mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo sistemomis, panaikinti mokesčių rojus ES viduje ir remti teismų reformas šalyse, kuriose teismai nebendradarbiauja kovojant su korupcija, ir taikyti prevencines priemones – t. y. nepadėti ir nebendrininkauti užsienio korumpuotiems pareigūnams ir nusikalstamiems režimams vykdant smerktinus veiksmus suteikiant jiems galimybę naudotis mūsų šalių institucijomis ir padedant jiems pasinaudoti neteisėtai gauta nauda;

10. ragina Komisiją paskirti pakankamai išteklių ir ekspertų šios sistemos taikymo užtikrinimo ir stebėsenos tikslu, kai ji bus pradėta taikyti, bei ypač daug dėmesio skirti visuomenės informavimui apie sąrašus tiek ES, tiek susijusiose šalyse;

11. palaiko pilietinės visuomenės aktyvistų pastangas sukurti tokią sistemą ir ragina diskutuoti dėl pasiūlymo sukurti galimą nepriklausomą ES lygmens patariamąjį komitetą;

12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

 

[1] OL C 408, 2017 11 30, p. 43.

[2] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0115.

[3] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0157.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0515.

[5] OL C 337, 2018 9 20, p. 82.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 13 d.Teisinis pranešimas