Procedūra : 2019/2582(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0184/2019

Pateikti tekstai :

B8-0184/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


<Date>{11/03/2019}11.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8-0184/2019</NoDocSe>
PDF 162kWORD 51k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Europos strateginės ilgalaikės vizijos siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos </Titre>

<DocRef>(2019/2582(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Christian Ehler, Paul Rübig, Kathleen Van Brempt, Zdzisław Krasnodębski, Fredrick Federley, Benedek Jávor, Dario Tamburrano, Barbara Kappel </Depute>

<Commission>{ITRE}Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B8-0184/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos strateginės ilgalaikės vizijos siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos

(2019/2582(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lakpričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

 atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24)[1],

 atsižvelgdamas į švarios energijos dokumentų rinkinį,

 atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ilgalaikės strategijos „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kuriame pabrėžiamos galimybės ir iššūkiai, su kuriais susidurs Europos Sąjungos piliečiai ir Europos ekonomika pereinant prie neutralaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio ekonomikos, ir nustatomas pagrindas plataus masto diskusijoms, kuriose dalyvautų ES institucijos, nacionaliniai parlamentai, verslo sektorius, nevyriausybinės organizacijos, miestai ir bendruomenės, taip pat piliečiai;

2. mano, kad Europa gali pirmauti siekiant poveikio klimatui neutralizavimo investuojant į novatoriškus technologinius sprendimus, suteikiant galių piliečiams ir derinant veiksmus svarbiose srityse, kaip antai energetikos, pramonės politikos ir mokslinių tyrimų, sykiu užtikrinant socialinį teisingumą, kad perėjimas vyktų laikantis teisingumo principo;

3. pritaria Komisijos nustatytoms strateginėms sritims, kuriose reikia imtis bendrų veiksmų, ir remia energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir ES pramonės konkurencingumą pasaulyje;

4. pabrėžia įvairių su klimatu susijusių priemonių ir teisės aktų, priimtų įvairiose politikos srityse, svarbą, tačiau įspėja, kad nesuderintas požiūris gali lemti nenuoseklumų ir nepadės ES iki 2050 m. įgyvendinti neutralaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikio ekonomikos tikslo; mano, kad reikia laikytis visa apimančio požiūrio;

5. pritaria ES tikslui iki 2050 m. sukurti neutralaus ŠESD poveikio ekonomiką, kaip nustatyta Komisijos komunikate; prašo valstybes nares susitarti dėl šio tikslo įgyvendinimo strategijos 2019 m. gegužės mėn. vyksiančiame specialiajame ES aukščiausiojo lygio susitikime ir ragina valstybes nares įsipareigoti įgyvendinti būtinus užmojus, kad šis tikslas būtų pasiektas;

Energetikos politika

6. atkreipia dėmesį į pagrindinį energetikos vaidmenį pereinant prie neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos;

7. primena, kad per pastaruosius dešimtmečius Sąjungai pavyko sėkmingai atsieti išmetamą ŠESD kiekį nuo ekonomikos augimo ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį, visų pirma efektyviai vartojant energiją ir didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo mastą;

8. pabrėžia, kad perėjimas prie švarios energijos turėtų ir toliau duoti postūmį modernizuoti Europos ekonomiką, skatinti darnų ekonomikos augimą ir teikti Europos piliečiams socialinę ir aplinkosauginę naudą;

9. mano, kad ES pirmavimas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse rodo kitoms pasaulio šalims, kad perėjimas prie švarios energijos yra įmanomas ir naudingas ne tik kovos su klimato kaita srityje;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sukurti neutralaus ŠESD poveikio ekonomiką reikės didelių papildomų investicijų į ES energetikos sistemą ir susijusią infrastruktūrą, palyginti su dabartinėmis investicijomis, t. y. 175–290 mlrd. EUR per metus;

11. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nevienodą pradinę padėtį energetikos pertvarkos srityje, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pastangos ES lygmeniu užtikrinti poveikio klimatui neutralizavimą ES gali būti pasiskirsčiusios nevienodai;

12. ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti švarios energijos dokumentų rinkinį; primena, kad priimti sprendimus dėl savo energijos rūšių derinio pagal ES klimato ir energetikos politikos strategiją yra valstybių narių kompetencija;

13. mano, kad pagrindinis vaidmuo teks technologijų plėtrai ir sprendimams, energijos vartojimo efektyvumui, tvariai atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir visapusiškai energijos vidaus rinkos integracijai;

14. pabrėžia, kad, siekiant ES piliečiams užtikrinti perėjimą laikantis teisingumo principo, reikia laikytis į ateitį orientuoto požiūrio ir remti regionus, kurių ekonomika priklauso nuo veiklos, susijusios su sektoriais ar technologijomis, kurie, kaip numatoma, patirs nuosmukį arba turės būti ateityje pertvarkyti;

15. ragina visais nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios lygmenimis įgyvendinti priemones, kuriomis būtų skatinamas piliečių dalyvavimas energetikos pertvarkoje ir skatinamas keitimasis gerąja patirtimi;

Pramonės politika

16. pakartoja, kad perėjimas prie neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos ES kelia iššūkių ir teikia galimybių, o investicijos į pramonės inovacijas, įskaitant skaitmenines technologijas ir švarias technologijas, bus reikalingos, kad būtų galima paskatinti augimą, padidinti konkurencingumą, sustiprinti būsimus įgūdžius ir sukurti milijonus darbo vietų, pavyzdžiui, augančios žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos srityse;

17. mano, kad ekonominis klestėjimas, pasaulinis pramonės konkurencingumas ir klimato politika skatina vienas kitą;

18. pabrėžia, kad stabili ir nuspėjama energetikos ir klimato politikos strategija yra itin svarbi siekiant labai reikalingo investuotojų pasitikėjimo ir sudarant sąlygas Europos pramonei priimti ilgalaikius investavimo sprendimus Europoje, nes daugumos pramoninių įrenginių eksploatavimo trukmė viršija 20 metų;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

19. pabrėžia, kad ES ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra labai svarbios siekiant padėti Sąjungai atlikti pagrindinį vaidmenį kovoje su klimato kaita;

20. mano, kad klimato aspekto integravimas turėtų būti tinkamai įtrauktas į mokslinių tyrimų ir inovacijų programų rengimą ir įgyvendinimą;

21. atkreipia dėmesį į aukšto lygio darbo grupės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdų klausimais ataskaitą[2] dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmens siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, sykiu suteikiant ES konkurencinį pranašumą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje; atkreipia dėmesį į aukšto lygio darbo grupės parengtas temines ir kompleksines rekomendacijas, visų pirma dėl naujos ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos 2021–2027 m. „Europos horizontas“ krypties;

22. mano, kad per artimiausius du dešimtmečius reikia dėti dideles pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad sprendimai, užtikrinantys mažą arba neutralų anglies dioksido poveikį, būtų prieinami visiems ir socialiai bei ekonomiškai perspektyvūs ir kad būtų sukurti nauji sprendimai siekiant neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos;

23. pabrėžia, jog laikosi pozicijos, kad ne mažiau kaip 35 proc. programos „Europos horizontas“ išlaidų turi būti skirta siekiant padėti įgyvendinti atitinkamus kovos su klimato kaita tikslus ir prisidėti integruojant klimato srities veiksmus pagal bendrąjį Sąjungos tikslą;

 

°

° °

24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0430.

[2] Galutinė Europos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimų iniciatyvos aukšto lygio darbo grupės ataskaita, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, 2018 m. lapkričio mėn.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 14 d.Teisinis pranešimas