Procedūra : 2019/2582(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0188/2019

Pateikti tekstai :

B8-0188/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


<Date>{11/03/2019}11.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8‑0188/2019</NoDocSe>
PDF 218kWORD 64k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl ilgalaikio ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijos vadovaujantis Paryžiaus susitarimu</Titre>

<DocRef>(2019/2582(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Peter Liese, Jytte Guteland, Nils Torvalds, Bas Eickhout, Lynn Boylan, Eleonora Evi</Depute>

<Commission>{ENVI}Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B8‑0188/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl ilgalaikio ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijos vadovaujantis Paryžiaus susitarimu

(2019/2582(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

 atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 2–14 d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusias 24-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 24), 14-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu, (CMP 14) ir šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, pirmosios sesijos trečiąją dalį (CMA 1.3),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24)[1],

 atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2018 m. kovo 22 d. išvadas,

 atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 C, 5-ąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 27 d. priimtą Jungtinių Tautų ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje 9-ąją redakciją,

 atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi po COP 24 Katovicuose buvo priimtas Katovicų teisės aktų rinkinys, kuriame numatytas teisinis aiškumas įgyvendinant Paryžiaus susitarimą;

1. pažymi, kad Europos piliečiai jau susiduria su tiesioginiu klimato kaitos poveikiu; pabrėžia, kad, vadovaujantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, vidutiniai metiniai nuostoliai dėl su oru ir klimatu susijusių ekstremalių situacijų Sąjungoje 2010–2016 m. sudarė apie 12,8 mlrd. EUR ir kad, jei nebus imamasi priemonių ateityje, žala ES dėl klimato kaitos iki 2080 m. gali sudaryti mažiausiai 190 mlrd. EUR – tai grynasis socialinės gerovės nuostolis, lygus 1,8 proc. dabartinio BVP dydžio; pabrėžia, kad esant didelio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijui metinės ES išlaidos dėl potvynių iki 2100 m. gali siekti vieną trilijoną eurų ir kad su klimatu susijusios nelaimės iki 2100 m. gali paveikti apie du trečdalius ES piliečių, palyginti su dabartiniais 5 proc.; be to, pabrėžia, kad, Europos aplinkos agentūros duomenimis, iki 2030 m. 50 proc. ES gyvenamųjų vietovių patirs didelį vandens trūkumą;

2. primena 2018 m. lapkričio mėn. Eurobarometro išvadas, kuriose teigiama, kad 93 proc. europiečių mano, jog klimato kaitą sukelia žmogaus veikla, o 85 proc. sutinka, kad kovojant su klimato kaita ir efektyviau naudojant energiją Europoje gali būti skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas; atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaita yra aukšto prioriteto klausimas Europos žmonėms;

3. pabrėžia, kad IPCC specialioje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 C pateiktas išsamiausias ir naujausias mokslinis klimato kaitos švelninimo būdų, atitinkančių Paryžiaus susitarimą, vertinimas;

4. pabrėžia, kad, vadovaujantis IPCC specialiąja ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 C, visuotinio atšilimo apribojimas iki 1,5°C, šio lygio neviršijant arba viršijant ribotai, reiškia, kad vėliausiai iki 2067 m. turės būti pasiektas nulinis išmetamas ŠESD kiekio lygis, o iki 2030 m. pasaulyje išmetamas metinis ŠESD kiekis turės būti sumažintas iki ne daugiau nei 27,4 mln. tonų CO2 dujų ekvivalento per metus; atsižvelgdamas į šias išvadas, pabrėžia, jog norint, kad iki 2100 m. būtų išlaikytos saugios galimybės užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, Sąjunga turi stengtis pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį kuo greičiau ir vėliausiai iki 2050 m.;

5. yra susirūpinęs dėl 2018 m. JT ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, kurioje teigiama, kad dabartiniai besąlyginiai nacionaliniu lygmeniu nustatyti įnašai gerokai viršija Paryžiaus susitarime nustatytą 2 °C atšilimo ribą, ir tai reiškia, kad iki 2100 m. apskaičiuotas temperatūros padidėjimas sieks 3,2°C[2]; pabrėžia, kad visos JTBKKK šalys turi skubiai padidinti savo klimato srities užmojus iki 2020 m.;

6. palankiai vertina Komisijos komunikato „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ paskelbimą; pritaria tikslui, kad iki 2050 m. ES būtų pasiektas teršalų išmetimo sumažinimo iki nulio lygis, ir primygtinai ragina valstybes nares ES aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks Sibiu 2019 m. gegužės mėn., taip pat pritarti šiam tikslui per diskusijas dėl Europos ateities;

ES skirtos amžiaus vidurio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijos įgyvendinimo būdai

7. pažymi, kad strategijoje numatyti aštuoni galimi būdai, kuriais gali būti įgyvendinti ekonominiai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, kurių reikia, kad Sąjunga pasiektų Paryžiaus susitarimo ilgalaikį temperatūros tikslą; atkreipia dėmesį į tai, kad tik du iš šių būdų sudarytų sąlygas Sąjungai vėliausiai iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį; pabrėžia, kad tam reikia imtis skubių veiksmų ir dėti dideles pastangas visais lygmenimis, nuo vietos ir regioninio iki nacionalinio ir Europos, taip pat įtraukti visus nevalstybinius subjektus; pripažįsta, kad regioniniu ir vietos lygmeniu nustatomi įpareigojantys veiksmai galėtų būti svarbios priemonės siekiant panaikinti išmetamų teršalų kiekio atotrūkį; primena valstybių narių pareigą priimti nacionalines ilgalaikes strategijas, kaip nurodyta Valdymo reglamente[3]; todėl ragina valstybes nares išsikelti aiškius trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir parengti politiką, atitinkančią Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat užtikrinti investicinę paramą, kad būtų pasiektas nulinis išmetamas ŠESD kiekis;

8. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pirmąją strategijoje pateiktų įgyvendinimo būdų kategoriją siekiamas sumažinti išmetamas ŠESD kiekis iki 2050 m. sudaro tik 80 proc., lyginant su 1990 m. lygmeniu; susirūpinęs pažymi, kad toks siekis atspindi mažiau ambicingą tikslą, kad visuotinis atšilimas būtų mažesnis nei 2 °C, ir todėl neatitinka Paryžiaus susitarimo išlaikyti pasaulinės temperatūros kilimą nei gerokai mažiau nei 2 °C, nei ateityje – mažiau nei 1,5 °C;

9. nurodo, kad, remiantis skaičiavimais pagal Komisijos įverčius, tikimasi, kad ES BVP labiau didės nulinio teršalų išmetimo sąlygomis nei išmetimo mažinimo sąlygomis, tačiau šis procesas gali vykti ES valstybėse narėse nevienodai dėl valstybių narių skirtumų, be kita ko, susijusių su BVP vienam gyventojui ir anglies dioksido intensyvumu energijos rūšių derinyje; mano, kad neveiklumas kainuotų žymiai daugiau ir ne tik lemtų didžiulius BVP nuostolius, bet ir toliau didintų ekonominius skirtumus tarp valstybių narių, nes neveiklumo pasekmės kai kurioms valstybėms narėms ir regionams gali būti skaudesnės nei kitoms;

10. susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu ES priklausomybė nuo energijos importo yra apie 55 proc.; pabrėžia, kad, taikant nulinio išmetamo ŠESD kiekio lygio scenarijų, iki 2050 m. šis kiekis sumažėtų iki 20 proc., ir tai turėtų teigiamą poveikį ES prekybos balansui ir geopolitinei padėčiai; pažymi, kad bendros 2031–2050 m. iškastinio kuro importo išlaidų santaupos būtų 2–3 trln. EUR, kurie galėtų būti panaudoti kitiems ES piliečių prioritetams;

11. pabrėžia, kad mažinant oro taršą pagal nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygio scenarijų, daugiau nei 40 proc. sumažėtų ankstyvos mirties nuo smulkiųjų kietųjų dalelių atvejai; pažymi, kad pagal tokį scenarijų žala sveikatai būtų sumažinta maždaug 200 mlrd. EUR per metus;

12. palankiai vertina dviejų įgyvendinimo būdų, kuriais norima pasiekti nulinį išmetamą ŠESD kiekį iki 2050 m., įtraukimą ir Komisijos pritarimą šiems būdams ir laiko šį amžiaus vidurio tikslą vieninteliu, atitinkančiu įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą; apgailestauja dėl to, kad strategijoje nebuvo numatyta jokių būdų, kurie padėtų iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį;

13. tačiau pažymi, kad tie būdai apima keleto anglies dioksido šalinimo technologijų, įskaitant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) arba anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU) bei anglies tiesioginio surinkimo iš oro procesus, kurios dar turi būti įdiegtos dideliu mastu, naudojimą; tačiau mano, kad ES nulinio išmetamo ŠESD kiekio strategijoje turėtų būti teikiamas prioritetas tiesioginiam išmetamo ŠESD kiekio mažinimui, taip pat veiksmams, kuriais saugomi ir didinami ES natūralūs absorbentai ir kaupikliai, ir turėtų būti siekiama naudoti anglies dioksido šalinimo technologijas tik tuo atveju, kai nėra tiesioginio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo galimybių; yra įsitikinęs, kad jeigu Sąjunga nori išvengti priklausomybės nuo anglies dioksido šalinimo technologijų, kurios sukeltų didelę riziką ekosistemoms, bioįvairovei ir aprūpinimo maistu saugumui, kaip nurodyta ir IPCC ataskaitoje dėl 1,5 C, ji turi imtis tolesnių veiksmų iki 2030 m.;

14. pabrėžia, kad, kol nebus įrodytos šių technologijų panaudojimo galimybės, visi būdai iki 2050 m. turėtų būti grindžiami komerciniu pagrindinių pereinamojo laikotarpio technologijų prieinamumu, kartu atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių išeities taškus, remiant teisingą perėjimą daugiausiai anglies dioksido į aplinką išskiriančiuose regionuose ir mažinant išmetamųjų teršalų kiekį visuose sektoriuose, kuriuose išmetamos ŠESD;

Klimato kaitos socialiniai aspektai ir teisingas perėjimas

15. palankiai vertina tai, jog Komisija įvertino, kad nulinį išmetamųjų teršalų kiekį galima pasiekti nesumažinant darbo vietų skaičiaus, ir teigiamai vertina išsamų energijai imlios pramonės perėjimo prie nulinio išmetamo teršalų kiekio vertinimą; pabrėžia, kad tinkamai vykdant teisingą perėjimą prie nulinio išmetamo teršalų kiekio ir atitinkamai remiant pažeidžiamiausius regionus, sektorius ir piliečius, iki 2050 m. visuose ekonomikos sektoriuose Sąjungoje bus galima sukurti 2,1 mln. papildomų darbo vietų pagal nulinio išmetamo teršalų kiekio scenarijų, palyginti su 1,3 mln. papildomų darbo vietų pagal išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo 80 proc. scenarijų; todėl mano, kad Komisija turėtų parengti atnaujintą įgūdžių auditą pagal ES įgūdžių panoramą, įtraukiant regioninius duomenis apie įgūdžius, reikalingus neutralizuoto poveikio klimatui Europai, siekiant paremti šiuos pažeidžiamiausius regionus, sektorius ir žmones, kad jie galėtų persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių ateities poreikius atitinkančioms kokybiškoms darbo vietoms šiuose regionuose;

16. pabrėžia, kad perėjimas turi būti teisingas visoms visuomenės dalims; pažymi, kad tam reikia supratimo apie teisingą perėjimą, kuris apima neigiamą ir teigiamą poveikį, susijusį su paspartintais klimato srities veiksmais, pvz., darbo vietų praradimu ir naujomis užimtumo galimybėmis, taip pat apie uždelstų klimato kaitos veiksmų poveikį;

17. pabrėžia įvairią naudą, kurią neutralizuoto poveikio klimatui visuomenė atneš žmonių sveikatai, tiek mažinant sveikatos išlaidas ir palengvinant draudimo bei visuomenės sveikatos sistemoms tenkančią naštą, tiek užtikrinant bendrą ES piliečių gerovę dėl didesnės biologinės įvairovės, sumažėjusios oro taršos ir mažesnio teršalų poveikio;

18. mano, kad su klimato kaita susijęs perėjimas Europoje turi būti ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tvarus; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti visų piliečių politinį pritarimą, svarbu atsižvelgti į klimato kaitos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro politikos pasiskirstymo poveikį, visų pirma mažas pajamas gaunantiems asmenims; todėl mano, kad visose ES ir nacionalinėse klimato politikos srityse turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į socialinį poveikį, siekiant užtikrinti socialinę ir ekologinę pertvarką Europoje; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad individualiai pritaikytos ir pakankamai finansuojamos strategijos visais lygmenimis turės būti kuriamos įtraukių procesų pagrindu ir glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis viešosios valdžios institucijomis, profesinėmis sąjungomis, švietimo institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi, kad šiuo perėjimo laikotarpiu būtų galima užtikrinti teisingas ir lygias galimybes visiems ES piliečiams;

19. primena, kad maždaug 50–125 mln. ES piliečių šiuo metu patiria energijos nepritekliaus riziką[4]; pabrėžia, kad perėjimas prie naujos energetikos sistemos gali turėti neproporcingą poveikį mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir toliau didinti energijos nepriteklių; pripažįsta, kad energetikos politika turi apimti socialinį aspektą ir užtikrinti, kad niekas nebūtų užmirštas; ragina valstybes nares imtis tolesnių veiksmų, kad visiems ES piliečiams būtų užtikrintas teisingas perėjimas prie naujos energetikos sistemos ir galimybės naudotis energija;

20. mano, kad jaunimas turi vis didesnį socialinį ir aplinkosauginį sąmoningumą, kuris suteikia galių pertvarkyti mūsų visuomenę siekiant klimato kaitai atsparios ateities, ir kad jaunimo švietimas yra viena iš veiksmingiausių kovos su klimato kaita priemonių; pabrėžia, kad būtina aktyviai įtraukti jaunesnes kartas kuriant tarptautinius, tarpkultūrinius ir kartų tarpusavio santykius, kuriais grindžiami kultūriniai pokyčiai, kurie padės remti pasaulines pastangas siekiant tvaresnės ateities;

21. teigiamai vertina tai, kad visoje Europoje žmonės vis aktyviau išreiškia su klimato kaita susijusį teisingumą, ypač per streikus mokyklose; teigiamai vertina šių aktyvistų raginimus siekti platesnių užmojų ir mano, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, taip pat ES turėtų atsižvelgti į šiuos raginimus;

22. pabrėžia, kad ES piliečių įtraukimas ir dalyvavimas yra būtinas, kad Europa vėliausiai iki 2050 m. pasiektų nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį; ragina visais nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų lygmenimis imtis konkrečių priemonių, kuriomis skatinamas ir supaprastinamas piliečių dalyvavimas pereinant prie CO2 neišmetančios visuomenės;

Tarpiniai tikslai

23. pripažįsta, kad 2020–2030 m. dešimtmetis bus svarbiausias, jei ES nori iki 2050 m. pasiektų nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį; ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti stipriam vidutinės trukmės laikotarpio tikslui iki 2030 m., nes tai būtina norint suteikti pakankamą stabilumą investicijoms į rinką ir visapusiškai panaudoti technologinių inovacijų potencialą bei sustiprinti Europos įmonių galimybes tapti pasaulinės rinkos lyderėmis mažai teršalų išskiriančios gamybos srityje;

24. pabrėžia, kad norint iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį ekonomiškai veiksmingiausiu būdu, reikės padidinti 2030 m. užmojų lygį ir suderinti jį su 2050 m. nulinio ŠESD išmetimo scenarijais; mano, jog ypač svarbu, kad per JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais Niujorke 2019 m. rugsėjo mėn. Sąjunga aiškiai parodytų, kad ji yra pasirengusi peržiūrėti savo indėlį į Paryžiaus susitarimą;

25. pritaria Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų atnaujinimui, nustatant tikslą visos ekonomikos mastu Sąjungoje išmetamų ŠESD kiekį iki 2030 m. sumažinti 55 proc., palyginti su dešimtojo dešimtmečio lygiu; todėl ragina ES vadovus pritarti galimybei atitinkamai padidinti Sąjungos NDC užmojų lygį 2019 m. gegužės mėn. Sibiu vyksiančiame specialiajame ES aukščiausiojo lygio susitikime, atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais;

26. atkreipia dėmesį į poveikį, kurį apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reforma turėjo ES išmetamųjų teršalų leidimų kainoms, ir į tai, kad buvo atkurtas pasitikėjimas sistema;

27. todėl mano, kad Komisija, 2022–2024 m. vykdydama 2030 m. teisės aktų dėl klimato kaitos rinkinio ir kitų susijusių teisės aktų peržiūras, turėtų pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų padidintas užmojų lygis pagal atnaujintus NDC ir nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslas; mano, kad nepakankamas 2030 m. užmojis apribotų ateities galimybes, galbūt apribodamas tam tikrų ekonomiškai efektyvių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių prieinamumą; laiko šias peržiūras svarbiu žingsniu užtikrinant ES įsipareigojimus klimato kaitos srityje;

28. mano, kad ES taip pat bus naudinga nustatyti kitą tarpinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą iki 2040 m., kaip priemonę, siekiant ir toliau užtikrinti didesnį rinkų stabilumą, kuris suteiktų papildomo stabilumo ir užtikrintų ilgalaikio tikslo iki 2050 m. pasiekimą;

29. mano, kad būtina reguliariai persvarstyti ES nulinio išmetamo ŠESD kiekio strategiją; mano, kad tokiame persvarstyme turėtų būti atsižvelgta į visuotinį penkerių metų padėties įvertinimą, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime, taip pat įvertinama technologijų ir visuomenės raida bei nevalstybinių veikėjų ir Europos Parlamento indėlis;

Sektorinis indėlis

30. pabrėžia, kad bendras teršalų išmetimo lygis turės būti sumažintas beveik iki nulinio lygio visuose ekonomikos sektoriuose, kurie turės prisidėti prie bendrų pastangų sumažinti teršalų išmetimą; todėl ragina Komisiją parengti visų sektorių poveikio klimatui neutralizavimo trajektorijas; pabrėžia šiuo atžvilgiu principo „teršėjas moka“ svarbą;

31. pabrėžia, kad svarbu priimti integruotą tarpsektorinį metodą siekiant supaprastinti anglies dioksido kiekio mažinimo pastangas energetikos sistemoje ir kituose susijusiuose sektoriuose, taip pat pasinaudoti didesniu veiksmingumu; pripažįsta, kad energetikos sistemų integracija gali užtikrinti didesnį lankstumą, geresnį sistemos efektyvumą, didesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą visuose energijos nešėjuose ir galiausiai ekonomiškai efektyvų perėjimą prie naujos energetikos sistemos;

32. pabrėžia energijai imlių pramonės šakų vaidmenį siekiant ilgalaikio ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo; mano, kad siekiant išlaikyti ES, kaip mažo anglies dioksido pramonės lyderės, poziciją ir pramoninę gamybą ES, išsaugoti Europos pramonės konkurencingumą ir išvengti anglies dioksido nutekėjimo rizikos, reikia pažangių ir tikslingų politikos sistemų; ragina Komisiją pateikti naują ir integruotą ES pramonės klimato kaitos strategiją, skirtą energijai imlioms pramonės šakoms, kad būtų skatinamas konkurencingas perėjimas prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio sunkiosios pramonės sektoriuose;

33. ragina Komisiją parengti pramonės politiką įgyvendinant priemones, kurios suteiktų galimybę Europos pramonei konkuruoti pasauliniu mastu vienodomis sąlygomis; mano, kad Komisija, vykdydama šią politiką, turėtų išnagrinėti papildomų priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti pramonės šakas nuo anglies dioksido nutekėjimo rizikos produktų importo atžvilgiu, kuriomis būtų pakeistos, pritaikytos ar papildytos esamos anglies dioksido nutekėjimo priemonės, veiksmingumą ir suderinamumą su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis;

34. primena, kad Europos įmonės, esančios pirmosios pagrindinės ekonomikos, siekiančios neutralizuoto poveikio klimatui, dalimi, galės įgyti pradininkių pranašumą tarptautinėse rinkose ir tapti pasaulinėmis lyderėmis tvarios ir tausiai išteklius naudojančios gamybos srityje; pabrėžia, kad dėl vėluojančių arba nepakankamų veiksmų siekiant nulinio išmetamo ŠESD kiekio lygio vėliausiai iki 2050 m. atsiras ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai nepagrįstų išlaidų ir bus veiksmingai trukdoma Europos pramonės sektoriaus konkurencingumui ateityje;

35. pažymi, kad kai kurios besivystančios rinkos įgyja svarbų vaidmenį patenkinant pasaulinės rinkos poreikius perėjimo prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ekonomikos laikotarpiu, pvz., netaršaus transporto ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje. Pabrėžia, kad ES turi išlikti pagrindine ekologiškų inovacijų ir investicijų į ekologiškas technologijas ekonomika;

36. pažymi, kad Komisijos 2018 m. energijos kainų ir išlaidų Europoje ataskaitoje pabrėžiama, kad ES yra nuolat smarkiai veikiama nepastovių ir didėjančių iškastinio kuro kainų, ir kad manoma, jog ateityje elektros energijos gamybos sąnaudos padidės elektros energijai, gaminamai iš iškastinio kuro, ir sumažės atsinaujinančiųjų išteklių energijai; pabrėžia, kad ES energijos importo išlaidos 2017 m. padidėjo 26 proc. iki 266 mlrd. EUR, daugiausia dėl didėjančių naftos kainų; pažymi, jog ataskaitoje apskaičiuota, kad naftos kainų kilimas turėjo neigiamą poveikį ES ekonomikos augimui (-0,4 proc. BVP 2017 m.) ir infliacijai (+0,6);

37. pabrėžia inovacijų plėtojant įvairias technologijas svarbą siekiant sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir jas skatina, pvz., netaršaus transporto, žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos srityse;

38. primena, kad 71 proc. visos energijos sunaudojama vien tik patalpų šildymui; sutinka su Komisija, kad energiją taupantys namai taps norma neutralizuoto poveikio klimatui ES, taip užtikrinant geresnį sveikatą ir patogumą visiems europiečiams;

39. ragina suderinti anglies dioksido ir energijos kainas ES, siekiant paremti perėjimą prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ekonomikos, visų pirma sektoriuose, kuriems netaikoma ES ATLPS;

40. pabrėžia svarbų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vaidmenį pereinant prie visai anglies dioksido neišskiriančių technologijų ekonomikos, nes šiuo metu energetikos sektoriuje išmetama 75 proc. Europos šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

41. mano, kad mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagrindinis vaidmuo teks technologijų plėtrai ir sprendimams, energijos vartojimo efektyvumui tiek pasiūlos, tiek paklausos atžvilgiu ir tvariai atsinaujinančiai energijai transporto, pastatų, šildymo bei vėsinimo ir energetikos sektoriuose, taip pat žiedinės ekonomikos principams; pabrėžia šiuo požiūriu su technologijomis susijusių strategijų svarbą;

42. pabrėžia, kad pramoninių procesų metu išmetamo CO2 kiekio mažinimo klausimas turi būti sprendžiamas daug platesniu mastu; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal IPCC specialiąją ataskaitą dėl 1,5 °C visuotinio atšilimo pramonės išmetamo CO2 kiekio mažinimas 2050 m. turi būti 65–90 proc. mažesnis, palyginti su 2010 m., ir toks sumažinimas gali būti pasiektas tik derinant naujas ir esamas technologijas, įskaitant CCU ir CCS;

43. ragina pereiti prie labai energiją taupančios ir atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremtos energetikos sistemos; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų šiuo požiūriu, nes tai turės poveikį visiems ekonomikos sektoriams; atkreipia dėmesį į tai, kad visi strategijos įgyvendinimo būdai susiję su visišku energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimu vėliausiai iki 2050 m., drastišku iškastinio kuro mažinimu ir atsinaujinančiosios energijos gamybos didinimu;

44. pabrėžia energijos vartojimo efektyvumo indėlį užtikrinant tiekimo saugumą, ekonominį konkurencingumą, aplinkos apsaugą, mažinant sąskaitas už energiją ir gerinant būsto kokybę; patvirtina svarbų energijos vartojimo efektyvumo vaidmenį kuriant verslo galimybes ir užimtumą, taip pat pasaulinę ir regioninę naudą; šiuo atžvilgiu primena, kad principas „svarbiausia − energijos vartojimo efektyvumas“ buvo nustatytas Valdymo reglamentu ir kad jo taikymas turėtų būti visapusiškai išnaudotas visoje energetikos grandinėje ir laikomas pagrindu taikant bet kokį būdą pasiekti teršalų išmetimo sumažinimo iki nulio lygį iki 2050 m.;

45. pripažįsta vaidmenį, kuris priskiriamas CCS daugelyje 1,5°C scenarijų IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 C; pabrėžia, kad ES turi siekti didesnių užmojų šioje srityje; be to, atkreipia dėmesį į rodiklius, kuriuos valstybės narės nustatė pagal Strateginį energetikos technologijų (SET) planą ir kuriais siekiama įgyvendinti komercinės apimties CCS Europos energetikos ir pramonės sektoriuje iki 2020 m.; mano, kad būtina padidinti aplinkai saugų CCU ir CCS pramoniniuose procesuose, kad būtų sumažintas bendras išmetamųjų teršalų kiekis ir vengiant išmetamųjų teršalų arba nuolatinio CO2 saugojimo; susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu daugelis CCU technologijų neužtikrina nuolatinio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo; todėl ragina Komisiją parengti techninius kriterijus, kurie užtikrintų paramą tik toms technologijoms, kurios teikia patikrinamus rezultatus;

46. pabrėžia, kad Ekologinio projektavimo direktyva[5] labai prisidėjo prie ES klimato srities tikslų įgyvendinimo, nes šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kasmet sumažėjo 320 mln. tonų CO2 ekvivalentų, ir kad apskaičiuota, jog iki 2020 m. ES vartotojai iš viso sutaupys iki 112 mlrd. EUR arba apie 490 EUR per metus vienam namų ūkiui dėl šios direktyvos įgyvendinimo; ragina reguliuoti papildomus produktus pagal Ekologinio projektavimo direktyvą, įskaitant planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, ir nuolat atnaujinti esamus standartus, kad būtų atsižvelgta į technologinius pokyčius;

47. atkreipia dėmesį į tai, kad pastatų, pramonės ir transporto sektorių elektrifikacija atliks pagrindinį vaidmenį mažinant šių sektorių išmetamą teršalų kiekį ir tam reikės labai didelio elektros energijos tiekimo; todėl pabrėžia politikos, kuri sudarytų sąlygas energetikos pramonei tiekti pakankamą, patikimą ir konkurencingai įkainotą neutralizuoto anglies dioksido poveikio elektros energiją, svarbą; primygtinai ragina Komisiją suburti visus suinteresuotuosius subjektus, kad būtų galima įgyvendinti šį perėjimą;

48. pabrėžia, kad būtina nedelsiant įgyvendinti energetikos sąjungos ir švarios energijos dokumentų rinkinį, taip pat užtikrinti tolesnę Europos energijos rinkos integraciją, siekiant veiksmingiausiai sumažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir palengvinti investavimo galimybes tose srityse, kur galima gaminti daugiausia energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir skatinti aktyvų piliečių dalyvavimą, kad būtų paspartintas perėjimas prie neutralizuoto anglies dioksido poveikio ir tvarios ekonomikos, kartu mažinant energijos nepriteklių; mano, kad labai svarbu didinti valstybių narių tinklų sujungimo mastą, įskaitant tarpvalstybinių paramos schemų skatinimą;

49. nurodo, kad strategijoje patvirtinama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas transporto sektoriuje dar vis didėja ir kad, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje iki 2050 m., dabartinės politikos nepakaks; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti perėjimą nuo oro transporto prie geležinkelių transporto, taip pat perėjimą prie viešojo transporto ir dalijimusi pagrįsto judumo; pažymi, kad kelių transporte išmetama apie penktadalis viso ES išmetamo anglies dioksido kiekio; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją imtis ryžtingų veiksmų, kad vartotojams visose valstybėse narėse būtų suteikta galimybė naudoti netaršias ir mažataršes transporto priemones, kartu išvengiant didesnio senų daug teršalų išmetančių transporto priemonių naudojimo mažas pajamas gaunančiose valstybėse narėse; be to, pabrėžia pažangių technologijų, pvz., pažangiosios įkrovimo prieigų infrastruktūros, vaidmenį siekiant sukurti sąveiką tarp transporto sektoriaus elektrifikacijos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo;

50. pabrėžia, kad siekiant neutralizuoto poveikio klimatui visoje ES ekonomikoje, turi prisidėti visi sektoriai, įskaitant tarptautinę aviaciją ir laivybą; pažymi, jog Komisijos atlikta analizė rodo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemonės, numatyti atitinkamai Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, net jeigu būtų visiškai įgyvendinti, neatitinka būtinų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir kad reikia imtis reikšmingų tolesnių veiksmų, atitinkančių visą ekonomiką apimantį tikslą, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų lygus nuliui; pabrėžia, kad šiuose sektoriuose reikia investuoti į netaršias ir mažataršes technologijas bei degalus; ragina Komisiją pradėti praktiškai taikyti principą „teršėjas moka“ šiuose sektoriuose, visų pirma atsižvelgiant į žibalo apmokestinimą ir aviacijos bilietų kainas; primena, jog prognozuojama, kad iki 2050 m. tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidės net 250 proc.; teigiamai vertina tai, kad tarptautinis laivybos sektorius pats nustatė absoliutų išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslą; susirūpinęs pažymi, kad nepasiekta pažangos paverčiant šį tikslą į trumpalaikes ir vidutinės trukmės priemones ir kitus konkrečius veiksmus;

51. ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti Europos geležinkelių darbotvarkę, įskaitant sistemą, kuria būtų siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias skubiai sukurti sąveikią ES greitųjų geležinkelių sistemą ir sutelkti didesnes investicijas į greitųjų geležinkelių jungtis;

52. pažymi, kad apie 60 proc. metano visame pasaulyje išmetama iš tokių šaltinių kaip žemės ūkis, sąvartynai ir nuotekos, taip pat iškastinio kuro gamyba ir transportavimas vamzdynais; primena, kad metanas yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių šiltėjimo potencialas šimtui metų yra 28 kartus didesnis nei CO2[6], ir kad metano teršalų mažinimas gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant pažemio ozono koncentraciją ir jos neigiamą poveikį oro kokybei ir žmonių sveikatai; teigiamai vertina Komisijos ketinimą mažinti metano teršalus atitinkamuose sektoriuose, dėl ko būtų galima dar labiau sumažinti ozono koncentraciją ES, ir skatinti tarptautiniu mastu mažinti metano kiekį;

53. pažymi, kad šiuo metu ES pastatų sektoriuje galutinai suvartojama 40 proc. Europos energijos ir išmetama 36 proc. CO2 kiekio[7]; ragina išnaudoti sektoriaus energijos taupymo potencialą ir sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklius, laikantis Pastatų energinio naudingumo direktyvoje[8]nustatyto tikslo sukurti pastatų ūkį, kuris energiją naudotų labai efektyviai ir kurio priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų panaikinta iki 2050 m.; pabrėžia, kad efektyvesnis energijos vartojimas pastatuose turi didelį potencialą padėti toliau mažinti Europoje išmetamą ŠESD kiekį; be to, mano, kad mažai energijos reikalaujančio pastatų ūkio, visiškai aprūpinto atsinaujinančiąja energija, sukūrimas yra būtina sąlyga Paryžiaus susitarimui ir ES ekonomikos augimo, vietinių darbo vietų ir geresnių piliečių gyvenimo sąlygų visoje Europoje kūrimo darbotvarkei;

54. primena savo raginimą Komisijai išnagrinėti politikos galimybes greitai spręsti išmetamų metano teršalų problemą kaip dalį Sąjungos strateginio metano plano ir tuo tikslu teikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, kad žemės ūkis 2050 m. bus vienas iš pagrindinių likusių ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių, visų pirma dėl metano ir azoto suboksido išmetimo; pabrėžia žemės ūkio sektoriaus potencialią sprendžiant klimato kaitos uždavinius, pvz., ekologinėmis ir technologinėmis inovacijomis, taip pat anglies dioksido kaupimu dirvožemyje;

55. pabrėžia energijai imlių pramonės šakų kaip pereinamojo laikotarpio dalyvių ir kaip įgalintojų vaidmenį; ragina Komisiją parengti ES pramonės pertvarkos sistemą, siekiant pritraukti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir produktų kūrimą, ir supaprastinti būtinus pramoninius bandomuosius projektus, skirtus pažangiosioms technologijoms, komerciniu mastu;

56. ragina sukurti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuria būtų prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, atsižvelgiant į perėjimą prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos; ragina Komisiją užtikrinti, kad žemės ūkio politika, visų pirma ES ir nacionaliniai fondai, atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir tikslus;

57. pabrėžia, kad būtina įtraukti klimato srities užmojus į visas ES politikos sritis, įskaitant prekybos politiką; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visi ES pasirašyti prekybos susitarimai būtų visiškai suderinti su Paryžiaus susitarimu, nes tai ne tik sustiprintų pasaulinius kovos su klimato kaita veiksmus, bet taip pat užtikrintų vienodas sąlygas atitinkamiems sektoriams;

58. pabrėžia, kad ES turėtų skatinti regionų, miestų ir miestelių vaidmenį ir pastangas; ragina Komisiją remtis ES merų pakto, pagal kurį atstovaujama 200 milijonų ES piliečių, darbu ir suteikti jiems galimybę atlikti skatinamąjį vaidmenį tolesniame perėjime prie naujos energetikos sistemos;

59. apgailestauja dėl to, kad į Komisijos strategiją nebuvo įtraukta galimybė stiprinti ES veiksmus dėl fluorintų ŠESD; pabrėžia, kad kelio neteisėtai prekybai hidrofluorangliavandeniliais užkirtimas, nustatant hidrofluorangliavandenilių licencijavimo sistemą, uždraudimas naudoti hidrofluorangliavandenilius tuose sektoriuose, kuriuose jie nebėra reikalingi, hidrofluorangliavandenilių kvotų paskirstymas per aukcionų sistemą ir visiškas reglamento dėl fluorintų dujų[9] įgyvendinimas, uždraudžiant visus nereikalingus SF6 dujų naudojimo būdus, yra aiškios galimybės padėti ES pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus;

Miškų potencialo didinimas kovojant su klimato kaita tvarios bioekonomikos sąlygomis

60. remia aktyvią ir tvarią miškotvarką nacionaliniu lygmeniu ir konkrečias priemones, kuriomis galima skatinti veiksmingą ir tvarią ES bioekonomiką, atsižvelgiant į didelį miškų potencialą prisidėti prie Europos pastangų klimato kaitos srityje stiprinimo (taikant sekvestracijos, saugojimo ir pakeitimo poveikį) ir padėti pasiekti nulinės emisijos tikslą vėliausiai iki 2050 m.; pripažįsta prisitaikymo prie klimato kaitos poreikį ir poreikį iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosisteminių paslaugų prastėjimą ES; pabrėžia, kad būtina parengti įrodymais pagrįstą politiką, kuri padėtų įgyvendinti ir finansuoti ES biologinės įvairovės išsaugojimo priemones;

61. pabrėžia, kad būtina paversti tvarų miškų valdymą komerciniu požiūriu konkurencingesniu ir remti praktines priemones, turinčias didelį saugojimo ir sekvestracijos poveikį, pvz., mediena gali būti naudojama kaip statybinė medžiaga ir miestuose, ir kaimo vietovėse, iškastinio kuro pakaitalas ir geresnio vandens sulaikymo priemonė;

62. rekomenduoja sutelkti pastangas į agrarinę miškininkystę ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų – ekologiniu požiūriu ir biologinės įvairovės srityje – įtraukiant medžius ir įvairią augmeniją į žemės apdirbimą;

63. pripažįsta teigiamą, tačiau galiausiai ribotą miškų įveisimo Europoje potencialą; todėl mano, kad miškų įveisimo iniciatyvos turi būti papildytos konkrečiomis iniciatyvomis ir paskatomis, kuriomis būtų siekiama pagerinti sekvestracijos potencialą, tuo pat metu užtikrinant ir gerinant esamos miškų ūkio paskirties žemės būklę, kad būtų galima gauti naudos klimatui, tvariai bioekonomikai ir bioįvairovei; todėl remia apleistos ir nedidelio našumo žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, agrarinę miškininkystę ir miško plotų pertvarkymo į kitas žemėnaudos formas mažinimą;

64. pabrėžia, kad ES veiksmai ir politika taip pat daro poveikį už Europos ribų esantiems natūraliems absorbentams, žemei ir miškams, ir kad ES nulinio išmetamo ŠESD kiekio strategija turėtų užtikrinti, kad ES veiksmai neturėtų žalingo poveikio klimatui trečiosiose šalyse; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvirtas tarptautines taisykles įgyvendinant Paryžiaus teisės aktų rinkinį, visų pirma susijusias su Paryžiaus susitarimo 6 straipsniu, siekiant užkirsti kelią apskaitos spragoms ir dvigubai miško įveisimo priemonių apskaitai, kuri galėtų susilpninti visuotines pastangas klimato kaitos srityje;

65. mano, kad ilgalaikėje strategijoje nepakankamai dėmesio skiriama pirminės produkcijos ekonomikos sektoriams ir kad miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuose bei atitinkamose bendruomenėse susiduriama su neproporcingai dideliais neigiamais klimato kaitos padariniais; rekomenduoja strategijoje aiškiai nurodyti veiksmus, kurių turi būti imtasi šiuose sektoriuose, kad jie padidintų savo atsparumą, pagerintų rizikos prevenciją ir išlaikytų ekosistemas bei ekosistemines paslaugas, nuo kurių priklauso ekonomika;

66. pabrėžia, kad būtina kuo labiau apsaugoti ir atkurti miškus ir šlapynes kaip natūralias anglies dioksido šalinimo priemones;

67. pabrėžia, kad dirvožemyje yra daugiau anglies nei biosferoje ir atmosferoje kartu; todėl pabrėžia, kad svarbu sustabdyti dirvožemio degradaciją ES ir užtikrinti bendrus ES veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir gerinti dirvožemio kokybę ir jo gebėjimą kaupti anglies dioksidą;

68. pabrėžia, kad agrarinė miškininkystė turi didžiausią potencialą, atsižvelgiant į visą žemės ūkio paskirties žemės anglies dioksido sekvestracijos gerinimo praktikos techninį potencialą ES[10];

69. pabrėžia ilgaamžių iš nukirsto medžio pagamintų produktų vaidmenį ir jų vaidmenį žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje iki 2030 m.; pabrėžia, kad būsimoje sistemoje turėtų būti atsižvelgiama į šių produktų įnašą, įskaitant produktus iš žemės ūkio paskirties žemės kategorijų, o ne tik valdomo miško ir mišku apželdintos žemės;

70. pabrėžia, kad svarbu racionalizuoti žemės ūkio modelius, kuriais remiamos žemės ūkio sistemos, atsparios ekstremalioms oro sąlygoms ir kenkėjų antplūdžiui, ir kuriais gerinama anglies dioksido sekvestracija dirvožemyje, vandens sulaikymas ir agrarinė biologinė įvairovė;

Finansavimas ir moksliniai tyrimai

71. ragina greitai įgyvendinti ES ATLPS inovacijų fondo veiklą ir 2019 m. paskelbti pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus, siekiant paskatinti investicijas į mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių pramoninių proveržio technologijų diegimą įvairiuose sektoriuose, ne tik elektros energijos gamybos, bet ir centralizuoto šildymo bei pramoninių procesų srityse; ragina užtikrinti, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (DFP) ir jos programos būtų visiškai suderintos su Paryžiaus susitarimu;

72. mano, kad, siekiant Sąjungoje neutralizuoti anglies dioksido poveikį vėliausiai iki 2050 m., būtina iš esmės pasitelkti privačiąsias investicijas; mano, kad šiuo požiūriu investuotojams bus reikalingas ilgalaikis planavimas ir reglamentavimo stabilumas bei prognozavimas ir kad į tai reikia atsižvelgti būsimuose ES reglamentuose; todėl pabrėžia, kad turėtų būti skiriama pirmenybė 2018 m. priimto tvaraus finansavimo veiksmų plano įgyvendinimui, įskaitant bankų kapitalo reikalavimų kalibravimą ir didesnius kapitalo reikalavimus daug anglies dioksido išskiriantiems įrenginiams, prudencines taisykles draudimo bendrovėms ir institucinių investuotojų bei turto valdytojų pareigų atnaujinimą;

73. mano, kad 2021–2027 m. DFP, prieš ją patvirtinant, turėtų būti įvertinta, atsižvelgiant į tikslą sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką iki 2050 m., ir kad turi būti nustatytas standartinis testas, kad būtų galima užtikrinti, jog išlaidos ES biudžete būtų atsparios klimato kaitos poveikiui;

74. pažymi, kad ES miškų strategijoje kaimo plėtros politika, įgyvendinama pagal BŽŪP, yra laikoma pagrindiniu ES miškų apsaugos ir tvaraus valdymo rėmimo šaltiniu ir kad bioekonomikos strategijoje pabrėžiamas BŽŪP vaidmuo remiant bioekonomiką tiek finansiškai, tiek tiekiant žaliavas;

75. apgailestauja dėl to, kad iškastinio kuro subsidijos vis dar didėja ir sudaro apie 55 mlrd. EUR per metus; ragina ES ir valstybes nares[11] nedelsiant atsisakyti visų Europos ir nacionalinių iškastinio kuro subsidijų;

76. pabrėžia, kad svarbu sukurti teisingo perėjimo fondą, skirtą visų pirma regionams, kurie yra labiausiai paveikti priklausomybės nuo iškastinio mažinimo, pvz., anglies kasybos regionai, ir kartu atsižvelgti į socialinį poveikį esamo klimato finansavimo srityje; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad ilgalaikė strategija turi būti kuo priimtinesnė visuomenei dėl kai kuriuose sektoriuose reikalingų permainų;

77. pabrėžia, kad klimato aspektas turi būti tinkamai integruojamas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį ir taikomas visais mokslinių tyrimų ciklo etapais – tai turėtų būti vienas iš ES finansavimo principų;

Vartotojų ir žiedinės ekonomikos vaidmuo

78. pabrėžia didelį elgsenos pokyčių poveikį siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, įskaitant visą maisto sistemą ir transporto, ypač aviacijos, sektorių; ragina Komisiją kuo greičiau išnagrinėti politikos galimybes, įskaitant su aplinka susijusius mokesčius, siekiant skatinti elgsenos pokyčius; pabrėžia iniciatyvų „iš apačios į viršų“, pvz., Merų pakto, svarbą skatinant elgsenos pokyčius;

79. pažymi, kad JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos pateikti statistiniai duomenys rodo, jog nuo 1990 m. bendras 28 ES šalių mėsos ir gyvūninės kilmės produktų suvartojimas vienam gyventojui sumažėjo ir kad remiant šią tendenciją ir derinant tai su techninėmis pasiūlos mažinimo priemonėmis būtų galima gerokai sumažinti žemės ūkio gamybos išmetamų teršalų kiekį;

80. pabrėžia, jog svarbu, kad ES pereitų ne tik prie atsinaujinančiosios energijos, bet ir tokiu pačiu mastu prie produktų bei medžiagų, kuriems gaminti naudojami atsinaujinantieji šaltiniai, t. y. kad produktai ir medžiagos, kuriems gaminti naudojamas iškastinis kuras arba kuriuos gaminant išmetama daug teršalų, būtų gaminami naudojant atsinaujinančiuosius išteklius;

81. pabrėžia, kad labai didelė suvartojamos energijos dalis (ir atitinkamai išmetamas ŠESD kiekis) tiesiogiai sunaudojama išteklių įsigijimui, perdirbimui, vežimui, konversijai, naudojimui ir šalinimui; pabrėžia, kad kiekvienu išteklių valdymo grandinės etapu galima sutaupyti labai daug; todėl pabrėžia, kad išteklių našumo didinimas didinant efektyvumą ir mažinant išteklių švaistymą taikant tokias priemones kaip pakartotinis naudojimas ir perdirbimas gali gerokai sumažinti tiek išteklių vartojimą, tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kartu gerinant konkurencingumą ir kuriant verslo galimybes bei darbo vietas; pabrėžia žiedinės ekonomikos priemonių ekonominį veiksmingumą; pabrėžia, kad geresnis išteklių naudojimo efektyvumas ir žiedinės ekonomikos metodai, taip pat žiedinis gaminių dizainas padės pakeisti gamybos ir vartojimo modelius ir sumažinti atliekų kiekį;

82. pabrėžia gaminių politikos svarbą, pvz., žaliojo viešojo pirkimo ir ekologinio projektavimo (jie gali reikšmingai prisidėti prie energijos taupymo), taip pat gaminių anglies pėdsako mažinimo svarbą, tuo pat metu gerinant žaliavų naudojimo rodiklius ir poveikį aplinkai apskritai; pabrėžia kad reikia parengti žiedinės ekonomikos reikalavimus, kurie būtų ES ekologinio projektavimo standartų dalis, ir išplėsti dabartinę ekologinio projektavimo metodiką įtraukiant ne tik su energija susijusius gaminius, bet ir kitų kategorijų gaminius;

83. pažymi, kad perėjimo prie klimato požiūriu neutralios Europos sėkmė priklausys nuo piliečių dalyvavimo ir įsipareigojimo, o tai gali būti lengviau pasiekti didinant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietoje arba netoliese esančių atsinaujinančiųjų išteklių technologijų dėka;

84. mano, kad turėtų būti tęsiama veikla, susijusi su patikimu vartojimo poveikio klimato kaitai nustatymo modeliu; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis esamais modeliais, išsamioje analizėje daroma išvada, kad ES pastangos sumažinti savo gamybos išmetamųjų teršalų kiekį tam tikru mastu išlyginamos importuojant prekes, kurių anglies dioksido išmetimo rodiklis yra didesnis; atkreipia dėmesį į išvadą, kad iki 2016 m. ES jau gerokai prisidėjo prie kitų šalių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo dėl padidėjusio prekybos srauto ir didesnio CO2 efektyvumo eksporte;

ES ir pasauliniai veiksmai klimato kaitos srityje

85. pabrėžia, kad svarbu teikti daugiau iniciatyvų ir stiprinti dialogą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, taip pat skatinti veiksmingą klimato srities diplomatiją, siekiant priimti panašius politikos sprendimus, kuriais būtų padidintas užmojų klimato srityje lygis kituose regionuose ir trečiosiose šalyse; ragina ES padidinti savo pačios klimato kaitos sričiai teikiamą finansavimą ir aktyviai veikti, siekiant paskatinti valstybes nares padidinti trečiosioms šalims teikiamą finansinę pagalbą klimato srityje (pirmumą teikiant paramai vystymuisi, o ne paskoloms), kuri turėtų būti reikiama papildomai prie paramos vystymuisi užsienyje ir neturėtų būti laikoma tiek parama vystymuisi, tiek ir finansine pagalba klimato srityje;

86. apgailestauja dėl to, kad daugelis kitų didžiųjų valstybių dar nedirba siekdamos 2050 m. strategijų ir kad beveik nevyksta jokios diskusijos kitose stipriausios ekonomikos šalyse dėl nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, siekiant, kad jie atitiktų Paryžiaus susitarime nustatytą pasaulinį tikslą; todėl prašo Tarybos ir Komisijos sustiprinti diplomatiją klimato kaitos srityje ir imtis kitų tinkamų priemonių siekiant skatinti kitas stipriausios ekonomikos šalis, kad galėtume pasiekti ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus;

87. pabrėžia tvirtos ES klimato ir energetikos diplomatijos bei lyderystės svarbą siekiant stiprinti pasaulinę, daugiašalę partnerystę ir užmojus kovojant su klimato kaita bei siekiant tvaraus vystymosi; ragina Komisiją ir valstybes nares remti bendras sistemas ir veiksmus JT formatuose;

88. pabrėžia 2019 m. rugsėjo mėn. rengiamą JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais kaip idealią galimybę lyderiams paskelbti didesnius užmojus NDC atžvilgiu; mano, kad ES turėtų iš anksto priimti poziciją dėl NDC atnaujinimo, kad būtų gerai pasirengusi aukščiausiojo lygio susitikimui, ir glaudžiai bendradarbiauti su tarptautine šalių koalicija, remiant didesnius užmojus klimato kaitos srityje;

89. pabrėžia sąveikumo ES politikos priemonių ir atitinkamų trečiųjų šalių priemonių, ypač susijusių su anglies dioksido kainų nustatymo mechanizmais, privalumus; ragina Komisiją tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą bei paramą kuriant anglies dioksido kainų nustatymo mechanizmus už Europos ribų, siekiant mažinti išmetamų teršalų kiekį ir užtikrinti vienodas sąlygas visame pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu nustatyti aplinkos apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas faktinis ir papildomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas; todėl ragina Komisiją pritarti griežtoms ir tvirtoms tarptautinėms taisyklėms, susijusioms su Paryžiaus susitarimo 6 straipsniu, kad būtų išvengta apskaitos spragų arba dvigubos išmetamų teršalų kiekio apskaitos;

°

° °

90. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0430.

[2] Jungtinių Tautų aplinkos programa, „2018 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“, p. 10.

[3] 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

[4] http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2015/563472/IPOL_STU(2015)563472_EN.pdf

[5] 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

[6] Van Dingenen, M. Crippa, G. Maenhout, D. Guizzardi, F. Dentener. „Pasaulinės metano teršalų tendencijos ir jų poveikis ozono koncentracijai“ (angl. Global trends of methane emissions and their impacts on ozone concentrations), EUR 29394 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018, ISBN 978-92-79-96550-0, doi:10.2760/820175, JRC113210.

[7] https://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-efficiency/buildings

[8] 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).

[9] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195).

[10] Joris Aertsens, Leo De Nocker1, Anne Gobin, 2011 m.: „Anglies dioksido sekvestracijos potencialo Europos žemės ūkyje vertinimas“ (angl. Valuing the carbon sequestration potential for European agriculture).

[11] Energijos kainos ir išlaidos Europoje, COM(2019)0001 final, p. 10–11.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 14 d.Teisinis pranešimas