Procedūra : 2019/2582(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0195/2019

Pateikti tekstai :

B8-0195/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0217

<Date>{11/03/2019}11.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8‑0195/2019</NoDocSe>
PDF 214kWORD 67k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl klimato kaitos</Titre>

<DocRef>(2019/2582(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Eleonora Evi, Dario Tamburrano, Rosa D’Amato, Isabella Adinolfi, Piernicola Pedicini</Depute>

<Commission>{EFDD}EFDD frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0195/2019

B8‑0195/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl klimato kaitos

(2019/2582(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir jos Kioto protokolą,

 atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 2–14 d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusias 24-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 24), 14-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu, (CMP 14) ir šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, pirmosios sesijos trečiąją dalį (CMA 1.3),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24)[1],

 atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 C, jos 5-ąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 27 d. priimtą Jungtinių Tautų ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje devintąją redakciją,

 atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai, į kuriuos atsakoma žodžiu, dėl ilgalaikės ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijos vadovaujantis Paryžiaus susitarimu (O-000008/2019 – B8‑0000/2019 ir O-000007/2019 – B8‑0000/2019),

 atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi po COP 24 Katovicuose buvo priimtas Katovicų teisės aktų rinkinys, kuriuo užtikrinamas teisinis aiškumas įgyvendinant Paryžiaus susitarimą;

1. pažymi, kad Europos piliečiai jau patiria tiesioginį klimato kaitos poveikį; pabrėžia, kad, vadovaujantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, vidutiniai metiniai nuostoliai dėl su oru ir klimatu susijusių ekstremalių situacijų Sąjungoje 2010–2016 m. sudarė apie 12,8 mlrd. EUR ir kad, jei nebus imamasi priemonių ateityje, žala ES dėl klimato kaitos iki 2080 m. gali sudaryti mažiausiai 190 mlrd. EUR – tai grynasis socialinės gerovės nuostolis, lygus 1,8 proc. dabartinio BVP dydžio; pabrėžia, kad, esant didelio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijui, metinės ES išlaidos dėl potvynių iki 2100 m. gali išaugti iki vieno trilijono eurų ir kad su klimatu susijusios nelaimės iki 2100 m. gali paveikti apie du trečdalius ES piliečių, palyginti su dabartiniais 5 proc.; taip pat pabrėžia, kad, remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, iki 2030 m. 50 proc. ES gyvenamųjų vietovių patirs didelį vandens trūkumą;

2. primena 2018 m. lapkričio mėn. Eurobarometro išvadas, kuriose teigiama, kad 93 proc. europiečių mano, jog klimato kaitą sukelia žmogaus veikla, o 85 proc. sutinka, kad kovojant su klimato kaita ir efektyviau vartojant energiją Europoje gali būti skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas; pažymi, kad klimato kaita yra vienas iš svarbiausių klausimų Europos žmonėms;

3. pabrėžia, kad IPCC specialioje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 C pateiktas išsamiausias ir naujausias klimato Paryžiaus susitarimą atitinkančių klimato kaitos švelninimo būdų mokslinis vertinimas;

4. pabrėžia, kad, remiantis IPCC 1,5°C specialiąja ataskaita, visuotinio atšilimo apribojimas iki 1,5°C, šio lygio neviršijant arba viršijant ribotai, reiškia, kad vėliausiai iki 2067 m. pasaulyje turės būti pasiektas nulinis išmetamas ŠESD kiekio lygis, o iki 2030 m. pasaulyje per metus išmetamas ŠESD kiekis turės būti apribotas iki 27,4 Gt CO2 dujų ekvivalento per metus; atsižvelgdamas į šias išvadas, pabrėžia, jog norint iki 2100 m. išlaikyti saugią galimybę užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, Sąjunga turi stengtis pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2050 m.;

5. reiškia susirūpinimą dėl 2018 m. JT ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, kurioje teigiama, kad dabartiniai besąlyginiai nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai gerokai viršija Paryžiaus susitarime nustatytą 2 °C atšilimo ribą, o tai reiškia, kad iki 2100 m. apskaičiuotas atšilimas sieks 3,2°C[2]; pabrėžia, kad iki 2020 m. visos susitarimo šalys turi skubiai padidinti savo tikslų klimato srityje užmojį;

6. teigiamai vertina paskelbtą Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kuriame pabrėžiamos pertvarkos siekiant užtikrinti ŠESD poveikio klimatui neutralizavimą Europos piliečiams ir Europos ekonomikai teikiamos galimybės ir keliami iššūkiai ir kuriuo nustatomas pagrindas plačioms diskusijoms, kuriose dalyvautų ES institucijos, nacionaliniai parlamentai, verslo sektorius, nevyriausybinės organizacijos, miestai ir bendruomenės bei piliečiai;

7. pritaria tikslui iki 2050 m. užtikrinti ŠESD poveikio klimatui neutralizavimą ir primygtinai ragina valstybes nares per debatus dėl Europos ateities 2019 m. gegužės mėn. Sibiu vyksiančiame ES specialiajame aukščiausiojo lygio susitikime susitarti dėl šio tikslo įgyvendinimo strategijos; ragina valstybes nares įsipareigoti užsibrėžti reikiamo lygio užmojus, siekiant įgyvendinti šį tikslą;

8. mano, kad Europa gali pirmauti siekiant poveikio klimatui neutralizavimo investuojant į novatoriškus technologinius sprendimus, suteikiant galių piliečiams ir derinant veiksmus svarbiose srityse, kaip antai energetikos, pramonės politikos ir mokslinių tyrimų, kartu užtikrinant socialinį teisingumą vykdant teisingą perėjimą;

9. pritaria Komisijos nustatytoms strateginėms sritims, kuriose reikia imtis bendrų veiksmų, ir remia energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir ES pramonės konkurencingumą pasaulyje;

10. pabrėžia įvairiose politikos srityse priimtų įvairių su klimatu susijusių priemonių ir teisės aktų, svarbą, tačiau įspėja, kad vadovaujantis nesuderintu požiūriu gali atsirasti nenuoseklumų, dėl kurių ES iki 2050 m. galėtų nepavykti sukurti neutralizuoto šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikio ekonomikos; mano, kad reikia laikytis visa apimančio požiūrio;

ES skirtos amžiaus vidurio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijos įgyvendinimo būdai

11. pažymi, kad ES teršalų poveikio neutralizavimo strategijoje numatyti aštuoni galimi būdai, kuriais gali būti įgyvendinti ekonominiai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, kurių reikia, kad Sąjunga pasiektų Paryžiaus susitarimo ilgalaikį temperatūros tikslą; pažymi, kad Sąjunga galėtų pasiekti tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti ŠESD poveikio neutralizavimą tik dviem iš šių būdų; pabrėžia, kad tam tikslui pasiekti reikia skubių veiksmų ir didelių pastangų visais – nuo vietos ir regioninio iki nacionalinio ir Europos – lygmenimis, įtraukiant ir nevalstybinius subjektus; pripažįsta, kad regioniniu ir vietos lygmenimis nustatomi įpareigojantys veiksmai galėtų būti svarbios priemonės naikinant išmetamų teršalų kiekio atotrūkį; primena valstybių narių įpareigojimą patvirtinti nacionalines ilgalaikes strategijas, kaip nustatyta Valdymo reglamente[3]; todėl ragina valstybes nares nustatyti su Paryžiaus susitarimu suderinamus aiškius trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir politikos priemones ir teikti paramą investicijoms į neutralizavimo būdus;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pirmąją įgyvendinimo būdų kategoriją iki 2050 m. išmetamą ŠESD kiekį siekiama sumažinti tik 80 proc., palyginti su 1990 m. kiekio lygiu; susirūpinęs pažymi, kad toks siekis atspindi mažesnio užmojo tikslą, kad visuotinis atšilimas būtų mažesnis nei 2 °C, ir todėl neatitinka nei Paryžiaus susitarimo tikslo išlaikyti gerokai mažesnį nei 2 °C pasaulinės temperatūros kilimą, nei tolesnio tikslo pasiekti, kad temperatūra nekiltų daugiau kaip 1,5 °C;

13. pabrėžia, kad perėjimas prie švarios energijos turėtų toliau daryti didelę įtaką Europos ekonomikos modernizavimui, skatinti tvarios ekonomikos augimą ir teikti Europos piliečiams socialinę ir aplinkosauginę naudą; pažymi, kad, remiantis Komisijos vertinimais, ES BVP pagal nulinio ŠESD kiekio lygio scenarijus gali išaugti daugiau nei pagal mažesnio ŠESD kiekio mažinimo scenarijus ir kad abiem atvejais poveikis ES mastu bus nevienodas dėl valstybių narių skirtumų, be kita ko, susijusių su BVP vienam gyventojui ir energijos rūšių derinio taršos anglies dioksidu intensyvumu; mano, kad neveiklumas kainuotų gerokai daugiau ir lemtų ne tik didžiulius BVP nuostolius Europoje, bet ir tolesnį valstybių narių ekonominių skirtumų didėjimą, nes neveiklumo padariniai kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose gali būti skaudesni nei kitur;

14. susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu ES priklausomybės nuo energijos importo lygis yra apie 55 proc.; pabrėžia, kad, taikant nulinio išmetamo ŠESD kiekio lygio scenarijų, iki 2050 m. šis kiekis sumažėtų iki 20 proc., ir tai turėtų teigiamą poveikį ES prekybos balansui ir geopolitinei padėčiai; pažymi, kad bendros 2031–2050 m. iškastinio kuro importo išlaidų santaupos būtų 2–3 trilijonai eurų, kurie galėtų būti panaudoti kitiems ES piliečių prioritetams;

15. pabrėžia, kad mažinant oro taršą pagal nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygio scenarijų, daugiau nei 40 proc. sumažėtų pirmalaikės mirties dėl taršos smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis atvejų skaičius; pažymi, kad pagal tokį scenarijų žala sveikatai būtų sumažinta maždaug 200 mlrd. EUR per metus;

16. teigiamai vertina tai, kad įtraukti du būdai, kuriais siekiama iki 2050 m. užtikrinti ŠESD poveikio neutralizavimą, ir kad Komisija jiems pritaria bei laiko šį šimtmečio vidurio tikslą vieninteliu suderinamu su Sąjungos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą; apgailestauja, kad strategijoje nenumatyta jokių būdų pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį anksčiau nei iki 2050 m.;

17. tačiau pažymi, kad tie būdai apima keleto anglies dioksido šalinimo technologijų, įskaitant anglies surinkimo ir saugojimo ar naudojimo ir tiesioginio surinkimo iš oro procesus, kurios dar turi būti įdiegtos dideliu mastu, naudojimą; vis dėlto mano, kad ES išmetamųjų teršalų poveikio neutralizavimo strategijoje pirmenybė turėtų būti teikiama tiesioginiam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui ir ES natūraliųjų absorbentų bei kaupiklių išsaugojimo ir stiprinimo veiksmams ir kad ja turėtų būti siekiama taikyti anglies dioksido šalinimo technologijas tik tais atvejais, kai nėra jokių galimybių tiesiogiai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį; mano, kad jeigu Sąjunga nori išvengti priklausomybės nuo anglies dioksido šalinimo technologijų, kurias taikant kiltų didelė rizika ekosistemoms, biologinei įvairovei ir aprūpinimo maistu saugumui, kaip patvirtinama ir IPCC 1.5 ataskaitoje, ji turi imtis tolesnių veiksmų iki 2030 m.;

18. susirūpinęs pažymi, kad jokiame scenarijuje iškastinis kuras nėra visiškai pašalintas iš energijos rūšių derinio;

Socialiniai klimato kaitos aspektai ir teisinga pertvarka

19. palankiai vertina tai, kad Komisija nurodo, jog nulinį išmetamo teršalų kiekio lygį galima pasiekti nesumažinant darbo vietų skaičiaus, ir teigiamai vertina išsamų energijai imlios pramonės pertvarkos vertinimą; pabrėžia, kad tinkamai valdant teisingą pertvarką siekiant ŠESD poveikio neutralizavimo ir teikiant atitinkamą paramą pažeidžiamiausiems regionams, sektoriams ir piliečiams galima padidinti bendrą darbo vietų skaičių Sąjungoje: pagal išmetamųjų teršalų poveikio neutralizavimo scenarijų iki 2050 m. užimtumas visos ekonomikos mastu padidėtų 2,1 mln. darbo vietų, palyginti su užimtumo padidėjimu 1,3 mln. darbo vietų pagal išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo 80 proc. scenarijų; todėl mano, kad Komisija turėtų parengti naują įgūdžių auditą pagal ES įgūdžių panoramą, apimantį regioninius duomenis apie įgūdžius, kurių reikia neutralizuoto poveikio klimatui Europai, kad ES piliečiams būtų užtikrinta teisinga pertvarka ir teikiama parama pažeidžiamiausiems regionams, kurių ekonomika priklauso nuo veiklos rūšių, susijusių su sektoriais ar technologijomis, kurie gali išnykti arba ateityje turės būti pertvarkyti, taip pat parama žmonių persikvalifikavimui perspektyviam kokybiškam darbui tuose pačiuose regionuose;

20. pabrėžia, kad pertvarka turi būti teisinga visoms visuomenės grupėms; pažymi, kad tam reikia supratimo apie teisingą pertvarką, kuris apima neigiamą ir teigiamą poveikį, susijusį su paspartintais klimato srities veiksmais, pvz., darbo vietų praradimu ir naujomis užimtumo galimybėmis, taip pat apie uždelstų klimato kaitos veiksmų poveikį;

21. pabrėžia įvairią naudą, kurią neutralizuoto poveikio klimatui visuomenė atneš žmonių sveikatai, nes bus sutaupyta sveikatos priežiūros išlaidoms asignuotų lėšų ir draudimo bei visuomenės sveikatos sistemoms teks mažesnė našta, ir naudą užtikrinant bendrą ES piliečių gerovę dėl didesnės biologinės įvairovės, sumažėjusios oro taršos ir mažesnio teršalų poveikio;

22. mano, kad su klimato kaita susijusi pertvarka Europoje turi būti ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tvari; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti visų piliečių pritarimą politikai, svarbu atsižvelgti į su klimatu susijusios politikos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos poveikį pajamų paskirstymui, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims; todėl mano, kad visose ES ir nacionalinės klimato politikos srityse turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į socialinį poveikį, kad Europoje būtų užtikrinta socialinė ir ekologinė pertvarka; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad individualiai pritaikytos ir pakankamai finansuojamos strategijos visais lygmenimis turės būti kuriamos įtraukių procesų pagrindu ir glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, profesinėmis sąjungomis, švietimo įstaigomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi, kad šiuo pertvarkos laikotarpiu visiems Europos piliečiams būtų galima užtikrinti teisingas ir lygias galimybes;

23. primena, kad apytikriai 50–125 mln. ES piliečių šiuo metu gresia energijos nepritekliaus pavojus[4]; pabrėžia, kad energetikos pertvarka gali neproporcingai paveikti mažas pajamas gaunančius asmenis ir dar labiau padidinti energijos nepriteklių; pripažįsta, kad energetikos politika turi apimti socialinį aspektą ir ja turi būti užtikrinta, kad niekas nebūtų užmirštas; ragina valstybes nares imtis į ateitį nukreiptų veiksmų, siekiant užtikrinti teisingą pertvarką ir energijos prieinamumą visiems ES piliečiams;

24. mano, kad vis didėja jaunimo socialinis ir aplinkosauginis sąmoningumas, kuris suteikia galių pertvarkyti mūsų visuomenę siekiant klimato kaitai atsparios ateities, ir kad jaunimo švietimas yra viena iš veiksmingiausių kovos su klimato kaita priemonių; pabrėžia, kad reikia aktyviai įtraukti jaunesnes kartas kuriant tarptautinius, tarpkultūrinius ir kartų tarpusavio santykius, kuriais grindžiami kultūriniai pokyčiai, padėsiantys remti pasaulines pastangas siekti tvaresnės ateities;

25. teigiamai vertina tai, kad visoje Europoje žmonės vis aktyviau reikalauja su klimato kaita susijusio teisingumo, ypač per streikus mokyklose; teigiamai vertina šių aktyvistų raginimus siekti platesnių užmojų ir mano, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, taip pat ES turėtų atsižvelgti į šiuos raginimus;

26. pabrėžia, kad ES piliečių įtraukimas ir dalyvavimas yra būtini, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. Europa pasiektų nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį; prašo visų lygmenų nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis skatinamas ir palengvinamas piliečių dalyvavimas energetikos pertvarkoje kuriant neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką ir keitimasis geriausia patirtimi;

Tarpiniai tikslai

27. pripažįsta, kad 2020–2030 m. dešimtmetis yra svarbiausias, jei ES nori iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekio lygį; ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti griežtam vidutinio laikotarpio tikslui, kuris turės būti įgyvendintas iki 2030 m., nes tai būtina siekiant užtikrinti pakankamą investicijų į rinką stabilumą ir visapusiškai išnaudoti technologinių inovacijų potencialą bei sustiprinti Europos įmonių galimybes tapti lyderėmis pasaulinėje mažataršių gaminių rinkoje;

28. pabrėžia, kad norint iki 2050 m. neutralizuoti ŠESD poveikį ekonomiškai veiksmingiausiu būdu, reikia padidinti 2030 m. tikslų užmojų lygį ir suderinti jį su teršalų poveikio neutralizavimo iki 2050 m. scenarijais; mano, jog ypač svarbu, kad vėliausiai per 2019 m. rugsėjį Niujorke vyksiantį JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais Sąjunga aiškiai parodytų, kad ji yra pasirengusi peržiūrėti savo indėlį į Paryžiaus susitarimą;

29. pritaria Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų atnaujinimui, nustatant tikslą iki 2030 m. visos ekonomikos mastu sumažinti Sąjungoje išmetamų ŠESD kiekį 55 proc., palyginti su dešimtojo dešimtmečio lygiu; todėl ragina ES vadovus pritarti galimybei atitinkamai padidinti Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatyto įpareigojančio veiksmo užmojį 2019 m. gegužės mėn. Sibiu vyksiančiame specialiajame ES aukščiausiojo lygio susitikime, atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais;

30. atsižvelgdamas į tai, mano, kad vėliausiai per 2030 m. klimato kaitos dokumentų rinkinio ir kitų susijusių teisės aktų peržiūras 2022–2024 m. Komisija turėtų pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų padidintas užmojų lygis, suderinant jį su atnaujintu nacionaliniu lygmeniu nustatytu įpareigojančiu veiksmu ir išmetamųjų teršalų poveikio neutralizavimo tikslu; mano, kad nepakankamas 2030 m. tikslų užmojis apribotų ateities galimybes, galbūt apribodamas kai kurių ekonomiškai efektyvių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių prieinamumą; laiko šias peržiūras svarbiu žingsniu užtikrinant ES įsipareigojimus klimato kaitos srityje;

31. mano, kad ES bus naudinga nustatyti ir kitą tarpinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą iki 2040 m. kaip priemonę, kuria siekiama ir toliau užtikrinti didesnį rinkų stabilumą, nes jis suteiktų papildomo stabilumo ir užtikrintų ilgalaikio tikslo iki 2050 m. pasiekimą;

32. mano, kad būtina reguliariai peržiūrėti ES teršalų poveikio neutralizavimo strategiją, o atliekant tokią peržiūrą reikėtų atsižvelgti į visuotinį penkerių metų padėties įvertinimą, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime, taip pat įvertinti technologijų ir visuomenės raidą bei nevalstybinių veikėjų ir Europos Parlamento indėlį;

Sektorių indėlis

33. pabrėžia, kad bendras teršalų išmetimo lygis turės būti sumažintas beveik iki nulinio lygio visuose ekonomikos sektoriuose, kurie turės prisidėti prie bendrų pastangų mažinti išmetamų teršalų kiekį; todėl ragina Komisiją parengti visų sektorių poveikio klimatui neutralizavimo trajektorijas; šiuo atžvilgiu pabrėžia principo „teršėjas moka“ svarbą;

34. atkreipia dėmesį į pagrindinį energetikos vaidmenį pereinant prie neutralizuoto šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio ekonomikos;

35. pabrėžia, kad svarbu patvirtinti integruotą tarpsektorinį požiūrį, siekiant palengvinti pastangas sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro visoje energetikos sistemoje ir kituose susijusiuose sektoriuose ir gauti naudos iš didesnio efektyvumo; pripažįsta, kad energetikos sistemų integracija gali užtikrinti didesnį lankstumą, geresnį sistemos efektyvumą, didesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą visuose energijos nešėjuose ir galiausiai ekonomiškai efektyvų perėjimą prie naujos energetikos sistemos;

36. pabrėžia energijai imlių pramonės šakų vaidmenį siekiant ilgalaikių ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų; mano, kad norint išlaikyti ES lyderystę mažataršės pramonės srityje ir pramonės gamybą ES, išsaugoti Europos įmonių konkurencingumą ir išvengti anglies dioksido nutekėjimo rizikos, būtina parengti protingas tikslines politikos strategijas; ragina Komisiją pateikti naują ir integruotą ES pramonės klimato kaitos strategiją, skirtą energijai imlioms pramonės šakoms, kad būtų skatinamas konkurencingas perėjimas prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio lygio sunkiosios pramonės sektoriuose;

37. pakartoja, kad perėjimas prie neutralizuoto šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio ekonomikos ES kelia iššūkių ir teikia galimybių, o investicijos į pramonės inovacijas, įskaitant skaitmenines technologijas ir švarias technologijas, bus reikalingos, kad būtų galima paskatinti gerovės augimą ir sustiprinti konkurencingumą bei būsimus įgūdžius ir sukurti milijonus darbo vietų, pavyzdžiui, augančios žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos srityse;

38. ragina Komisiją parengti pramonės strategiją, apimančią priemones, kurios leis Europos pramonei vienodomis sąlygomis konkuruoti pasaulyje; mano, kad įgyvendindama šią politiką Komisija turėtų įvertinti, ar papildomos priemonės apsaugoti pramonės šakoms, kurioms kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, susijusi su gaminių importu, kuriomis būtų pakeistos, pritaikytos arba papildytos bet kokios galiojančios priemonės, susijusios su anglies dioksido nutekėjimo rizika, yra veiksmingos ir suderinamos su PPO reikalavimais;

39. mano, kad ekonominė gerovė, pasaulinis pramonės konkurencingumas ir klimato politika yra vienas kitą papildantys aspektai; primena, kad Europos, kaip pirmosios pagrindinės ekonomikos, siekiančios neutralizuoto poveikio klimatui, įmonės galės įgyti pradininkių pranašumą tarptautinėse rinkose ir tapti pasaulinėmis lyderėmis tvarios ir tausiai išteklius naudojančios gamybos srityje; pabrėžia, kad dėl vėluojančių arba nepakankamų veiksmų siekiant užtikrinti neutralizuotą ŠESD poveikį vėliausiai iki 2050 m. atsiras ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai nepagrįstų išlaidų ir bus iš tikrųjų trukdoma užtikrinti Europos pramonės sektoriaus konkurencingumą ateityje;

40. pažymi, kad kai kurios besivystančios rinkos įgyja svarbų vaidmenį tenkinant pasaulinės rinkos poreikius perėjimo prie neutralizuoto išmetamųjų teršalų poveikio ekonomikos, pvz., netaršaus transporto ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, laikotarpiu; pabrėžia, kad ES turi išlikti ekologiškų inovacijų ir investicijų į ekologiškas technologijas srityje pirmaujančia ekonomika; mano, kad ES pirmavimas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse rodo, jog perėjimas prie švarios energijos yra įmanomas ir naudingas kovojant ne tik su klimato kaita;

41. pažymi, kad Europos Komisijos 2018 m. energijos kainų ir išlaidų Europoje ataskaitoje pabrėžiama, kad ES yra nuolat smarkiai veikiama nepastovių ir didėjančių iškastinio kuro kainų ir kad ateityje iš iškastinio kuro gaminamos elektros energijos gamybos sąnaudos galės padidėti, o iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamos elektros energijos gamybos sąnaudos – sumažėti; pabrėžia, kad ES energijos importo išlaidos 2017 m. padidėjo 26 proc. iki 266 mlrd. EUR, o šį išlaidų augimą iš esmės lėmė kylančios naftos kainos; ataskaitoje apskaičiuota, kad naftos kainų kilimas turėjo neigiamą poveikį ES ekonomikos augimui (-0,4 proc. BVP 2017 m.) ir infliacijai (+0,6);

42. primena, kad 71 proc. visos energijos sunaudojama vien tik patalpų šildymui; sutinka su Komisija, kad energiją taupantys namai taps norma neutralizuoto poveikio klimatui ES, taip užtikrinant geresnę sveikatą ir didesnį patogumą visiems europiečiams;

43. ragina sukurti ES schemą ar mechanizmą, kuriuo būtų siekiama aiškiai žymėti ir skatinti neutralizuoto anglies dioksido poveikio gaminius, integruojant dabartinius ES klimato ir energetikos politikos strategijos ramsčius;

44. mano, kad technologinės naujovės ir sprendimai, energijos vartojimo efektyvumas tiek pasiūlos, tiek paklausos srityje, tvari atsinaujinančiųjų išteklių energija, naudojama transporto srityje, pastatuose, šildymo ir aušinimo sistemose bei elektros energijos gamybos sektoriuje, ir žiedinės ekonomikos principai bus labai svarbūs mažinant išmetamą ŠESD kiekį; šiuo atžvilgiu pabrėžia konkrečioms technologijoms skirtų strategijų svarbą;

45. pabrėžia, kad pramoninių procesų metu išmetamo teršalų kiekio mažinimo klausimas turi būti sprendžiamas daug platesniu mastu; pažymi, kad, remiantis IPCC specialiąja ataskaita dėl 1,5° C , iki 2050 m. pramonė turi sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį 65–90 proc., palyginti su 2010 m.;

46. ragina pereiti prie labai efektyviai energiją naudojančios ir visiškai atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremtos energetikos sistemos ir ragina Komisiją ir valstybes nares šiuo atžvilgiu imtis visų būtinų veiksmų, nes tai turės poveikį visiems ekonomikos sektoriams; atkreipia dėmesį į tai, kad visi strategijos įgyvendinimo būdai susiję su visišku energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimu iki 2050 m., smarkiu iškastinio kuro mažinimu ir tvirtu atsinaujinančiosios energijos gamybos didinimu;

47. pabrėžia efektyvaus energijos vartojimo indėlį užtikrinant energijos tiekimo saugumą, ekonominį konkurencingumą, aplinkos apsaugą ir mažinant sąskaitas už suvartotą energiją bei gerinant būstų kokybę; patvirtina svarbų vaidmenį, kurį energijos vartojimo efektyvumas atlieka kuriant verslo galimybes ir darbo vietas, ir jo teikiamą naudą pasauliniu ir regioniniu lygmenimis; šiuo atžvilgiu primena Valdymo reglamentu nustatytą principą, pagal kurį pirmenybė turi būti teikiama energijos vartojimo efektyvumui, ir tai, kad šis principas turėtų būti visapusiškai taikomas visoje energijos grandinėje bei laikomas bet kokio būdo siekti tikslo užtikrinti nulinį išmetamo teršalų kiekio lygį 2050 m. pagrindas;

48. pripažįsta IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl 1,5 C daugelyje 1,5 C scenarijų numatytą anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) vaidmenį ir poreikį toliau nagrinėti galimybes diegti aplinkai saugias anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCU ir CCS) technologijas, siekiant sumažinti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį ir išvengti CO2 išmetimo vykstant pramonės procesams arba užtikrinti jo ilgalaikį saugojimą; susirūpinęs pažymi, kad daugelis CCU technologijų šiuo metu nepadeda pasiekti ilgalaikį išmetamo teršalų kiekio mažinimą; todėl ragina Komisiją parengti techninius kriterijus, kuriais būtų užtikrinta, kad būtų remiamos tik tos technologijos, kurias taikant pasiekiama patikrinamų rezultatų;

49. pabrėžia, kad Ekologinio projektavimo direktyva[5] labai prisidėjo prie ES klimato srities tikslų įgyvendinimo, nes šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kasmet sumažėjo 320 mln. tonų CO2 ekvivalentų, ir kad apskaičiuota, jog dėl šios direktyvos įgyvendinimo iki 2020 m. ES vartotojai iš viso sutaupys iki 112 mlrd. EUR arba apie 490 EUR per metus vienam namų ūkiui; ragina pagal Ekologinio projektavimo direktyvą reglamentuoti papildomus produktus, įskaitant planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, ir nuolat atnaujinti esamus standartus, kad būtų atsižvelgta į technologinę plėtrą;

50. pažymi, kad statybos, pramonės ir transporto sektorių elektrifikavimas gali padėti veiksmingai sumažinti juose išmetamų teršalų kiekį ir jų poveikį aplinkai tik tuo atveju, jei tenkinant dėl to išaugusį elektros energijos poreikį bus atitinkamai didinami atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai;

51. pabrėžia, kad reikia nedelsiant sukurti energetikos sąjungą ir įgyvendinti švarios energetikos priemonių rinkinį, taip pat užtikrinti tolesnę Europos energijos rinkos integraciją, siekiant kuo veiksmingiau mažinti elektros energijos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms ten, kur galima pasiekti, kad didžioji energijos dalis būtų gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat skatinti aktyvų piliečių dalyvavimą, siekiant paspartinti energetikos pertvarką kuriant neutralizuoto anglies dioksido poveikio ir tvarią ekonomiką ir kartu mažinant energijos nepriteklių;

52. pabrėžia, kad piliečių įtraukimas į energetikos sistemą per decentralizuotą savos energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, elektros energijos kaupimą ir dalyvavimą reguliuojant paklausą ir efektyvaus energijos vartojimo sistemose bus ypač svarbus perėjimo prie neutralizuoto ŠESD poveikio laikotarpiu; todėl ragina visapusiškai įtraukti aktyvų piliečių dalyvavimą į išmetamo teršalų kiekio mažinimo būdą, visų pirma susijusį su paklausos valdymu;

53. pažymi, jog strategija patvirtinama, kad transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis vis dar didėja ir kad dabartinių politikos priemonių nepakaks, siekiant iki 2050 m. sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti perėjimą nuo oro transporto prie geležinkelių transporto, taip pat perėjimą prie viešojo transporto ir dalijimosi transporto priemonėmis; pažymi, kad kelių transporte išmetama apie penktadalis viso ES išmetamo anglies dioksido kiekio; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją imtis ryžtingų veiksmų, siekiant užtikrinti vartotojams visose valstybėse narėse netaršių ir mažataršių transporto priemonių prieinamumą, vengiant senų labai taršių transporto priemonių naudojimo didėjimo mažas pajamas gaunančiose valstybėse narėse; be to, pabrėžia pažangių technologijų, pvz., pažangiosios įkrovimo prieigų infrastruktūros, vaidmenį užtikrinant transporto sektoriaus elektrifikacijos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo sąveiką;

54. pabrėžia, kad siekiant neutralizuoto poveikio klimatui visoje ES ekonomikoje, turi prisidėti visi sektoriai, įskaitant tarptautinę aviaciją ir laivybą; pažymi, jog Komisijos atlikta analizė rodo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemonės, kuriuos atitinkamai numatė Tarptautinė jūrų organizacija ir Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, net jeigu būtų visiškai įgyvendinti, neatitinka būtinų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir kad reikia imtis svarbių tolesnių veiksmų, atitinkančių visą ekonomiką apimantį tikslą pasiekti nulinį išmetamo teršalų kiekio lygį; pabrėžia, kad šiuose sektoriuose reikia investuoti į netaršias ir mažataršes technologijas bei degalus; ragina Komisiją šiuose sektoriuose pradėti praktiškai taikyti principą „teršėjas moka“, visų pirma atsižvelgiant į žibalo apmokestinimą ir aviacijos bilietų kainas; primena, jog prognozuojama, kad iki 2050 m. tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidės net 250 proc.; teigiamai vertina tai, kad tarptautinis laivybos sektorius pats nustatė absoliutų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą; susirūpinęs pažymi, kad nepasiekta pažangos paverčiant šį tikslą į trumpalaikes ir vidutinės trukmės priemones ir kitus konkrečius veiksmus;

55. pažymi, kad šiuo metu apie 60 proc. metano visame pasaulyje išmetama iš tokių šaltinių kaip žemės ūkis, sąvartynai ir nuotekos, taip pat iškastinio kuro gamyba ir transportavimas vamzdynais; primena, kad metanas yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių šiltėjimo potencialas šimtui metų yra 28 kartus didesnis nei CO2[6], ir kad išmetamo metano kiekio mažinimas gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant pažemio ozono koncentraciją ir jos neigiamą poveikį oro kokybei ir žmonių sveikatai; teigiamai vertina Komisijos ketinimą mažinti atitinkamuose sektoriuose išmetamą metano kiekį, nes taip būtų galima dar labiau sumažinti ozono koncentraciją ES, ir skatinti tarptautiniu mastu mažinti metano kiekį;

56. pažymi, kad šiuo metu ES pastatų sektoriuje suvartojama 40 proc. viso Europoje suvartojamo galutinės energijos kiekio ir išmetama 36 proc. CO2 kiekio[7]; ragina išnaudoti sektoriaus teikiamas galimybes taupyti energiją ir mažinti anglies pėdsaką, laikantis Pastatų energinio naudingumo direktyvoje[8] nustatyto tikslo iki 2050 m. sukurti labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį; pabrėžia, kad efektyvesnis energijos vartojimas pastatuose turi didelį potencialą padėti toliau mažinti Europoje išmetamą ŠESD kiekį; be to, mano, kad mažai energijos reikalaujančio pastatų ūkio, visiškai aprūpinto atsinaujinančiąja energija, sukūrimas yra būtina Paryžiaus susitarimo ir ES ekonomikos augimo, vietinių darbo vietų ir geresnių piliečių gyvenimo sąlygų visoje Europoje kūrimo darbotvarkės įgyvendinimo sąlyga;

57. primena savo raginimą Komisijai kuo skubiau išnagrinėti politikos galimybes greitai spręsti išmetamo metano problemą įgyvendinant Sąjungos strateginį metano planą ir tuo tikslu pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, kad pagrindinis išmetamų teršalų šaltinis Sąjungoje yra žemės ūkis, kuriame 2050 m. ir toliau bus išmetamas vis didesnis teršalų kiekis, visų pirma dėl išmetamo metano ir azoto suboksido, taip dėl teršalų, išmetamų netiesiogiai pakeitus žemės paskirtį; pabrėžia žemės ūkio sektoriaus potencialią sprendžiant klimato kaitos uždavinius, pvz., ekologinėmis ir technologinėmis inovacijomis, taip pat anglies dioksido kaupimu dirvožemyje;  

58. ragina sukurti bendrą žemės ūkio politiką, kuria būtų prisidedama prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsižvelgiant į perėjimą prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos; ragina Komisiją užtikrinti, kad žemės ūkio politika, visų pirma ES ir nacionaliniai fondai, atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir tikslus;

59. pabrėžia, kad būtina įtraukti klimato srities užmojus į visas ES politikos sritis, įskaitant prekybos politiką; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visi ES pasirašyti prekybos susitarimai būtų visiškai suderinti su Paryžiaus susitarimu, nes taip ne tik būtų sustiprinti pasauliniai kovos su klimato kaita veiksmai, bet ir užtikrintos vienodos sąlygos atitinkamiems sektoriams;

60. pabrėžia, kad ES turėtų skatinti regionų, miestų ir miestelių vaidmenį ir pastangas; ragina Komisiją remtis ES merų pakto, pagal kurį atstovaujama 200 milijonų ES piliečių, darbu ir suteikti jiems galimybę atlikti tolesnės pertvarkos skatinimo vaidmenį;

61. apgailestauja, kad į Komisijos strategiją nebuvo įtraukta galimybė stiprinti ES veiksmus dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų; pabrėžia, kad kelio neteisėtai prekybai hidrofluorangliavandeniliais užkirtimas, nustatant hidrofluorangliavandenilių licencijavimo sistemą, uždraudimas naudoti hidrofluorangliavandenilius tuose sektoriuose, kuriuose jie nebėra reikalingi, hidrofluorangliavandenilių kvotų paskirstymas per aukcionų sistemą ir visapusiškas reglamento dėl fluorintų dujų[9] įgyvendinimas, uždraudžiant visus nereikalingus SF6 dujų naudojimo būdus, yra aiškios galimybės padėti ES pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus;

Miškų potencialo didinimas kovojant su klimato kaita tvarios bioekonomikos sąlygomis

62. remia tvarią miškotvarką nacionaliniu lygmeniu ir konkrečias priemones, kuriomis galima skatinti veiksmingą ir tvarią ES bioekonomiką, atsižvelgiant į didelį miškų potencialą prisidėti prie Europos pastangų klimato kaitos srityje stiprinimo (taikant sekvestraciją, saugojimą ir pakeitimą) ir padėti ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekio lygį; pripažįsta, kad iki 2020 m. ES reikia prisitaikyti prie klimato kaitos ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosisteminių paslaugų prastėjimą, taip pat plėtoti faktais grindžiamą politiką, kuri padeda įgyvendinti ir finansuoti ES biologinės įvairovės išsaugojimo priemones;

63. rekomenduoja sutelkti pastangas į agrarinę miškininkystę ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų – ekologiniu požiūriu ir biologinės įvairovės srityje – įtraukiant medžius ir įvairią augmeniją į žemės apdirbimą;

64. pripažįsta teigiamą, tačiau galiausiai ribotą miškų įveisimo Europoje potencialą; todėl, mano, kad miškų įveisimo iniciatyvos turi būti papildytos konkrečiomis iniciatyvomis ir paskatomis, kuriomis būtų siekiama pagerinti sekvestracijos potencialą, kartu užtikrinant ir gerinant esamos miškų ūkio paskirties žemės būklę, kad būtų galima gauti naudos klimatui, tvariai bioekonomikai ir biologinei įvairovei; todėl pritaria tam, kad užleistoje ir mažai derlingoje žemės ūkio paskirties žemėje būtų veisiami miškai ir vykdoma agrarinės miškininkystė veikla ir kad miško žemė kuo rečiau būtų keičiama į kitos paskirties žemę;

65. pabrėžia, kad ES veiksmai ir politika taip pat daro poveikį už Europos ribų esantiems natūraliems absorbentams, žemei ir miškams ir kad ES išmetamųjų teršalų poveikio neutralizavimo strategija turėtų padėti užkirsti kelią žalingam ES veiksmų poveikiui klimatui trečiosiose šalyse; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti griežtoms tarptautinėms taisyklėms įgyvendinant Paryžiaus teisės aktų rinkinį, visų pirma susijusioms su Paryžiaus susitarimo 6 straipsniu, siekiant užkirsti kelią apskaitos spragoms ir dvigubai miško įveisimo priemonių apskaitai, kuri galėtų susilpninti visuotines pastangas klimato kaitos srityje;

66. mano, kad ilgalaikėje strategijoje nepakankamai dėmesio skiriama pirminės produkcijos ekonomikos sektoriams ir kad miškininkystės ir žemės ūkio sektoriams bei atitinkamoms bendruomenėms kyla neproporcingai didelė rizika patirti neigiamus klimato kaitos padarinius; rekomenduoja strategijoje aiškiai nurodyti veiksmus, kurių turi būti imtasi šiuose sektoriuose, kad jie padidintų savo atsparumą, pagerintų rizikos prevenciją ir išlaikytų ekosistemas bei ekosistemines paslaugas, nuo kurių priklauso ekonomika;

67. primygtinai ragina kuo labiau apsaugoti ir atkurti miškus ir šlapynes kaip natūralias anglies dioksido šalinimo priemones;

68. pabrėžia, kad visame pasaulyje dirvožemyje yra daugiau anglies nei biosferoje ir atmosferoje kartu; todėl pabrėžia, kad svarbu sustabdyti dirvožemio blogėjimą ES ir užtikrinti bendrus ES veiksmus, kuriais siekiama išlaikyti ir gerinti dirvožemio kokybę ir jo gebėjimą kaupti anglies dioksidą;

69. pabrėžia, kad agrarinė miškininkystė turi didžiausią potencialą, atsižvelgiant į visą žemės ūkio paskirties žemės anglies dioksido sekvestracijos gerinimo praktikos techninį potencialą ES[10];

70. pabrėžia ilgaamžių iš nukirsto medžio pagamintų produktų vaidmenį žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje iki 2030 m.; pabrėžia, kad būsimoje sistemoje turėtų būti atsižvelgiama į jų įnašą, be kita ko, pagal žemės ūkio paskirties žemės kategorijas, ne tik valdomą mišką ir mišku apželdintą žemę;

71. pabrėžia, kad svarbu racionalizuoti žemės ūkio modelius, kuriais remiamos žemės ūkio sistemos, atsparios ekstremalioms oro sąlygoms ir kenkėjų antplūdžiui, gerinama anglies dioksido sekvestracija dirvožemyje, vandens sulaikymas ir agrarinė biologinė įvairovė;

Finansavimas ir moksliniai tyrimai

72. ragina skubiai įsteigti ES ATLPS inovacijų fondą ir 2019 m. surengti pirmuosius kvietimus teikti pasiūlymus, siekiant padidinti investicijas į įvairiuose sektoriuose įgyvendinamus parodomuosius mažataršių pramonės proveržio technologijų taikymo ne tik elektros gamybos, bet ir centralizuoto šildymo bei pramonės procesuose projektus; ragina užtikrinti, kad 2001–2027 m. daugiametė finansinė programa (DFP) ir jos programos būtų visapusiškai suderintos su Paryžiaus susitarimu;

73. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sukurti visiškai ŠESD neišskiriančią ekonomiką reikės didelių papildomų investicijų į ES energetikos sistemą ir susijusią infrastruktūrą, palyginti su dabartinėmis investicijomis, t. y. 175–290 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad stabili ir nuspėjama energetikos ir klimato politikos strategija labai svarbi siekiant užtikrinti būtiną investuotojų pasitikėjimą ir suteikti Europos pramonės šakoms galimybę priimti sprendimus dėl ilgalaikių investicijų Europoje; todėl pabrėžia, kad 2018 m. kovo mėn. patvirtinto Tvaraus finansavimo veiksmų plano, įskaitant bankų kapitalo poreikių kalibravimą ir rizika grindžiamą didelį anglies dioksido kiekį išskiriančio turto vertinimą, draudimo įmonėms taikytinas rizikos ribojimo taisykles ir institucinių investuotojų bei turto valdytojų pareigų atnaujinimą, įgyvendinimui turėtų būti teikiamas prioritetas;

74. mano, kad 2021–2027 m. DFP programa, prieš ją patvirtinant, turėtų būti įvertinta, atsižvelgiant į tikslą iki 2050 m. sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką, ir kad turi būti nustatytas standartinis testas, kuriuo užtikrinama, kad išlaidos ES biudžete būtų atsparios klimato kaitos poveikiui;

75. pažymi, kad ES miškų strategijoje kaimo plėtros politika, įgyvendinama pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), yra laikoma pagrindiniu ES miškų apsaugos ir tvaraus valdymo rėmimo šaltiniu ir kad bioekonomikos strategijoje pabrėžiamas BŽŪP vaidmuo remiant bioekonomiką tiek finansiškai, tiek tiekiant žaliavas;

76. apgailestauja dėl to, kad iškastinio kuro subsidijos vis dar didėja ir siekia apie 55 mlrd. EUR per metus; ragina ES ir valstybes nares[11] nedelsiant laipsniškai atsisakyti visų Europos ir nacionalinių subsidijų iškastiniam kurui;

77. pabrėžia, kad svarbu sukurti teisingos pertvarkos fondą, ypač didžiausią priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poveikį patiriantiems regionams, pvz., anglių kasybos regionams, ir kartu horizontaliai įtraukti socialinius aspektus į esamą finansavimą klimato kaitos srityje; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia plačiosios visuomenės pritarimo ilgalaikei strategijai, nes kurie sektoriai turės būti pertvarkyti;

78. pabrėžia, kad Sąjungos ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra labai svarbios siekiant remti Sąjungą jai atliekant pagrindinį kovos su klimato kaita vaidmenį;

79. pabrėžia, kad klimato aspektas turi būti visapusiškai integruojamas į mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir taikomas visais mokslinių tyrimų ciklo etapais – tai turėtų būti vienas iš ES finansavimo principų;

80. atkreipia dėmesį į aukšto lygio darbo grupės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdų klausimais[12] ataskaitą dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmens siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, kartu suteikiant ES konkurencinį pranašumą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje; pažymi aukšto lygio darbo grupės parengtas temines ir kompleksines rekomendacijas, visų pirma dėl naujos ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos 2021–2027 m. „Europos horizontas“ krypties;

81. mano, kad per artimiausius du dešimtmečius reikės dėti dideles pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad sprendimai, kuriais siekiama mažo arba nulinio išskiriamo anglies dvideginio kiekio lygio, būtų prieinami visiems ir socialiai bei ekonomiškai perspektyvūs ir kad būtų sukurti nauji sprendimai, kuriais siekiama sukurti neutralizuoto ŠESD poveikio ekonomiką;

82. pabrėžia savo poziciją, kad programa „Europos horizontas“ turi būti prisidėta prie klimato srities tikslų rėmimo, atitinkamai skiriant bent 35 proc. jos išlaidų ir įgyvendinant bendrą Sąjungos tikslą integruoti klimato srities veiksmus;

Vartotojų ir žiedinės ekonomikos vaidmuo

83. pabrėžia elgsenos pokyčių poveikio svarbą siekiant išmetamo ŠESD kiekio tikslų, be kita ko, visoje maisto sistemoje, transporto sektoriuje ir visų pirma aviacijos sektoriuje; ragina Komisiją kuo skubiau išnagrinėti politikos galimybes, įskaitant susijusias su aplinkos mokesčių taikymu, siekiant skatinti elgsenos pokyčius; pabrėžia iniciatyvų „iš apačios į viršų“, tokių kaip Merų paktas, svarbą skatinant elgsenos pokyčius;

84. pažymi, kad, nors Sąjungoje suvartojamų sočiųjų riebalų ir raudonos mėsos kiekis gerokai tebeviršija rekomenduojamas maistines vertes, FAO statistika rodo, kad nuo paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio bendras vienam asmeniui tenkančio suvartojamo mėsos ir gyvulinės kilmės produktų kiekis 28 valstybėse narėse sumažėjo; primena, kad svarbu paspartinti šios tendencijos plitimą, siekiant smarkiai sumažinti maisto pramonėje ir žemės ūkyje išmetamo ŠESD ir azoto kiekį;

85. pabrėžia, jog svarbu Europoje pasiekti, kad būtų pakeista ne tik energija, bet ir tokiu pačiu mastu būtų pakeisti produktai / medžiagos, t. y. kad produktai ir medžiagos, pagaminti naudojant iškastinį kurą arba kuriuos gaminant išmetamas didelis teršalų kiekis, būtų pakeisti produktais, pagamintais naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

86. pabrėžia, kad labai didelė suvartojamos energijos dalis (ir atitinkamai išmetamas ŠESD kiekis) tiesiogiai sunaudojama išteklių įsigijimui, perdirbimui, vežimui, konversijai, naudojimui ir šalinimui; pabrėžia, kad išteklių valdymo grandinėje kiekviename etape galima daug sutaupyti; todėl pabrėžia, kad didėjantis išteklių produktyvumas, kurį lemia didesnis jų naudojimo efektyvumas ir jų švaistymo mažinimas tokiomis priemonėmis kaip pakartotinis naudojimas, antrinis perdirbimas ir perdirbimas, gali padėti smarkiai sumažinti išteklių sąnaudas ir išmetamą ŠESD kiekį, kartu padidinat konkurencingumą ir sukuriant verslo galimybių bei darbo vietų; pabrėžia žiedinės ekonomikos priemonių ekonominį veiksmingumą; pabrėžia, kad didesnis išteklių naudojimo efektyvumas ir žiedinės ekonomikos metodai bei žiedinis produktų projektas gali padėti pakeisti gamybos ir vartojimo modelius ir sumažinti atliekų kiekį;

87. pabrėžia gaminių politikos, pavyzdžiui, žaliojo viešojo pirkimo ir ekologinio projektavimo svarbą, nes ji gali reikšmingai prisidėti prie energijos taupymo ir gaminių anglies pėdsako mažinimo, kartu gerinant naudojamų žaliavų anglies pėdsako rodiklius ir poveikį aplinkai apskritai; pabrėžia, kad reikia parengti žiedinės ekonomikos reikalavimus, kurie būtų ES ekologinio projektavimo standartų dalis, ir išplėsti dabartinę ekologinio projektavimo metodiką, įtraukiant ne tik su energija susijusius gaminius, bet ir kitų kategorijų gaminius;

88. mano, kad turėtų būti tęsiama veikla, susijusi su patikimu vartojimo poveikio klimato kaitai nustatymo modeliu; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis esamais modeliais, išsamioje analizėje daroma išvada, kad ES pastangos sumažinti savo gamybos sektoriuje išmetamų teršalų kiekį tam tikru mastu išlyginamos importuojant prekes, kurių anglies pėdsako rodiklis yra didesnis; atkreipia dėmesį į išvadą, kad iki 2016 m. ES jau gerokai prisidėjo prie kitų šalių išmetamų teršalų kiekio mažinimo dėl padidėjusio prekybos srauto ir didesnio CO2 efektyvumo eksporte;

ES ir pasauliniai veiksmai klimato kaitos srityje

89. pabrėžia, kad svarbu teikti daugiau iniciatyvų ir stiprinti dialogą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir vykdyti veiksmingą diplomatinę veiklą klimato srityje, siekiant skatinti priimti panašius sprendimus, kuriais būtų padidintas užmojų klimato srityje lygis kituose regionuose ir trečiosiose šalyse; ragina ES padidinti savo pačios klimato kaitos sričiai teikiamą finansavimą ir aktyviai stengtis paskatinti valstybes nares padidinti trečiosioms šalims teikiamą finansinę pagalbą klimato srityje (pirmumą teikiant paramai vystymuisi, o ne paskoloms), kuri turėtų būti teikiama papildomai prie paramos vystymuisi užsienyje ir neturėtų būti laikoma nei parama vystymuisi, nei finansine pagalba klimato srityje;

90. pabrėžia tvirtos ES diplomatijos bei lyderystės klimato ir energetikos srityje svarbą siekiant stiprinti pasaulinį ir daugiašalį bendradarbiavimą ir siekius kovojant su klimato kaita bei siekiant tvaraus vystymosi; ragina Komisiją ir valstybes nares remti bendras sistemas ir veiksmus JT forumuose;

91. pabrėžia, kad 2019 m. rugsėjo mėn. vyksiantis JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais būtų ideali proga vadovams paskelbti apie didesnį nacionalinių lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų užmojį; mano, kad ES turėtų priimti poziciją dėl savo nacionaliniu lygmeniu nustatyto įpareigojančio veiksmo atnaujinimo gerokai anksčiau, kad galėtų atvykti į susitikimą gerai pasiruošusi, ir glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautine šalių koalicija, pritariančia didesniems užmojams klimato srityje;

92. pabrėžia ES politikos priemonių ir atitinkamų trečiųjų šalių priemonių, ypač susijusių su anglies dioksido kainų nustatymo mechanizmais, sąveikumo stiprinimo naudą; ragina Komisiją tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą ir paramos teikimą už Europos ribų kuriant anglies dioksido kainodaros mechanizmus, siekiant didesniu mastu mažinti išmetamą teršalų kiekį ir užtikrinti vienodesnes sąlygas visame pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu nustatyti aplinkos apsaugos priemones, siekiant užtikrinti faktinį ir papildomą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą; todėl ragina Komisiją siekti, kad būtų nustatytos griežtos ir tvirtos tarptautinės taisyklės, susijusios su Paryžiaus susitarimo 6 straipsniu, siekiant išvengti spragų išmetamo teršalų kiekio mažinimo apskaitos srityje arba jo dvigubo apskaitos;

°

° °

93. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0430.

[2] UNEP „2018 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“, p. 10.

[3] 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

[4] http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2015/563472/IPOL_STU(2015)563472_EN.pdf

[5] 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

[6] Van Dingenen, M. Crippa, G. Maenhout, D. Guizzardi, F. Dentener, Global trends of methane emissions and their impacts on ozone concentrations (liet. „Pasaulinės metano teršalų tendencijos ir jų poveikis ozono koncentracijai“), EUR 29394 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018, ISBN 978-92-79-96550-0, doi:10.2760/820175, JRC113210.

[7] https://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-efficiency/buildings

[8] 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).

[9] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195).

[10] Joris Aertsens, Leo De Nocker1, Anne Gobin, 2011 m., Valuing the carbon sequestration potential for European agriculture (liet. „Anglies dioksido sekvestracijos potencialo Europos žemės ūkyje vertinimas“).

[11] Energijos kainos ir išlaidos Europoje, COM(2019)0001, p. 10–11.

[12] Galutinė Europos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimų iniciatyvos aukšto lygio darbo grupės ataskaita, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, 2018 m. lapkričio mėn.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 14 d.Teisinis pranešimas