Procedūra : 2019/2582(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0201/2019

Pateikti tekstai :

B8-0201/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


<Date>{11/03/2019}11.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8‑0201/2019</NoDocSe>
PDF 188kWORD 60k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos</Titre>

<DocRef>(2019/2582(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Jadwiga Wiśniewska, Zdzisław Krasnodębski</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B8‑0201/2019

Europos Parlamento rezoliucija „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos“

(2019/2582(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

 atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 2–14 d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusias 24-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 24), 14-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 14), ir šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, pirmosios sesijos trečiąją dalį (CMA 1.3),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24)[1],

 atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 22 d. Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 27 d. priimtą Jungtinių Tautų ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje devintąją redakciją,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Katovicuose įvykus COP 24 buvo priimtas Katovicų teisės aktų rinkinys, kuriame numatytas teisinis aiškumas įgyvendinant Paryžiaus susitarimą;

B.  kadangi praėjus trejiems metams nuo istorinio Paryžiaus susitarimo sudarymo Prancūzijos sostinė patyrė didelių socialinių neramumų, susijusių su klimato politika; kadangi tai įrodo, kad siekiant apriboti bet kokius neigiamus ekonominius su klimato srities teisės aktais susijusius padarinius socialinės nuostatos yra labai svarbios; kadangi priėmus Katovicų teisės aktų rinkinį bandoma kurti klimato politiką, kurią įgyvendinant niekas nebūtų paliekamas užnugaryje;

C.  kadangi ES yra atsakinga už mažiau kaip 10 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ir negali viena pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslų; kadangi šiuos tikslus galima įgyvendinti tik pasaulinio masto veiksmais dalyvaujant didžiausios ekonomikos pasaulyje šalims;

D. kadangi Paryžiaus susitarimą buvo įmanoma sudaryti tik tada, kai šio susitarimo šalys nusprendė, kad sąvokos „visiška nepriklausomybė nuo iškastinio kuro“ vartoti nebūtina, ir vietoj to skatino pusiausvyrą tarp išmetamųjų teršalų ir absorbentų (t. y. užtikrinti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį);

E. kadangi prie ilgalaikės ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategijos visuomet turėtų būti pridedama strategija, pagal kurią teikiama pagalba didelį poveikį patiriančių regionų, visų pirma anglių kasybos regionų, teisingam perėjimui, kuris padėtų šiems regionams išlaikyti užimtumą ir gauti viešąją paramą klimato politikai;

F. kadangi įgyvendinant ilgalaikę ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategiją reikėtų atsižvelgti į įvairius valstybių narių infrastruktūros pajėgumus;

1. pažymi, kad Europos Sąjungos piliečiai jau susiduria su tiesioginiu klimato kaitos poveikiu; pabrėžia, kad, pasak Europos aplinkos agentūros, vidutiniai metiniai nuostoliai, patiriami Sąjungoje dėl oro ir ekstremalių su klimato kaita susijusių reiškinių, 2010–2016 m. siekė maždaug 12,8 mlrd. EUR;

2. pažymi, jog, vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialiąja ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, visuotinio atšilimo apribojimas iki 1,5 °C, šio lygio neviršijant arba viršijant ribotai, reiškia, kad reikėtų spartaus ir plataus masto perėjimo energetikos, žemės, miestų, infrastruktūros (įskaitant transportą ir pastatus) ir pramoninių sistemų srityse precedento neturinčiu mastu ir kad visuose sektoriuose reikėtų smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat būtų reikalingas platus švelninimo galimybių spektras ir gerokai didesnės investicijos į šias galimybes;

3. atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų aplinkos programos 2018 m. ataskaitą dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, kurioje teigiama, kad dabartiniai besąlyginiai nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai gerokai viršija Paryžiaus susitarime nustatytą kur kas mažesnę nei 2 °C atšilimo ribą, o tai reiškia, kad iki 2100 m. temperatūra padidės 3,2 °C[2]; pabrėžia, kad visos JTBKKK šalys turi nedelsdamos laiku padidinti savo klimato srities įsipareigojimus;

4. atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl ilgalaikės strategijos „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kuriame atkreipiamas dėmesys į galimybes ir sunkumus, su kuriais pereinant prie visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančios ekonomikos susiduria Europos Sąjungos piliečiai ir Europos ekonomika, ir nustatomas plataus masto diskusijų, kuriose dalyvauja ES institucijos, nacionaliniai parlamentai, verslo sektorius, nevyriausybinės organizacijos, miestai ir bendruomenės, taip pat piliečiai, pagrindas; prašo Tarybos susitarti dėl ekonomiškai efektyvių būdų, kaip pasiekti pusiausvyrą tarp išmetamųjų teršalų ir absorbentų pagal Paryžiaus susitarimą, atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus;

ES skirtos amžiaus vidurio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijos įgyvendinimo būdai

5. pažymi, jog ilgalaikėje strategijoje numatyti aštuoni būdai, kuriais gali būti įgyvendinami ekonominiai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, kurių reikia, kad Sąjunga pasiektų ilgalaikį Paryžiaus susitarimo temperatūros tikslą; pabrėžia, kad du iš jų padėtų Sąjungai iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį; pabrėžia, kad šiuo tikslu visais lygmenimis: vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos, taip pat dalyvaujant visiems ne viešojo sektoriaus subjektams reikia imtis neatidėliotinų veiksmų ir dėti daug pastangų; pripažįsta, kad regioniniu ir vietos lygmenimis nustatyti įpareigojantys veiksmai galėtų būti svarbios priemonės siekiant panaikinti išmetamųjų teršalų kiekio atotrūkį; primena Valdymo reglamente[3] nustatytą valstybių narių įsipareigojimą priimti nacionalines ilgalaikes strategijas, kuriomis reikėtų vadovautis imantis ES veiksmų; pabrėžia technologiškai neutralaus požiūrio vaidmenį mažinant išmetamą ŠESD kiekį pagal Paryžiaus susitarimą;

6. primena, kad, Komisijos skaičiavimais, taikant nulinio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų ES bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų būti didesnis nei taikant scenarijus, pagal kuriuos taikomi ne tokie griežti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo reikalavimai, o dėl valstybių narių skirtumų, inter alia, susijusių su BVP vienam gyventojui ir taršos anglies dioksidu intensyvumu taikant skirtingus nacionalinius energijos rūšių derinius, poveikis visoje Europos Sąjungoje abiem atvejais būtų nevienodas;

7. susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu ES priklausomybė nuo energijos importo yra apie 55 proc.; pabrėžia, kad, taikant nulinio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų, iki 2050 m. šis kiekis sumažėtų iki 20 proc., ir tai turėtų teigiamą poveikį ES prekybos balansui ir geopolitinei padėčiai;

8. pažymi, kad būdai, kuriais galima pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, apima nemažai anglies dioksido pašalinimo technologijų, be kita ko, naudojant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, taip pat tiesioginių oro surinkimo sistemų, kurias dar reikia plačiu mastu įdiegti, naudojimą; tačiau mano, kad įgyvendinant ES nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategiją pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, kuriais tiesiogiai mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis, taip pat apsaugomi ir stiprinami natūralūs ES absorbentai ir kaupikliai, be to, anglies dioksido pašalinimo technologijas turėtų būti siekiama naudoti tik tada, kai nėra jokių galimybių tiesiogiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį;

9. pabrėžia, kad, kol nebus įrodytos šių technologijų panaudojimo galimybės, visi būdai iki 2050 m. arba vėliau antrojoje šio amžiaus pusėje turėtų būti grindžiami komerciniu pagrindinių pereinamojo laikotarpio technologijų prieinamumu, kartu atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį, remiant teisingą perėjimą daugiausia anglies dioksido išskiriančiuose regionuose ir mažinant išmetamųjų teršalų kiekį visuose sektoriuose, kuriuose išmetamos ŠESD;

Socialiniai klimato kaitos aspektai ir teisingas perėjimas

10. palankiai vertina tai, jog Komisija teigia, kad nulinį išmetamųjų teršalų kiekį galima pasiekti nesumažinant darbo vietų skaičiaus, ir teigiamai vertina išsamų daug energijos suvartojančių pramonės sektorių perėjimo prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio vertinimą; pabrėžia, kad, jei teisingas perėjimas prie nulinio išmetamo ŠESD kiekio lygio bus tinkamai administruojamas teikiant tinkamą paramą pažeidžiamiausiems regionams, sektoriams ir piliečiams, esama galimybių Sąjungoje kurti su darbo vietomis susijusį grynąjį pelną; todėl mano, kad Komisija pagal ES įgūdžių panoramą turėtų rengti atnaujintų įgūdžių patikrą ir pateikti regioninius duomenis apie tai, kokių įgūdžių reikės pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui Europos, siekiant remti pažeidžiamiausius regionus, sektorius ir žmones, kurie persikvalifikuoja, kad galėtų tuose pačiuose regionuose gauti perspektyvių ir labai kokybiškų darbo vietų;

11. pabrėžia, kad perėjimas turi būti teisingas visoms visuomenės dalims; pažymi, kad šiuo tikslu reikia suprasti teisingą perėjimą, apimantį neigiamą ir teigiamą su spartesniais veiksmais klimato kaitos srityje susijusį poveikį, pavyzdžiui, gali būti prarandama darbo vietų ir kuriamos naujos galimybės įsidarbinti;

12. mano, kad su klimato kaita susijęs perėjimas Europoje turi būti ekologiškai, ekonomiškai ir socialiniu požiūriu tvarus; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti visų piliečių politinį pritarimą, svarbu atsižvelgti į su klimatu susijusios ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos pasiskirstymo poveikį, visų pirma mažas pajamas gaunantiems žmonėms; todėl mano, kad įgyvendinant visų sričių ES ir nacionalinę klimato politiką reikėtų visapusiškai atsižvelgti į socialinį poveikį siekiant užtikrinti socialinę ir ekologinę pertvarką Europoje;

13. pakartoja, kad tam tikro lygio lankstumas siekiant neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos padėtų sumažinti socialines išlaidas, visų pirma nuo akmens anglių priklausomuose regionuose, ir prisidėtų prie jų pertvarkos;

14. primena, kad maždaug 50–125 mln. Europos Sąjungos piliečių šiuo metu gresia energijos nepriteklius[4]; pabrėžia, kad energetikos pertvarka mažas pajamas gaunantiems žmonėms gali turėti neproporcingo poveikio, todėl gali toliau didėti energijos nepriteklius; pripažįsta, jog energetikos politika turi apimti socialinį aspektą ir užtikrinti, kad niekas nebūtų užmirštas; ragina valstybes nares imtis perspektyvių veiksmų siekiant užtikrinti teisingą energetikos pertvarką ir galimybę visiems ES piliečiams gauti energijos;

15. pabrėžia, jog Europos Sąjungos piliečių įtraukimas ir dalyvavimas yra būtinas, kad Europa galėtų pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį; ragina visais nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų lygmenimis imtis konkrečių priemonių, kuriomis skatinamas ir supaprastinamas piliečių dalyvavimas pereinant prie anglies dioksido į aplinką neišskiriančios visuomenės;

Sektorių indėlis

16. pabrėžia, kad bendras teršalų išmetimo lygis galiausiai turės būti sumažintas beveik iki nulinio lygio visuose ekonomikos sektoriuose, kurie turėtų prisidėti prie bendrų pastangų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį; todėl ragina Komisiją plėtoti visiems sektoriams skirtus poveikio klimatui neutralizavimo būdus;

17. tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant kurti visiškai šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriančią ekonomiką reikės didelių papildomų investicijų į ES energetikos sistemą ir susijusią infrastruktūrą, palyginti su dabartinėmis investicijomis, t. y. 175–290 mlrd. EUR per metus;

18. pabrėžia, jog esama įvairių būdų kurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką, ir mano, kad valstybės narės, remdamosi savo strateginiais energetikos ir klimato kaitos planais, turėtų galėti pasirinkti perėjimo būdus, kuriais galima sumažinti išmetamą ŠESD kiekį;

19. atkreipia dėmesį į daug energijos suvartojančių pramonės sektorių vaidmenį siekiant ilgalaikių ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų; mano, kad siekiant išlaikyti pirmaujančią ES poziciją mažai anglies dioksido išskiriančios pramonės sityje ir pramonės gamybą Europos Sąjungoje, išsaugoti Europos pramonės sektorių konkurencingumą ir išvengti anglies dioksido nutekėjimo pavojaus reikia pažangių ir tikslinių politikos programų; ragina Komisiją pateikti naują ir integruotą ES pramonės klimato kaitos strategiją, skirtą daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams, kad būtų skatinamas konkurencingas perėjimas prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio sunkiosios pramonės sektoriuose;

20. ragina Komisiją rengti pramonės strategiją, pagal kurią būtų taikomos priemonės, kuriomis Europos pramonei būtų suteikiama galimybė vienodomis sąlygomis konkuruoti pasauliniu mastu; mano, kad įgyvendindama šią politiką Komisija turėtų išnagrinėti papildomų priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti pramonės sektorius, kuriems importuojant gaminius gresia anglies dioksido nutekėjimo pavojus, ir kuriomis būtų galima pakeisti, pritaikyti arba papildyti bet kokias galiojančias apsaugos nuo anglies dioksido nutekėjimo pavojaus priemones, veiksmingumą ir suderinamumą su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis;

21. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nevienodą pradinę padėtį pereinant prie kitokios energijos vartojimo, išmetamo ŠESD kiekio mažinimo pastangos siekiant ES lygmeniu užtikrinti poveikio klimatui neutralizavimą visoje Europos Sąjungoje gali būti pasiskirsčiusios nevienodai;

22. ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti švarios energijos dokumentų rinkinį; primena valstybių narių kompetenciją priimti sprendimus dėl savo energijos rūšių derinio ES klimato ir energetikos politikos strategijose;

23. pažymi, jog Komisijos 2018 m. energijos kainų ir išlaidų Europoje ataskaitoje[5] pabrėžiama, kad ES yra nuolat smarkiai veikiama nepastovių ir didėjančių iškastinio kuro kainų ir kad manoma, jog ateityje elektros energijos gamybos sąnaudos padidės elektros energijai, gaminamai iš iškastinio kuro, ir sumažės atsinaujinančiųjų išteklių energijai; pabrėžia, kad ES energijos importo išlaidos 2017 m. padidėjo 26 proc. iki 266 mlrd. EUR, daugiausia dėl didėjančių naftos kainų; pažymi, jog ataskaitoje apskaičiuota, kad naftos kainų kilimas turėjo neigiamą poveikį ES ekonomikos augimui (–0,4 proc. BVP 2017 m.) ir infliacijai (+0,6);

24. primena, kad 71 proc. visos energijos suvartojama vien tik patalpoms šildyti; sutinka su Komisija, kad energiją taupantys namai taps norma neutralizuoto poveikio klimatui ES, taip užtikrinant geresnę sveikatą ir patogumą visiems europiečiams;

25. atkreipia dėmesį į pagrindinį atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir kitiems nedidelį anglies dioksido kiekį išmetantiems energijos ištekliams tenkantį vaidmenį pereinant prie visiškai ŠESD neišskiriančios ekonomikos, nes išmetamųjų teršalų kiekis energetikos sektoriuje šiuo metu sudaro 75 proc. Europoje išmetamo ŠESD kiekio;

26. ragina kurti labai ekologišką energetikos sistemą, kuri būtų grindžiama nedidelį anglies dioksido kiekį išmetančiais energijos ištekliais, nekeliančiais pavojaus energetiniam saugumui; prašo Komisijos ir valstybių narių šiuo atžvilgiu imtis visų būtinų priemonių, nes tai turės šalutinio poveikio visiems ekonomikos sektoriams;

27. pripažįsta anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų vaidmenį, kuris Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialioje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C priskiriamas daugeliui 1,5 °C scenarijų; pabrėžia, kad ES šioje srityje turi siekti įgyvendinti platesnio užmojo siekius; taip pat atkreipia dėmesį į valstybių narių pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą nustatytus tikslus XXI a. trečiajame dešimtmetyje Europos energetikos ir pramonės sektoriuje įdiegti komercinio masto anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas; mano, kad būtina padidinti aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir panaudojimą (CCU) bei CCS pramoniniuose procesuose, kad būtų sumažintas bendras išmetamųjų teršalų kiekis ir vengiant išmetamųjų teršalų arba nuolatinio CO2 saugojimo;

28. pažymi, kad statybos, pramonės ir transporto sektorių elektrifikavimui teks vienas svarbiausių vaidmenų mažinant išmetamųjų teršalų kiekį šiuose sektoriuose, todėl tam reikės patikimo elektros tiekimo ateityje ir geresnių saugojimo pajėgumų;

29. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti perėjimą nuo oro transporto prie geležinkelių transporto, taip pat perėjimą prie viešojo transporto ir dalijimusi pagrįsto judumo; pažymi, kad kelių transporte išmetama maždaug penktadalis viso ES išmetamo anglies dioksido kiekio; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją imtis ryžtingų veiksmų siekiant suteikti vartotojams visose valstybėse narėse galimybę naudotis netaršiomis ir mažataršėmis transporto priemonėmis, kartu užtikrinant, kad mažas pajamas gaunančiose valstybėse narėse nebūtų daugiau naudojamasi senomis labai taršiomis transporto priemonėmis; be to, pabrėžia pažangių technologijų, pavyzdžiui, pažangiosios įkrovimo prieigų infrastruktūros, vaidmenį siekiant sukurti transporto sektoriaus elektrifikavimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo sąveiką;

30. pabrėžia, kad ES turėtų skatinti regionų, miestų ir miestelių vaidmenį ir pastangas; ragina Komisiją remtis Merų pakto, pagal kurį atstovaujama 200 milijonų Europos Sąjungos piliečių, darbu ir suteikti jiems galimybę atlikti skatinamąjį vaidmenį toliau pereinant prie naujos energetikos sistemos;

Miškų potencialo didinimas kovojant su klimato kaita tvarios bioekonomikos sąlygomis

31. remia aktyvią ir tvarią miškotvarką nacionaliniu lygmeniu ir konkrečias priemones, kuriomis skatinama veiksminga ir tvari ES bioekonomika, atsižvelgiant į didelį miškų potencialą prisidėti prie Europos pastangų klimato kaitos srityje stiprinimo (pasitelkiant sekvestraciją, saugojimą ir pakeitimą) ir padėti pasiekti nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslą vėliausiai iki 2050 m.; pripažįsta prisitaikymo prie klimato kaitos poreikį ir poreikį iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosisteminių paslaugų prastėjimą Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad reikia plėtoti įrodymais grindžiamą politiką, padedančią įgyvendinti ir finansuoti ES biologinės įvairovės išsaugojimo priemones;

32. pabrėžia, kad tvarią miškotvarką būtina padaryti komerciniu požiūriu konkurencingesnę ir remti praktines priemones, turinčias didelį saugojimo ir sekvestracijos poveikį, pavyzdžiui, mediena gali būti naudojama kaip statybinė medžiaga ir miestuose, ir kaimo vietovėse, ja gali būti pakeičiamas iškastinis kuras, be to, ji yra geresnio vandens sulaikymo priemonė;

33. rekomenduoja daug pastangų dėti į agrarinę miškininkystę ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų – ekologiniu požiūriu ir biologinės įvairovės srityje – įtraukiant medžius ir įvairią augmeniją į žemės ūkio paskirties žemės apdirbimą;

34. pripažįsta teigiamą miškų įveisimo Europoje potencialą; mano, jog miškų įveisimo iniciatyvos turi būti papildytos konkrečiomis iniciatyvomis ir paskatomis, kuriomis būtų siekiama pagerinti sekvestracijos potencialą, tuo pat metu užtikrinant ir gerinant esamos miškų ūkio paskirties žemės būklę, kad būtų galima gauti naudos klimatui, tvariai bioekonomikai ir bioįvairovei; todėl pritaria, kad apleistą ir beveik nederlingą žemės ūkio paskirties žemę reikia apželdinti mišku, taikyti agrarinės miškininkystės sistemą ir mažinti miško plotų pavertimą kitos paskirties žeme;

Finansavimas ir moksliniai tyrimai

35. ragina skubiai įgyvendinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondą, o pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus paskelbti 2019 m., siekiant paskatinti investuoti į mažai anglies dioksido išskiriančių pažangių pramonės technologijų demonstravimą įvairiuose sektoriuose, ne tik elektros energijos gamybos, bet ir centralizuoto šilumos tiekimo, taip pat pramoninių procesų; ragina užtikrinti, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir kitos į ją įtrauktos programos visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimą;

36. mano, kad siekiant Sąjungoje pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį būtina iš esmės pasitelkti privačiąsias investicijas; mano, kad šiuo požiūriu investuotojams reikalingas ilgalaikis planavimas ir reglamentavimo stabilumas bei prognozavimas ir kad į tai reikia tinkamai atsižvelgti būsimuose ES reglamentuose;

37. pabrėžia teisingo perėjimo fondo sukūrimo svarbą, ypač didžiausią priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poveikį patiriantiems regionams, visų pirma anglių kasybos regionams, derinant galimybę bendrai apsvarstyti socialinius esamo finansavimo klimato kaitos srityje aspektus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ilgalaikė strategija turi būti priimtina plačiajai visuomenei, atsižvelgiant į kai kuriuose sektoriuose reikalingą pertvarką;

38. pabrėžia, jog pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų programas skirstant paramą valstybėms narėms labai svarbu užtikrinti geografinę pusiausvyrą, kad valstybės narės galėtų veiksmingai padėti kurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką;

Vartotojų ir žiedinės ekonomikos vaidmuo

39. pabrėžia, jog svarbu, kad ES pereitų prie atsinaujinančiosios energijos ir prie produktų bei medžiagų, kuriems gaminti naudojami atsinaujinantieji ištekliai, t. y. kad produktai ir medžiagos, kuriems gaminti naudojamas iškastinis kuras arba kuriuos gaminant išmetama daug teršalų, būtų gaminami naudojant atsinaujinančiuosius išteklius;

40. pabrėžia, kad labai didelė suvartojamos energijos dalis (ir atitinkamai išmetamas ŠESD kiekis) tiesiogiai sunaudojama ištekliams įsigyti, perdirbti, gabenti, nukreipti, naudoti ir šalinti; pabrėžia, kad kiekviename išteklių valdymo grandinės etape galima labai daug sutaupyti; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad didinant išteklių našumą padidinant jų naudojimo veiksmingumą ir mažinant išteklių eikvojimą tokiomis priemonėmis kaip pakartotinis naudojimas, antrinis perdirbimas ir atnaujinimas galima gerokai sumažinti išteklių sąnaudas ir išmetamą ŠESD kiekį, kartu padidinti konkurencingumą, taip pat sukurti verslo galimybių ir darbo vietų; pabrėžia su žiedinės ekonomikos priemonėmis susijusių išlaidų veiksmingumą; pabrėžia, kad efektyvesnis išteklių naudojimas ir žiedinės ekonomikos metodai, taip pat žiedinis gaminių kūrimas padės pakeisti gamybos ir vartojimo modelius, taip pat sumažinti atliekų kiekį;

41. pabrėžia gaminių politikos svarbą, pavyzdžiui, žaliojo viešojo pirkimo ir ekologinio projektavimo (jie gali labai prisidėti prie energijos taupymo), taip pat gaminių anglies dioksido išmetimo rodiklio mažinimo svarbą, tuo pat metu gerinant žaliavų naudojimo rodiklį ir apskritai poveikį aplinkai; pabrėžia, kad reikia parengti žiedinės ekonomikos reikalavimus, kurie būtų ES ekologinio projektavimo standartų dalis, ir išplėsti dabartinę ekologinio projektavimo metodiką įtraukiant ne tik su energija susijusius gaminius, bet ir kitų kategorijų gaminius;

42. pažymi, kad perėjimo prie neutralizuoto poveikio klimatui Europos sėkmė priklausys nuo piliečių dalyvavimo ir įsipareigojimo, o tai gali būti lengviau pasiekti didinant energijos vartojimo efektyvumą ir gaminant atsinaujinančiųjų išteklių energiją vietoje arba naudojant netoliese esančias atsinaujinančiųjų išteklių technologijas;

43. mano, kad turėtų būti tęsiama veikla, susijusi su patikimu vartojimo poveikio klimato kaitai nustatymo modeliu; atkreipia dėmesį į tai, jog, remiantis esamais modeliais, išsamioje analizėje daroma išvada, kad ES pastangos sumažinti savo gamybos išmetamųjų teršalų kiekį tam tikru mastu išlyginamos importuojant prekes, kurių anglies dioksido išmetimo rodiklis yra didesnis;

ES ir pasaulinio masto veiksmai klimato kaitos srityje

44. pabrėžia, kad svarbu teikti daugiau iniciatyvų, stiprinti dialogą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir siekti veiksmingos diplomatijos klimato kaitos srityje, siekiant paskatinti priimti panašius politikos sprendimus, kuriais būtų padidintas užmojų klimato srityje lygis kituose regionuose ir trečiosiose šalyse, nes tik pasaulinio masto veiksmai gali padėti sumažinti išmetamą ŠESD kiekį visame pasaulyje;

45. apgailestauja, kad daugelis kitų stipriausios ekonomikos šalių dar nerengia ilgalaikių strategijų ir kad kitose stipriausios ekonomikos šalyse beveik nevyksta jokios diskusijos dėl aktyvesnio nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų taikymo, siekiant, kad jie atitiktų Paryžiaus susitarime nustatytą pasaulinį tikslą; todėl prašo Tarybos ir Komisijos sustiprinti diplomatiją klimato kaitos srityje ir imtis kitų tinkamų priemonių siekiant skatinti kitas stipriausios ekonomikos šalis, kad galėtume kartu pasiekti ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus;

46. pabrėžia ES politikos priemonių ir atitinkamų trečiųjų šalių priemonių, visų pirma anglies dioksido apmokestinimo mechanizmų, sąveikumo gerinimo pranašumus; ragina Komisiją tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą ir paramą už Europos ribų kuriant anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus, siekiant labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir užtikrinti vienodesnes sąlygas visame pasaulyje; pabrėžia, jog svarbu nustatyti aplinkos apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad būtų faktiškai ir papildomai mažinamas išmetamas ŠESD kiekis; todėl ragina Komisiją, siekiant išvengti apskaitos spragų arba išmetamo dujų kiekio mažinimo dvigubos apskaitos, propaguoti griežtas ir patikimas tarptautines taisykles, susijusias su Paryžiaus susitarimo 6 straipsniu;

°

° °

47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0430.

[2] Jungtinių Tautų aplinkos programa, 2018 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, p. 10.

[3] 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

[4] http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2015/563472/IPOL_STU(2015)563472_EN.pdf

[5] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1548155579433&uri=CELEX:52019DC0001

Atnaujinta: 2019 m. kovo 14 d.Teisinis pranešimas