Procedūra : 2019/2582(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0203/2019

Pateikti tekstai :

B8-0203/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0217

<Date>{11/03/2019}11.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8‑0203/2019</NoDocSe>
PDF 202kWORD 67k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos</Titre>

<DocRef>(2019/2582(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Lynn Boylan, Younous Omarjee, Marie‑Christine Vergiat, Patrick Le Hyaric, Barbara Spinelli, Anja Hazekamp, Marie‑Pierre Vieu, Stefan Eck, Eleonora Forenza, Luke Ming Flanagan, Rina Ronja Kari, Marisa Matias, Martina Michels</Depute>

<Commission>{GUE/NGL}GUE/NGL frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0195/2019

B8‑0203/2019

Europos Parlamento rezoliucija „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos“

(2019/2582(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

 atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 2–14 d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusias 24-ąją JTBKKK šalių konferenciją (COP 24), 14-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu, (CMP 14) ir šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, pirmosios sesijos trečiąją dalį (CMA 1.3),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24)[1],

 atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 C, penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 27 d. priimtą Jungtinių Tautų ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje devintąją redakciją,

 atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją,

 atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi po COP 24 Katovicuose buvo priimtas Katovicų teisės aktų rinkinys, kuriame numatytas teisinis aiškumas įgyvendinant Paryžiaus susitarimą;

1. pažymi, kad Europos piliečiai jau susiduria su tiesioginiu klimato kaitos poveikiu; pabrėžia, kad, vadovaujantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, vidutiniai metiniai nuostoliai dėl su oru ir klimatu susijusių ekstremalių situacijų Sąjungoje 2010–2016 m. sudarė apie 12,8 mlrd. EUR ir kad, jei nebus imamasi priemonių ateityje, žala ES dėl klimato kaitos iki 2080 m. gali sudaryti mažiausiai 190 mlrd. EUR – tai grynasis socialinės gerovės nuostolis, lygus 1,8 proc. dabartinio BVP dydžio; pabrėžia, kad esant didelio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijui metinės ES išlaidos dėl potvynių iki 2100 m. gali siekti vieną trilijoną eurų ir kad su klimatu susijusios nelaimės iki 2100 m. gali paveikti apie du trečdalius ES piliečių, palyginti su dabartiniais 5 proc.; be to, pažymi, kad Europos aplinkos agentūros duomenimis, iki 2030 m. 50 proc. ES gyvenamųjų vietovių patirs didelį vandens trūkumą;

2. primena 2018 m. lapkričio mėn. Eurobarometro išvadas, iš kurių matyti, kad 93 proc. europiečių mano, jog klimato kaitą sukelia žmogaus veikla, o 85 proc. sutinka, kad kovojant su klimato kaita ir efektyviau naudojant energiją Europoje gali būti skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas; atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaita yra ypač aktualus klausimas Europos žmonėms;

3. pabrėžia, kad IPCC specialioje ataskaitoje dėl 1,5 C pasaulinio atšilimo pateiktas išsamiausias ir naujausias klimato kaitos švelninimo būdų, atitinkančių Paryžiaus susitarimą, mokslinis vertinimas;

4. pabrėžia, kad, vadovaujantis IPCC 1,5°C specialiąja ataskaita, visuotinio atšilimo apribojimas iki 1,5°C, šio lygio neviršijant arba viršijant ribotai, reiškia, kad vėliausiai iki 2067 m. turės būti pasiektas nulinis išmetamas ŠESD kiekio lygis, o iki 2030 m. pasaulyje išmetamas metinis ŠESD kiekis turės būti sumažintas iki maksimalaus 27,4 mln. Gt CO2 dujų ekvivalento per metus; pažymi, kad, atsižvelgdama į šias išvadas, Sąjunga, kaip pasaulinė lyderė, siekdama iki 2100 m. išlaikyti puikias galimybes užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, turi stengtis pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį kuo greičiau ir vėliausiai iki 2050 m.;

5. yra susirūpinęs dėl 2018 m. JT ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, kurioje teigiama, kad dabartiniai besąlyginiai nacionaliniu lygmeniu nustatyti įnašai gerokai viršija Paryžiaus susitarime nustatytą 2 °C atšilimo ribą, o tai reiškia, kad iki 2100 m. apskaičiuotas temperatūros padidėjimas bus 3,2°C[2]; pažymi, kad visos UNFCCC susitariančiosios šalys turi skubiai iki 2020 m. padidinti savo užmojus klimato srityje;

6. teigiamai vertina paskelbtą Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai kad perėjimas prie nulinės ŠESD ekonomikos suteikia galimybes Europos piliečiams ir Europos ekonomikai, kurioje dalyvauja ES institucijos, nacionaliniai parlamentai, įmonės ir socialinis sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai; pritaria nulinės ŠESD ekonomikos iki 2050 m. tikslui ir primygtinai ragina valstybes nares tą patį padaryti 2019 m. gegužės mėn. Sibiu vyksiančiame specialiajame ES aukščiausiojo lygio susitikime;

ES skirtos amžiaus vidurio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijos įgyvendinimo būdai

7. ragina Europos Sąjungą nustatyti, kad kova su pasauliniu atšilimu būtų tarp pagrindinių jos vertybių;

8. pažymi, kad ES nulinio anglies dioksido strategijoje numatyti aštuoni galimi būdai, kuriais gali būti įgyvendinti ekonominiai, technologiniai ir socialiniai pokyčiai, kurių reikia, kad Sąjunga pasiektų Paryžiaus susitarimo ilgalaikį temperatūros tikslą; pažymi, kad tik du iš šių būdų padėtų ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamą ŠESD kiekį; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant šio tikslo reikia imtis greitų veiksmų ir dėti dideles pastangas visais lygmenimis – tiek vietos ir regioniniu, tiek nacionaliniu ir Europos, ir įtraukti visus nevalstybinius subjektus; pripažįsta, kad regioniniu ir vietos lygmeniu nustatomi įpareigojantys veiksmai ir vietos lygmeniu nustatomi įpareigojantys veiksmai galėtų būti svarbios priemonės siekiant panaikinti išmetamų teršalų kiekio atotrūkį; primena valstybių narių pareigą priimti nacionalines ilgalaikes strategijas, kaip nustatyta valdymo reglamente[3]; todėl ragina valstybes nares nustatyti aiškius trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir politiką, kuri derėtų su Paryžiaus susitarimo tikslais, ir numatyti investicinę paramą nulinio išmetamųjų teršalų kiekio sprendimo būdams;

9. su nerimu pažymi, kad ES energijos importo priklausomybė dabar sudaro apytiksliai 55 proc., be to, šiuo metu importuojama 90 proc. naftos ir 70 proc. dujų kiekio; pabrėžia, kad, taikant nulinio išmetamo ŠESD kiekio lygio scenarijų, iki 2050 m. šis kiekis sumažėtų iki 20 proc., ir tai turėtų teigiamą poveikį ES prekybos balansui ir geopolitinei padėčiai; pažymi, kad bendros 2031–2050 m. iškastinio kuro importo išlaidų santaupos būtų apytiksliai 2–3 trln. EUR, kurie galėtų būti panaudoti kitiems ES piliečių prioritetams;

10. pabrėžia, kad mažinant oro taršą pagal nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygio scenarijų, daugiau nei 40 proc. sumažėtų ankstyvos mirties nuo smulkiųjų kietųjų dalelių atvejai; pažymi, kad pagal tokį scenarijų žala sveikatai būtų sumažinta maždaug 200 mlrd. EUR per metus;

11. teigiamai vertina tai, kad nustatyti du sprendimo būdai, kuriais siekiama iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų ŠESD kiekį, be to, Komisija remia šiuos būdus ir mano, kad šis amžiaus vidurio tikslas, yra vienintelis su Sąjungos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą suderinamas tikslas; apgailestauja, kad strategijoje nebuvo aptarti jokie nulinio išmetamo ŠESD kiekio iki 2050 m. sprendimo būdai;

12. pažymi, kad klimato kaita ir biologinė įvairovė yra tarpusavyje neatsiejamai susiję; labai nerimauja dėl to, kad visame pasaulyje nepavyksta sustabdyti biologinės įvairovės nykimo; pažymi, kad biologinė įvairovė turi esminę savaiminę vertę ir yra gyvybiškai svarbi mūsų buvimui;

Klimato kaitos socialiniai aspektai ir teisingas pereinamasis etapas

13. palankiai vertina tai, jog Komisija nurodo, kad nulinį išmetamųjų teršalų kiekį galima pasiekti nesumažinant darbo vietų skaičiaus, ir teigiamai vertina išsamų energijai imlios pramonės perėjimo prie nulinio išmetamo teršalų kiekio vertinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad teisingai perėjus prie nulinio išmetamo ŠESD kiekio, jei šis perėjimas bus tinkamai valdomas remiant pažeidžiamiausius regionus, sektorius ir piliečius, galima gauti didelį pelną darbo vietų kūrimo Sąjungoje prasme – atsižvelgiant į ekonominį užimtumą, iki 2050 m. pagal nulinių išmetamųjų teršalų scenarijų bus sukurtos 2,1 mln. darbo vietų, palyginti su 1,3 mln. darbo vietų, jeigu būtų laikomasi scenarijaus, pagal kurį išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas 80 proc.; todėl mano, kad Komisija pagal ES įgūdžių panoramą turėtų atlikti atnaujintų įgūdžių auditą, įskaitant regioninius duomenis apie įgūdžių poreikius, susijusius su neutralizuoto poveikio klimatui Europa, siekiant remti pažeidžiamiausius regionus, sektorius ir žmones taip padedant jiems įgyti naujų, ateityje tuose pačiuose regionuose kokybiškoms darbo vietoms reikalingų įgūdžių;

14. mano, kad su klimato kaita susijęs perėjimas Europoje turi būti ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tvarus; pažymi, kad, siekiant užtikrinti politinį visų piliečių pritarimą, svarbu atsižvelgti į klimato kaitos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimo politikos pasiskirstymo poveikį, visų pirma mažas pajamas gaunantiems žmonėms; todėl mano, kad visose ES ir nacionalinės klimato politikos srityse reikėtų visapusiškai atsižvelgti į socialines pasekmes siekiant užtikrinti Europos socialinę ir ekologinę transformaciją; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad individualiai pritaikytos ir pakankamai finansuojamos strategijos visais lygmenimis turės būti kuriamos įtraukių procesų pagrindu ir glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis viešosios valdžios institucijomis, profesinėmis sąjungomis, švietimo institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi, kad šiuo perėjimo laikotarpiu būtų galima užtikrinti sąžiningas ir lygias galimybes visiems Europos piliečiams;

15. primena, kad maždaug 50–125 mln. ES piliečių šiuo metu kyla energijos nepritekliaus rizika[4]; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl energetikos pertvarkos mažas pajamas turintiems žmonėms gali būti daromas neproporcingas poveikis ir padidėti energijos nepriteklius; pripažįsta, kad energetikos politika turi apimti socialinį aspektą ir užtikrinti, kad niekas nebūtų užmirštas; ragina valstybes nares imtis į ateitį orientuotų veiksmų siekiant užtikrinti teisingą energetikos pertvarką ir visų ES piliečių prieigą prie energijos;

16. mano, kad jaunimas turi vis didesnį socialinį ir aplinkosauginį sąmoningumą, kuris suteikia galių pertvarkyti mūsų visuomenę siekiant klimato kaitai atsparios ateities, ir kad jaunimo švietimas yra viena iš veiksmingiausių kovos su klimato kaita priemonių; pabrėžia, kad būtina aktyviai įtraukti jaunesnes kartas kuriant tarptautinius, tarpkultūrinius ir kartų tarpusavio santykius, kuriais grindžiami kultūriniai pokyčiai, kurie padės remti pasaulines pastangas siekiant tvaresnės ateities;

17. teigiamai vertina tai, kad visoje Europoje žmonės vis aktyviau išreiškia su klimato kaita susijusį teisingumą, ypač per streikus mokyklose; teigiamai vertina šių aktyvistų raginimus siekti platesnių užmojų ir mano, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, taip pat ES turėtų atsižvelgti į šiuos raginimus;

Tarpiniai tikslai

18. pabrėžia, kad norint iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį ekonomiškai veiksmingiausiu būdu, reikia padidinti 2030 m. užmojų lygį ir suderinti jį su 2050 m. nulinio ŠESD išmetimo scenarijais; mano, jog ypač svarbu, kad vėliausiai per JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais Niujorke 2019 m. Sąjunga aiškiai parodytų, kad ji yra pasirengusi peržiūrėti savo indėlį į Paryžiaus susitarimą;

19. pritaria Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų atnaujinimui, nustatant tikslą visos ekonomikos mastu Sąjungoje išmetamų ŠESD kiekį iki 2030 m. sumažinti ne mažiau kaip 55 proc., palyginti su XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio lygiu; todėl ragina ES vadovus pritarti galimybei atitinkamai padidinti Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų užmojų lygį 2019 m. gegužės mėn. Sibiu vyksiančiame specialiajame ES aukščiausiojo lygio susitikime, atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais;

20. todėl mano, kad Komisija turėtų ne vėliau kaip 2022–2024 m. atlikdama 2030 m. klimato kaitos dokumentų rinkinio ir kitų susijusių teisės aktų peržiūrą, pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuose būtų numatyti platesni užmojai, atitinkantys atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus ir nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslą; mano, kad nepakankamas 2030 m. užmojis apribotų ateities galimybes, galbūt įtraukiant tam tikrų ekonomiškai efektyvių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių prieinamumą; laiko šias peržiūras svarbiu žingsniu užtikrinant ES įsipareigojimus klimato kaitos srityje;

21. mano, kad ES bus naudinga nustatyti ir kitą tarpinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą iki 2040 m., kaip priemonę, siekiant ir toliau užtikrinti didesnį rinkų stabilumą, kuris suteiktų papildomo stabilumo ir užtikrintų ilgalaikio tikslo iki 2050 m. pasiekimą;

Sektoriaus indėlis

22. pažymi, kad, siekiant palengvinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastangas visoje energetikos sistemoje ir kituose susijusiuose sektoriuose, ir pasinaudoti didesniu veiksmingumu, svarbu laikytis integruoto, tarpsektorinio požiūrio; pripažįsta, kad energetikos sistemos integracija gali padėti užtikrinti didesnį lankstumą, geresnį sistemos veiksmingumą, aktyvesnį atsinaujinančiosios energijos naudojimą tarp visų energijos tiekėjų ir galiausiai ekonomiškai efektyvią energetikos pertvarką;

23. atkreipia dėmesį į tai, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) nuo jos veikimo pradžios 2005 m. nepadėjo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio ir dėl jos pavėluota pradėti diskusijas rimtais ES lygmens klimato kaitos klausimais; mano, kad anglies dioksido rinka yra sistema su trūkumais, kurių negalima pašalinti atliekant peržiūras ir kad klimato kaitos negalima sustabdyti pasitelkiant rinkos jėgas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares atsisakyti ES ATLPS ir pirmenybę teikti tiesioginiam iškastinio kuro pramonės ir didžiausių teršėjų reguliavimui;

24. pabrėžia inovacijų plėtojant įvairias technologijas svarbą siekiant sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir jas skatina, pvz., netaršaus transporto, žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos srityse; primygtinai ragina nustoti remti iškastinį kurą ir vietoje to pasinaudoti ekonominės veiklos finansavimu, daugiausia dėmesio visų pirma skiriant labai mažų įmonių ir MVĮ sektoriams, moksliniams tyrimams ir projektavimui, susijusiam su švariomis technologijomis ir (vietos) atsinaujinančiosios energijos gamyba, taip pat tvariai vietos maisto gamybai, kuri būtų atskirta nuo intensyvaus ūkininkavimo;

25. primena, kad 71 proc. visos energijos panaudojama vien patalpų šildymui, todėl mažai energijos vartojantys namai taps norma neutralizuoto poveikio klimatui Europos Sąjungoje ir padės užtikrinti geresnę visų europiečių sveikatą ir patogumus;

26. pabrėžia svarbų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vaidmenį pereinant prie visai anglies dioksido neišskiriančių technologijų ekonomikos, nes šiuo metu energetikos sektoriuje išmetama 75 proc. Europos šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

27. mano, kad technologiniai pokyčiai ir sprendimo būdai, energijos vartojimo efektyvumas atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą, ir tvari atsinaujinančioji energija transporto, pastatų, šildymo ir šaldymo bei energijos sektoriuose, taip pat žiedinės ekonomikos principai bus pagrindiniai išmetamojo ŠESD kiekio mažinimo veiksniai;

28. ragina pereiti prie labai energiją taupančios ir atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremtos energetikos sistemos; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis visų būtinų veiksmų šiuo požiūriu, nes tai turės poveikį visiems ekonomikos sektoriams; primygtinai ragina paskelbti privalomą Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, kad būtų sėkmingai pasiekti joje nustatyti tikslai; atkreipia dėmesį į tai, kad visi strategijos įgyvendinimo būdai susiję su visišku energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimu ne vėliau kaip iki 2050 m., drastišku iškastinio kuro mažinimu ir atsinaujinančiosios energijos gamybos didinimu;

29. pažymi, kad visoje energijos grandinėje būtina atsižvelgti į principą, pagal kurį pirmiausia užtikrinamas energijos vartojimo efektyvumas, įskaitant energijos gamybą, perdavimą, paskirstymą ir galutinį vartojimą, ir kad energijos vartojimo efektyvumo būtų paisoma visais atvejais, kai planuojama atitinkama energijos sistema arba priimami finansavimo sprendimai;

30. pabrėžia, kad Ekologinio projektavimo direktyva[5] labai prisidėjo prie ES klimato srities tikslų įgyvendinimo, nes ŠESD kiekis kasmet sumažėjo 320 mln. tonų CO2 ekvivalentų, ir kad apskaičiuota, jog iki 2020 m. ES vartotojai iš viso sutaupys iki 112 mlrd. EUR arba apie 490 EUR per metus vienam namų ūkiui dėl šios direktyvos įgyvendinimo; ragina reguliuoti papildomus produktus pagal Ekologinio projektavimo direktyvą, įskaitant planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, ir nuolat atnaujinti esamus standartus, kad būtų atsižvelgta į technologinę plėtrą;

31. nurodo, kad strategija patvirtina, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas transporto sektoriuje dar vis didėja ir kad, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje iki 2050 m., dabartinės politikos nepakaks; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti perėjimą nuo oro transporto prie geležinkelių transporto, taip pat perėjimą prie viešojo transporto ir dalijimusi pagrįsto judumo; pažymi, kad kelių transporte išmetama apie penktadalis viso ES išmetamo CO2 kiekio; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją imtis ryžtingų veiksmų siekiant sudaryti sąlygas visų valstybių narių vartotojams įsigyti mažą teršalų kiekį ar visai jų neišmetančių transporto priemonių kartu išvengiant didesnio senų taršių transporto priemonių naudojimo mažas pajamas turinčiose valstybėse narėse; be to, pabrėžia pažangių technologijų, pvz., pažangiosios įkrovimo prieigų infrastruktūros, vaidmenį siekiant sukurti sąveiką tarp transporto sektoriaus elektrifikacijos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo;

32. apgailestauja dėl aplinkybės, kad kai kurių valstybių narių antraštinėje dalyje „priemokos už konversiją“ numatytos subsidijos daugiau nei 90 proc. atvejų iš tikrųjų yra naudingos įsigyjant dyzelinu ir benzinu varomus automobilius, todėl ragina atitinkamas valstybes nares pakeisti šias išmokas siekiant veiksmingai, kad būtų įsigyjama ne mažiau kaip 50 proc. elektrinių ir teršalų neišmetančių automobilių;

33. pabrėžia, kad siekiant neutralizuoto poveikio klimatui visoje ES ekonomikoje, turi prisidėti visi sektoriai, įskaitant tarptautinę aviaciją ir laivybą; pažymi, jog Komisijos atlikta analizė rodo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemonės, numatyti atitinkamai Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, net jeigu būtų visiškai įgyvendinti, neatitinka būtinų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir kad reikia imtis tolesnių rimtų veiksmų, atitinkančių visą ekonomiką apimantį tikslą, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų lygus nuliui; pabrėžia, kad šiuose sektoriuose reikia investuoti į netaršias ir mažataršes technologijas bei degalus; ragina Komisiją pradėti praktiškai taikyti ’ principą „teršėjas moka“ šiuose sektoriuose, visų pirma atsižvelgiant į žibalo apmokestinimą ir aviacijos bilietų kainas; primena, jog prognozuojama, kad iki 2050 m. tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidės net 250 proc.; teigiamai vertina tai, kad tarptautinis laivybos sektorius pats nustatė absoliutų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą; su nerimu pažymi, kad trūksta pažangos siekiant šio tikslo konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, priskiriant Viduržemio jūrą prie sieros išmetamųjų teršalų kontrolės rajono, kuriame kontroliuojamas keleivinių vandenynų lainerių ir vežėjų dideliais laivais išmetamas sieros kiekis, kaip tai jau padaryta Šiaurės jūros ir Lamanšo sąsiaurio atveju;

34. atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio sektoriuje, visų pirma gyvulininkystės pramonėje, išmetama apytiksliai 10 proc. viso ES išmetamo ŠESD kiekio, ir šiame sektoriuje išmetamas didžiausias metano kiekis, kuris daro rimtą neigiamą poveikį viso pasaulio biologinei įvairovei; labai nerimauja, kad žemės ūkyje išmetamas ŠESD kiekis pastaraisiais metais didėjo ir pasiekė 60 proc. viso dabartinio pasaulyje išmetamo metano kiekio; pažymi, kad kenksmingo, tačiau trumpaamžio išmetamo ŠESD metano kiekio sumažinimas yra būtina strategija siekiant, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C;

35. primena, kad metanas yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių šiltėjimo potencialas šimtui metų yra 28 kartus didesnis nei CO2[6], ir kad metano teršalų mažinimas gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant pažemio ozono koncentraciją ir jos neigiamą poveikį oro kokybei ir žmonių sveikatai; teigiamai vertina Komisijos ketinimą mažinti metano teršalus atitinkamuose sektoriuose, dėl ko būtų galima dar labiau sumažinti ozono koncentraciją ES, ir skatinti tarptautiniu mastu mažinti metano kiekį;

36. pažymi, kad šiuo metu ES pastatų sektoriuje suvartojama 40 proc. galutinės Europos energijos ir išmetama 36 proc. CO2 kiekio[7]; ragina išnaudoti jo energijos taupymo potencialą ir sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklius, laikantis Pastatų energinio naudingumo direktyvoje[8] nustatyto tikslo sukurti pastatų ūkį, kuris energiją naudotų ypač efektyviai ir kurio priklausomybė nuo iškastinio kuro būtų panaikinta iki 2050 m.; pabrėžia, kad efektyvesnis energijos vartojimas pastatuose turi didelį potencialą padėti toliau mažinti Europoje išmetamą ŠESD kiekį; be to, mano, kad mažai energijos naudojančių pastatų ūkio, visiškai aprūpinto atsinaujinančiąja energija, sukūrimas yra būtina sąlyga Paryžiaus susitarimui ir ES ekonomikos augimo, vietinių darbo vietų ir geresnių piliečių gyvenimo sąlygų visoje Europoje kūrimo darbotvarkei;

37. primena savo raginimą Komisijai išnagrinėti politikos galimybes greitai spręsti išmetamų metano teršalų problemą kaip dalį Sąjungos strateginio metano plano ir tuo tikslu teikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, kad žemės ūkis 2050 m. taps vienu iš pagrindinių likusių ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių, visų pirma dėl metano ir azoto suboksido išmetimo; pabrėžia žemės ūkio sektoriaus potencialią sprendžiant klimato kaitos uždavinius, pvz., mažinant gyvulių skaičių ir ekologinėmis ir technologinėmis inovacijomis, taip pat anglies dioksido kaupimu dirvožemyje;

38. atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais įgyvendinant ES politiką bendros žemės ūkio politikos srityje daugiau dėmesio skiriama gamybai, intensyvaus ūkininkavimo lygiams ir gyvūnų išnaudojimui, įskaitant didelių cheminių medžiagų (pesticidų ir trąšų) dozių naudojimą, todėl didėja regionų skirtumai ir ES priklausomybė nuo užsienio žemės ūkio produktų; ragina pirmiausia kiekvienoje šalyje, kuri gali sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, laikytis tikrų biologinės įvairovės tradicijų, kurios derėtų su perėjimu prie klimato kaitai atsparios ekonomikos, vietoje to, kad aplinkai būtų suduotas didelis smūgis, kuris sukeltų dar didesnę žemės, vandens ir oro taršą Europoje, ir visose valstybėse narėse atkurti tvarią žemės ūkio politiką;

39. apgailestauja dėl to, kad į Komisijos strategiją nebuvo įtraukta galimybė stiprinti ES veiksmus dėl fluorintų ŠESD; pabrėžia, kad kelio neteisėtai prekybai hidrofluorangliavandeniliais užkirtimas, nustatant hidrofluorangliavandenilių licencijavimo sistemą, uždraudimas naudoti hidrofluorangliavandenilius tuose sektoriuose, kuriuose jie nebėra reikalingi, hidrofluorangliavandenilių kvotų paskirstymas per aukcionų sistemą ir visiškas reglamento dėl fluorintų dujų[9] įgyvendinimas, uždraudžiant visus nereikalingus SF6 dujų naudojimo būdus, yra aiškios galimybės padėti ES pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus;

40. nerimauja dėl skirtumų tarp plataus užmojo laisvos prekybos ir klimato kaitos, ir dėl neigiamo poveikio, kurį DVT turės būsimi prekybos susitarimai, pavyzdžiui, TPIP, IEPS ir TISA; todėl ragina Komisiją visose prekybos politikos srityse užtikrinti privalomą žmogaus teisių ir DVT aspektą ir veiksmingai gerbti demokratinę suverenią vyriausybių politikos laisvę siekiant imtis reguliavimo veiksmų ir priimti sprendimus savo gyventojų labui;

41. ragina, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją, įgyvendinti platesnę Europos teisinę sistemą, kurioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas galėtų priimti sprendimus dėl su klimatu ir aplinka susijusių nusikaltimų;

42. atkreipia dėmesį į poreikį laikytis tvarios miškų valdymo praktikos, kuri padėtų išlaikyti trijų pagrindinių darnaus vystymosi ramsčių: ekologinės, ekonominės ir socialinės bei kultūrinės plėtros, pusiausvyrą, siekiant remti valdymo priemones, turinčias didelį anglies saugojimo ir sekvestracijos pasekmių sulaikymo potencialą, pavyzdžiui, medienos, kaip statybinės medžiagos, naudojimas miestuose ir kaimo vietovėse, iškastinio kuro pakeitimas ir priemonės, kurios padeda sulaikyti vandenį;

43. pripažįsta didelį, tačiau galiausiai ribotą miškų įveisimo Europoje potencialą; todėl mano, kad miškų įveisimo iniciatyvos turi būti papildytos konkrečiomis iniciatyvomis ir paskatomis, kuriomis būtų siekiama pagerinti sekvestracijos potencialą, tuo pat metu užtikrinant ir gerinant esamos miškų ūkio paskirties žemės būklę, kad būtų galima gauti naudos klimatui, tvariai bioekonomikai ir biologinei įvairovei; todėl pritaria miškų įveisimui apleistoje ir beveik neproduktyvioje žemės ūkio paskirties žemėje, agrarinę miškininkystę ir kuo mažesnį miško vietovių paskirties keitimą, taip pat didesnę miškų ir pelkių, kaip gamtinių anglies dioksido šalintojų, apsaugą ir atkūrimą;

44. pabrėžia, kad ES veiksmai ir politika taip pat daro poveikį už Europos ribų esantiems natūraliems absorbentams, žemei ir miškams, ir kad ES nulinio išmetamo ŠESD kiekio strategija turėtų užkirsti kelią žalingam ES veiksmų poveikiui klimatui trečiosiose šalyse; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvirtas tarptautines taisykles įgyvendinant Paryžiaus teisės aktų rinkinį, visų pirma susijusias su Paryžiaus susitarimo 6 straipsniu, siekiant užkirsti kelią apskaitos spragoms ir dvigubai miško įveisimo priemonių apskaitai, kuri galėtų susilpninti visuotines pastangas klimato kaitos srityje;

45. ragina nustatyti atgrasomąjį mokestį popieriui, siekiant kuo labiau sumažinti jo naudojimą visais lygmenimis, ypač reklamoje ir perteklinėje pakuotėje, ir uždrausti kirsti medžius popieriaus ir baldų naudojimo tikslais, jeigu jie nėra kertami nekultivuojamuose miškuose; primygtinai ragina nustatyti alternatyvią praktiką, kuri tapo įmanoma dėl labai aukšto skaitmeninės pagalbos vystymosi mūsų šiuolaikinėje visuomenėje;

46. atkreipia dėmesį į skubų poreikį sumažinti dėl ES vartojimo ir gamybos įpročių išmetamus teršalus ne tik ES viduje, bet ir už jos ribų, atsižvelgiant į tai, kad visų pirma dėl pašarų ir biokuro gamybos daromas didelis spaudimas klimatui ir ekosistemoms, kuriose yra dideli anglies dioksido ištekliai, pavyzdžiui, tropikų miškams ir durpynams; ragina tvirtai remti baltymų ir energetikos pertvarką, kuri gali padėti gerokai sumažinti Europos išmetamus teršalus; pasisako už papildomą naudą, kurią ši pertvarka duos biologinei įvairovei, aprūpinimui maistu, žmonių sveikatai ir gyvūnų gerovei;

47. pabrėžia ilgaamžių iš nukirsto medžio pagamintų produktų vaidmenį ir jų vaidmenį žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje iki 2030 m.; pabrėžia, kad būsimoje sistemoje turėtų būti atsižvelgiama į jų įnašą, įskaitant pagal žemės ūkio paskirties žemės kategorijas, ne tik valdomą mišką ir mišku apželdintą žemę;

48. pabrėžia, kad svarbu racionalizuoti žemės ūkio modelius, kuriais remiamos žemės ūkio sistemos, atsparios ekstremalioms oro sąlygoms ir kenkėjų antplūdžiui, gerinama anglies dioksido sekvestracija dirvožemyje, vandens sulaikymas ir agrarinė biologinė įvairovė;

Finansavimas ir moksliniai tyrimai

49. mano, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, prieš ją patvirtinant, turėtų būti įvertinta, atsižvelgiant į tikslą sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką iki 2050 m., ir kad turi būti nustatytas standartinis testas, kad būtų galima įrodyti, jog išlaidos ES biudžete yra atsparios klimato kaitos poveikiui; pabrėžia, kad klimato aspektas turi būti tinkamai integruojamas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį ir taikomas visais mokslinių tyrimų ciklo etapais – tai turėtų būti vienas iš ES finansavimo principų;

50. pažymi, kad svarbu sukurti teisingą pertvarkos fondą, kuris pirmiausia būtų skirtas labiausiai nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo nukentėjusiems regionams, be kita ko, anglies kasybos regionams, tinkamai atsižvelgiant į socialinį poveikį dabartiniam klimato kaitos finansavimui;

51. ragina ECB, kuris yra ES institucija ir todėl yra saistomas Paryžiaus susitarimo, gerokai padidinti darniam vystymuisi ir ekologinei pertvarkai skiriamas paskolas ir siekti, kad jos kasmet pastebimai didėtų kartu mažinant iškastinio kuro sektoriams suteikiamas paskolas;

52. apgailestauja dėl to, kad iškastiniam kurui skiriamos tiesioginės ir netiesioginės subsidijos vis dar didėja ir kasmet sudaro apytiksliai 55 mlrd. EUR; ragina ES ir valstybes nares[10] nedelsiant imtis veiksmų siekiant atsisakyti visų Europos ir nacionalinių subsidijų iškastiniam kurui, taip pat sustabdyti bet kokią naują naftos ar dujų telkinių žvalgymo veiklą arba sustabdyti tokio žvalgymo leidimų galiojimą ir iki 2030 m. nutraukti dabartinių koncesijų eksploatavimą;

Vartotojų ir žiedinės ekonomikos vaidmuo

53. pažymi, kad, nepaisant FAO statistinių duomenų, iš kurių matyti nuo XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio mažėjantis bendras mėsos ir gyvūninės kilmės produktų suvartojimas vienam gyventojui ES 28, bendra mėsos gamyba per tą patį laikotarpį padidėjo dėl plėtros į užjūrio rinkas, kuriose išskiriama dar daugiau anglies dioksido, dėl ES prekybos darbotvarkės; pažymi, kad ribotas ES pajėgumas pagaminti mėsą ir gyvūninės kilmės produktus reiškia, kad ES prekybos politika turėtų būti naudojama skatinant trumpo šių produktų tiekimo grandines;

54. ragina imtis papildomų priemonių siekiant remti šią tendenciją inter alia imantis fiskalinės reformos siekiant užtikrinti didesnį sveiko ir aplinkai nekenksmingo maisto pasirinkimo patrauklumą, remti su tvariu maistu susijusias inovacijas, visuomenės informavimo kampanijas apie klimato kaitos poveikį maistui ir nutraukti finansinę paramą prekybai gyvuliniais baltymais;

55. ragina nustatyti mažesnį PVM restoranų savininkams, kurie naudoja produktus, gautus iš trumpo tiekimo grandinių ir tiekia organinius maisto ir kitus produktus;

56. pabrėžia, jog taip pat svarbu, kad ES pereitų net tik prie alternatyvių energijos šaltinių, bet ir prie produktų bei medžiagų, kuriems gaminti naudojami alternatyvūs šaltiniai, t. y. kad produktai ir medžiagos, kuriems gaminti naudojamas iškastinis kuras arba kuriuos gaminant išmetama daug teršalų, būtų gaminami naudojant atsinaujinančiuosius išteklius;

ES ir pasauliniai veiksmai klimato kaitos srityje

57. pabrėžia, kad svarbu imtis daugiau iniciatyvų ir stiprinti dialogą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir paskatinti priimti panašius politikos sprendimus, kuriais būtų padidintas užmojų klimato srityje lygis kituose regionuose ir trečiosiose šalyse; ragina ES padidinti savo pačios klimato kaitos sričiai teikiamą finansavimą ir aktyviai veikti, siekdama paskatinti valstybes nares padidinti trečiosioms šalims teikiamą pagalbą klimato srityje (pirmumą teikiant paramai vystymuisi, o ne paskoloms), kuri turėtų būti reikiama papildomai prie paramos vystymuisi užsienyje ir neturėtų būti laikoma tiek parama vystymuisi, tiek ir finansine pagalba klimato srityje;

58. apgailestauja dėl to, kad daugelis kitų didžiųjų valstybių dar nedirba siekdamos 2050 m. strategijų ir beveik nevyksta jokios diskusijos kitose stipriausios ekonomikos šalyse dėl nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, siekiant, kad jie atitiktų Paryžiaus susitarime nustatytą pasaulinį tikslą; todėl prašo Tarybos ir Komisijos imtis aktyvesnės diplomatijos klimato srityje ir imtis kitų tinkamų priemonių siekiant skatinti kitas stiprią ekonomiką turinčias valstybes laikytis bendrų sistemų ir veiksmų pagal JT formatus, kad bendromis jėgomis būtų pasiekti ilgalaikiai Paryžiaus susitarimo tikslai;

59. pažymi, kad 2019 m. rugsėjo mėn. vyksiantis JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais turėtų ideali gera proga lyderiams pranešti apie platesnio užmojo nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus; mano, kad ES turėtų patvirtinti poziciją dėl savo nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų, kad į aukščiausiojo lygio susitikimą būtų atvykstama gerai pasirengus ir glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautine susitariančiųjų šalių koalicija siekiant remti platesnius užmojus klimato srityje;

 

°

° °

60. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0430.

[2] JT aplinkos programa, „2018 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje“, p. 10.

[3] 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

[4] http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2015/563472/IPOL_STU(2015)563472_EN.pdf

[5] 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

[6] R. Van Dingenen, M. Crippa, G. Maenhout, D. Guizzardi, F. Dentener. „Pasaulinės metano teršalų tendencijos ir jų poveikis ozono koncentracijai“ (angl. Global trends of methane emissions and their impacts on ozone concentrations), EUR 29394 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018, ISBN 978-92-79-96550-0, doi:10.2760/820175, JRC113210.

[7] https://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-efficiency/buildings

[8] 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).

[9] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (OL L 150, 2014 5 20, p. 195).

[10] Energijos kainos ir išlaidos Europoje, COM(2019)0001, p. 10.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 14 d.Teisinis pranešimas