Procedūra : 2019/2628(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0228/2019

Pateikti tekstai :

B8-0228/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 28/03/2019 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


<Date>{25/03/2019}25.3.2019</Date>
<NoDocSe>B8‑0228/2019</NoDocSe>
PDF 145kWORD 54k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo</TitreSuite>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl nepaprastosios padėties Venesueloje</Titre>

<DocRef>(2019/2628(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Javier Couso Permuy, João Pimenta Lopes, João Ferreira, Miguel Viegas, Sabine Lösing, Paloma López Bermejo, Marina Albiol Guzmán, Takis Hadjigeorgiou, Luke Ming Flanagan, Lola Sánchez Caldentey</Depute>

<Commission>{GUE/NGL}GUE/NGL frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


B8‑0228/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl nepaprastosios padėties Venesueloje

(2019/2628(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 1945 m. JT Chartijos 1 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas tikslas „plėtoti draugiškus tautų santykius, grindžiamus tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principu, taip pat imtis kitų reikiamų priemonių visuotinei taikai stiprinti“,

 atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnį ir į Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnį, kuriuose nustatyta, kad „visos tautos turi apsisprendimo teisę“ ir kad „remdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą“,

 atsižvelgdamas į JT Chartijoje nustatytą nesikišimo principą,

 atsižvelgdamas į JT Chartijos 1 skyriaus 2 straipsnio 4 dalį, kurioje teigiama, kad visi JT nariai palaikydami tarptautinius santykius turi atsisakyti grasinti bet kurios šalies teritoriniam vientisumui ar politiniam nepriklausomumui ar naudoti jėgą siekiant juos panaikinti, ar veikti bet kuriuo kitu su Jungtinių Tautų tikslais nederančiu būdu,

 atsižvelgdamas į kylantį nerimą dėl bandymų kištis į iš esmės Venesuelos Bolivaro Respublikos nacionalinei jurisdikcijai priklausančius reikalus, pažeidžiant JT Chartijos 1 skyriaus 2 straipsnio 7 dalies nuostatas,

 atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 10 d. ir 11 d. Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) ir ES valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, kurią pasirašiusieji dar kartą patvirtino savo pasiryžimą siekti visų JT Chartijos tikslų bei laikytis visų jos principų ir remti visas pastangas puoselėti visų valstybių suverenią lygybę ir gerbti jų teritorinį vientisumą bei politinę nepriklausomybę,

 atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją,

 atsižvelgdamas į Lotynų Amerikos Parlamento deklaraciją, ypač į tai, kad joje griežtai nepritariama bet kokiems tiesioginio ar netiesioginio užsienio valstybių kišimosi į Venesuelos Bolivaro Respublikos vidaus reikalus veiksmams ir raginama pradėti konstruktyvų dialogą,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2019 m. sausio 10 d. prezidentas Nicolás Maduro Moros teisėtai ir pagal konstituciją pradėjo eiti Respublikos prezidento pareigas 2019–2025 m. kadencijos laikotarpiu;

B. kadangi prezidento rinkimai opozicijos prašymu buvo paankstinti; kadangi opozicija paskutinę minutę nepasirašė Dominikos Respublikoje parengto politinio ir rinkiminio susitarimo, kurį sudarant tarpininkavo buvęs Ispanijos ministras pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero;

C. kadangi rinkimai vyko vienodomis, sąžiningomis ir skaidriomis sąlygomis, prižiūrint subalansuotai Nacionalinei rinkimų tarybai ir užtikrinant pakankamas garantijas visiems dalyviams;

D. kadangi rinkimus Venesueloje atitinkamų Venesuelos valdžios institucijų kvietimu stebėjo 200 nepriklausomų tarptautinių stebėtojų, kaip antai buvęs Ispanijos Ministras Pirmininkas José Luis Zapatero, buvęs Kipro Respublikos užsienio reikalų ministras Marcos Cipriani ir buvęs Prancūzijos Senato pirmininkas Jean-Pierre Bel;

E. kadangi rinkimus 2018 m. gegužės 20 d., surinkęs 68 proc. balsų, laimėjo Nicolás Maduro;

F. kadangi JAV, kai kurių ES valstybių narių ir Lima grupės vienašališkas Juano Guaidó pripažinimas, jau nekalbant apie grasinimus intervencija ir bandymus įvykdyti perversmą, tik dar labiau pablogins padėtį;

G. kadangi vadinamąja humanitarine pagalba yra naudojamasi politiniais tikslais; kadangi humanitarinė pagalba turi atitikti tarptautinius nešališkumo ir nepriklausomumo principus;

H. kadangi dėl dabartinės krizės Venesuelos gyventojai tik dar labiau kentės;

I. kadangi reikia skubiai dialogu ir taikiomis priemonėmis įveikti krizę ir derybų būdu rasti išeitį iš dabartinės padėties Venesueloje;

J. kadangi JAV nuolat pažeidžia JT Chartiją, tarptautinę teisę ir ypač nesikišimo principą ir jų nepaiso;

K. kadangi JAV ir ES nustatė Venesuelai sankcijas;

1. reiškia savo solidarumą su Venesuelos žmonėmis; primena, kad „visos tautos turi teisę į laisvą apsisprendimą“ ir kad „remdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą“; nepritaria jokiems išpuoliams prieš Venesuelos demokratiją ir suverenumą;

2. tebėra įsitikinęs, kad vienintelis būdas užbaigti krizę – tai aktyviai padėti Venesuelos vyriausybei ir opozicijai vesti dialogą, ir kad politinis dialogas išlieka vienintele galimybe kurti taiką Venesueloje ir kaimyniniame regione; remia visas iniciatyvas, įskaitant Montevidėjo mechanizmą, kuriomis siekiama rasti politinį dabartinės Venesuelos gyventojų padėties sprendimą vykdant tikrą ir įtraukų nacionalinį dialogą;

3. ragina laikytis JT chartijos, tarptautinės teisės ir nesikišimo bei daugiašališkumo principų;

4. ragina dabartinę Venesuelos Bolivaro Respublikos padėtį sureguliuoti taikomis priemonėmis, laikantis jos nacionalinės konstitucijos, visapusiškai gerbiant jos suverenumą ir teritorinį vientisumą ir jos piliečių teisę į apsisprendimą; palankiai vertina JT generalinio sekretoriaus šiuo klausimu išsakytus raginimus;

5. griežtai smerkia JAV, kai kurių ES valstybių narių ir Lima grupės vienašališką Juano Guaidó pripažinimą laikinuoju prezidentu;

6. smerkia grasinimus intervencija ir bandymus įvykdyti perversmą, kurie visiškai nepriimtini ir tik dar labiau pablogins padėtį;

7. apgailestauja, kad vadinamoji humanitarinė pagalba šiuo metu naudojama politiniais tikslais; primena, kad humanitarinė pagalba turi būti teikiama laikantis tarptautinių nešališkumo ir nepriklausomumo principų;

8. pabrėžia, kad dabartinė neišspręsta padėtis yra netvari ir sukels tik dar daugiau kančių Venesuelos gyventojams;

9. yra susirūpinęs dėl didelio pilietinio karo pavojaus ir galimo jo plitimo į kitas Lotynų Amerikos šalis;

10. ragina JAV ir ES atšaukti Venesuelai taikomas ekonomines ir finansines sankcijas, dėl kurių sunkumai, kuriuos patiria žmonės, tik didėja, ir laikytis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei, MERCOSUR parlamentui, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai ir Lotynų Amerikos regioninėms institucijoms, įskaitant Pietų Amerikos tautų sąjungą (UNASUR), Bolivaro aljansą už mūsų Amerikos tautas (ALBA) ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijai (CELAC).

 

Atnaujinta: 2019 m. kovo 27 d.Teisinis pranešimas