Procedūra : 2019/2819(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0097/2019

Pateikti tekstai :

B9-0097/2019

Debatai :

PV 18/09/2019 - 17
CRE 18/09/2019 - 17

Balsavimas :

PV 19/09/2019 - 7.5
CRE 19/09/2019 - 7.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0021

<Date>{17/09/2019}17.9.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0097/2019</NoDocSe>
PDF 153kWORD 55k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl 80-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių ir Europos atminimo svarbos Europos ateičiai</Titre>

<DocRef>(2019/2819(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Michael Gahler, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Željana Zovko, David McAllister, Antonio Tajani, Sandra Kalniete, Traian Băsescu, Radosław Sikorski, Andrzej Halicki, Andrey Kovatchev, Ewa Kopacz, Kinga Gál, Vangelis Meimarakis, Lukas Mandl, György Hölvényi, Alexander Alexandrov Yordanov, Andrea Bocskor, Inese Vaidere, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Vladimír Bilčík, Ivan Štefanec</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0097/2019

B9‑0097/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl 80-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių ir Europos atminimo svarbos Europos ateičiai

(2019/2819(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į visuotinius žmogaus teisių principus ir pagrindinius Europos Sąjungos, kaip vertybėmis pagrįstos bendrijos, principus,

 atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m. gruodžio 10 d. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Šešiasdešimtųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje (1945 m. gegužės 8 d.) metinių[1],

 atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2006 m. sausio 26 d. rezoliuciją Nr. 1481 dėl būtinybės tarptautiniu mastu pasmerkti totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimus,

 atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis[2],

 atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 3 d. priimtą Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo,

 atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą dėl rugpjūčio 23-osios paskelbimo Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena[3],

 atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo[4],

 atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos ataskaitą „Totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimas“ (COM(2010) 0783),

 atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 9–10 d. Tarybos išvadas dėl totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų atminimo Europoje,

 atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 23 d. Varšuvos deklaraciją dėl Europos dienos totalitarinių režimų aukoms atminti,

 atsižvelgdamas į aštuonių ES valstybių narių vyriausybių atstovų 2018 m. rugpjūčio 23 d. bendrą pareiškimą, skirtą komunizmo aukoms atminti,

 atsižvelgdamas į ne vieno nacionalinio parlamento priimtas rezoliucijas ir deklaracijas dėl totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimų,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi šiemet – 2019-aisiais – minimos 80-osios Antrojo pasaulinio karo, atnešusio iki tol žmonijai neregėto masto kančias ir nuvedusio į keletą dešimtmečių trukusią ne vienos Europos šalies okupaciją, pradžios metinės;

B. kadangi prieš 80 metų – 1939 m. rugpjūčio 23 d. – komunistinė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė nepuolimo sutartį, pagarsėjusią Molotovo–Ribentropo pakto pavadinimu, ir jos slaptuosius protokolus, kuriais numatytas susitarimas Europą ir nepriklausomų valstybių teritorijas padalinti į dviejų totalitarinių režimų interesų sferas leido įsiplieksti Antrajam pasauliniam karui;

C. kadangi tiesioginis Molotovo–Ribentropo pakto bei po jo pasirašytos nacių ir sovietų 1939 m. rugsėjo 28 d. sienų ir draugystės sutarties padarinys buvo iš pradžių A. Hitlerio, o po dviejų savaičių ir J. Stalino, invazija į Lenkijos Respubliką, dėl kurios Lenkija galutinai prarado nepriklausomybę, o lenkų tautai teko išgyventi beprecedentę tragediją; kadangi padarinių buvo ir daugiau, įskaitant tai, kad 1939 m. lapkričio 30 d. komunistinė Sovietų Sąjunga pradėjo agresyvų karą prieš Suomiją, o 1940 m. birželį okupavo ir aneksavo dalį Rumunijos teritorijos (ji taip ir nebuvo grąžinta) bei jėga aneksavo nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikas;

D. kadangi komunistinė Sovietų Sąjunga, kaip nacistinės Vokietijos sąjungininkė ir partnerė, politiškai ir ekonomiškai padėjo A. Hitleriui užkariauti Vakarų Europą, nes, pirmuosius 22 karo mėnesius naudodamasi saugiu užnugariu, tiekė Vokietijai įvairias strategines prekes, įskaitant naftą ir grūdus, bei politinę paramą, pvz., įsakydama prancūzų komunistams nesipriešinti nacių invazijai;

E. kadangi Kremliaus lyderių strateginis tikslas buvo komunistinė revoliucija visame pasaulyje, sukurstant karą tarp nacistinės Vokietijos ir Vakarų sąjungininkų, kad, išsekinusios viena kitą, abi pusės nesunkiai pasiduotų sovietizacijai – 1939 m. rugpjūčio 19 d. šie planai politiniam biurui buvo išdėstyti slaptojoje J. Stalino kalboje;

F. kadangi, nugalėjus nacių režimą ir pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, vienos Europos šalys džiaugėsi pokario laikotarpio atkūrimu ir susitaikymu, tačiau kitos pusei šimtmečio liko okupuotos sovietinių ir komunistinių diktatūrų, o laisvė, suverenitetas, orumas, žmogaus teisės ir socioekonominis vystymasis joms taip ir liko nepasiekiami;

G. kadangi nacių režimo nusikaltimų vykdytojai buvo teisiami ir nubausti surengus Niurnbergo procesą; kadangi iki šiol nepaprastai svarbu, kad stalinizmo ir komunistinių diktatūrų nusikaltimai būtų visapusiškai suvokti ir morališkai bei teisiškai įvertinti;

H. kadangi kai kuriose ES valstybėse narėse komunistinis režimas įstatymiškai paskelbtas nusikalstamu režimu, o Komunistų partija – nusikalstama organizacija;

I. kadangi 2004 m. ES plėtros procesas žymėjo Sovietų okupaciją ir komunistinę diktatūrą kentusių Europos šalių sugrįžimą į Europos šeimą, kuriai jos priklauso;

J. kadangi totalitarinių režimų aukų atminimas ir Europai bendro komunistinių, nacistinių bei kitų diktatūrų įvykdytų nusikaltimų paveldo pripažinimas ir suvokimas yra gyvybiškai svarbūs Europos ir jos tautų vienybės bei ES atsparumo šiuolaikinėms išorės grėsmėms stiprinimo požiūriais;

K. kadangi savo istorinėje rezoliucijoje dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje[5], 1983 m. sausio 13 d. priimtoje reaguojant į vadinamąjį Baltijos kreipimąsi, pateiktą 45-ių šių šalių piliečių, Europos Parlamentas pasmerkė tai, kad, pasirašius Molotovo–Ribentropo paktą, Sovietų Sąjunga 1940 m. okupavo šias valstybes, kurios iki tol buvo nepriklausomos ir neutralios, ir kad ši okupacija tęsėsi iki minėtosios dienos;

L. kadangi prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., siekiant paminėti 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines ir pagerbti totalitarinių režimų aukų atminimą, buvo surengtas Baltijos kelias – beprecedentė demonstracija, per kurią 2 milijonai lietuvių, latvių ir estų, susikibę rankomis virto žmonių grandine, nuo Vilniaus per Rygą nusidriekusia iki Talino bei sujungusia šias tris tautas;

1. pabrėžia, kad Antrojo pasaulinio karo – pražūtingiausio karo Europos istorijoje – pradžia buvo tiesioginis liūdnai pagarsėjusios 1939 m. rugpjūčio 23 d. nacių ir sovietų nepuolimo sutarties, taip pat žinomos Molotovo–Ribentropo pakto pavadinimu, ir jos slaptųjų protokolų, kuriais du totalitariniai režimai, vadovaudamiesi bendru tikslu užkariauti pasaulį, Europą padalijo į dvi įtakos zonas, rezultatas;

2. primena, kad dėl nacių ir komunistų režimų masinio žudymo, genocido, deportacijų bei gyvybės praradimo mastas XX amžiuje neturi precedento žmonijos istorijoje; primena siaubingą nacių režimo įvykdytą Holokausto nusikaltimą;

3. reiškia gilią pagarbą kiekvienam tapusiam šių totalitarinių režimų auka ir ragina visas ES institucijas bei subjektus daryti viską, kad būtų užtikrintas siaubingų totalitarinių režimų nusikaltimų žmonijai ir sisteminių šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų atminimas bei surengtas tinkamas procesas, taip pat kad būtų užtikrinta, jog tokie nusikaltimai nebepasikartotų;

4. kuo griežčiausiai smerkia agresijos, nusikaltimų žmonijai ir masinio žmogaus teisių pažeidimo aktus, įvykdytus totalitarinių nacistinių ir komunistinių režimų;

5. ragina visas ES valstybes nares aiškiai ir principingai įvertinti totalitarinių komunistinių režimų ir nacistinio režimo įvykdytus nusikaltimus ir agresijos aktus;

6. reiškia susirūpinimą dėl kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų judėjimų stiprėjimo valstybėse narėse;

7. ragina visas valstybes nares rugpjūčio 23-iąją minėti Europos dieną totalitarinių režimų aukoms atminti ir tai daryti tiek ES, tiek vyriausybiniu lygmenimis, taip pat ugdyti jaunesniosios kartos sąmoningumą užtikrinant, kad į visų Europos mokyklų mokymo programas ir vadovėlius būtų įtraukta totalitarinių režimų istorija ir jų valdymo padarinių analizė;

8. ragina Komisiją veiksmingai remti projektus, kuriais siekiama puoselėti istorinę atmintį ir atminimą valstybėse narėse, ir Europos atminties ir sąžinės platformos veiklą bei skirti reikiamus finansinius išteklius pagal programą „Europa piliečiams“ totalitarizmo aukoms atminti ir jų atminimui įamžinti;

9. pažymi, kad tapusios ES ir NATO narėmis Rytų ir Vidurio Europos šalys ne tik sugrįžo į laisvų ir demokratiškų Europos šalių šeimą, bet ir – padedamos ES – parodė beprecedentę sėkmę įgyvendindamos reformas ir darydamos pažangą socioekonominio vystymosi srityje, tačiau pabrėžia, kad Europos taikos integracijos projektas nebus baigtas tol, kol visavertėmis ES narėmis netaps visos europietiškų reformų kelią pasirinkusios Europos šalys, pvz., Ukraina, Moldova ir Gruzija;

10. laikosi nuomonės, kad Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos sėkmė, kuri gali būti užtikrinta tik šias šalis integravus į ES, tapusi precedentu bus veiksmingiausia priemonė pozityvioms permainoms Rusijoje skatinti, o tai, savo ruožtu, leistų Rusijai pagaliau įveikti tragiškas Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes;

11. yra tvirtai įsitikinęs, kad Rusija tebėra didžiausia komunistinio totalitarizmo auka ir kad jos virsmas demokratine valstybe neišvengs kliūčių tol, kol vyriausybė, politikos elitas ir politinė propaganda nesiliaus teisinusi komunistinius nusikaltimus ir šlovinusi sovietinį totalitarinį režimą; todėl ragina visų Rusijos visuomenės sluoksnių atstovus susitaikyti su savo tragiška praeitimi;

12. reiškia gilų susirūpinimą dėl šiandieninės Rusijos valdžios pastangų iškreipti istorinius faktus ir pateisinti sovietinio totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus; laiko šiuos mėginimus pavojinga informacinio karo prieš demokratinę Europą, kuriuo siekiama mūsų žemyną suskaldyti, dalimi; todėl ragina Komisiją imtis ryžtingų kovos su šiais veiksmais priemonių;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad totalitarinio komunistinio režimo simboliai toliau naudojami viešosiose erdvėse ir prekyboje, ir primena, kad ne viena Europos šalis yra uždraudusi naudoti ir nacistinius, ir komunistinius simbolius;

14. pažymi, jog tai, kad kai kurių valstybių narių viešosiose vietose (parkuose, aikštėse, gatvėse ir t. t.) tebestovi paminklai ir memorialai, skirti sovietinei armijai, kuri jas pačias buvo okupavusi, šlovinti, leidžia atsirasti sąlygoms iškreipti tiesą apie Antrojo pasaulinio karo padarinius ir propaguoti totalitarinę politinę sistemą;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

[1] OL C 92 E, 2006 4 20, p. 392.

[2] OL L 328, 2008 12 6, p. 55.

[3] OL C 8E, 2010 1 14, p. 57.

[4] OL C 137 E, 2010 5 27, p. 25.

[5] OL C 42, 1983 2 14, p. 77.

Atnaujinta: 2019 m. rugsėjo 18 d.Teisinis pranešimas