Procedūra : 2019/2819(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0098/2019

Pateikti tekstai :

B9-0098/2019

Debatai :

PV 18/09/2019 - 17
CRE 18/09/2019 - 17

Balsavimas :

PV 19/09/2019 - 7.5
CRE 19/09/2019 - 7.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0021

<Date>{17/09/2019}17.9.2019</Date>
<NoDocSe>B9-0098/2019</NoDocSe>
PDF 161kWORD 50k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl 80-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių ir Europos atminimo svarbos Europos ateičiai </Titre>

<DocRef>(2019/2819(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Ryszard Antoni Legutko, Anna Fotyga, Tomasz Piotr Poręba, Dace Melbārde, Witold Jan Waszczykowski, Ryszard Czarnecki, Jadwiga Wiśniewska, Bogdan Rzońca, Anna Zalewska, Jacek Saryusz-Wolski, Grzegorz Tobiszowski, Joanna Kopcińska, Elżbieta Rafalska, Joachim Stanisław Brudziński, Beata Szydło, Beata Mazurek, Andżelika Anna Możdżanowska, Beata Kempa, Patryk Jaki</Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0097/2019

B9-0098/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl 80-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių ir Europos atminimo svarbos Europos ateičiai

(2019/2819(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 260 (III) A dėl genocido,

 atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Šešiasdešimtųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje (1945 m. gegužės 8 d.) metinių[1],

 atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos 2006 m. sausio 25 d. rezoliuciją Nr. 1481 dėl totalitarinių komunistinių režimų padarytų nusikaltimų tarptautinio pasmerkimo būtinybės,

 atsižvelgdamas į kai kurių šalių parlamentų priimtas rezoliucijas ir deklaracijas dėl totalitarinių komunistinių režimų įvykdytų nusikaltimų,

 atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą dėl rugpjūčio 23-osios paskelbimo Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena[2],

 atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 3 d. patvirtintą Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo,

 atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo[3],

 atsižvelgdamas į ES valstybių narių vyriausybių atstovų 2018 m. rugpjūčio 23 d. bendrą pareiškimą, skirtą komunizmo aukoms atminti,

 atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos ataskaitą „Totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimas“ (COM(2010) 0783),

 atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 9 ir 10 d. Tarybos išvadas dėl totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimo,

 atsižvelgdamas į Varšuvos deklaraciją, pasirašytą 2011 m. rugpjūčio 23 d. minint Europos totalitarinių režimų aukų atminimo dieną,

 atsižvelgdamas į bendrą Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos pareiškimą, padarytą Aštuoniasdešimtųjų Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo proga,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi prieš 80 metų – 1939 m. rugpjūčio 23 d. – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė nepuolimo sutartį, pagarsėjusią Molotovo–Ribentropo pakto pavadinimu, ir jos slaptuosius protokolus, pagal kuriuos numatytas susitarimas dėl Europos ir nepriklausomų valstybių teritorijų padalijimo į dviejų totalitarinių režimų interesų sferas leido įsiplieksti Antrajam pasauliniam karui;

B. kadangi šiemet sukanka 80 metų nuo Antrojo Pasaulinio karo pradžios – karo, kuris sukėlė precedento neturinčias žmonių kančias ir pusę Europos dešimtmečiams panardino į skurdą ir okupaciją;

C. kadangi tiesioginis Molotovo–Ribentropo pakto ir, savo ruožtu, 1939 m. rugsėjo 28 d. nacių ir sovietų sienų ir draugystės sutarties padarinys buvo A. Hitlerio – o po dviejų savaičių ir J. Stalino – invazija į Lenkijos Respubliką, sunaikinusi Lenkijos nepriklausomybę ir nulėmusi beprecedentę lenkų tautos tragediją, be to, 1939 m. gruodį komunistinė Sovietų Sąjunga pradėjo agresyvų karą prieš Suomiją, o 1940 m. birželį okupavo ir aneksavo dalį Rumunijos teritorijos, kuri taip ir nebuvo grąžinta, bei jėga aneksavo nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikas;

D. kadangi Molotovo-Ribentropo paktas tiesiogiai pažeidė daug tarptautinių normų, sutarčių ir susitarimų – įskaitant 1928 m. Paryžiaus susitarimą, 1932 m. Lenkijos ir SSSR nepuolimo sutartį ir 1934 m. Lenkijos ir Vokietijos nepuolimo deklaraciją – taip sugriaudamas Versalio sutartimi nustatytą tarptautinę taiką; kadangi tokio dviejų žiauriausių šiuolaikinės istorijos diktatorių susitarimo padariniai rodo istorinių įvykių svarbą dabartinei politikai;

E. kadangi Vakarų valstybės taikstėsi su totalitariniais režimais, tad sprendimai buvo priimami nesitariant su Centrinės ir Rytų Europos šalimis – taip buvo Lokarno ir Miuncheno sutarčių atvejais – ir tai rodė Vakarų silpnumą šių režimų atžvilgiu; kadangi taip buvo parengtas kelias Ribentropo-Molotovo paktui, po kurio kilo Antrasis Pasaulinis karas;

F. kadangi nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga bendradarbiavo politinėje, ekonominėje ir karinėje srityse, turėdamos bendrą tikslą – užkariauti Europą ir padalyti ją į įtakos zonas, kaip numatyta Ribentropo-Molotovo pakte;

G. kadangi nugalėjus nacių režimą ir pasibaigus Antrajam pasauliniam karui kai kurios Europos šalys galėjo pradėti atkūrimo ir susitaikymo procesą, tačiau kitos liko pusei amžiaus okupuotos sovietų ir komunistinių diktatūrų, o laivė, suverenitetas, orumas, žmogaus teisės ir socioekonominis vystymasis buvo joms nepasiekiamas – o tai buvo tiesioginė Jaltos susitarimo pasirašymo pasekmė;

H. kadangi, nors nacių režimo nusikaltimai buvo įvertinti ir bausmės už juos paskirtos surengus Niurnbergo procesą, vis dar yra nepaprastai svarbu plačiau pripažinti ir iš moralinės bei teisinės pusės įvertinti komunistinių diktatūrų nusikaltimus; kadangi nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos prieš milijonus žmonių įvykdyti niekada anksčiau žmonijos istorijoje neregėto masto nusikaltimai, pavergiant daugybę žmonių ir atimant pagrindines ir prigimtines jų teises, laikomi karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui;

I. kadangi Europa neturi pamiršti savo pačios istorijos; kadangi reikia padėti visapusiškai suprasti Europos istoriją, nes toks supratimas labai svarbus norint užkirsti kelią totalitarinių režimų kilimui;

J. kadangi kai kuriose valstybėse narėse komunizmo ir nacizmo ideologijos draudžiamos įstatymu;

K. kadangi tarptautinė bendruomenė privalo vieningai kovoti su totalitarizmu;

L. kadangi Sovietų okupaciją ir komunistinę diktatūrą kentusioms Europos šalims NATO plėtra 1999 m. ir ES plėtra 2004 m. reiškė sugrįžimą į Vakarų demokratinių valstybių šeimą, kuriai jos priklauso;

M. kadangi XX amžiaus Europos istorija visų pirma buvo rašoma ir vaizduojama iš Vakarų perspektyvos, todėl tam tikri istoriniai įvykiai ir su jais susijusi Rytų Europos žmonių patirtis vis dar nepakankamai nušviečiami;

N. kadangi nežinojimas ir nesąmoningas Europos gyventojų istorinės atminties šališkumas gali suteikti galimybių kilti ekstremizmui tiek kraštutinėje dešinėje, tiek kraštutinėje kairėje; kadangi būtina veiksmingai pasipriešinti istorijos falsifikavimui;

O. kadangi totalitarinių režimų aukų atminimas ir komunistinių, nacistinių ir kitų diktatūrų įvykdytų nusikaltimų paveldo, kuriuo dalijasi Europa, pripažinimas ir suvokimas gyvybiškai svarbus Europos ir jos tautų vienybei, taip pat norint ugdyti Europos atsparumą šiuolaikinėms išorės grėsmėms;

P. kadangi taip pat labai svarbu atminti daugelio priespaudai pasipriešinusių žmonių liudijimą ir tvirtą nusistatymą, pavyzdžiui, paminėti rotmistrą Witoldą Pileckį, kuris aktyviai kovojo su abiem totalitariniais režimais, savo noru vyko į nacistinės Vokietijos mirties stovyklą Osvencime ir buvo nužudytas sovietų 1948 metais;

Q. kadangi savo istorinėje rezoliucijoje dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje[4], kurią, reaguodamas į 45-ių šių šalių piliečių pateiktą Baltijos kreipimąsi, Europos Parlamentas priėmė 1983 m. sausio 13 d. ir kurioje pasmerkė tai, kad po Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo Sovietų Sąjunga 1940 m. okupavo šias anksčiau nepriklausomas ir neutralias valstybes ir ilgus metus negrąžino joms laisvės;

R. kadangi prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., siekiant paminėti 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines ir pagerbti totalitarinių režimų aukų atminimą, buvo surengtas Baltijos kelias – beprecedentė demonstracija, per kurią du milijonai rankomis susikibusių lietuvių, latvių ir estų virto gyva grandine, nusidriekusia nuo Vilniaus per Rygą iki Talino;

S. kadangi, nepaisant to, kad 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavime buvo pasmerktas Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymas ir kiti su nacistine Vokietija sudaryti susitarimai, Rusijos valdžios institucijos 2019 m. rugpjūčio mėn. neprisiėmė atsakomybės už šį susitarimą ir jo pasekmes ir šiuo metu propaguoja požiūrį, kad Lenkija, Baltijos valstybės ir Vakarų pasaulis yra tikrieji Antrojo pasaulinio karo kurstytojai;

T. kadangi Rusijos vyriausybė šiuo metu ne tik kad nepasmerkia Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo, bet ir aktyviai siekia atkurti jo kaip priemonės, kuria tauta buvo ginama nuo agresorių, reputaciją ir taip ji perrašo istoriją ir reabilituoja atitinkamų nusikaltimų vykdytojus;

U. kadangi tapo įprasta, kad Rusija savo oficialioje retorikoje neigia atsakomybę ir kaltina Vakarų pasaulį dėl karo veiksmų ir taip kuria patikimą propagandos pagrindą, kuriuo gali remtis siekdama pagrįsti savo tarptautinės teisės nepaisymą ir tęsti prieš Rytų partnerystės šalis nukreiptą agresiją;

1. pabrėžia, kad Antrojo pasaulinio karo – pražūtingiausio karo Europos istorijoje – priežastis buvo liūdnai pagarsėjusi 1939 m. rugpjūčio 23 d. nacių ir sovietų nepuolimo sutartis, taip pat vadinama Molotovo–Ribentropo paktu, ir jos slaptieji protokolai, kurie sudarė sąlygas dviem totalitariniams režimams, turintiems bendrą tikslą užkariauti pasaulį, Europą padalinti į dvi įtakos zonas;

2. primena, kad dėl nacių ir komunistų režimų vykdyto masinio žudymo, genocido ir trėmimų gyvybės bei laisvės praradimo mastas neturi precedento, ir primena siaubingą nacių režimo įvykdytą Holokausto nusikaltimą;

3. apgailestauja, kad toks genocidas kaip Holokaustas, masiniai nusikaltimai žmoniškumui ir tokie didelio masto žmogaus teisių pažeidimai, kaip masinis Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų šalių gyventojų trėmimas, masinės egzekucijos, kaip antai Lenkijos karininkų žudynės Katynės miške ir Latvijos armijos karininkų – Litenėje, koncentracijos stovyklų ir gulago sukūrimas ir veikla, dirbtinai sukeltas badmetis Ukrainoje, atsisakymas užtikrinti pagrindines teises, pvz., saviraiškos, žodžio ir judėjimo laisvę, ir daug kitų totalitarinio komunizmo sąlygomis įvykdytų nusikaltimų nebuvo nei tinkamai ištirti, nei įvertinti tarptautiniu lygmeniu;

4. reiškia gilią pagarbą kiekvienai šių totalitarinių režimų aukai ir ragina visas ES institucijas ir veikėjus dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad siaubingi totalitariniai nusikaltimai žmoniškumui bei sisteminiai sunkūs žmogaus teisių pažeidimai būtų prisiminti ir dėl jų būtų pradėti teismo procesai, ir garantuoti, kad tokie nusikaltimai niekada nepasikartotų, o aukų patirtas skausmas ir neteisingumas niekada nebūtų užmiršti;

5. mano, kad prisimindami praeities baisumus ir įamžindami jų atminimą mes įgyjame žinių ir stiprybės pasipriešinti tiems, kurie siekia atgaivinti šias ideologijas, taip pat tiems, kurie siekia reabilituoti šias ideologines grupes, paneigdami jų kaltę vykdant nusikaltimus; laikosi nuomonės, kad aukų atminimas verčia mus puoselėti istorinį teisingumą ir tęsti Europos žemyno totalitarinio palikimo tyrimus bei didinti visuomenės informuotumą apie jį;

6. ragina visų Europos šalių vyriausybes suteikti moralinę ir materialinę paramą vykstančiam istoriniam totalitarinių režimų tyrimui, nes tik imdamiesi suderintų veiksmų galime veiksmingiau kovoti su dezinformacijos kampanijomis ir bandymais manipuliuoti istoriniais faktais;

7. kuo griežčiausiai smerkia agresijos, nusikaltimų žmonijai ir masinio žmogaus teisių pažeidimo aktus, įvykdytus totalitarinių nacistinių ir komunistinių režimų;

8. reiškia susirūpinimą dėl ekstremistinių kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų judėjimų stiprėjimo ES valstybėse narėse;

9. primena visoms valstybėms narėms, kad rugpjūčio 23-ąją reikia minėti Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, taip pat kad reikia ugdyti jaunesniosios kartos sąmoningumą šiais klausimais į visų ES mokyklų mokomąsias programas ir vadovėlius įtraukiant totalitarinių režimų valdymo istoriją ir padarinių analizę;

10. be to, ragina gegužės 25-ąją (Aušvico didvyrio rotmistro Witoldo Pileckio egzekucijos metinių dieną) paskelbti Tarptautine kovos su totalitarizmu didvyrių diena ir taip pareikšti pagarbą visiems asmenims, kurie, kovodami su tironija, elgėsi didvyriškai ir parodė tikrą meilę žmonijai ir kurie taip pat bus aiškus tinkamo požiūrio iškilus totalitarinės vergijos grėsmei pavyzdys ateities kartoms;

11. ragina Komisiją veiksmingai remti projektus, kuriais siekiama puoselėti istorinę atmintį ir atminimą valstybėse narėse, ir Europos atminties ir sąžinės platformos veiklą bei skirti reikiamus finansinius išteklius pagal programą „Europa piliečiams“ totalitarizmo aukoms atminti ir jų atminimui įamžinti; pabrėžia, kad ateities kartoms turėtų būti suteikta galimybė naudotis faktais pagrįsta švietimo medžiaga, kurioje būtų atkreiptas dėmesys į skaudžias pasyvumo susidūrus su sunkiais tarptautinės teisės ir normų pažeidimais pasekmes;

12. pažymi, kad tapusios ES ir NATO narėmis Rytų ir Vidurio Europos šalys sugrįžo į laisvų ir demokratiškų Europos šalių šeimą, tačiau Europos taikos ir integracijos projektas nebus baigtas tol, kol tikromis ES narėmis netaps visos europietiškų reformų kelią pasirinkusios Europos šalys, pvz., Ukraina, Moldova ir Gruzija, – tik tuomet Europa bus visavertė, laisva, suvienyta ir joje vyraus taika;

13. reiškia gilų susirūpinimą dėl dabartinės Rusijos valdžios pastangų iškreipti istorinius faktus ir pateisinti sovietinio totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus bei laiko jas pavojinga informacinio karo prieš demokratišką Europą, kuriuo siekiama ją suskaldyti, dalimi, ir todėl ragina Komisiją imtis ryžtingų kovos su šiomis pastangomis priemonių;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad sovietinio režimo simboliai toliau naudojami viešosiose erdvėse ir prekyboje, ir primena, kad ne viena Europos šalis yra uždraudusi naudoti ir nacistinius, ir komunistinius simbolius;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad SSRS totalitarinio komunistinio režimo įvykdytų nusikaltimų negalima pateisinti ir negalima atleisti nuo atsakomybės už juos remiantis tuo, kad jis padėjo nugalėti nacių režimą; tuo pačiu metu pabrėžia, kad nepriimtina yra tai, jog Rusijos Federacija priima teisės aktus, kuriais remiantis baudžiamas kiekvienas asmuo, bandantis Antrojo pasaulinio karo įvykius analizuoti pasitelkdamas naują požiūrį;

16. pažymi, jog tai, kad kai kurių valstybių narių viešosiose vietose (parkuose, aikštėse, gatvėse ir t. t.) tebestovi paminklai ir memorialai, skirti sovietinei armijai, kuri šias šalis okupavo, šlovinti, sudaro sąlygas iškreipti istorinius faktus apie Antrojo pasaulinio karo priežastis, eigą ir pasekmes;

17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Dūmai bei Rytų partnerystės šalių parlamentams.

[1] OL C 92 E, 2006 4 20, p. 392.

[2] OL C 8 E, 2010 1 14, p. 57.

[3] OL C 137 E, 2010 5 27, p. 25.

[4] OL C 42, 1983 2 14, p. 77.

Atnaujinta: 2019 m. rugsėjo 18 d.Teisinis pranešimas